Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji nešioja ir augina naują gyvybę. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka vaisiaus vandenys, kurie supa ir saugo kūdikį gimdoje. Vis daugiau kyla diskusijų ir kalbų apie žalius vandenis, mekonijų. Mamytės baiminasi, jog vaisiaus pernešiojimas gali paskatinti jų atsiradimą, o tuo pačiu sukelti ir nepageidaujamą bei neigiamą poveikį. Šiame straipsnyje aptarsime vaisiaus vandenų svarbą, galimas problemas, susijusias su jų kiekiu ir spalva, bei ką daryti, jei kyla nerimas.
Vaisiaus vandenų susidarymas ir sudėtis
Žmogui atseikėta net 9 mėnesius būti vandens gyventoju. Pakalbėkime apie pirmuosius jo namus - vaisiaus vandenų pilną pūslę. Kaip pagaminami vaisiaus vandenys? Juos gamina vidinis vandeninio dangalo paviršius. Vandeninis dangalas - tai plona, permatoma, blizganti plėvė. Nėštumo pradžioje vandenis gamina šio vandeninio dangalo ląstelės (epitelis). Vėliau vandenyse dar atsiranda vaisiaus šlapimo, vaisiaus odos plaukelių, epidermio ląstelių, vaisiaus išmatų - mekonijaus. Visą nėštumą vyksta vaisiaus vandenų apykaita. Dalis jų rezorbuojasi (susigeria) į motinos kraują, dalį suvirškina pats vaisius. Nėštumo pabaigoje vaisius praryja net 300 ml vaisiaus vandenų per parą (daugiau nei didelę stiklinę).
Vaisiaus vandenys būtų paprastas vanduo, jei juose nebūtų angliavandenių, baltymų, riebalų, vaisiaus odos ląstelių, svarbių genetiniam tyrimui. Pagal jį gydytojai sprendžia apie vaisiaus raidą, jo chromosomas. Vaisiaus vandenys pradeda gamintis ketvirtą nėštumo savaitę. Nuo penktos savaitės gydytojas ginekologas echoskopo ekrane jau mato gemalinę pūslelę, kurią ir sudaro vaisiaus vandenys. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis jų nėra daug, nėštumas patvirtinamas tada, kai gemalinės pūslelės dydis, apžiūrint gimdą echoskopu, siekia vieną centimetrą.
Vaisiaus vandenų svarba nėštumo metu
Vaisiaus vandenys vaidina svarbų vaidmenį kūdikio augimo ir vystymosi procese. Jie saugo ir aprūpina vaikutį skysčiais. Mažylis kvėpuoja skysčiais ir nuryja juos. Vaisiaus vandenų pūslė, kuriame ir auga kūdikis, pradeda formuotis maždaug 12 dieną po pastojimo.
Plūduriuodamas vaisiaus vandenyse mažylis jaučiasi saugus ir patiria malonius pojūčius kaip geriausiame SPA kurorte. Vaisiaus vandenys labai svarbūs mažyliui tuo, kad saugo jį nuo nemalonių išorės poveikių, leidžia laisvai judėti mamytės pilvelyje, apsaugo virkštelę nuo prispaudimo, užtikrina normalų plaučiukų vystymąsi ir simetrišką kūno augimą bei palaiko pastovią kūno temperatūrą. Iš vaisiaus vandenų galima spręsti, ar nėštumo eiga yra gera.
Taip pat skaitykite: Infekcijos rizika gimdant su žaliais vandenimis
Vaisiaus vandenys - tai filtruota motinos kraujo plazma. Juos sudaro: 98 proc. vandens, 1 proc. neorganinių medžiagų, 1 proc. organinių medžiagų (riebalų, fermentų, hormonų, pigmento), nusilupusios gemalo ar vaisiaus ląstelės. Kūdikis ne tik ryja šiuos vandenis, bet ir pats aktyviai dalyvauja juos gaminant. Vaisiaus vandenų apykaitoje dalyvauja kūdikio inkstai, kvėpavimo takai, virškinimo sistema, oda ir vaisiaus dangalai. Įrodyta, kad nėštumo pabaigoje mažylis išskiria apie 600-800 ml šlapimo, kuris yra labai svarbi vaisiaus vandenų sudedamoji dalis.
