Senėjimas - natūralus gyvenimo etapas, tačiau jam atėjus dažnai susiduriama su iššūkiais, ypač kai reikia priežiūros ir pagalbos. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, senėja visuomenė, todėl senelių globos namų poreikis nuolat auga. Šiame straipsnyje panagrinėsime karališkus senelių globos namus, apžvelgsime atsiliepimus, iššūkius ir pateiksime įžvalgų, kurios padės priimtiInformuoti sprendimai renkantis globos įstaigą.
Senelių globos namų poreikis Lietuvoje
Emigracijos mastai didėja, ilgėja gyvenimo trukmė, o šeimos vis menkesnės - šie veiksniai lemia, kad daugėja senų vienišų žmonių, kurių nėra kam prižiūrėti. Vilniaus miesto tarybos narė Rūta Vanagaitė teigia, kad senelių globa tapo skaudi socialinė mūsų visuomenės opa. Kur priglausti nusenusius ir ligotus tėvus, senelius visą dieną dirbantiesiems, o ypač uždarbiaujantiems užsienyje? Apsigyventi biudžetiniuose globos namuose už valstybės lėšas gali tik vieniši, artimųjų neturintys pagyvenę žmonės, arba jei jų artimieji taip pat neįgalūs, neturi sąlygų prižiūrėti ir slaugyti ligotų senolių. R. Vanagaitės duomenimis, Vilniuje nemokamo senatvės prieglobsčio laukia 150 senyvo amžiaus žmonių. Kaune, Panemunės senelių namuose eilės mažesnės. Kauno miesto savivaldybės sąrašuose - 8 laukiantieji.
Valstybiniai vs. privatūs globos namai
Apsigyventi biudžetiniuose globos namuose už valstybės lėšas gali tik vieniši, artimųjų neturintys pagyvenę žmonės, arba jei jų artimieji taip pat neįgalūs, neturi sąlygų prižiūrėti ir slaugyti ligotų senolių. Mokant pinigus laukti eilės nereikia. Tačiau tokiu atveju finansinio skirtumo tarp privačių ir biudžetinių globos įstaigų beveik nėra. Pavyzdžiui, Kauno Panemunės senelių globos namuose su lengva ar vidutine negalia gyventi ir gauti globos paslaugas per mėnesį kainuoja 1866 Lt., žmonėms su sunkia negalia - 2,4 tūkst. Lt. Išskyrus ypatingą komfortą siūlančius pensionatus, kur pragyvenimas kainuoja 5 ar net 7 tūkstančius litų, privačios globos įstaigos slaugo, prižiūri senukus už 1,7 - 1,8 tūkst. Lt per mėnesį.
Privačių senelių namų ypatumai
Portalas lrytas.lt iš arčiau pažvelgė į privačius senelių namus, siekiant išsiaiškinti, ar daug kainuoja ir Lietuvoje jau galima rasti jaukų prieglobstį nuo gūdžios vienatvės sulaukus žilo plauko. Be valdiškų, Kaune ir pakaunėje yra apie 10 privačių pagyvenusių žmonių globos įstaigų. Tačiau įsileisti savininkai nerodė didelio noro, vengė svečių įvairiomis dingstimis, tarsi kažko bijodami ar slėpdami. Vis tik mielai papasakoti apie senyvo amžiaus globos problemas sutiko Domeikavoje (Kauno r.) įsikūrusių slaugos namų „Vita Lumina“ direktorė Ingrida Lukoševičienė. „Vita Lumina“ veikia jau 10 metų, Domeikavoje slaugoma 18, kartu su slaugos namų skyriumi Lapėse (Kauno r.) - 43 senoliai. I.Lukoševičienė tvirtino, jog senų žmonių globa ir slauga, tai ne verslas, o gyvenimo būdas. „Tai yra gyvenimo būdas. Faktiškai dirbame 24 valandas per parą, juk pas mus “, - aiškino direktorė. I.Lukoševičienė - medikė, dirbusi slaugos srityje, senelių namus ji įkūrė jau turėdama patirties. Būtent ši patirtis ir paskatino ją imtis privačios veiklos. „Skaudėjo širdį matant tai, ką mačiau valdiškose įstaigose. Bet kitaip ir negali būti, kai slaugytojai dirba pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą normą, 8 valandas per parą. Paskaičiavau, kad tokiu atveju slaugytojas vienam globotiniui tegali skirti dėmesio 13 minučių per parą“, - sakė I.Lukoševičienė. Jos manymu, privatūs globos ir slaugos namai iš principo gali suteikti žymiai kokybiškesnes paslaugas, nei biudžetinės tokios rūšies įstaigos.
Emigracijos įtaka
I.Lukoševičienė pripažino, jog emigracija didina globos reikalingų senų žmonių skaičių. Trečdalis „Vita Lumina“ gyventojų - emigrantų artimieji.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Alantos Senelių Globos Namai
Vienišumas ir šeimos vaidmuo
Senų žmonių globos problemomis besidominti R.Vanagaitė pastebėjo, jog prieglaudose atsiduria ne tik vieniši, artimųjų netekę žmonės. „Šeimos narių skaičius dabar vidutiniškai siekia 2,5. Jauni ir sveiki žmonės nebeturi laiko ir materialinių galimybių deramai prižiūrėti senų, ligotų artimųjų“, - sakė R.Vanagaitė.
