Atsakingi gyventojai nepamiršta susitvarkyti mokestinių niuansų. Svarbiausia yra laiku pateikti Lietuvos gyventojų pajamų deklaraciją už praėjusius kalendorinius metus. Šiame straipsnyje aptariami dažniausiai užduodami klausimai bei atsakymai į juos, siekiant padėti gyventojams suprasti, ar reikia deklaruoti pajamas, gautas iš vaikų, ir kokia tvarka taikoma dovanoms bei kitoms pajamoms.
Kada prasideda pajamų deklaravimas?
Gyventojams siūloma pradėti deklaruoti pajamas už 2024 m. nuo kovo 1 d. Dažniausiai VMI kovo pradžioje būna apdorojusi gautus asmenų duomenis bei suformavusi preliminarias deklaracijas. Tokiu atveju gyventojų pajamų mokesčio atgavimas yra greitesnis esantiems vaiko priežiūros atostogose. Tokie asmenys pajamas gali deklaruoti anksčiau. Asmenys, kurių pajamos yra gaunamos su individualios veiklos pažyma (už 2023-uosius metus) tikrai turėtų palaukti 2023 03 mėnesio.
Pajamų deklaravimas: iki kada reikia deklaruoti pajamas?
Kiekvienais metais galutinis pajamų deklaravimo terminas yra nurodomas ir patikslinamas VMI. Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje patikslinama, kad šiais metais (2024) pateikti pajamų deklaracijas bei sumokėti mokesčius asmenys privalo iki gegužės 2 d.
Kas turi nurodyti pajamas už 2024 m.?
2024 metais pradėti sutvarkyti už praėjusius kalendorinius turės paruošti šie žmonės:
- Asmenys gavę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, privalo perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Taigi, jeigu asmuo turi darbo santykius - pajamas nurodyti jiems yra būtina.
- Asmenys, privalantys deklaruoti pajamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto nurodymo įstatymą. Jeigu pardavėte nekilnojamą objektą - deklaruoti ir sumokėti mokesčius yra būtina. Primename, kad tai nėra daroma automatiškai.
- Gyventojai, vykdę individualią veiklą pagal pažymą ar turėję verslo liudijimus. Jiems deklaravimas taip pat yra būtinas. Tokie asmenys privalo sumokėti ne tik gyventojo pajamų mokestį, tačiau ir kitus mokesčius SODRAI.
- Gavę pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą.
- Gavę kitokių pajamų, dėl kurių atsiranda prievolė pildyti pajamų deklaraciją.
- Pageidaujantys susigrąžinti pajamų mokestį.
- Privalantys perskaičiuoti pajamų mokestį.
- Iš Lietuvos emigravę gyventojai.
Kaip deklaruoti pajamas?
Geriausias būdas gyventojams teikti deklaracijas yra per „Mano VMI” (valstybinės mokesčių inspekcijos) puslapį, pasirinkus patogų asmens tapatybės atpažinimo būdą. Elektroninis pajamų pateikimas vykdomas (EDS) čia. Deklaracijos žingsnius galite sekti čia. Taip pat pajamų deklaravimas gali būti vykdomas ir atvykus į gyventojų aptarnavimo padalinius, prieš tai iš anksto užsiregistravus vizitui. Nelaukite paskutinės gegužės dienos, nes tuomet valstybinės institucijos, dėl didelio užimtumo, dirba lėtai, neatsižvelgiant į gyventojams aktualius pateikimo terminus.
Taip pat skaitykite: Pasakų nauda augančiai asmenybei
Pajamų mokesčio sumokėjimas: kam?
PSD ir VSD deklaraciją turite sumokėti Sodrai. GPM mokama tiesiogiai VMI. SODROS surenkamosios sąskaitos. SODROS pateikti įmokų kodai ir pavedimo paskirtis.
Gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinimas: kam?