Vaisiaus vandenų kiekis susijęs su nėštumo periodu. Šis kiekis kinta netolygiai. Nėštumo pradžioje - apie 10-tą nėštumo savaitę jų yra apie 30 ml, 13-14-tą savaitę - apie 100 ml, o 18-tą savaitę - jau 400 ml ir t. t. Didžiausias vaisiaus vandenų kiekis, jau visas "vandenynas", stebimas 37-38-tą nėštumo savaitę - 1000-1500 ml. Paskui jis vėl sumažėja iki 800-1000 ml.
Vaisiaus vandenų kiekio nukrypimai nuo normos
Kartais moteris įspėjama, kad vaisiau vandenų per daug arba per mažai… Kad vandenų per daug arba per mažai dažniausiai pastebi ginekologas per įprastinę apžiūrą. Jei gimdos aukštis ir pilvo apimtis per dideli ar per maži, galima įtarti, kad vandenų yra ne tiek, kiek reikia. Tiksliau diagnozuojama atlikus ultragarso tyrimą. Tuomet davikliu ieškoma didžiausios ir mažiausios vandens ,,kišenės” ir išvedamas vaisiaus vandenų indeksas. Yra nustatytos vaisiaus vandenų normų lentelės, tad nesunku sužinoti, ar vandenų per daug, ar per mažai. Įtarus vaisiaus vandenų patologiją ginekologas turi moterį siųsti į Perinatologijos centrą kruopštesniam tyrimui ultragarsu.
Per mažas vaisiaus vandenų kiekis (oligohidramnionas)
Per mažai vandenų būna apie 0,5 proc. nėščiųjų, o trečiajame trimestre jų sumažėja iki 500 ml ir dar mažiau. Sutrinka vandenų gamyba ir pasisavinimas. Šis sutrikimas būdingas tiek pirmą kartą, tiek ir pakartotinai gimdančioms moterims.
Priežastys
Vandenų sumažėjimą gali sukelti motinos ligos: preeklampsija, hipertoninė liga, taip pat infekcinės ligos, pvz., toksoplazmozė, citomegalija, mikoplazminė infekcija ir kitos lytiškai plintančios infekcijos, pernešiojimas. Reikšmės turi ir lėtinės motinos ligos - tonzilitas, inkstų, ginekologinės ligos ir kt.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Per mažai vandenų pasigamina dėl vaisiaus inkstų ir šlapimo takų raidos ydų, funkcinių sutrikimų, nes tuomet sumažėja pirminio šlapimo kiekis. Lėtinis deguonies nepakankamumas dėl placentos funkcijos nepakankamumo taip pat sukelia vaisiaus vandenų sumažėjimą. Tai atsitinka todėl, kad trūkstant deguonies, pirmiausia juo aprūpinami gyvybiškai svarbūs mažylio organai - širdis, smegenys, o mažiau svarbūs inkstai ar plaučiai kenčia nuo deguonies stygiaus, taigi negali pagaminti reikiamo kiekio vandenų. Būtent šie organai yra pagrindiniai vaisiaus vandenų gamintojai nėštumo pabaigoje.
Dažniau pastebimi kūdikio apsigimimai, kai vaisiaus vandenų per mažai. Kadangi didžiąją vandenų dalį sudaro vaisiaus šlapimas, mažas jų kiekis gali rodyti, kad kūdikis labai mažai šlapinasi, pavyzdžiui, dėl inkstų bėdų. Kita per mažo vandenų kiekio priežastis - placentos sutrikimai.