"Senukų rojus" - ar viskas taip idealu?
Prieš maždaug 10 metų, kai pradėjo daugiau steigtis privačių senelių namų, buvo tikėtasi užsukti pelningą verslą steigiant prašmatnius pensionatus, Vakarų pavyzdžiu. Tikėtasi, jog į tokias vietas karšinti savo tėvus, senelius atveš turtingi lietuviai. Bet taip kol kas neįvyko.
Bankroto pavyzdys
Prie Birštono įsikūrusi „Senjorų rezidencija“ 2007-siais buvo pristatyta kaip senukų rojus - išskirtinė slauga, patogumai, sveikatinimo procedūros, vienviečiai, viešbučio apartamentų stiliaus kambariai. Per mėnesį mokestis sveikesniems senukams siekė apie 4-5 tūkst. Lt, žmonių su sunkia negalia, nevaikščiojančių, siekė apie 7 tūkst. Lt. Tačiau dabar viešbučio ir SPA centro „Karališkosios rezidencijos“ slaugos skyrius, kuriame prabangiai dienas leido pasiturintys senoliai, likviduojamas. Gyventojams ieškoma naujų globos įstaigos. Viešbučio direktoriumi darbuotojų pristatytas asmuo nenorėjo sakyti savo pavardės ir žurnalistus sutiko labai nepalankiai, neįleido pažiūrėti, kaip gyvena senukai likviduojame senatvės rojuje. „Mes tiesiog atsisakome vienos veiklos rūšies, būtent slaugos. Aš neįgaliotas nieko pasakoti ir manau, kad neturėtumėte nieko rašyti“, nes galite sulaukti teisinių pasekmių - su grasinančia gaidele balse kalbėjo vyriškis. Viešbutis ir SPA centras "Karališkoji rezidencija" šiuo metu pakeitė pavadinimą į "Royal SPA Residence". R.Vanagaitė sakė nesistebinti, jog senukų rojus bankrutavo. „Toks verslo modelis nepasitvirtino. Turtingi žmonės Lietuvoje nepuolė vežti savo tėvų į prašmatnias slaugos įstaigas, o vidutiniokams tokios paslaugos per brangios“, - aiškino ji.
Jaunų verslininkų entuziazmas
Tačiau neseniai duris atvėrusių, dar šviežia statyba kvepiančių senelių namų „Smiltelė“ direktorius, 27 metų kaunietis Kostas Aleksandravičius tiki, kad jam pasiseks. Tiesa, ir jis iš senukų globos nesitiki labai pelningo verslo, sako, kad tokios humaniškos veiklos labai norėjo jo žmona Gintarė. Jauni sutuoktiniai senelių namus pastatė Žagarių kaime prie Balbieriškio (Prienų r.), netoli vaizdingo Nemuno kilpų parko. Tuo metu, kai čia lankėsi žurnalistai, gyveno tik 8 senukai, iš viso „Smiltelė“ galės priglausti 28 žmones. Aplinka jauki ir šiuolaikiška. Ant stalo nuolat pūpso lėkštės su šviežiais vaisiais. Maitinama 5 kartus per dieną. Kaina standartinė, tokios dažniausiai ir būna privačiuose slaugos namuose: 1 tūkst. 800 Lt. Kol kas įstaigoje dirba 3 žmonės, bet K.Aleksandravičius tikisi veiklą plėsti, nori apgyvendinti abu namų aukštus. Viskas čia įrengta pagal globos įstaigoms taikomus reikalavimus, yra ir centralizuotas valdymo pultas - senoliui bet kurioje palatoje užtenka paspausti mygtuką, tučtuojau iškviečiamas darbuotojas.
Istorijos apie gyventojus
K.Aleksandravičius džiaugiasi, kad jam ir kolegoms pavyko pastatyti ant kojų 75 metų Vladą Jaką. Senukas po sunkios ligos ilgai nevaikščiojo, tačiau nuolat mankštinant kojos po truputį atsigavo. V.Jakas dabar vos paeina, tačiau jaunystėje lakstė, ir ne bet kur, o po futbolo aikštę. Jis treniravo „Silvos“ futbolo komandą, sėkmingai žaidė anuomet stiprioje ir pagarsėjusioje „Nevėžio“ ekipoje. Jam sovietmečiu teko dirbti ir sovietinio kolūkio („kolchozo“) pirmininku. Kaip ir dera tikram lietuviui patriotui, sovietinį žemės ūkį jis ne statė, o slapčia griovė. „Aš tris kolchozus pragėriau!“, - didžiuodamasis audringa jaunyste pareiškė senukas.
Taip pat skaitykite: Senelių Globos Namų Nuostatai: Pavyzdys
Kaip pasirinkti tinkamus globos namus?
