Tarptautinė vaikų knygos diena - tai šventė, skirta paminėti knygų svarbą vaikų gyvenime ir paskatinti jų skaitymą. Ši diena švenčiama kasmet balandžio 2-ąją, žymiojo danų pasakininko Hanso Kristiano Anderseno gimimo dieną. Ši data pasirinkta neatsitiktinai, nes būtent H. K. Anderseno pasakos daugelį kartų įkvėpė meilę skaitymui ir literatūrai. Nuo 1967 m. ši diena minima visame pasaulyje, o Lietuvoje - nuo 1993 m.
Tarptautinės vaikų knygos dienos ištakos ir tikslai
Šventės idėja kilo Jellai Lepman, kuri 1967 m. parašė atvirą laišką pasaulio skaitytojams, ragindama švęsti šią dieną. Nuo tada šventę kasmet remia kurios nors šalies IBBY (Tarptautinė vaikų ir jaunimo literatūros asociacija) skyrius. Šalies rašytojas parašo visuomenei laišką-kreipimąsi, o dailininkas kuria plakatą knygos ir skaitymo tema. Tekstas verčiamas į pagrindines pasaulio kalbas ir kartu su plakatu siunčiamas į visas pasaulio šalis, kuriose veikia IBBY organizacijos nacionaliniai skyriai.
Pagrindinis Tarptautinės vaikų knygos dienos tikslas - atkreipti dėmesį į vaikų literatūrą, skatinti vaikų skaitymą, ugdyti meilę knygai ir literatūrai. Ši diena taip pat skirta pagerbti rašytojus, iliustratorius, leidėjus, bibliotekininkus ir visus, kurie prisideda prie vaikų literatūros kūrimo ir populiarinimo.
Tarptautinė vaikų knygos diena Lietuvoje
IBBY Lietuvos skyriaus iniciatyva Vaikų knygos diena Lietuvoje minima nuo 1993 m. Šią dieną Lietuvoje vyksta įvairūs renginiai, skirti vaikams ir knygoms: susitikimai su rašytojais ir iliustratoriais, knygų pristatymai, skaitymai, parodos, konkursai, viktorinos ir kt.
2019 metais Tarptautinės vaikų knygos dienos rėmėjas buvo IBBY Lietuvos skyrius.
Taip pat skaitykite: Vaikų knygos dienos istorija
Tarptautinė vaikų knygos diena 2024 m.
Oficialus 2024 m. kreipimasis - iškilios japonų rašytojos Eiko Kadono ir puikios japonų iliustruotojos Nanos Furiya bendradarbiavimo rezultatas. Pasak Eiko, skaitydami knygas atveriame duris į kitą pasaulį, o perskaitę pamatome pasaulį naujai. Ji teigia: „Pradėti skaityti knygą yra tarsi atverti duris į kitą pasaulį. Pasibaigus istorijai jos neužsiveria - visada laukia kitos, kol bus atidarytos. Perskaitę istoriją, žmonės pradės žiūrėti į pasaulį kitaip, ir tai, tam tikra prasme, yra pradžia. Aš manau, kad tai ir yra tikrasis skaitymo malonumas."
Eiko Kadono gimė 1935 m. Tokijuje. Vos penkerių neteko motinos. Karo patirtis vaikystėje yra gilaus Eiko Kadono atsidavimo taikai ir laimei pagrindas. Wasedos universitete ji studijavo Amerikos literatūrą, baigusi studijas dirbo leidykloje. Po vedybų ji lydėjo savo vyrą į Braziliją ir dvejus metus gyveno San Paule. Gyvenimas Brazilijoje jai leido praplėsti žinias apie pasaulį. Šios patirtys išugdė jos smalsų ir daugiakultūrį požiūrį į kūrybinę veiklą. Pirmoji jos knyga buvo išleista 1970 m., nuo tada ji išleido apie 250 knygų, kurios buvo išverstos į 10 kalbų.