Diagnostika
Per mažą vandenų kiekį gali įtarti gydytojas, jeigu nėščiosios gimdos dydis atsilieka nuo normalaus, sumažėja mažylio aktyvumas. Tiksliau sutrikimas nustatomas ultragarsu, skaičiuojamas vaisiaus vandenų tūris ir indeksas. Nustatoma, kad vandenų kiekis mažesnis, kai jų tūris yra mažesnis kaip 2 cm, o indeksas mažesnis kaip 8 cm. Kai vaisiaus vandenų gerokai sumažėja, vandenų indeksas yra mažesnis nei 5 cm.
Pasekmės
Dėl mažo vandenų kiekio gali sulėtėti vaikelio vystymasis. Šį sutrikimą taip pat galima nustatyti ultragarsu, išmatavus vaisiaus matmenis (atlikus fetometriją). Dėl vandenų trūkumo neretai per anksti subręsta placenta, t. y. ji anksčiau laiko pradeda "ruoštis" gimdymui. Tada jos veikla sutrinka ir vaisiaus būklė gali pablogėti.
Mažas vandenų kiekis gali sukelti vaisiaus plaučių, sąnarių pakitimų, atsiranda skeleto ir veido deformacijų. Jeigu vaisiaus vandenų nepakanka, kūdikis negali įprastai judėti gimdoje ir dėl ribotų judesių sutrinka jo raida. Sveikas kūdikis daug juda gimdoje, judant vystosi jo raumenys, lietimo, čiulpimo refleksai, kūno koordinacija, bręsta nervų sistema.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Sumažėjęs vandenų kiekis labai pavojingas antrajame nėštumo trimestre, t. y. 18-26-tą nėštumo savaitę. Jis gali baigtis nėštumo nutrūkimu, vaisiaus arba jau gimusio naujagimio žūtimi. Kadangi mažas vandenų kiekis byloja apie sutrikusią nėštumo eigą, būtina kūdikį ištirti ir dėl galimų vystymosi sutrikimų.
Jeigu vaisiaus vandenų kiekis sumažėjęs nedaug, tuomet kūdikis gimsta su įvairaus laipsnio hipotrofija, t. y. jo vystymasis neatitinka amžiaus. Dėl mažo vandenų kiekio iškyla pavojus užspausti virkštelę, todėl mažylio gyvybė pakimba ant plauko. Mažesnis vandenų kiekis padeda į vaikelio organizmą prasiskverbti infekcijai.
Gydymas
Kiek tęsti nėštumą ir kada gimdyti, priklauso nuo to, kada ir kiek sumažėjo vaisiaus vandenų.
- Jeigu tai atsitiko iki 28-tos nėštumo savaitės, tuomet moterį reikia visapusiškai ištirti (atlikti hormoninius, biocheminius ir ultragarsinį tyrimus), kad būtų nustatyta kūdikio būklė.
- Jei vandenų sumažėjimas pastebimas trečiojo trimestro pabaigoje, gali būti rekomenduojamas ankstesnis gimdymo sužadinimas.
- Nėščiosioms gali būti skiriamas ir gydymas. Taip siekiama pagerinti kraujotaką tarp gimdos ir placentos bei medžiagų apykaitos procesus placentoje.
- Jei įmanoma, gydoma ir sutrikimą sukėlusi pagrindinė liga.
Gydymo metu maždaug kartą per savaitę atliekamas ultragarsinis tyrimas, kas tris dienas tiriama kraujotaka "motinos-placentos-vaisiaus" sistemoje, kiekvieną dieną tiriamas vaisiaus širdies darbas.
