Pirmasis mėnuo po gimimo yra ypatingas laikotarpis, kupinas naujų iššūkių ir džiaugsmų tiek kūdikiui, tiek tėvams. Kūdikis prisitaiko prie gyvenimo už motinos įsčių, o tėvai mokosi rūpintis savo naujagimiu ir suprasti jo poreikius. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kūdikiai kvėpuoja gimę vandenyje, taip pat apžvelgsime pirmojo mėnesio po gimimo ypatumus, kūdikio raidą ir svarbius aspektus, susijusius su jo sveikata bei priežiūra.
Pirmasis kūdikio mėnuo: miegas, maitinimas ir raida
Pirmąjį mėnesį kūdikis daugiausia laiko miega ir maitinasi.
Miego režimas
Pirmąjį mėnesį kūdikiai miega labai daug - paprastai 16-18 valandų per parą. Miego laikai gali būti netolygūs, nes jie atsibunda kas 2-3 valandas maitintis.
Maitinimas
Kūdikiai pirmąjį mėnesį daug laiko praleidžia maitindamiesi. Jie maitinasi kas 2-3 valandas, nes jų skrandukai yra labai maži. Tėvai turėtų žinoti, kad kūdikiai dažnai žinda ne tik dėl alkio, bet ir dėl komforto ar saugumo. Jei maitinate naujagimį ar kūdikį savo pienu, nepamirškite pati gerti daugiau vandens.
Svoris ir ūgis
Kūdikiai paprastai gimsta sverdami nuo 2,5 iki 4 kg, tačiau per pirmą mėnesį jie gali priaugti apie 150-200 gramų per savaitę. Natūralu, kad iškart po gimimo naujagimiai netenka svorio, nes džiūsta oda, iš jos pasišalina vandens ir druskų perteklius. Kuo mažesni ar labiau neišnešioti mažyliai, tuo daugiau praranda svorio. Išnešioti vaikučiai - apie 5-10 procentų savo gimimo svorio, prieš laiką gimusieji - apie 15-20 procentų. Net jei ankstukas pradeda priaugti svorio, iš pradžių augimas gali būti nestabilus. Neišnešiotukams reikia daugiau kalorijų ir energijos, nes jų būklė reikalauja daugiau pastangų bei resursų. Be to, jie turi mažyčius skrandukus ir vienu metu gali priimti nedaug maisto. Todėl maitinami ne rečiau, kaip kas 2-4 valandas. Slaugantis personalas nustatys tinkamą maitinimo režimą ir normas, reguliariai (kasdien) matuos kūdikio svorį bei stebės augimą. Užtikrins, kad vaikas gautų pakankamai skysčių.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Refleksai ir judesiai
Kūdikiai gimsta su tam tikrais refleksais, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujos aplinkos. Pavyzdžiui, kūdikis turi „griebimo refleksą“, kai jo delnai suspaudžia daiktus, kaip tik suimtas pirštas. Per pirmąjį mėnesį kūdikio smegenys pradeda vystytis ir prisitaikyti prie pasaulio aplink jį. Judesiai: Rankos ir kojos fleksinėje padėtyje - taip, kaip buvo gimdoje. Ryškūs naujagimio refleksai. Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Energingai mojuoja rankomis ir kojomis. Paguldytas ant pilvo kūdikis kilsteli galvą, tačiau jos dar neišlaiko, todėl, paėmus naujagimį ant rankų, būtina prilaikyti galvytę. Gulėdamas ant nugaros galvytę pasuka į šoną, po truputį stengiasi išlaikyti ją tiesiai. Rankų funkcija: Plaštakos dažniausiai laikomos sugniaužtos, poros savaičių laikotarpiu pradeda atsipalaiduoti. Dėl ryškaus rankos griebimo reflekso gali sugriebti barškutį, tačiau tuoj pat jį pameta.
Regėjimas
Kūdikiai gimsta su labai ribotu regėjimu, tačiau per pirmą mėnesį jie pradeda fokusuoti savo akis į objektus, esančius apie 20-30 cm atstumu, būtent tiek atstumo yra tarp jų ir motinos veido žindymo metu.
Klausymas
Nors kūdikiai gimsta su tam tikru klausos gebėjimu, jų klausos suvokimas per pirmą mėnesį dar nėra labai išvystytas.
Kūno suvokimas
Kūdikiai pradeda pojūčius suvokti kaip visumą - jie pradeda atskirti aplinką nuo savo kūno ir reaguoti į ją.
