Įvadas
Straipsnyje nagrinėjami bešeimių vaikų ugdymo ypatumai globos institucijose, pasitelkiant socialines pedagogines situacijas. Dėmesys sutelkiamas į globos namų pedagogų ir kitų darbuotojų įtaką vaikų bendravimui, analizuojami stebėjimo rezultatai, atskleidžiantys bešeimių vaikų padėtį ir globos namų atmosferos priklausomybę nuo jų. Taip pat aptariami iššūkiai, kylantys socialiniams darbuotojams ir globos įstaigų vadovams, siekiant užtikrinti kokybišką globą, atitinkančią vakarietiškus standartus.
Bešeimių Vaikų Ugdymo Iššūkiai Globos Institucijose
Lyginant su ugdymu globėjų šeimose, dabartinis bešeimių vaikų ugdymas globos institucijose nėra optimalus. Pastebima, kad vaikai vengia atvirai diskutuoti su personalu apie santykius su globėjais ir bendraamžiais, bijo išreikšti savo jausmus suaugusiesiems ir slepia savo baimių bei nerimo priežastis. Vaikų nepasitikėjimas globėjais ir bendraamžiais neigiamai veikia kultūrą ir komunikaciją globos įstaigoje, sukeldamas daug ginčytinų situacijų.
Emocinė atmosfera globos įstaigoje apsunkina globėjų ir auklėtinių bendravimą, mažindama ugdymo efektyvumą. Pedagogai dažnai jaučiasi psichologiškai išsekę dėl vaikų nepasitikėjimo, nuolatinių ginčų, nesutarimų, keršto ir muštynių. Dėl to pedagogai dažnai yra priversti reguliuoti vaikų santykius bendradarbiavimo ir kūrybinio bendravimo pagrindu.
Personalo pedagoginių ir psichologinių žinių trūkumas bei netinkami ginčų sprendimo būdai formuoja klaidingą bendravimo su žmonėmis modelį vaiko sąmonėje ir pasąmonėje. Neturėdami tokio modelio, vaikai be šeimos negali kūrybiškai bendrauti ir bendradarbiauti su kitais bendraamžiais. Jie taip pat negali objektyviai įvertinti savęs ir kitų žmonių. Pastebima, kad vaikai be šeimos, lyginant su vaikais, ugdomais globėjų šeimose, yra agresyvesni ir dažnai naudoja jėgą bei smurtą prieš savo bendraamžius.
Socialinio Darbo Kokybės Išmatavimo Problemos
Galimybė išmatuoti socialinio darbo poveikį globos namų ugdytiniams yra labai ribota. Sunku įvertinti, ar socialinis darbuotojas padeda vaikams spręsti problemas, siekiant pozityviosios ugdytinių socializacijos. Taip pat sudėtinga išmatuoti socialinio darbuotojo ir globotinio santykių intensyvumą, pasitikėjimą vienas kitu ir atvirumą.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Socialinių Paslaugų Teikimo Reglamentavimas ir Kokybės Užtikrinimas
Lietuvoje socialinė globa atskirta nuo kitų socialinių paslaugų rūšių, vadovaujantis 2006 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymu Nr. X-493. Dažniausiai socialinės globos paslaugas teikia socialiniai darbuotojai, kurie patys yra šių paslaugų organizatoriai bei koordinatoriai. Teikdami socialines paslaugas, socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su kitų profesijų specialistais.
Socialinis darbas ir jo teikiamos paslaugos turi turėti kokybės standartus ir jų siekti. Tačiau socialinio darbo kokybė nėra objektyvus, nekintantis dydis. Kokybė ir kokybės standartai yra susitarimo dalykas, todėl socialinio darbo kokybės samprata skiriasi įvairiose valstybėse, priklausomai nuo visuomenės daugumos, šalies ekonominio pajėgumo ir pilietinės visuomenės lygio.