Per didelis vaisiaus vandenų kiekis (polihidramnionas)
Kai kuriais atvejais vandenų susikaupia daugiau nei 1,5 l, o kartais gali siekti net 5 l. Vandenų kiekio padidėjimas būna ūmus ir lėtinis. Pastarasis išsivysto pamažu, todėl nėščioji spėja priprasti prie naujos būsenos ir padidėjus gimdai diskomforto nejaučia. Tuo tarpu vaisiaus vandenų kiekiui padidėjus staiga, nėščiąją kankina dusulys, silpnumas, tinimai, padažnėja pulsas. Šis sutrikimas dažnesnis 16-20-tą nėštumo savaitę. Taip pasitaiko 2 nėščioms moterims iš 100. -koks nors defektas, kuris daro įtaką kūdikio šlapimo išsiskyrimui. Paprastai, kai mažylis praryja vandens, jo kiekis šiek tiek sumažėja. Moterys diabetikės taip pat yra padidintos rizikos grupėje. Moterims, kurių vaisiaus vandenų kiekis gerokai viršija normą, gali jausti diskomfortą pilve ir turėti kvėpavimo sunkumų.
Kad vaisiaus vandenų per daug, galima įtarti ir iš nėščiosios savijautos - jai tampa sunkiau kvėpuoti, sutrinka virškinamojo trakto veikla, tinsta kojos, prasčiau juntami vaisiaus judesiai. Įtarimų kelia ir per didelis pilvas. Pirmiausia ieškoma priežasties, kodėl vaisiaus vandenys neatitinka normų.
Priežastys
Per didelis vandenų kiekis dažniausiai būna tuomet, kai moteris serga cukriniu diabetu, infekcinėmis ligomis, esant rezus konfliktui (kai mama - "pliusas", o kūdikis - "minusas"), daugiavaisiam nėštumui, vaisiaus vystymosi sutrikimams.
Vandens pūslės sienelės ląstelių veiklos sutrikimas. Tuomet jos pradeda daugiau gaminti vandenų. Manoma, kad tam įtakos turi nėščiosios infekcijos (chlamidiozė, mikloplazmozė, citomegalijos infekcija, sifilis, ūmios kvėpavimo takų infekcijos).
Vaikelis atsisako ryti vaisiaus vandenis, o nereguliuojamas vandenų kiekis virsta vandenynu. Tai atsitinka tuomet, kai į vandenų ertmę patenka vaikelio smegenų skysčio (kai yra nervinio vamzdelio raidos ydų) ar sutrinka vandenų cirkuliacija vaisiaus virškinimo sistemoje.
Diagnostika
Apie vaisiaus vandenų pagausėjimą galima spręsti iš didesnio nei įprastai nėščiosios pilvo. Gimda būna įsitempusi, o vaisius sunkiai apčiuopiamas. Jis tarsi tikras plaukimo čempionas tokiame baseine gali plaukioti nevaržomas, t. y. tampa "hiperaktyvus", nors širdies tonai girdimi neaiškiai.
Pagrindinis tyrimas - ultragarsu. Jo metu nustatomas vaisiaus vandenų padidėjimo lygis. Be to, reikia nustatyti, ar nėra vaikelio vystymosi sutrikimų. Tam atliekami biocheminiai, hormoniniai, imunologiniai ir genetiniai vaisiaus vandenų tyrimai. Taip pat gali būti tiriamas vaisiaus kraujas, paimant jo kraujo iš virkštelės.
Jei gydytojui kas nors kelia įtarimų, kad vandenų per daug, tau turbūt reikės dažniau pas jį lankytis. Kitais atvejais problema lengvai išsprendžiama, jei aiški priežastis, pavyzdžiui, moteriai su padidėjusiu cukraus lygiu kraujyje gydymo metu paprastai vaisiaus vandenų kiekis sumažėja.
Pasekmės ir gydymas
Kai vaisiaus vandenų pagausėja pamažu ir jų nėra itin daug, tuomet nėštumo eiga būna normali ir moteris pagimdo laiku. Dažniausia šio sutrikimo komplikacija - priešlaikinis gimdymas ir neišnešiotas nėštumas.