Pagal numatytą tvarką, permokos grąžinamos tiems, kas laiku pateikė ir teisingai užpildė pajamų deklaraciją (EDS) bei nurodė tikslius banko sąskaitos duomenis. Atgaunama suma išmokama iki liepos 31 d.
GPM suma gali būti susigrąžinama, deklaravus išlaidas už:
- gyvybės draudimo įmokas;
- pateikti įmokas į III pakopos pensijų fondus (atgausite dalį GPM);
- dalį būsto kredito palūkanų (kai kreditas gautas iki 2009 m. sausio 1 d.);
- sumokėtas įmokas už studijas ar profesinį mokymą;
SVARBU: nuo 2022 m. GPM išlaidų lengvata už remonto ir auklių paslaugas - nebegalioja.
Pajamų deklaravimas ir artimieji: kada reikia deklaruoti?
Su situacijomis, kuomet turime pervesti ar gauname pinigų iš draugų ar artimųjų, susiduriame dažnai. Tai gali būti bendrai įsigyjamas daiktas, kelionė ar bendro namų ūkio sąskaitų apmokėjimas.
Taip pat skaitykite: Ar svarbu švęsti vaiko gimtadienį?
- 1 situacija: renkate pinigus bendrai kelionei su draugais, nes kartu pirkti bilietus yra pigiau. Tam, kad būtų taikomas gyventojų pajamų mokestis, turi būti sudarytas sandoris, iš kurio gaunate pelną. Jei draugai prisideda, kad ką nors kartu nupirktų, ir vienas iš jų iš tikrųjų perka, pelno nėra, nebent mokėtojas už sandorį ima tam tikrą procentą.
- 2 situacija: renkate pinigus, kurie bus naudojami geriamajam vandeniui klasei pirkti, kanceliarinėms prekėms ir užmokesčiui už popamokinę veiklą. Deklaruoti reikia tik pajamas.
- 3 situacija: iš draugo pasiskolinote 1 tūkst. eurų. Informacija pateikiama iki kitų metų gegužės 1 d.
- 4 situacija: vienas iš sutuoktinių dirba užsienyje ir kiekvieną mėnesį dalį savo pajamų siunčia į Lietuvą. Vieno sutuoktinio užsienyje gautos pajamos (darbo užmokestis ar kitos), kurios pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir yra perduodamos kitam sutuoktiniui, neprivalo būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje.
Dovanos iš artimųjų ir pajamų deklaravimas
Lietuvoje kasmet vyksta gyventojų pajamų ir turto deklaravimas. Deklaruoti pajamas gyventojai turi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS) kasmet iki gegužės 2 d.
Gyventojams svarbu žinoti, kad dovanos iš artimųjų: sutuoktinio, tėvų, vaikų, senelių, anūkų, brolių ar seserų, nepriklausomai nuo jų vertės, nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir jų deklaruoti nereikia. Tačiau jei dovana gauta iš kitų asmenų (ne artimųjų rato), svarbu atkreipti dėmesį į dovanos vertę: jeigu bendra per metus gautų dovanų vertė viršija 2 500 Eur, tokias dovanas reikės deklaruoti ir nuo viršytos numatytos 2 500 Eur ribos mokėti gyventojų pajamų mokestį.
Vertybiniai popieriai ir pajamų deklaravimas
Pavyzdžiui, jeigu 2022 m. sausio 1 d.-2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu gavote pajamas už vertybinių popierių (pvz., akcijų, investicinio fondo vienetų ar skolos vertybinių popierių) pardavimą, tuomet 500 Eur viršijančias pajamas jums privaloma deklaruoti (atkreipiame dėmesį, kad procesas turi išimčių - tokių kaip pajamos, gautos iš tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų - įmonių fondų ir t. Kaip numatyta LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, uždarbis iš vertybinių popierių pardavimo apmokestinamas 15 proc.
