Vaikai - didelis džiaugsmas, bet ir iššūkis. Kaip elgtis kasdienėse situacijose? Kaip atrasti bendrą kalbą su vaikais? Kaip auklėti, kad auklėjimas nekenktų asmenybės augimui? Šiame straipsnyje apžvelgiamos knygos apie vaikų auklėjimą, pateikiami patarimai tėvams ir dalijamasi skaitytojų patirtimi. Aptarsime knygą „Liaukitės vaikus auklėti, padėkite jiems augti“ ir kitas naudingas knygas, skirtas tėvams, kurios padės atsakyti į rūpimus klausimus ir apsispręsti, kurios knygos vertos atsidurti jūsų namų bibliotekoje.
„Liaukitės Vaikus Auklėti, Padėkite Jiems Augti“ - Apžvalga
„Liaukitės vaikus auklėti, padėkite jiems augti“ - tai knyga, skirta apginti tėvus, kurie jaučiasi iškamuoti begalinių patarimų ir pareigos jausmo. Knygoje nerasite jokių taisyklių ar patarimų, tačiau joje gausu testų, žaidimų ir eilėraščių. Be to, knygoje pateikiami „raktiniai šnibžtelėjimai į ausį“ tėvams, kaip elgtis kasdieninėse situacijose.
Šią knygą parašė mama ir duktė, o tai yra retas atvejis knygų apie auklėjimą žanre. Autorės remiasi savo patirtimi ir skaitytojų klausimais, kuriuos surinko rašydamos į žurnalus „Laimingi tėvai“, „Mano vaikas“, „Namų židinys“, „MINI“ , „ELLE“, „Pati“, „Moterų sveikata“ ir kitus. Zariana ir Nina Nekrasovos parašė šią knygą.
Kitos Rekomenduojamos Knygos apie Vaikų Auklėjimą
Yra ir kitų knygų, kurios gali būti naudingos tėvams. Štai keletas iš jų:
- "Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų" (Elaine Mazlish)
- LAISVI TĖVAI, LAISVI VAIKAI (Faber, Mazlish)
- "Laimingi vaikai"
- "Vaiko smegenų mankšta 2 metų"
- "Nebijokite drausminti vaikų" (Ruth Peters)
- „Viską išbandžiau“ (Isabelle Filliotaz)
Taip pat verta atkreipti dėmesį į šias knygas, kurios patenka į populiariausių knygų apie vaikų auklėjimą dvidešimtuką:
Taip pat skaitykite: Literatūros pasaulis vaikams
Wolfgang Goebel, Michaila Glockler „Padėkime augti. Sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos“. Tai yra mamos biblija visais vaiko auginimo klausimais (knygos apimtis virš 600 psl.) - tiek medicininiais, tiek ugdymo. Esminis šios knygos išskirtinumas, kad joje pateikiamas visuminis požiūris į vaiko raidą, remiantis antroposofija. Antroposofinė medicina vakarietiškąją akademinę mediciną, papildo įžvalgomis apie žmogaus sielos ir dvasios raidą, taip sukuriant vientisą medicininę pedagoginę koncepciją. Pirmoji knygos dalis apima kasdienes vaikų ligas, negalavimus ir būdus, kaip juos gydyti. Antroje knygos dalyje aptariamos vaikos raidos stadijos ir pateikiama patarimų, kaip individualiai ugdyti kiekvieną vaiką, taip pat nuorodų suaugusiųjų saviugdai. Kalbama ir apie tai, kaip šiais laikais išvengti raidos sutrikimų. Trečioji dalis skirta pedagogikai ir gydomajam jos poveikiui aptarti. Autoriai teigia, kad šiais laikais puoselėjant naują šeimos ir auklėjimo kultūrą privalu atsižvelgti į ugdymo ir gydymo tarpusavio ryšius.