Nėščioji dažniausiai tiriama ligoninėje, norint nustatyti ligą sukėlusias priežastis. Vandenų "turtingos" nėščiosios dažnai gimdo gana sunkiai, joms būdingi per silpni gimdos susitraukimai, mat gausūs vandenys pertempia gimdos sienelę nėštumo metu. Gimdymas gali užsitęsti. Be to, bėgant gausiems vaisiaus vandenims iš gimdos gali iškristi virkštelė, per anksti atsisluoksniuoti placenta.
Jeigu gydytojai neaptinka vaisiaus apsigimimų ar kokių nors sveikatos bėdų, tiesiog stebi nėščiąją; jeigu vaisius užsikrėtė virusine liga, skiria gydymą (kai vaisius pasveiksta, vandenų ir vėl būna tiek, kiek reikia). Jeigu dėl per daug vandenų išsivysto hemorojus, labai tinsta kojos, būsimoji mamytė negali valgyti, nes didžiulė gimda pakelia žarnyną ir maistas negali kokybiškai juo slinkti į skrandį. Kad nėščioji jaustųsi geriau, gydytojai dalį gali nuleisti (būna, net apie litrą).
Jei reikia sukelti gimdymą, gydytojui tenka vandenų pūslę pradurti specialiais instrumentais. Siekiant užkirsti kelią kraujavimui, po gimdymo mamytei skiriama gimdą sutraukiančių vaistų.
Vaisiaus vandenų spalva ir mekonijus
Kokios spalvos yra vaisiaus vandenys? Jie skaidrūs ir bespalviai. Jei į vandenis patenka kraujo, jie tampa rausvi. Jei vaisiui trūksta deguonies, vandenys nusidažo žalsva spalva. Kai vaisius serga kai kuriomis ligomis, vandenys gali būti geltoni.
Vis daugiau ir daugiau kyla diskusijų ir kalbų apie žalius vandenis, mekonijų. Mamytės baiminasi, jog vaisiaus pernešiojimas gali paskatinti jų atsiradimą, o tuo pačiu sukelti ir nepageidaujamą bei neigiamą poveikį. Mekonijus (pirmosios naujagimio išmatos) yra vandens (70-80 proc.) ir daugelio kitų įdomių ingredientų (vaisiaus vandenų, žarnyno epitelio ląstelių, vaisiaus gyvaplaukių) mišinys.
Mekonijaus vaisiaus vandenyse būna 15-20 proc. gimdymo atvejų, kai naujagimis gimsta 37-42 nėštumo savaitę. Jei gimdymas yra priešlaikinis (anksčiau nei 37 nėštumo savaitę), mekonijus į vaisiaus vandenis patenka ypač retai. Maždaug 15-20 proc. Dėl to, kad virškinimo sistema jau yra visiškai subrendusi ir žarnynas pradeda veikti. Tai dažniausia priežastis, ir 30-40 proc. Dėl galvos arba virkštelės spaudimo (gimdymo metu), pavyzdžiui, įvykus nervo klajoklio sužadintam žarnyno spazmui - tai tas pats refleksas, kuris sukelia nereguliarų širdies ritmą ir deceleraciją (širdies ritmo sulėtėjimą). Pavojinga kūdikiui situacija, sukelianti hipoksiją (deguonies badą). Teoriškai dėl žarnyno išemijos (kraujotakos sumažėjimo) atsipalaiduoja išangės sfinkterio raumuo ir sustiprėja virškinamojo trakto peristaltika. To rezultatas - mekonijaus paleidimas.
Kol kas nėra iki galo aišku, kaip mekonijumi užteršti vaisiaus vandenys susiję su pavojumi kūdikiui. Vien tik mekonijaus buvimas negali būti vertinamas kaip pavojaus kūdikiui ženklas: „… Vien kūdikio pasituštinimas, kai nėra kitų pavojaus kūdikiui ženklų, nerodo, kad kūdikiui gresia hipoksija.“ Nenormalus širdies ritmas yra geresnis pavojaus vaisiui pranašas. O nenormalus širdies ritmas kartu su mekonijumi gali būti dar tikslesnė indikacija, kad kūdikis patiria sunkumus.