Globos įstaigos rūpinasi, kad paslaugos būtų geros ir kuo pigesnės, kad joms pakaktų numatyto biudžeto. Socialiniai darbuotojai, tiesiogiai dirbdami su klientais, siekia, kad jų darbui būtų sudarytos tinkamos sąlygos, leidžiančios dirbti kokybiškai. Svarbi individuali prieiga prie kliento ir laikas, reikalingas vienam atvejui išnagrinėti. Socialinio darbo klientams svarbūs geri santykiai, supratimas, saugumas, pagarba ir užuojauta.
Respondentų atsakymai rodo, kad, pereinant prie dešimties socialinės globos paslaugų licencijavimo, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai daug dėmesio privalo skirti darbui su socialinės globos įstaigų vadovais ir pirmiausia jiems išaiškinti, kas yra kokybiška, vakarietiškus standartus atitinkanti socialinė globa.
Kokybinio Tyrimo Metodologija
Tyrimo organizavimas kokybinis tyrimas (ekspertų pusiau standartizuotas interviu).
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Vaiko Teisių Apsauga ir Valstybės Politika
Valstybė pripažįsta prigimtines kiekvieno asmens teises ir laisves. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybes minėtas teises ir laisves garantuoti kiekvienam, kas yra jos jurisdikcijoje. Šeimos narių santykiai nėra visiškai privatūs jiems būdingas tam tikras viešumas. Valstybė užtikrina vaiko apsaugą, tėvų valdžios ribojimą, globą ir rūpybą, taip pat vaiko teises ir jo teisėtus interesus.
Vaiko rūpybai užtikrinti svarbios nuostatos, įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kuri nustato, kad vaikas yra individas, turintis teisę žinoti savo tėvus ir augti šeimoje. Būtina vaiko interesų ir vertinimo rezultatus įtraukti į rengiamus įstatymus, politiką ir praktiką. Svarbu, kad vaikas būtų gerai parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir išauklėtas taikos, kilnumo, pakantumo, laisvės, lygybės ir solidarumo dvasia.
Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str., vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kurios reikia jo gerovei užtikrinti. Nepilnametis turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kurios garantuotų jo fizinę, protinę, dvasinę, dorovinę ir socialinę raidą. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad šios jo teisės būtų įgyvendinamos ir tuomet, kai nėra jo tėvų, kai tėvai šių pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia įstatymine tvarka yra apribota. Valstybė užtikrina vaiko teises ir jo teisėtus interesus, kai to negali arba nenori užtikrinti jo tėvai.
Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569 patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją. Šioje Koncepcijoje Lietuva įsipareigojo siekti visapusiškos vaiko apsaugos ir jo gerovės, vadovaujantis bendrais pagrindais, kuriais remiantis būtų galima daryti nuoseklias reformas. Koncepcijos siekis daryti įtaką socialinei ir ekonominei politikai, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos gyventi visavertį gyvenimą, yra kuriamas šiais principais: vaiko gerovės klausimai yra politiniai, o vaiko gerovės užtikrinimas yra valstybės politinis prioritetas, vaiko gerovės užtikrinimo atsakomybe dalijasi šeima ir valstybė, priimant sprendimus vadovaujamasi vaiko interesų prioritetiškumu, vaikui yra garantuojamos teisės ir galimybės gyventi saugioje aplinkoje, jaustis mylimam, oriam ir visaverte asmenybe.
Pagal Koncepcijos nuostatas, vaiku yra laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, o vaiko gerovės politika yra socialinės politikos dalis, apibrėžta trimis principais vaiko teise į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą. Vaiko apsauga tai teisė augti tėvų šeimoje ir gauti profesionalią pagalbą, kuri jį apsaugotų nuo socialinio ir individualaus smurto.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005-2012 metų planą. Vykdant Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005 - 2012 metų plano 4.2 priemonę, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007 - 2012 metų planas. Šios Strategijos tikslas atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti prielaidas vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos vaikui tinkamas globos (rūpybos) ar įvaikinimo sąlygas, kurios atitiktų vaiko interesus bei poreikį augti šeimos aplinkoje arba šeimai artimoje aplinkoje ir tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Siekiant įgyvendinti Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos pirmąjį tikslą pertvarkyti vaiko globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų vaiko geriausius interesus tėvų globos netekusį vaiką siuntimo į globėjus (rūpintojus) šeimas lygio siektina reikšmė 2012 metais turėtų būti 55 procentai, lyginant su dabartine 2006 m. Globos institucijose siektina reikšmė 2012 metais 30 procentų, lyginant su 2006 m.