Vaikų psichologės Aušros Kurienės knyga „Kaip užauginti žmogų“ apima bene plačiausią vaikų amžiaus ir temų spektrą panašių knygų kontekste. Savo knygoje „Kaip užauginti žmogų. Mintys iš vaikų psichologo smėlio dėžės“ A. Kurienė apžvelgia vaikų raidos etapus.
Danielis J. Siegel, Tina Payne Bryson „Auklėjimas be dramų“. Žinomas psichiatras Danielis J. Siegel žaismingai iliustruotoje knygoje „Auklėjimas be dramų“ tėvai ras paprastų ir veiksmingų patarimų, kaip elgtis prasidėjus vaiko pykčio priepuoliui ar agresijai, išmokys švelniai numalšinti jo emocines audras ir nerimus. Knyga „Auklėjimas be dramų“ - iš esmės apie tai, kaip visapusiškai lavinti vaiko protą ir nuraminti kylančias audras. Autoriai, paaiškindami kaip veikia, vystosi vaiko smegenys, siūlo metodą, patariantį aiškiai nubrėžti ribas, tačiau išlikti emociškai atidiems savo vaikams, bei požiūrį, kurio esmė - mokyti ir padėti vaikams priimti teisingus sprendimus. Norite, jog vaikai liautųsi elgęsi netinkamai, bet taip pat norite reaguoti pagarbiai ir skatinti savo vaikus tobulėti? Norite santykius kurti, o ne griauti? Norite mažiau dramų? Galite tai pasiekti.
Psichologės Editos Čekuolienės knyga apie vaikų auginimą. Knyga sudaryta iš 11 skyrių, kiekviename jų - vis skirtingos problemos, pradedant augi(ni)mo sezonais, mamų, tėčių ir senelių santykiais, pereinant prie skirtingo amžiaus vaikų šeimoje, jų gebėjimų ir talentų, ožiukų dresavimo ir ežiukų prisijaukinimo ir baigiant sudėtingais augi(ni)mo laikotarpiais, kančios pamokymais bei džiugiomis pamokomis. Taip pat yra atskiras skyrius aktualus šiuolaikiniams vaikams, tai interneto ir kt. Tai knyga visiems tėvams, vis ieškantiems kaip geriau auklėti savo vaikus, kaip elgtis vienose ar kitose situacijose ar tiesiog bendram suvokimui apie vaikų ugdymą praplėsti.
Ramunės Murauskienės knyga „(Ne)tobulos mamos užrašai“ - psichologės, kūrybingos ir ieškančios mamos užrašai. Tai viena iš paprasčiausiai parašytų knygų apie vaikų auginimą, bet ne prasčiausiai, ji - viena iš mano favoričių. Autorė, pati būdama trijų vaikų mama, o kartu psichologe, rašydama šią knygą remiasi ne viena teorija, o apima daug bendrų per gyvenimą sukauptų žinių, patirties, filosofijos, asmeninių įžvalgų. Jos knyga - gyvoji psichologija, paremta humanistine - dar vadinama širdies - pedagogika. Knygoje rasite daug pavyzdžių iš asmeninės autorės patirties su savo vaikais.
Taip pat skaitykite: Naujausia vaikų knygų apžvalga
Rudolf Dreikurs, Vicki Soltz „Laimingi vaikai. Tėvai nebežino, kaip šiais laikais elgtis su vaikais. Vaikų psichiatras dr. Rudolfas Dreikursas, šios knygos autorius, pataria nei nuolaidžiauti jiems, nei bausti, o tapti vaikų draugais. Knygos autorius dr. R.Dreikursas yra artimiausias individualiosios psichologijos kūrėjo Alfredo Adlerio sekėjas, jo idėjų propoguotojas, ir šioje knygoje jis daugiausia remiasi Adlerio metodikomis. Rudolfo Dreikurso knygoje „Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams“ aprašomi vaikų auklėjimo būdai kaip mokomoji priemonė probleminiuose tėvų ir vaikų santykiuose.