Nepaisant to, kūdikiai, apie kuriuos sužinoma, kad jie pasituštino (bet kokia forma) dar būdami įsčiose, net jei nėra jokių kitų grėsmę rodančių ženklų ar rizikos veiksnių, vis tiek bus laikomi esančiais neišvengiamame pavojuje. Akušerė A. Škudienė pasakoja, jog jau devintą nėštumo savaitę vaisius pradeda gerti aplink esančius vaisiaus vandenis, taip vystydamas rijimo refleksą. III trimestro metu vaisius per 1 valandą išgeria 15-40 ml vandenų. Kadangi vaisius nuolat geria sterilius vandenis, nenustoja jų gerti ir tada, kai pasituština, pasakoja akušerė. Pasituštinimas pavojingas ne todėl, kad vaikas ryja vaisiaus vandenis, o todėl, kad dar būdamas įsčiose jis imituoja kvėpavimo judesius. Mekonijus žarnyne (nuryjamas) nesukelia pavojaus - pavojingas yra kartu su vandenimis įkvėptas mekonijus. Tokiu atveju stipriai padidėja rizika, kad mekonijumi suterštų vandenų gali patekti ne tik į skrandį, bet ir į plaučius.
Įkvėpti mekonijaus, vaisius gali tiek prieš prasidedant gimdymui, tiek bet kuriuo gimdymo laikotarpiu. Tik iki 10 proc. atvejų, kai vaisiaus vandenys žali, pasireiškia aspiracijos mekonijaus sindromu. Beveik visiems naujagimiams, kuriems atsirado AMS, plaučių funkcija visiškai atsinaujina ir kūdikiai pasveiksta.
Nėra specifinių priemonių, ką nėščioji turėtų daryti, kad vaisius gimdoje nepasituštintų. Šiek tiek mekonijaus gali išsiskirti dėl fiziologinės vaisiaus žarnyno brandos nėštumo pabaigoje, tačiau tai nėra laikoma sutrikimu. Pirmiausia, pasistengti nepulti į paniką, nes kaip ir minėjau, tik iki 10 proc. atvejų, kai vaisiaus vandenys žali, gali sukelti komplikacijų. Įvertinkite vandenų spalvą (žalsvi, žali, žaliai rudi ar net žaliai juodi) ir konsistenciją (skysti, homogeniški, su neištirpusio mekonijaus gabalėliais, tiršti, „žirnių sriubos“ konsistencijos). Žalsvi vandenys be plaukionačių mekonijaus gabaliukų yra mažai pavojingi. Pavojų kelia žali vandenys su plaukiojančiais „tirščiais“. Būtent „tirščių“ patekimas į kvėpavimo takus yra pavojingas. Tai pamatę skubiai važiuokite į artimiausią gimdymo skyrių, kur bus įvertinama ir nuolat sekama vaisiaus būklė. Jei nutekėjus žaliems vaisiaus vandenims nėra, kas Jus nuvežtų į ligoninę, drąsiai skambinkite 112 ir kvieskite greitąją pagalbą, sako A. Kiekvienas kūdikis nusipelno kiek įmanoma mažiau įtempto gimimo. Ir dar svarbiau, kad galimybė gimti ramiai būtų suteikta kūdikiui, kuris pasituštino į vaisiaus vandenis. Tokiam kūdikiui ypatingai svarbu nepatirti deguonies stygiaus ir hipoksijos gimdymo metu, nes tai gali sukelti AMS.
Kada važiuoti į gimdymo namus?