Prisirišimas ir socialinė sąveika
Kūdikiai jaučia ryšį su savo tėvais ir artimaisiais per fizinį kontaktą, žvilgsnį, kalbėjimą ir apsikabinimus. Per pirmą mėnesį kūdikiai pradeda reaguoti į žmones aplink juos ir juos pažinti. Bendravimas: Pirmą mėnesį naujagimis bendrauja verksmu. Nusiramina paimtas ant rankų, priglaustas, žįsdamas. Reaguoja į garsus. Skiria žmonių balsus nuo kitų garsų. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Naujagimio šypsena yra labiau refleksinė. Nuo pirmų gyvenimo dienų fiksuoja žvilgsnį į veidą, akis, ryškų žaislą.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Skausmas ir diskomfortas
Kūdikiai dažnai verks, kai jaučiasi alkani, pavargę, peršalę arba pučiant pilvuką.
Kūdikio oda
Kūdikio oda yra labai jautri, todėl reikia vengti per didelio naudojimo kosmetikos priemonių. Prausimuisi naudojamas specialios temperatūros šiltas vanduo. Tiesa, iš pradžių nerekomenduojama naudoti muilo, be gydytojo paskyrimo negalima tepti kremų, losjonų ar kitų medžiagų, kol nėra būtina, nes jos gali per lengvai susigerti. Kadangi Intensyvios terapijos skyriuje šilta ir sausa, gyvybiškai svarbu kūdikio odą drėkinti. Kuo sausesnė oda, tuo didesnė tikimybė, kad gali būti pažeista. Todėl inkubatoriuje nuolat palaikoma tinkama oro drėgmė. Pasistenkite užtikrinti, kad visi, kas liesis ir laikys kūdikį, darytų tai labai švelniai ir atsargiai.
Gimdymas vandenyje: nauda ir rizika
Gimdymo vandenyje šalininkai teigia, kad tai suteikia didelį komfortą moteriai ir sumažina traumų tikimybę kūdikiui, nes jis yra įpratęs prie panašių sąlygų įsčiose. Jie mano, kad refleksai neleis naujagimiui įkvėpti iki išnyrant iš vandens. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į galimą riziką.
Gimdymo vandenyje minusai
- Vanduo nėra panacėja nuo įvairių gimdymo komplikacijų.
- Toks gimdymas, lyginant su įprastu, neturi ypatingos reikšmės tolesniam kūdikio vystymuisi ir tinka ne visoms gimdyvėms.
- Prižiūrėti gimdymą vandenyje specialistui neretai yra žymiai sunkiau nei įprastą.
- Medicinos personalas tokiu atveju neturi galimybės prižiūrėti keleto gimdymų vienu metu.
- Už gimdymą vandenyje visada reikia mokėti.
- Gimdymo vandenyje nesuderinamas su medikamentų, stimuliuojančių gimdymą, vartojimu, antraip iškyla rizika, jog naujagimis įkvėps baseino vandens.
- Jei iškyla rizika, jog po gimdymo moteris neteks daug kraujo, bus sunku greit suteikti pagalbą ir sustabdyti kraujavimą.
- Retais sudėtingais atvejais, kai prireikia „techninės“ specialisto pagalbos, tai padaryti žymiai patogiau ir saugiau sausumoje, specialioje lovoje.
Pasak gydytojų, plačiam šio metodo taikymui praktikoje vis dar reikia atlikti papildomų tyrimų. Neonatologas Dr. Joseph Gilhooly teigia, kad kai kuriais atvejais naujagimiai, kuriems gimstant trūksta deguonies, vandenyje gali anksčiau laiko įkvėpti, todėl iškyla rizika, jog vandens pateks į kvėpavimo takus.
Kūdikių plukdymas ir sąmoningas kvėpavimas
Individualus kineziterapeuto darbas su kūdikiu vandenyje yra unikalus užsiėmimas, kurio metu ne tik atliekama mankšta, bet ir užsimezga pasitikėjimas žmogumi. Hidroterapijos metu taikoma patentuota AquaSensory metodika bei sąmoningo plūduriavimo ir nardymo principai, nenaudojamos pagalbinės priemonės kaip kaklo ratukai ar rankovės. Kiekvienam kūdikiui teikiamas individualus dėmesys ir akcentuojamas natūralus domėjimasis vandeniu.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Tėvams patogu, nes nereikia lipti į vandenį, lengva susiruošti, užsiėmimo metu galima atsipūsti, atsigerti kavos ir su malonumu stebėti savo mažylį. Baseine palaikoma 33-34 laipsnių temperatūra. Mažasis baseinas skirtas individualiam kūdikių iki 8-6 mėnesių plukdymui. 1,2 m skersmens apvaliame baseine su burbuliavimo funkcija mankštinsis tik jūsų mažylis. Tai puiki vieta pirmoms pažintims su vandeniu - maža privati erdvė, individualus specialistės dėmesys tiek kūdikiui, tiek ir tėvams.