Shefali Tsabary „Sąmoninga tėvystė. Kurkime darnų ryšį su vaiku“ - tai naujoviškas, netradicinis, gal net revoliucinis požiūris į auklėjimą: knyga apie dvasinį bendravimą su vaikais. Shefali Tsabary vaiką vertina kaip savotišką tėvų veidrodį, kuriame tėvai gali pamatyti pamirštą save. Tėvai, kurie randa kelią į savo vidinę tapatybę, gali užmegzti gilų vidinį ryšį su savo vaiku. Taigi vaikai padeda tėvams išgyventi dabarties akimirką, atsisakyti egoizmo ir susitelkti į esminius dalykus. Pasak autorės, kiekvienas vaikas gimsta turėdamas jau savo gyvenimo scenarijų, kad jie patys jau žino, kas yra ir kuo nori būti šiame pasaulyje. Shefali Tsabary auklėjimo metodai išskirtiniai, nes orientuoti į psichologiškai išsilavinusią ir dvasiniais ieškojimais besidominčią auditoriją, o pratarmę šiai knygai parašė pats Dalai Lama.
A. Faber ir E. Mazlish „Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų“. Adele Faber ir Elaine Mazlish - visame pasaulyje pripažintos ir daugybę apdovanojimų laimėjusios suaugusiųjų-vaikų santykių ekspertės. Jau klasika tapęs kūrinys šiuo metu yra toks pats aktualus ir naudingas kaip ir tuomet, kada pirmą kartą pasirodė prieš trisdešimt metų, tik autorės naujus leidimus, kad šie būtų dar efektyvesni, papildė praktiniais pratimais. Tai praktiškas ir aiškus gidas tėvams, norintiems efektyviai bendrauti su savo vaikais. Gausybė aprašymų, pavyzdžių ir iliustracijų pateikia paprastos informacijos ir žinių, kuriomis tėvai gali nedelsiant pasinaudoti praktiškai - mokytis kalbėtis bei spręsti problemas.
Knygoje „Langas į vaiko pasaulį“ pateikiama daug praktinių pavyzdžių, kaip galime pažvelgti į paslaptingą vaiko pasaulį, jį suprasti, padėti išgyventi krizes, įveikti sunkumus, paskatinti augimą. Nors apie vaikystę paprastai kalbama kaip apie šviesų, nerūpestingą ir laimingą gyvenimo laikotarpį, dažnam vaikui šeimoje, mokykloje tenka susidurti su priešiška aplinka, negeranoriškais ar tiesiog nepakankamai supratingais suaugusiais, patirti baimę, kaltę, vienatvę, netektis. Šie patyrimai gali sukelti įvairių psichologinių simptomų, trikdyti sklandžią vaiko asmenybės raidą. „Langas į vaiko pasaulį“ turėtų sudominti pirmiausia vaikų psichologus bei psichoterapeutus, tačiau jos skaitytoju gali tapti bet kas, kam smalsu žvilgterėti pro išminties langą į vaikystę - ir savo, ir apskritai žmogaus.
Isabelle Filliotaz „Viską išbandžiau. Kaip susitarti su vaikais, kai jie nenori rengtis ir tvarkytis, priešgyniauja, kai reikia eiti į mokyklą ar miegoti? Nevaldomą ar nervinantį savo mažylių elgesį tėvai linkę vertinti kaip piktavališkumą ir įžūlumą. Knygoje mažai teorijų, daugiau pateikiama iškalbingų piešinių, koncentruotų mokslinių aiškinimų ir naujoviškų patarimų, tėvams siūlančių elgtis pagal konkretų vaiko amžių.
Taip pat skaitykite: Šventės tradicijos Lietuvoje
Dr. Dan Kindlon ir Dr. Michael Thompson „Tikrojo pasitikėjimo auginimas“.