Nutekėjo vaisiaus vandenys. Pažymėkite Nors vaisiaus vandenų pūslės dangalai turėtų plyšti gimdymo metu, kartais (iki penktadalio gimdymų) jie plyšta dar neprasidėjus sąrėmiams. Dangalų plyšimas yra signalas organizmui išskirti prostaglandinų - medžiagų, skatinančių sąrėmius. Vaisiaus vandenys paprastai būna skaidrūs ar balkšvi ir bekvapiai, retais atvejais žalsvi. Pradėjus tekėti vaisiaus vandenims jie po truputį teka nuolatos ir tai matosi ant kelnaičių.
Akušerė pataria: Iš viso vaisiaus vandenų yra apie 1,5 l. Pažymėkite, kiek jų išbėgo, likusieji išbėgs gimus kūdikiui. Nubėgus vaisiaus vandenims Lietuvoje rekomenduojama laukti reguliarių sąrėmių ne ilgiau kaip 6 valandas. Jeigu vaisiaus galvutė jau įsistačiusi, ir vandenys nutekėjo, baimintis nereikėtų. Tačiau jeigu vandenys nutekėjo dar galvutei neįsistačius, reikėtų vykti į ligoninę. Taip pat nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi. Vadinasi, juose yra mekonijaus - pirmųjų vaisiaus išmatų. Galbūt vaikučiui trūksta deguonies ar kamuoja kitos problemos, mat pirmą kartą pasituštinti jis turėtų gimęs.
Patarimai, kaip sumažinti įtampą gimdymo metu
Todėl žemiau išvardyti pasiūlymai galioja visiems gimdymams. Vengti amniotomijos (vandenų nuleidimo). Jei vaisiaus vandenys yra užteršti mekonijumi - kad tai liktų nežinoma iki vaisiaus vandenų plėvė plyš spontaniškai (tikintis, kad tai įvyks, kai gimdymas jau artės prie pabaigos). Jei mekonijus tirštas, galima siūlyti nuolat klausyti vaisiaus širdies tonų. Kad būtų sudarytos palankios sąlygos savaiminiam kvėpavimo takų išsivalymui, leisti iš lėto užgimti kūdikio galvutei tokioje gimdyvės pozoje, kuri padėtų skysčiams nubėgti (t. y. nelaikyti moters paguldytos ant nugaros). Padrąsinti motiną kreiptis pagalbos, jei tik kiltų mažiausias nerimas dėl kūdikio per 24 val.
Kursams, mokymams ir konsultacijoms ieškokite specialistų, kuriais pasitikite. Stebėkite, ar pasikeitė jūsų savijauta, ar aiškiai įsivaizduojate gimdymą, ar tiksliai žinote, ką jausite gimdymo metu ir kaip jums reikės elgtis, ar pasiruošęs gimdymo padėjėjas (vyras ar kt. žmogus), o svarbiausia, ar tapote ramesnė? Norą lengvai pagimdyti reikia paremti konkrečiais veiksmais. Pozityvus nusiteikimas - stiprus elementas sėkmei. Mintyse susikurkite aiškų, pabaigtą natūralaus ir lengvo gimdymo vaizdinį - „Mano svajonių gimdymas“. Į jį įterpkite visas svajones ir tikslus. Būtinai jį užrašykite, tobulinkite, kol sukursite idealų. Bendravimas su pozityviai mąstančiais žmonėmis. Kartu su vyru pasikalbėkite apie gimdymo viziją, išsirinkite vietą, kurioje gimdysite. Aplankykite išsirinktą gydymo įstaigą, susipažinkite su personalu bei atmosfera ligoninėje. Susipažinkite su Lietuvos ligoninėse taikomomis procedūromis. Apsvarstykite, kurios jums nebūtinos. Ruošdamasi gimdymui pasimokykite skausmo malšinimo būdų. Pasiruoškite ir išmokite tinkamos kvėpavimo technikos sąrėmių ir stangų metu. Susiruoškite „Gimdyvės krepšelį“ jau 38 nėštumo savaitę. Jei turite mažų vaikų, iš anksto suplanuokite, kas bus šalia jų, kai išvyksite gimdyti, pasikalbėkite su jais ir laukite kartu.