Pirmaisiais kartais siekiama daugiau pabendrauti su tėvais, kad suprastume jų lūkesčius ir geriau pažintume mažylį. Kūdikis pratinamas prie vandens, atliekami kineziterapiniai pratimai skatinant natūralų vystymąsi. Vandeniu apliejus vaikelį, ugdomas sąmoningas kvėpavimo sulaikymas.
Kūdikių raida mėnesiais
2 mėnuo
Judėjimas: Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Aktyvesnės viršutinės kūno dalys (mojuoja rankomis, bando siekti objektų). Pradeda formuotis veiksmų sąmoningumas. Paguldytas ant pilvo kiek pakelia galvą. Rankų funkcija: Plaštakos vis dažniau atgniaužtos. Daiktų griebimas dar refleksinis, todėl įdėtą žaisliuką gali trumpai išlaikyti. Bendravimas: Pagrindinė kalba išlieka verksmas. Pradeda kalbėti ištęstomis balsėmis „a“, „e“, gomuriniais garsais „gh“, „rrh“ ar jų junginiais „aah“, „ghe“. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Skirtingai reaguoja į įvairius garsus. Pažįsta mamos balsą. Pradeda sąmoningai šypsotis žmogui. Įdomu: Tokio amžiaus kūdikis verkia skirtingai, kai yra alkanas, kai ką nors skauda ar nori miego.
3 mėnuo
Judėjimas: Gulėdamas ant pilvo gerai laiko galvą, ją sukinėja į visas puses. Kūdikis sugeba gana gerai išlaikyti galvą pats, kai yra stačias, todėl jos prilaikyti nebereikia. Paguldytas ant pilvo išlaiko pakeltą galvą ne trumpiau kaip minutę. Sodinamas už rankų, bando prisitraukti, jo galva neatsilieka nuo stuburo, kyla kartu. Rankų funkcija: Mokosi pasiekti ir sugriebti daiktus. Gulėdamas ant nugaros rankas suveda ant krūtinės, gali viena ranka suimti kitą, pradeda jas tyrinėti, kišti į burną. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Dar ne visada pavyksta. Išlaiko į ranką paduotą barškutį. Bendravimas: Taria įvairius garsus, atsiranda daugiau intonacijų. Skiria bendraujančio žmogaus emocinį kalbos atspalvį. Ieško garso šaltinio. Ryškų žaislą seka akimis, sekdamas suka galvą. Mažiau miega, nori bendrauti su žmogumi. Šypsosi bet kuriam jį kalbinančiam žmogui. Įdomu: Nustatyta, kad labai išraiškingai bei intensyviai su tokio amžiaus kūdikiais kalbančios mamos užaugina geriau kalbančius vaikus.
4 mėnuo
Judėjimas: Gerėja galvos kontrolė, orientacija erdvėje. Paguldytas ant pilvo remiasi dilbiais, greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Sodinamas stipriai laikosi, riečiasi, galvą išlaiko stuburo linijoje. Rankų funkcija: Plaštakos dažniausiai pusiau atgniaužtos. Dažnai apžiūrinėja rankas, kiša jas ar žaislą į burnytę. Pakelia kojas, su jomis žaidžia. Sudeda abi plaštakas vieną prie kitos. Imdamas daiktą žiūri tai į jį, tai į ranką. Ne visada iš karto pavyksta sugriebti daiktą, o laikant - jį paleisti. Bendravimas: Vograuja (t. y. taria kelias balses kartu), juokiasi, kai su juo kalbama, suvokia skiemenis. Žiūri į kalbančiojo lūpas, reaguoja į veido mimiką. Šypsosi visiems jį kalbinantiems žmonėms. Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Liūdi paliktas vienas. Įdomu: Mokslininkai, analizuodami kūdikių elgesio vaizdo įrašus, pastebėjo, kad kūdikis stengiasi judėti savo kūnu sinchroniškai pagal motinos balso moduliacijas, tarsi dalyvautų pokalbyje.