Bruno Bettelheimas „Kodėl mums reikia stebuklo“. Čia aptariamos visame pasaulyje žinomos pasakos („Trys paršiukai“, „Jūreivis Sindbadas“, „Anselis ir Grytutė“, „Raudonkepuraitė“, „Snieguolė“, „Miegančioji gražuolė“, „Pelenė“ ir kt.) ir atskleidžiama didžiulė jų reikšmė vaiko emocinei ir psichologinei raidai. Autorius teigia, kad pasakos per savo unikalią struktūrą perduoda vaikui tai, kas labai svarbu kiekvienam bręstančiam žmogui - įrankius suvaldyti savo vidinį pasaulį, orientyrus suvokti sudėtingas gyvenimo situacijas ir pagalbą ieškant iš jų išeities.
Wolfgango Bergmanno, Geraldo Hütherio knygoje „Priklausomybė nuo kompiuterio“ rašoma apie tai, kuo vaikus traukia kompiuteriai, tačiau joje informacija apie medijas, smegenyse vykstančius pokyčius ir priklausomybę nuo kompiuterio išdėstyta visiškai kitaip nei internete. Vienas garsiausių vokiečių vaikų ir šeimos psichologų Wolfgangas Bergmanas kartu su kolega Geraldu Hütheriu teigia, kad nors realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už kompiuterinį, dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko augančiai kartai reikia norint atsiskleisti: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, struktūrų, kurios suteiktų paramą, ir žmonių, kurie suteikia globą, vertina, pripažįsta, padrąsina ir stiprina pasitikėjimą.
Zariana ir Nina Nekrasovos „Be pavojų. Nuo gimimo iki mokyklos“. Autorės yra įsitikinusios: pasikliauti turime tik pačiais vaikais, juk mes negalime visą laiką būti šalia. Tačiau mes galime padaryti taip, kad vaikas širdyje jaustųsi saugus, įdiegdami jam vidinio saugumo įgūdžius ir juos vystydami. Knygoje medžiaga išdėstyta pagal vaiko amžių: nuo gimimo iki mokyklos.
Dario Martinelli „Laiškai sūnui vegetarui“. Knygoje permąstoma aibė dalykų, dėl kurių jaučiamės tikri, apie tai net negalvodami. Autorius kritikuoja ne tik šiuolaikinį žmonių ir gyvūnų santykį, bet ir savipasitenkinimą, neretai būdingą gyvūnų teisių gynėjams. Pasitelkdamas erudiciją ir argumentus, D. Martinelli paaiškina kasdienius savo sprendimus, kurie daro jį laimingesnį ir teisesnį patį prieš save. Autorius knygoje „Laiškai sūnui vegetarui“ siekia atkreipt tėvų dėmesį į tai, kad vaiko auginimo procese svarbu ne tik jo fizinė ar psichinė gerovė, ne mažiau svarbu nuo mažų dienų diegti jam moralines vertybes, skatinti jį gyventi atsakingai už supančią aplinką, gyventi harmonijoje su kitomis šioje planetoje gyvenančiomis gyvomis būtybėmis.
Rosso Campbello knygą „Kaip mylėti savo paauglį“. Dažnai klaidinga paauglystės samprata ir nerealistiniai lūkesčiai pastūmėja tėvus į nusivylimą. Išmintingi dr. R.Campbello patarimai padės jums ir jūsų paaugliui tapti artimesniems.
Alice Miller „Gabaus vaiko drama“. Anot autorės, „neįmanoma pakeisti praeities, neįmanoma panaikinti vaikystėje patirtų traumų. Tačiau galime keistis patys, galime „sutaisyti“ save, atgauti prarastą vienovę.“ Tam reikia atsigręžti į praeitį, atverti duris į vaikiškos tikrovės suvokimą bei sąmoningai išgyventi išstumtus jausmus.