Gimdyvė neturi jaustis „vieniša“. Labai svarbu emocinis palaikymas, pagyrimas. Gimdymo metu šalia jūsų gali būti palaikantis asmuo: vyras, mama ar gimdymo padėjėja. Palaikantis asmuo turėtų tapti ir pagalbininku gimdymo metu: vyras svarbiausias jūsų palydovas, jis padės nukeliauti į ligoninę ir esant skausmingai gimdymo veiklai bus puikus tarpininkas tarp jūsų ir medikų. Užtikrins ne tik emocinį, bet ir fizinį palaikymą t. y. palydės jus į tualetą, dušą, sąrėmių metu atliks masažą ar uždės kompresą, padės atsigerti, taip pat kartu su jumis kvėpuos stangų metu, sugebės vertinti kardiotokogramą ir iškilus klausimams skubiai pakvies akušerę. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis stenkitės su žmona praleisti kuo daugiau laiko. Tai bus pats geriausias jūsų dėmesio išreiškimas. Be to, dabar pats laikas prisiimti sau visus namų rūpesčius. Paskutinėmis dienomis prieš gimdymą netgi patys paprasčiausi darbai žmonai gali būti per sunkūs. Mėgaukitės kiekviena kartu praleista akimirka. Iš jūsų nereikalaujama nieko ypatingo: tiesiog kalbėkite ir kurkite ateities planus. Dažniau sakykite žmonai, kad ją mylite (šio prisipažinimo niekada nebūna per daug!). Jūs esate kartu ir tai puiku. Ir kai praėjus kuriam laikui atsigręšite atgal, suprasite, kad nėštumas ir gimdymas buvo nuostabi ir nepakartojama jūsų gyvenimo patirtis. Jums lemta tai suprasti ir patirti. Nėštumas ir gimdymas, be jokios abejonės, yra vienas pačių svarbiausių jūsų gyvenimo įvykių ir vienu aukščiausių jūsų pasiekimų. Džiaukitės tuo.
Vandens svarba nėštumo metu
Niekam nekelia abejonių teiginys, kaip gyvybiškai svarbu visą nėštumo laikotarpį vartoti pakankamai vandens. Tai turi įtakos tiek nėščiosios, tiek kūdikio sveikatai. - vanduo sudaro 60-70 proc. - jei organizmas nuolat nėra aprūpinamas šviežiu vandeniu, jis turi naudoti esamas atsargas, kad gyvybiškai svarbių funkcijų veikla nenutrūktų. Dar daugiau skysčių reikėtų, jei nėštumo metu atostogaujate karštoje klimato zonoje, kalnuose arba daug sportuojate. - vidurių užkietėjimas. Nėštumo metu moters organizme padidėja hormono progesterono kiekis, kuris atpalaiduoja virškinimo trakto raumenis, o tai reiškia, kad maistas per virškinimo traktą juda lėčiau. - troškulio pojūtis (klaidinga galvoti, jog gerti reikia tik pajutus troškulį! Kai jaučiatės ištroškusi, yra per vėlu - jūsų organizmas jau dehidratuoja! Neretai besilaukiančios moterys vengia gerti daug skysčių, nes bijo, kad vanduo užsilaikys organizme, lems tinimus. Jūsų kūnas, gaudamas per mažai skysčių, stengiasi apsisaugoti nuo dehidratacijos kaupdamas ir užlaikydamas organizme esančius skysčius. Jei nėštumo metu kamuoja pykinimas arba tiesiog nemėgstate gerti vandens, dešimt stiklinių per dieną gali pasirodyti neįveikiamai daug. - sugalvokite sau kasdienių rutininių veiksmų, kuriuos susiesite su vandens atsigėrimu. - jei pakankamai vandens išgeriate dienos metu, atsibudus naktį gerti specialiai skaičiuojant vandens normą tikrai nereikia.