Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėsime paradoksą - vandenyje gimusio žmogaus baimę vandeniui. Gilinsimės į priežastis, kaip tai susiję su žmogaus vystymosi etapais, socialine aplinka ir kokias galimybes teikia vandens terpė žmogaus fiziniam ir psichiniam vystymuisi.
Nėštumas ir Vandens Terpė: Pradžia Gyvenimui
Nėštumas - tai ne liga, o natūralus ir sveikas organizmo reiškinys, ypatingas meilės laikas tarp sutuoktinių. Tai pats svarbiausias - pačios pradžios - vaiko gyvenimo periodas. Fiziniai ir psichiniai žmogaus sugebėjimai formuojasi įsčiose, o vandens terpė gali suteikti naujas, unikalias galimybes šiam vystymosi procesui.
Šiuolaikinė medicina skatina grįžti į gamtą, nes netobulos technologijos tolina žmogų nuo jos ir alina. Nėštumas yra dviejų mylinčių vienas kitą žmonių intymaus gyvenimo tęsinys ir tolesnis vystymasis, jų vienybės suvokimas, o gimdymas - jausmų, energetikos ir dvasios susijungimas.
Ignoruojant šį gyvenimo tarpsnį įsčiose, nežinant ir nesugebant rūpintis vaisiumi, praleidžiama daugybė vaiko vystymosi galimybių, jis traumuojamas fiziškai ir psichiškai.
Įtaka Vystymuisi Įsčiose
Įsčiose kūdikis treniruojasi motinos būsenomis. Jei nėščia moteris plaukioja ir treniruojasi sulaikyti kvėpavimą, tai jos gimęs vaikas lengvai adaptuojasi vandenyje, lengvai sulaiko kvėpavimą. Kvėpavimo sulaikymo patirtis jam pasitarnauja ne tik gerai išmokti plaukioti, bet yra ir neįkainojama patirtis kai kuriose sudėtingose situacijose, kur kūdikis negauna deguonies.
Taip pat skaitykite: Vandens mankšta kūdikiams
Kūdikis, būdamas įsčiose, jaučia ir visą motinos vidinių būsenų spektrą (džiaugsmas, kančia, stresai…), taip pat jaučia fizines sąlygas: temperatūrą, fizinį krūvį, bendrą organizmo tonusą, socialinę motinos aplinką, drabužių komfortą ir t.t. Tokiu būdu jis per motinos organizmą yra veikiamas išorinių gyvenimo veiksnių, bet ir įsisavina daugelį socialinių normų dar iki gimstant.
Ne tik embriono fiziologija, bet ir jo sąmonė aktyviai reaguoja į motinos gyvenimo sąlygas, ypač į motinos santykį į nėštumą ir patį būsimą vaiką. Būtent šitame momente slypi daugybės patologijų priežastys ir unikali galimybė atsiskleisti vaiko psichiniams ir fiziniams sugebėjimams.
Gimdymas Vandenyje: Natūralumas Ir Šiuolaikinės Civilizacijos Prieštaravimai
Gimdymas vandenyje yra natūralus procesas, tačiau žmonės, gyvendami pagal šiuolaikines gyvenimo normas, nutolo nuo natūralių savo organizmo galimybių. Šiuolaikinė civilizacija pakeičia organizmo ir gamtos galimybes dirbtiniais „protezais“: vaistais, technikomis ir t.t. Šiuolaikinė moteris dėka civilizacijos vystyklų yra fiziškai silpnai išsivysčiusi, kad jai, norint normaliai natūraliai pagimdyti vaiką, reikia rimtai ir daug fiziškai treniruotis.
Gimdyt vandeny reiškia prisiimti realią atsakomybę už save ir savo kūdikį ir sugebėti sukurti patikimą psichologinę atmosferą nuo negatyvaus įsikišimo. Tame didžiulį vaidmenį gali suvaidinti tėvas. Gimdymas vandeny turėtų vykti, gaunant kvalifikuotą gimdymo vandeny specialistų pagalbą ir neužkraunant ant jų visos atsakomybės, o pasinaudojant jų patirtimi.