5 mėnuo
Judėjimas: Gali prisitraukti koją prie burnos ir čiulpti nykštį. Gulėdamas ant pilvuko keliasi ant alkūnių, bando atsikelti remdamasis ištiestomis rankomis. Pradeda verstis nuo pilvo ant nugaros. Prilaikomas už pažastų remiasi, kilnoja kojas aukštyn, trypia, traukia kojas prie pilvuko. Sodinamas lenkia galvą į priekį, riečiasi, pritraukia kojas. Rankų funkcija: Prie žaisliuko tiesia dažniausiai abi rankas, jį paima tiksliau. Gali nulaikyti buteliuką. Mokosi derinti akių, galvos ir rankų judesius. Bendravimas: Vograuja, vapa ir taria skiemenis, dvibalsius. Imituoja garsus: burbuliuoja, burzgia, šnypščia. Tiksliau reaguoja į žmogaus tariamus garsus, pasuka galvą, akimis ieško kalbančiojo. Mimiką sieja su garso tonu. Gerai skiria suaugusiųjų nuotaikas, balsus. Įdomu: Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Čiulpdamas rankų bei kojų pirštukus susipažįsta su savo kūnu.
6 mėnuo
Judėjimas: Didėja judesių įvairovė, tobulėja atramos ir pusiausvyros gebėjimai. Gulėdamas vartosi nuo nugaros ant pilvuko ir atvirkščiai. Trumpai pasėdi be pagalbos, tačiau linksta į priekį, nes liemens raumenys dar per silpni kūno svoriui išlaikyti. Gulėdamas ant pilvo išlaiko kūno svorį ant ištiestų rankų. Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. keturiomis, supasi. Laikomas už pažastėlių tvirtai remiasi kojomis, spyruokliuoja. Mokosi šliaužti. Rankų funkcija: Tiksliai visu delnu paima duodamą žaislą. Manipuliuoja žaislais, perima juos iš vienos rankos į kitą, kelia link burnos, o ne žaislo siekia burna, kaip darė anksčiau. Bendravimas: Kartoja skiemenis „ba“, „da“, „ga“. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį. Pastebi suaugusiųjų kalbos intonaciją ir ritmiškumą, stebi kalbančių žmonių burną, pasuka galvą į kalbantį ir pradeda pažinti savo vardą. Didžiulį susidomėjimą kelia garsus skleidžiantys arba spalvas keičiantys žaislai. Atsiranda išsiskyrimo nerimas - net mamai išėjus ir trumpai vaikas verkia, jaučiasi nelaimingas. Įdomu: Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas.
Vanduo kūdikio organizmui
Vanduo yra svarbus visai organizmo veiklai. Ne paslaptis, kad didžiąją dalį žmogaus kūno sudaro būtent vanduo. Vaikui sergant skysčių reikia kur kas daugiau, nes jų netenkama karščiuojant, vemiant, viduriuojant, tad pasistenkite, kad vaikas suvartotų maždaug pusantro karto daugiau vandens nei įprastai.
Dehidratacija
Dehidratacija gali būti lengvos ir sunkios formų. Lengvą dehidrataciją vaikui paprasta išgydyti namuose - tereikia vartoti daugiau skysčių ir daugiau ilsėtis. Tačiau nesiimant priemonių ir neatkuriant skysčių bei elektrolitų balanso, gali pasireikšti sunki dehidratacija, kai gali prireikti gydymo ligoninėje. Šlapimas - tamsios spalvos, intensyvaus kvapo.
Sunkios dehidratacijos simptomai:
- troškulys (jei kūdikis silpsta, gali gerti mažiau)
- sausa oda, burna, akys (kai verkia, nėra ašarų).
Jeigu jūsų vaikui pasireiškė net ir lengvos dehidratacijos simptomai, reikėtų su gydytoju pasitarti dėl geriausio gydymo būdo. Jeigu kūdikis ar vaikas susirgo, pasirūpinkite, kad jis gautų daugiau skysčių negu įprastai. Jeigu kūdikis ar vaikas vemia, kas kelias minutes duokite atsigerti mažais gurkšneliais - taip organizmas skysčius geriau pasisavins.
Kaip atkurti skysčių balansą?
- Įvairūs skysčiai. Galite vaikui duoti ne tik vandens, bet ir skiestų vaisių sulčių, pieno, geriamųjų jogurtų, skystų sriubų, sultinių, netgi želė (jos sudėtyje taip pat yra nemažai vandens).