R.W.Greene'as knygoje „Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas - it tiksinti bomba“ pristato auklėjimo metodą, kuris padės suprasti ir auginti rizikingos elgsenos vaikus, stokojančius lankstaus mąstymo, gebėjimų prisitaikyti, pakelti nusivylimą ir spręsti užklupusias bėdas. Dr. Greene'as teigia: Kai jūsų vaikui pakanka įgūdžių tinkamai atsakyti į jam keliamus reikalavimus ir jo atžvilgiu puoselėjamus lūkesčius, jis tą ir daro. Jei jam pakanka įgūdžių įveikti nesutarimus, susitaikyti su mintimi, kad pasikeitė planai, priimti suaugusiųjų nubrėžtas ribas ar keliamus reikalavimus ir dėl to nesijausti sugniuždytam, jis be didesnių nesklandumų susidoros su šiais iššūkiais. O štai neturėdamas šių įgūdžių - nesusidoros.
Elaine N. Aron „Itin jautrus vaikas“. Itin didelis jautrumas būdingas 15-20 proc. vaikų. Jie, regis, pastebi menkiausią maisto skonio ar temperatūros pasikeitimą, krūpčioja nuo triukšmo ir ima verkti, vos į akis tvyksteli ryški šviesa. Juos lengva įskaudinti, jie dažniau nerimauja, ilgiau pasvarsto prieš veikdami, skaudžiai išgyvena dėl neteisybės, žiaurumo ir neatsakingumo. Kai šią savybę suvokiame kaip jautrumą, galima apie ją kalbėti tiksliau, įžvelgti daugybę jos privalumų, o svarbiausia - kompetentingiau ugdyti jautrius vaikus.
Jennifer Senior „Tėvystės paradoksai“. Autorė pateikia naujos tėvystės realybę, apie vaikų auklėjimą demokratiškoje aplinkoje, „tobulų šeimų“ burbulą socialiniuose tinkluose ir skirtumus bei panašumus, siejančius devyniasdešimtųjų ir XXI a. Pasak psichologės Aušros Kurienės, vaikų raidos etapus galima įsivaizduoti kaip tam tikrus statybinius, vieną ant kito dedamus blokus. Pirmieji gyvenimo metai skirti suprasti, kad pasaulis ir vaiko aplinka yra saugi vieta, o jį supantys žmonės - patikimi.
Apie ryšio puoselėjimo svarbą tiek su vaiku, tiek su savimi rašo ir psichologė bei dviejų mergaičių mama Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė knygoje „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“. O psichologė Mona Delaahooke knygoje „Dėmesingas auklėjimas. Kaip nustoti kontroliuoti elgesį ir pradėti auginti laimingus vaikus“ papildo, jog tėvai, kurie skiria laiko pasirūpinti ir savimi, rodo gerą pavyzdį vaikams bei dovanoja vaikui laimingesnį ir tvaresnį ryšį.
L. B. XXI amžiaus tėvai savo atžalų auklėjimą mato kaip dar vieną misiją, kurią reikia atlikti be priekaištų, nepaliekant vietos nė menkiausioms klaidoms. Psichologijos profesorė Marina Melija ragina tėvus mažiau kištis į vaikų gyvenimus ir auklėti juos, rodant laimingą, sveiką ir savarankišką savo paties pavyzdį. Knygoje „Palikite vaiką ramybėje“ M. Melija ragina atstoti nuo vaikų ir einant nesikišimo keliu bei laikantis paprastų, išmintingų tėvų taisyklių, išspręsti net ir pačias sudėtingiausias problemas.
Skaitytojų Atsiliepimai ir Patirtis
Skaitytojai dalijasi savo patirtimi ir nuomonėmis apie įvairias knygas apie vaikų auklėjimą. Vienos knygos yra vertinamos už praktinius patarimus ir pavyzdžius, kitos - kritikuojamos už pasenusią informaciją ar reklamą.
Viena skaitytoja teigia:
Dvi knygos apvertusios mano supratimą apie vaikų auklėjimą, giliai mane palietusios ir privertusios susimąstyti.