Svarbu žinoti, kad Lietuvoje galioja 500 Eur dydžio pajamų, gautų iš vertybinių popierių perleidimo per kalendorinius metus, neapmokestinama suma. Tokiu atveju, jeigu uždarbis iš finansinių priemonių perleidimo neviršija 500 Eur sumos, GPM mokėti nereikės. Skirtumas, viršijantis 500 Eur per mokestinį laikotarpį, yra apmokestinamas 15 proc. Jei uždarbis iš vertybinių popierių sandorių kartu su kitomis pajamomis nesusijusiomis su darbo santykiais viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių dydį, bus pritaikytas 20 proc.
Pavyzdžiui, jeigu 2022 m. pardavėte investicinių fondų vienetų už 2 000 Eur, kuriuos įsigijote už 1 400 Eur, Jūs uždirbote 600 Eur. Kadangi finansinių priemonių uždarbio suma iki 500 Eur yra neapmokestinama, 15 proc. Taip pat svarbu paminėti, kad to paties valdytojo investicinių fondų keitimas ar jungimas (pvz., reorganizavimas) valdytojo sprendimu, nėra laikomas turimų investicinių fondo vienetų pardavimu, todėl nėra apmokestinamas.
Taip pat skaitykite: Vertybių formavimas ir vaikų sveikata
Skaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, po investicinio fondo vienetų keitimo / jungimo naujai gautų investicinio fondo vienetų įsigijimo verte laikoma prieš investicinio fondo vienetų keitimą / jungimą turėtų investicinio fondo vienetų įsigijimo vertė. Pavyzdžiui, jeigu 2021 m. nusipirkote investicinių fondų vienetų už 1 000 Eur, vėliau juos pakeitėte į kitus investicinio fondo vienetus ir galiausiai 2022 m.
Dividendai, nepriklausomai nuo pajamų dydžio, yra apmokestinami 15 proc.
Informacijos gavimas iš banko
Pažymos gyventojams SEB banko skyriuose ir SEB interneto banke teikiamos nemokamai. Interneto banke pažymą galima rasti renkantis „Kitos paslaugos ir nustatymai“ -> „Pajamų ir turto deklaravimo pažymos“. Informaciją apie pajamas, gautas už vertybinių popierių pardavimą, SEB bankas kiekvienais metais pats perduoda VMI.
Pajamų ir turto deklaravimas vykdomas elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS). Prie sistemos prisijungti galima naudojantis SEB interneto banku, spustelėjus „Kitos paslaugos ir nustatymai“ -> „E. paslaugos“ -> „VMI e.
Pradedant investuoti jums reikės skirti iki 15 minučių atsakyti į klausimus apie savo finansinę padėtį, investavimo tikslus, planuojamą investavimo laikotarpį ir pasirinkti toleruojamą investicijų riziką.
Atkreipiame dėmesį, kad SEB bankas neteikia konsultacijų mokesčių klausimais, todėl šiame straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija gyventojų pajamų mokesčio klausimais.
Dovanų deklaravimas ir apmokestinimas: ar reikia deklaruoti dovanas iš vaikų?
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kada turite deklaruoti dovanas, gautas iš tėvų ar senelių. Sužinokite, kokia tvarka galioja Lietuvoje, kokius mokesčius gali tekti mokėti ir kaip tinkamai deklaruoti dovanas, kad išvengtumėte nemalonumų.
Kada reikia deklaruoti dovanas?
Nors dovanos iš senelių, tėvų, seserų, brolių ar anūkų nedeklaruojamos VMI metinėje gyventojo pajamų deklaracijoje, gali būti, kad jas reikės deklaruoti PRC907 formoje.
Tai reiškia, kad neapmokestinamos dovanos nejučia bus apmokestinamos, jas deklaruojant PRC907 formoje tuo atveju, jeigu jos bus gautos grynais ir atitiks konkrečias sąlygas: jų suma per metus iš vieno asmens viršys 15 000 eurų, be to, pastarosios bus ne notarinės formos bei niekur nedeklaruotos; tokias dovanas, kaip ne per seniausiai paaiškėjo, būtina uždeklaruoti VMI iki sekančių metų gegužės 1d. PRC907 formoje.