Vandens Baimė: Socialinis Konstruktas
Žmogaus asmeniniai požiūriai į normas, malonumus, komfortus yra pagrindinės kliūtys didžiulių žmogaus galimybių atsivėrimui. Ir požiūris į vandenį yra dar vienas stabdys būti sveikam. Žmogus myli vandenį, kai norisi atsigerti, išsimaudyti karštą vasaros dieną, vertina dušą, vonią, pirtį, bet kai tik prie vandens prisiartina vaikas, žmogų sukausto nerimas.
Taip pat skaitykite: Kaip varliagyviai dauginasi: išorinis apvaisinimas
Būtent vandens stresas yra daugybės, netgi gerai treniruotų plaukikų, nuskendimų priežastis. Naujagimis susipažįsta su pasauliu per savo tėvų emocines ir nervo - psichologines reakcijas. Jis momentaliai „nuskaito” jų baimes apie vandens pavojus ir „užrašo” tai į savo pasąmonę.
Filogenezė ir Ontogenezė: Baimės Formavimosi Kelias
Yra individualus vystymasis - ontogenezė, yra žmogaus kaip rūšies vystymosi pakartojimas - filogenezė. Ši didelė evoliucijos istorija kartojasi kiekvieno žmogaus gyvenime: nuo pradėjimo ir vystymosi motinos įsčiose, o gimstant tai lyg išėjimas į sausumą. Naujagimio gyvenime egzistuoja periodas, kada baimės vandeniui jis dar nepažįsta, nes vanduo yra jo stichija. Tas periodas atitinka mūsų protėvių vystymosi periodą, kol dar jie nebuvo palikę okeano vandens, ir vanduo dar nebuvo tapęs priešu Nr.1.
Tas periodas žmogaus gyvenime labai mažas - apie tris mėnesius, kol yra dar šansas atkurti santykį su vandeniu. Bet šalia kūdikio atsiranda suaugę, streso vandeniui platintojai. Ir būtent todėl vaikas išsiugdo baimę, kuriai pritaria močiutės, seneliai, draugai ir, deja, populiarioji medicina.
Kada instruktorius išmokina naujagimį laisvai plaukti ir nardyti baseine, ir į patalpą, kur tai vyksta, įeina visko bijanti mama, naujagimis akimirksniu pamiršta išmoktą patirtį ir ima skęsti. Tokie efektai ir patirtys egzistuoja ir mokinant plaukti įvairaus amžiaus vaikus.
Vadinasi, kad pirminė plaukiojančio kūdikio problema yra jo NEplaukiojančios mamos problema, kuri NORI, kad jos kūdikis plaukiotų, bet labai BIJO vandens ir plaukimo treniruočių. Manoma, kad naujagimis, kuris neturi išugdyto streso vandeniui, plaukti yra užprogramuotas genetiškai. Todėl šalia naujagimio turi būti žmonės, tėvai, neturintys ne tik stresų vandeniui, bet ir aplamai stresų.
Taip pat skaitykite: Kvėpavimas vandenyje naujagimiams
Naujagimio Galimybių Ribos: Išorinės Sąlygos
Kad netraumuoti kūdikio sveikatos ir psichikos, reikia pašalinti kai kuriuos krūvius: gravitacijos poveikį ir judrumo sukaustymą. Pagrindinis naujagimio vystymosi priešas - vystymas į vystyklus. Reikia skatinti vaiko džiaugsmą judesiui ir plėsti šį diapazoną. Suvystyti vaikai jaučia didžiulį diskomfortą, kuris kenkia jo sveikatai, psichikai ir fiziologijai, jo raumenų vystymasis sulėtėja.
Išvada: naujagimio galimybių ribotumas yra ne biologinės organizmo galimybės, o jam primetamo gyvenimo būdo sąlygos, keičiant kurias, galima plėsti judėjimo aktyvumo ribas, pagreitinti metabolizmo procesus ir sukurti palankesnes sąlygas psichiniam vystymuisi.