- Geriamieji elektrolitų tirpalai. Tai gėrimai, pagaminti naudojant tam tikrą kiekį cukraus, druskos ir įvairių mineralinių medžiagų. Šie gėrimai skirti atkurti kūdikio ar vaiko prarastų elektrolitų balansą. Elektrolitų tirpalų galima įsigyti vaistinėse, kai kuriose maisto prekių parduotuvėse. Tiesa, atkreipkite dėmesį, kad elektrolitų gėrimai ne visada yra skanūs, tad reikėtų paieškoti skirtų vaikams.
Jeigu gydymas namuose nėra efektyvus ir dehidratacijos simptomai išlieka arba suintensyvėja, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju ar kreiptis skubiosios pagalbos.
Neišnešiotų naujagimių ypatumai
Daliai ankstukų tenka kovoti su sunkiomis ligomis, kurios gali kartotis augant. Sužinoję mažylio diagnozę, pirmiausia išsiaiškinkite viską apie jo būklę ir gydymą. Nebijokite klausti personalo tiek kartų, kiek jums reikia.
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS)
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS. Tam, kad naujagimis galėtų savarankiškai kvėpuoti, jo plaučiai turi būti ne tik pakankamai išsivystę, bet ir subrendę.
Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba. Naujagimis bando kvėpuoti pats, tačiau labai dažnai ir apsunkintai, įtraukdamas krūtinkaulį ir tarpšonkaulinius raumenis. Mažylis dejuoja, jam juda nosies sparneliai.
Kvėpavimo sutrikimo sindromu sergančiam naujagimiui papildomai skiriama deguonies, kuris, sumaišytas su kambario oru, gali būti tiekiamas įvairiais būdais: tiesiog į inkubatorių, pro kaukę, pro nosies kaniules (mažyčius ūsiukus). Jei papildomo deguonies nepakanka, kvėpavimo takuose sudaromas nuolatinis teigiamas slėgis. Tai daroma per nosį įkišus specialias kaniules (ūsiukus). Jei mažylio kvėpavimas yra ypač apsunkintas ir CPAP gydymas neefektyvus, tada į vaikučio trachėją įkišamas specialus vamzdelis. Tai - dirbtinis kvėpavimas: naujagimis prijungiamas prie aparato, kuris iš dalies arba visiškai pakeičia mažylio kvėpavimą.
Pačiais sunkiausiais atvejais, dažniausiai, kai naujagimiui tenka įkišti vamzdelį į trachėją, kartu į plaučius sušvirkščiamas dirbtinis surfaktantas. Tai ne taip seniai atrastas preparatas, kuris padeda plaučiams išsiskleisti. Mažyliui tampa ne tik lengviau įkvėpti, bet kartu paskatinamas ir sužadinamas savarankiškas kvėpavimas. Ypač mažos kūno masės naujagimiams (mažesniems nei 1000 gramų) surfaktantas dažniausiai sušvirkščiamas dar gimdykloje. Sunkiausia būna pirmąsias 3-4 dienas. Vėliau plaučiai pradeda geriau kvėpuoti, sumažėja papildomo deguonies poreikis.
Apnėja
Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. O galiausiai išnyksta. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Žmogaus kvėpavimą reguliuoja galvos smegenų kvėpavimo centras, kuris neišnešiotiems naujagimiams nėra visiškai susiformavęs ir subrendęs. Todėl būdingas nereguliarus kvėpavimas: kartais jie kvėpuoja greičiau, kartais - lėčiau. Tarp kvėpavimo judesių gali būti trumpalaikiai (trunkantys keletą sekundžių) kvėpavimo sustojimai. Tai yra normalu.
Tačiau, jei kvėpavimo sustojimai užtrunka ilgiau nei 15-20 sekundžių, gali sumažėti kraujo įsotinimas deguonimi ar net suretėti širdies ritmas (bradikardija). Tokia būklė ir yra vadinama neišnešiotų naujagimių apnėja. Apnėjos, atsiradusios dėl kvėpavimo centro nesubrendimo, vadinamos centrinėmis. Tačiau nustoti kvėpuoti mažylis gali ir dėl minkštų bei nestabilių neišnešioto naujagimio kvėpavimo takų užsivėrimo (užsikišimo).