Priešingai, jei neapmokestinama legali dovana nebus uždeklaruota remiantis PRC907, iš jos lėšų įsigytas turtas bus vertinamas lygiai taip pat, kaip turtas, įsigytas iš pajamų, nuo kurių nebuvo sumokėti mokesčiai.(Kaip žinome, PRC907 formoje gyventojai deklaruoja net tik neapmokestintas dovanas grynais pinigais iki 15 000 eurų, bet ir paskolas, gautas iš fizinių arba užsienio asmenų, esant tokioms pačioms sąlygoms dėl deklaravimo prievolės kaip ir dovanoms.)
Dovanojimo sutartys
Tikslinama, esą reikia ir dovanojimo sutartis turėti, net jei didesnės dovanos gaunamos iš tėvų ar senelių - tam tikrais atvejais to reikalauja bankai. Vėlgi, jei dovanos vertė yra iki 1 500 eurų, privalo būti rašytinės formos sutartis, o jei ji neviršija 14 500 eurų - rašoma sutartis su notaro patvirtinimu.
Už Informacijos apie gautas pinigines lėšas nepateikimą (arba pavėluotą pateikimą) bei klaidingos informacijos pateikimą fiziniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Reikalai kitados krypo palankesne linkme kalbant apie vardines dovanas, teikiamas gyventojui išskirtine proga, pavyzdžiui, už Lietuvos Respublikos ypatingai svarbių užduočių įvykdymą, nuopelnus tarnyboje. Įstatymų, kuriuose numatytas apdovanojimas vardinėmis dovanomis, pagrindu gyventojams padovanotos vardinės dovanos iki šiol buvo neapmokestinamos. Nuo šiol valstybės tarnautojams nebus teikiamos vardinės dovanos, dėl ko nebus taikoma speciali GPM lengvata. Taip yra todėl, jog įsigaliojo redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas ir jame neliko vardinių dovanų.
Nekilnojamojo turto dovanojimas
Nekilnojamojo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui.
Dovanojant nekilnojamąjį turtą, nesvarbu ar tai būtų žemės sklypas, butas ar namas - reikia laikytis tam tikrų teisinių formalumų, siekiant išvengti bet kokių problemų ateityje. Dovanodami vertingą turtą be notaro patvirtinimo, rizikuojate susidurti su kliūtimis deklaruojant gautą dovaną ar ginčais su kitais asmenimis, pretenduojančiais į turtą. Todėl visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų.
Pirmas dalykas ką turite nuspręsti - kaip priimsite nekilnojamo turto dovanojimą. Tam yra keli variantai: pagal registrų centro nustatyta vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę. Žinoma jei Jūs nesate pirmos eilės giminaitis ir šio turto neplanuojate parduoti, dovaną priimti turite teisę pagal mažesnę vertę ir taip sumokėti mažesnius mokesčius. Turite asmeniškai įsivertinti ar registrų centro vertė mažesnė, ar vertintojų nustatyta vertė.
Kitas ne ką mažiau svarbus klausimas - tai mokesčių dalis. Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti.
Turto dovanojimas giminaičiams
Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.
Turto dovanojimas kitiems asmenims
Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.
Dovanoto turto pardavimas
Daugeliui iškyla klausimas - ar galima parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo padovanotas ir ką reikia žinoti?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) straipsnyje aiškiai nurodoma, kad gyventojo pajamos, gautos už parduotą (ar dovanotą) nekilnojamąjį turtą, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tas turtas gyventojo nuosavybėje buvo išlaikytas ne trumpiau kaip 10 metų.