Nana Furiya gimė 1961 m. Tokijuje. Ji yra knygų dailininkė, iliustravusi daugiau nei septyniasdešimt paveikslėlių knygų vaikams. 2012 m. ji organizavo keliaujančią parodą „Iš rankų į rankas“, kuri buvo atidaryta Bolonijos Viduramžių muziejaus lapidariume. Į vienas iš paskutinių pastarojo meto projektų įsitraukė ir jos vyras, tapytojas, grafikos kūrėjas Peter Uchnár. Jų iliustracijų Sergejaus Prokofievo kūriniui „Petras ir vilkas“ vaizdo projekcijos buvo rodytos 2019 m. vykusio Seiji Ozawa Matsumoto festivalio koncertų metu. Iliustracijos su Jun Moriyasu tekstu nugulė į paveikslėlių knygą, kurią 2020 m. 1999 m. Nana Furija laimėjo „Golden Pen“ prizą Tarptautinėje Belgrado iliustracijų bienalėje, o 2021 m.
Tarptautinė vaikų knygos diena 2025 m.
2025 m. Tarptautinę vaikų knygos dieną remia IBBY Nyderlandų skyrius, o plakatą sukūrė dvi Nyderlandų vaikų literatūros autorės - Riana Visser ir Jannekė Ipenburg. Eilėraštis yra iš Rianos Visser poezijos rinkinio „Visi pasaulio norai“ (2021), iliustruoto Jannekės Ipenburg. Nyderlanduose ši knyga buvo įvertinta „Sidabrinio grifelio“ apdovanojimu, o Belgijoje gavo Poezijos aukso medalio.
Riana Visser (g. 1966) yra vaikų rašytoja ir poetė. Ji rašo juokingas ir įdomias knygas, puikiai atitinkančias vaikų pomėgius. Drauge su iliustruotoja Janneke Ipenburg išleido poezijos rinkinius „Visi pasaulio norai“ (2021) ir „Šiandien - minkšta diena“ (2024). 2022 m. Riana Visser labai aktyviai veikia ir kaip edukatorė - ji kuria skaitmenines kūrybinio rašymo ir skaitymo skatinimo pamokas, kuriomis mokytojai gali naudotis nemokamai.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Jannekė Ipenburg (g. 1979) yra vaikų knygų iliustruotoja. Iliustravo du Rianos Visser eilėraščių rinkinius. Be knygų iliustravimo, Jannekė Ipenburg yra prisidėjusi prie kelių animacinių filmų kūrimo, o šiuo metu kuria personažą dideliame sustabdyto kadro kinų animacijos projekte.
Kaip švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena Lietuvoje: renginių pavyzdžiai
Įvairiose Lietuvos vietose Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama įvairiais renginiais, įtraukiant vaikus į kūrybines ir edukacines veiklas. Štai keletas pavyzdžių:
- Pamokos ir konkursai mokyklose: Pavyzdžiui, Rokiškio J. Keliuočio bibliotekos Panemunio filialo bibliotekininkė Elena Baronienė virtualiai papasakojo Tarptautinės vaikų knygų dienos atsiradimo istoriją pirmokams, pasidomėjo, kokias Hanso Kristiano Anderseno pasakas jie žino, paaiškino, kodėl norint susirasti reikiamą knygą bibliotekoje, reikia mokėti abėcėlę. Mokytoja Irena Veikšrienė įteikė labdaros ir paramos fondo ,,Švieskime vaikus“ konkurso ,,Vaikų Velykėlės 2021“ dovanotas R. Lazauskaitės ,,Dviese bijoti drąsiau“ knygas. Vėliau bibliotekininkė Elena Baronienė paskelbė konkurso - darbų parodos ,,Aš kuriu Lietuvai“, kurį organizavo Rokiškio J. Keliuočio bibliotekos Panemunio filialas, nugalėtojus.