Įvykus apnėjai vaiko kūnas tampa blyškus ir suglebęs, aplink lūpas oda tampa melsva. Dažniausiai kvėpavimas atsistato savaime, tačiau kartais tenka jį vienaip ar kitaip skatinti: paglostyti naujagimio nugarą, paplekšnoti per padukus ar tiesiog pajudinti lovelę. Apnėjoms gydyti, skatinant naujagimio kvėpavimo centrą, skiriamas medikamentas kofeinas, kuris gali būti vartojamas per burną arba suleidžiant į veną. Kartais, kai apnėjos būna gilios ir dažnos, naujagimį tenka prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparato.
Apnėjų profilaktikai rekomenduojamas kengūros metodas, naudojami specialūs čiužinėliai, padedantys apsaugoti nuo kvėpavimo sustojimo (nustojus kvėpuoti, įsijungia garsinis signalas).
Ką daryti, jei kūdikis nustoja kvėpuoti?
Stebėti nustojusį kvėpuoti kūdikį tėvams atrodo grėsminga, vis dėlto reikia pasistengti nepanikuoti. Reikėtų žinoti, kad neišnešioti naujagimiai gali turėti gerokai ilgesnes kvėpavimo pauzes nei suaugusieji be žalingo poveikio. Atidžiai įvertinkite vaiką, ar patogiai guli, ar nepasikeitė odos spalva. Jeigu kvėpavimo pauzės atrodo per ilgos, pabandykite patrinti savo kūdikio pėdutę švelniai, bet tvirtai. Tai paprastai paskatina kvėpavimą.
Bradikardija
Daugelio neišnešiotų kūdikių širdelė plaka nuo 120 iki 160 kartų per minutę (apytikriai dukart greičiau nei suaugusiojo). Jei kūdikio širdelė sulėtėja iki mažiau nei 100 dūžių per minutę, tai laikoma bradikardija. Šį laikiną širdies sulėtėjimą dažniausiai sukelia apnėjos. Personalo atsakas į bradikardiją iš esmės panašus į apnėjos gydymą: švelniai, bet tvirtai patrins vaikučio pėdutę. Jei tai nepadės, duos papildomo deguonies. Jei įvertins, kad reikalinga nuolatinė pagalba, paskirs kofeino. Vaikas bus atidžiai stebimas.
Cianozė
Ankstukų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze, kurią sukelia nebrandi kraujotakos kontrolės sistema. Paprastai tai nėra problema. Visai kitaip, jei kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą - centrinę cianozę. Jei problemos priežastis yra apnėja, kad paskatintų kvėpavimą, švelniai patrins kūdikio pėdas. Jeigu kvėpavimo problema yra sunkesnė, gali duoti papildomai deguonies.
Šilumos palaikymas
Ankstukai gimsta nespėję sukaupti pakankamai riebalų poodyje, todėl neturi natūralios apsaugos nuo šalčio. Visiems neišnešiotiems naujagimiams būtina pagalba. Ankstukai gyvena šiltuose inkubatoriuose, o visi naujagimių skyriai yra pačios šilčiausios vietos. Reikia stebėti, ar vaikučiui nešalta. Kad ankstukui nebūtų šalta, tinkamos visos kasdienės atsargumo priemonės. Visi daiktai, kurie bus naudojami, turi būti pašildyti - rankos, inkubatorius, apklotai, patalynė, drabužiai, čiužinys, vanduo prausti, rankšluosčiai džiovinti, inkubatorius arba vaikiška lovelė, net papildomas deguonis. Prieš guldant vaikutį ant vėsių paviršių (svarstyklės, rentgeno aparatas ir pan.) būtina patiesti šiltą apklotą.
Odos priežiūra
Neišnešiotų kūdikių oda yra labai gležna. Ji turi gerokai plonesnį poodį, nei išnešiotų kūdikių. Viršutinis odos sluoksnis yra toks plonas, kad nepajėgus tinkamai apsaugoti viduriniojo augančio odos sluoksnio. Taip pat yra labiau linkusi išsausėti bei gerai sugerti viską, kas ant jos patenka. Saugant mažylio odą imamasi daug priemonių: naudojami specialūs medicininiai pleistrai, minkšti barjerai tarp odos ir intraveninių kateterių bei tvarsčių.
Vasaros pavojai ir kaip apsaugoti kūdikį
Aukšta oro temperatūra ar ilgas buvimas karštyje neigiamai veikia žmogaus sveikatą, ypač tam jautrūs vaikai.
Kaip karštas oras veikia vaikų sveikatą?
Vaiko kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl karštis jį veikia labiau. Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystyti ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau, jie turi didesnę riziką perkaisti ir susirgti ligomis, susijusiomis su perkaitimu.
#