Vis dėlto reikia žinoti, kad suma, gauta už parduotą dovanotą nekilnojamąjį turtą, apmokestinama ne visa. Pabrėžiama, jog yra apmokestinamas skirtumas, kuris apskaičiuojamas, iš pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą ir privalomus mokėjimus, kurie pagrįsti dokumentais. Gautas skirtumas apmokestinamas, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Labai svarbu žinoti, kad dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma to turto gavimo dieną buvusi tikroji rinkos kaina.
Kada galima parduoti dovanotą turtą?
Verta pastebėti, kad dovanotą nekilnojamąjį turtą, atsižvelgus į savo poreikius, galima parduoti bet kada. Tačiau skubėti nepatartina, nes skubus nekilnojamo turto pardavimas dažnu atveju nėra naudingiausias sprendimas.
Žinodami visus paminėtus dovanoto turto pardavimo aspektus išvengsite netikėtumų ir finansinių nuostolių.
Dovanos deklaravimas ir apmokestinimas
Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) priklauso nuo dviejų dalykų: iš kokio asmens gauta dovana ir kokia yra dovanos vertė.
Jei gauta dovana yra iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolių, seserų ar vaikaičių, nepriklausomai nuo vertės sumos, yra neapmokestinamos ir pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu nedeklaruojamos.
Tačiau jei dovaną gaunate iš kitų asmenų, pavyzdžiui, draugų, bendra dovanų vertė per mokestinį laikotarpį neviršijanti 2,5 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.
2,5 tūkst. eurų viršijanti dovanų vertės dalis apmokestinama 15 proc. arba 20 proc. GPM, jei dovanų vertė (suma), kuri kartu su kitomis metinėmis pajamomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumą.
Svarbu ir tai, kad nuostatos dėl iš kitų gyventojų gautų dovanų galioja visiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų amžių. Jei nepilnametis vaikas gauna didesnės nei 2,5 tūkst. eurų vertės dovaną (pinigais ar natūra) iš kitų gyventojų (ne iš tėvų, įtėvių, brolių, seserų ar senelių), jam taip pat atsiranda pareiga deklaruoti metines pajamas ir nuo 2,5 tūkst. eurų viršijančios sumos sumokėti pajamų mokestį.
Kaip deklaruoti dovanas ir kada sumokėti GPM?
Deklaruoti iš kitų gyventojų gautas didesnes nei 2,5 tūkst. eurų dovanas (visą jų sumą (vertę)) bei sumokėti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje paskaičiuotą pajamų mokestį reikia iki kitų metų gegužės 2 d. Pareiga tenka apdovanotam asmeniui.
GPM sumokamas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodžius 1441 įmokos kodą.
Svarbu prisiminti
Jei žmonos tėvai vestuvių proga porai padovanojo butą, tai vyrui jie - nėra artimi žmonės ir todėl ta dovana jau bus apmokestinama. Mokesčio lengvata taikoma artimiausiais giminystės ar santuokos ryšiais susijusiems gyventojams, t. y. tiems asmenims, kurie yra išvardyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Jei norima dovanoti sumą grynaisiais, tai padaryti galima tik iki 5 tūkst. eurų. Viršijus šią sumą - privalo būti atliktas bankinis pavedimas. Jeigu dovanojama suma yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų, reikia notarinės formos. Jeigu dovanos vertė viršija 1,5 tūkst. eurų - neužtenka įdėti pinigėlių vokelyje, dar turi būti rašytinė forma.
Gaunant didesnę nei 1,5 tūkst. eurų dovaną turi būti pasirašoma rašytinė sutartis, dovanojant daugiau nei 14,5 tūkst. eurų turi būti notaro patvirtinta sutartis.
Siekiant išvengti nesusipratimų rekomenduojama bet kokias pajamas gauti bankiniu pavedimu, o pinigines sutartis (dovanas, paskolas ir kt.) su kitais fiziniais asmenimis įforminti sutartyse.