- Šventės bibliotekose: Vidzgirio mokyklos 1a klasės mokiniai kartu su mokytoja Lilija Vildiene atskubėjo į mokyklos biblioteką švęsti žymiojo danų pasakininko Hanso Kristiano Anderseno gimtadienio. Pirmokėliai jaukiai įsikūrė skaityklos erdvėse, ir drauge pasišnekučiavę aktyviausieji pasirinko patikusią pasakos ištrauką paskaityti garsiai. Vėliau, mokytojos padrąsinti, mokiniai papasakojo apie savo vaikystės prisiminimus skaitant šias istorijas. Mokiniai taip pat kūrė savo pasakojimus, "skaitydami" tyliąsias knygas ir gamino knygeles, kurias skyrė H. K. Anderseno gimtadieniui.
- Renginiai darželiuose: Vilniaus r. darželinukai sklaidė pasakų knygas, aptarė iliustracijas ir jose pavaizduotus pasakų veikėjus. Koordinatorė Dorota parodė vaikams pasaką „Karalaitė ant žirnio”, kurią iliustravo patys vaikai savo nuotraukomis. Vaikai žaidė įvairius žaidimus, tokius kaip „Atspėk, kur sėdi karalaitė?” ir „Pats stipriausias karalius”.
- Apdovanojimai už geriausias knygas: Balandžio 2-ąją, minint Tarptautinę vaikų knygos dieną, Panevėžyje, J. Miltinio dramos teatre apdovanoti geriausių ir reikšmingiausių 2013 metų vaikų bei paauglių knygų kūrėjai.
Vaizduotės svarba ir rašytojo bei skaitytojo vaidmuo
Skaitytojai dažno rašytojo klausia, kaip jis rašo - iš kur jo kūriniai atsiranda. Iš mano vaizduotės, atsako rašytojas. Bet kur toji jūsų vaizduotė, iš ko ji susideda, ar kiekvienas ją turi? Na, sako rašytojas, ji, be abejo, yra mano galvoje ir susideda iš vaizdų, žodžių ir prisiminimų, iš kitų kūrinių ir žodžių atgarsių, iš daiktų ir melodijų nuotrupų, minčių, veidų, baisenybių, iš formų, žodžių, judesių, iš žodžių ir bangų, iš arabeskų ir peizažų, iš žodžių ir kvapų, jausmų, spalvų, iš rimų, iš trakštelėjimų ir švilpesių, iš skonių ir energijos pliūpsnių, iš mįslių, vėjelio dvelksmo ir iš žodžių.
Be abejo, vaizduotę turime visi - kitaip juk negebėtume svajoti. Tačiau vaizduotė vaizduotei nelygu. Virėjo vaizduotėje turbūt daugiausia yra skonio, dailininko - spalvų ir formų. O rašytojo vaizduotėje vis dėlto daugiausia yra žodžių. Skaitytojų ir klausytojų vaizduotė irgi grįsta žodžiais. Rašytojo vaizduotė kuria ir pina mintis, garsus, balsus, charakterius ir įvykius, taigi jo kūrinys susideda ne iš ko kito, o iš žodžių, batalionais žygiuojančių per knygos puslapius.
Tada pasirodo skaitytojas, ir tie batalionai atgyja. Štai kodėl skaitytojas kūriniui toks pat svarbus kaip ir rašytojas. Paprastai kūrinys turi tik vieną autorių, t. y. rašytoją, o skaitytojų - šimtus arba tūkstančius, gal net milijonus. Jie skaito kalba, kuria kūrinys parašytas, arba galbūt kitomis kalbomis, į kurias jis išverčiamas. Kūrinys be rašytojo neatsiranda, o be tūkstančių skaitytojų iš viso pasaulio jis neišgyventų visų savo gyvenimų, kuriuos išgyvena.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Visus to paties kūrinio skaitytojus sieja kažkas bendra. Kiekvienas jų atskirai, o tam tikra prasme ir visi kartu jie iš naujo sukuria rašytojo vaizduotės jau pagimdytą istoriją.