Socialinio Darbo Profesijos Tapsmas
Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra pripažintas visame pasaulyje. 2006 m. sausio 19 d. priimtas LR Socialinių paslaugų įstatymas Nr.X-493. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.A1-2 patvirtintame ,,Socialinio darbuotojo kvalifikacinių reikalavimų apraše" socialinis darbas apibūdinamas kaip ,,profesinė socialinio darbuotojo veikla, nukreipta ryšių tarp žmonių ir jų aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmens ar jų bendruomenės prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje". Socialinis darbuotojas - ,,asmuo, dirbantis socialinį darbą ir turintis reikiamą kvalifikaciją, t.y. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 29 d. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 ''Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo'' pakeitimo".
Socialinės globos gavėjai: be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, vaikai su negalia. Vaikams su negalia globos paslaugos teikiamos socialinės globos namuose vaikams su negalia, socialinės globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 29 d. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 ''Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo'' pakeitimo" Nr. A1-384 (Žin., 2008, Nr. balandžio 5 d. įsakymo Nr. Socialinė globa tai trumpalaikė/ilgalaikė socialinė globa vienu metu ne mažiau kaip 10 asmenų ar įstaigos, kuriose namų aplinkoje grupėmis apgyvendinami asmenys (ne daugiau kaip po 10 asmenų vienoje grupėje).
R. Pabedinskienė (2004), atskleisdama vaiko globos teorinius metmenis, pateikė išvadą, kad ,,Pagal institucinį vaiko globos organizavimo modelį yra išskiriami du kriterijai: pavaldumas (steigėjas) ir teikiamos paslaugos. Šie kriterijai lemia vaiko globos institucijos veiklos pobūdį, todėl vaiko apgyvendinimą tam tikro tipo vaiko globos institucijoje lemia vaiko išsivystymas, sveikata, amžius bei institucijoje teikiamos paslaugos.
Socialinės Globos Principai ir Tikslai
Organizuojant ir teikiant socialinę globą, vadovaujamasi šiais principais:
- Asmens teisių užtikrinimo. Draudžiama nepagrįstai ir neteisėtai riboti asmens teises. Visos asmens problemos sprendžiamos su asmeniui rodoma pagarba, supratimu, jautrumu bei užtikrinant ir pripažįstant asmens teises į privatumą.
- Dalyvavimo ir bendradarbiavimo. Užtikrinamas asmenų dalyvavimas, bendradarbiaujant su asmenimis bei kompetentingų institucijų atstovais.
- Pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo. Asmuo turi teisę pasirinkti jam reikalingą pagalbą.
- Asmens savarankiškumo ugdymo ir socialinės integracijos. Siekiama ugdyti asmens savarankiškumą ir socialinę integraciją.
- Nediskriminavimo. Socialinė globa organizuojama ir teikiama pagal įvertintus asmens poreikius, nepriklausomai nuo asmens lyties, negalios, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, seksualinės orientacijos ir kitų aplinkybių, nesusijusių su socialine globa.
Valstybės ir savivaldybės vaikų globos namų tikslus ir uždavinius, globos namų teises, darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, darbo apmokėjimo tvarką, finansavimą, vaiko apgyvendinimą, jo laikiną išleidimą ir išvykimą bei globos namų likvidavimą, reorganizavimą ir pertvarkymą reglamentuoja Bendrieji valstybės ir savivaldybės vaikų globos namų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A1-68.
tags: #braslauskiene #beseimiu #vaiku #ugdymo