Kita skaitytoja pasidalijo savo patirtimi:
Aš pati kalta , bet labai jau tikėjau kiekvienu žodžiu, ir labai paisiau dienotvarkės ir bijojau suklysti … o sau laiko visai nelikdavo…
Kai kurie skaitytojai kritikuoja knygas už reklamą ir kategorišką toną:
gavau dovanų Vingro knygą "penkeri pirmieji gyvenimo metai". ten apstu tokių patarimų kaip "nepratinkit kūdikio prie rankų", "neskubėkit imt verkiančio kūdikio, nes jis įpras viską pasiekt verksmu" ir reklamos… "pieną nutraukt galima pientraukiu, pvz. AVENT firmos", "vienkartines sauskelnės, pvz. aha, man pavarcius lietuviu autoriu knygas, irgi labai kliuva kategoriskas tonas o kai perskaitau reklamas, tai tikrai zinau, kad nepirksiu tos knygos . nes skaiciau cia viename tinklapyje, tai atsiunte gydytoja nepakoreguota straipsni apie kudikiu maitinima krutimi, su intarpais skliausteliuose (cia galite pareklamuoti ta), o cia galite ta.. nu kaip rimtai tada ziureti i tai, ka jie raso? o i tema, tai as nuspirkau Z. ir N.Nemcovu knyga : :liaukites vaikus aukleti-padekite jiems augti. cia mama ir dukra raso. dabar galvoju, ka dar galima isigyti tokio idomesnio.. šiaip labai daug literatūros, kur pilstoma iš tuščio į kiaurą. Yra dvi knygos apie indigo vaikus, tai, galima sakyt, pirkau jas be reikalo, turint galimybę, geriau jas skolintis iš bibliotekos.
Tačiau yra ir teigiamų atsiliepimų apie tą pačią knygą:
O man ši knyga labai patiko…… Na šiaip neatsimenu, kad rašytų jog nereikia vaiko imti ant rankų…. Gal praleidau kažką nors labai susikaupusi skaičiau….. O dėl "neskubėkit imt verkiančio kūdikio, nes jis įpras viską pasiekt verksmu" tai TIKRAI taip nerašo…. O dėl reklamos, tai ne paslaptis, kad Avent firma yra tikrai labai gera ir aš ir be šios knygos bučiau pirkusi tik šios firmos prekes, sauskelnės Wiona paminėtos, nes tai vienintelės ekologiškos sauskelnės, kurios nekenkia kūdikiui…. tai negi rašys, kad pirkit iš maksimos politileninius pampersus…. Tikrai labai šauni knyga, aš per Kalėdas ją gavau dovanų… o žindymas kaip smulkiai aprašytas…. pasaka….
Tačiau kitas skaitytojas atkreipia dėmesį į konkretų teiginį knygoje:
O dėl "neskubėkit imt verkiančio kūdikio, nes jis įpras viską pasiekt verksmu" tai TIKRAI taip nerašo…. 209psl. žaliai paryškinta pastraipa. "Neimkite mažylio ant rankų po verksmo ar rėkimo, nes jis labai greitai supras, jog Jūs ateinate prie jo todėl, kad jis verkia. Lygiai taip pat turi elgtis ir kiti šeimos nariai: mažyli reikia pradėti auklėti nuo lopšio…" Gal aš ne taip ją suprantu?
Amžinos Vertybės ir Tradicinės Žinios
Kaip ir visur gyvenime, vaikų auklėjime egzistuoja „mados“ ir laikini nukrypimai. Tačiau išbandžius visus klystkelius, galų gale visada grįžtama atgal prie amžinų, išbandytų dalykų. Seniausių pasaulio civilizacijų ir kultūrų tradicinės žinios apie šeimą ir vaikus yra nepakeičiamos, todėl rekomenduojama atkreipti ypatingą dėmesį į Indijos, Izraelio, arabų, kiniečių ir kitų Artimųjų ir Tolimųjų Rytų žinias apie vaikų auklėjimą.