Bajau Laut: Jūros Klajoklių Pavyzdys
Bajau Laut, arba Sama Dilaut (jūros klajokliai), yra nykstanti etninė grupė, išlaikiusi jūrinį gyvenimo būdą. Vandenynas Bajau Laut žmonėms yra viskas. Jie puikiai jaučiasi ir vandenyje, ir sausumoje. Bajau Laut mažyliai pradeda plaukioti dar nemokėdami vaikščioti. Bajau Laut laimę matuoja pagautos žuvies kiekiu.
Gyvendami išvien su vandenynu, Bajau ištobulino nepaprastą gebėjimą nardyti. Bajau Laut vaikų regėjimas po vandeniu yra dvigubai geresnis nei vaikų, vandenyje būnančių mažai. Tai sąlygoja prie aplinkos prisitaikantis lankstus lęšiukas ir gebėjimas susiaurinti akių vyzdžius.
Gurudevo Šri Šri Ravi Šankaro Įžvalgos apie Baimę ir Protą
Šri Šri Ravi Šankaras teigia, kad nereikia kontroliuoti savo minčių meditacijos metu, o tiesiog apkabinti kiekvieną ateinančią mintį, nes mintys bijo žmogaus. Jis pabrėžia, kad svarbu rūpintis protu, kuris varo žmogų, ir valdyti protą, o ne leisti protui valdyti žmogų.
Jis aiškina, kad aukštesnėse žiniose atjauta yra kvailystė, nes galima atjausti tik kažką kitą, kuris nėra tavimi. Jei žmogus patiria kančią, tai ne dėl kieno nors kito, tai tik dėl jo paties. Šri Šri Ravi Šankaras pataria medituoti, giedoti, dalyvauti daugelyje tarnystės kitiems veiklų ir praeities karma nusiplaus.
Jis teigia, kad kai žmogus jaučiasi liūdnas, prislėgtas, linkęs žudytis, tuo metu turėtų sau pasakyti: „Leiskite man nustoti galvoti tik apie save. Pažiūrėkime, kuo galiu būti naudingas. Bet kokiu atveju, vieną dieną aš turėsiu išeiti. Prieš išeinant, leiskite man čia nuveikti ką nors gero. Kam aš reikalingas? Kur galėčiau padėti?"
Aukščiausia atleidimo forma yra suvokti, kad kitas padarė klaidą dėl nežinojimo ir atjausti jį. Jis paaiškina, kad santykiuose esantys žmonės neretai įsivelia į tarpusavio konfliktus, nes protas mano, kad žmona (ar vyras) jau priklauso jam (ar jai), todėl protas nebelinksta į jos (ar jo) pusę.
Šri Šri Ravi Šankaras teigia, kad niekas negali suteikti jums pasitenkinimo, nes jūs patys esate pilnatvė. Jis pataria kelias minutes ramiai pasėdėti meditacijoje, kad patirtumėte pilnatvę. Jis aiškina, kad neigiamos mintys kyla dėl blogo tuštinimosi, nepakankamos kraujotakos, mažo gyvybinės energijos lygio. Norėdami atsikratyti neigiamų minčių, reikia valyti kūną, daryti pranajamas, atlikti fizinius pratimus, eiti maudytis ar ilgai pasivaikščioti, lankyti Satsangą, būti geroje kompanijoje, valgyti lengvą maistą.
Jis teigia, kad gyvenimas pilnas trikdžių, todėl turime judėti toliau. Jis pataria „parkuoti” savo mintis saugioje vietoje ir neatiduoti savo gyvenimo įgaliojimų į kito žmogaus rankas. Jis aiškina, kad pasaulis yra toks, kokį mes matome, todėl svarbu nesmerkti žmonių ir nevadinti jų blogais ar gerais vardais. Jei esate laimingi, darydami kitus laimingus, tokia laimė tiesiog augs.