R.Vanagaitė sakė esanti įsitikinusi, jog nei valstybinis, nei privatus sektorius kol kas neužtikrinantis pilnai kokybiškos, patikimos priežiūros senatvėje. „Atrodo, kad Lietuvoje yra labai daug globos įstaigų, bet reikia būti atsargiems, kai tenka pasirūpinti artimu žmogumi. Valstybinėse įstaigose mane glumino geležinės lovos, bet ir privačių mačiau tokių, kad neduok Dieve. Licencijos globos namams dalijamos lengva ranka, o prižiūrėti jų nesivarginama“, - tvirtino sostinės politikė.
Oficiali statistika
Pasirodo, kiek yra privačių senelių slaugos ir globos namų, kol kas nežino net Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šios ministerijos Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojos Kristinos Suslavičiūtės - Jokubauskienės teigimu, šiuo metu kaip tik vyksta tokių įstaigų registravimo ir licencijavimo procesas, tad tikslus skaičius bus žinomas vėliau. Šiuo metu Lietuvoje, SADM duomenimis, yra apie 100 senus žmones slaugančių ir globojančių įstaigų.
Patarimai renkantis globos namus:
- Atsargumas ir patikrinimas: Būtina būti atsargiems renkantis globos įstaigą ir atidžiai patikrinti jos reputaciją, licencijas bei priežiūros kokybę.
- Vizitas ir pokalbis: Apsilankykite globos namuose, pasikalbėkite su personalu ir gyventojais, apžiūrėkite patalpas.
- Sutarties sąlygos: Atidžiai perskaitykite sutartį, įsitikinkite, kad visos sąlygos yra aiškios ir priimtinos.
- Teisinė konsultacija: Pasikonsultuokite su teisininku dėl turto perleidimo ir globos sutarčių.
- Artimųjų dalyvavimas: Įtraukite artimuosius į sprendimų priėmimo procesą, kad būtų užtikrinta geriausia priežiūra.
Turto saugumas ir teisiniai aspektai
Ko verti gražūs žodžiai Ateina laikas, kai žmogui reikia kitų paramos ir rūpesčio, o per gyvenimą įgytą turtą tenka padalyti kitiems ar skirti savo slaugai. Per didelis pasitikėjimas, skubėjimas, netikros viltys, kad žadantysis įvairiapusę pagalbą yra geras žmogus, kad neapgaus, - dažniausios klaidos. „Aklai pasikliauti, nesitikėti apgavysčių šiandieniniame gyvenime yra naivu. Žmonės, ypač vyresni, notaro prašo: „Mums surašykite sutartį kaip paprasčiau ir pigiau. Mūsų šeimoje, garantuoju, viskas bus pagal garbę ir sąžinę.“ Tai netinkamas požiūris. Kai kurie net nenori girdėti priminimo, jog gyvenime visko atsitinka, kad žmonių dora taip pat kinta, - apie mūsų visuomenės teisinį neraštingumą kalba notarė D. Krikštolaitytė. - Norinčiajam padovanoti savo butą vaikui ar globėjui primenu, kad tas svarbus žmogus, su kuriuo siejamos viltys, gali mirti, gali keistis jo gyvenimo ir šeimos aplinkybės, jis gali susirgti. Vien darbo netekimas daug ką keistų.“
Pavojai perleidžiant turtą
Notarės D. Krikštolaitytės nuomone, tokią senjorų gyvenseną lemia mažos pensijos ir pernelyg didelė, kartais akla meilė vaikams, anūkams. Tokios tradicijos neretai brangiai kainuoja. „Notaras su žmonėmis kalba remdamasis gyvenimo patirtimi ir atstovaudamas įstatymams. O tėvai žvelgia begalinės meilės savo vaikams akimis ir neįvertina, kad ne visos turto perleidimo formos jam yra saugios“, - tvirtina specialistė. Turtas paveldimas po mirties, bet galima jį vaikams ar svetimiems atiduoti ir daug anksčiau, formų yra įvairių. Sudarius dovanojimo arba dovanojimo su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga sutartį savo turto netenkama iš karto, vos pasirašius sutartį. Praktika rodo, kad apdovanotasis, net ir labai artimas žmogus, dovanotoją gali ir „pamiršti“, nors pastarajam reikalinga konkreti pagalba. Pasakojimus „…mano vaikai tokie geri, tikrai nė kiek neabejoju…“ notarai gali iliustruoti istorijomis, kaip pradėjęs gyventi pas vaikus žmogus gailisi vienu ypu atidavęs visą turtą. Kaip klostysis turtą perleidusiojo gyvenimas toliau, nieks nežino. Notaras taip pat, jis atsako tik už sutarties patvirtinimą: iš Registrų centro tiesiogiai gauna informaciją apie nekilnojamojo turto nuosavybę (anksčiau pažymas reikėjo gauti patiems turto savininkams), be to, patikrina, kaip įgytas turtas, ar jis nėra įkeistas, tikslina duomenis apie asmenį, ar jis vedęs, kiek turi vaikų ir t. t.
Teisiniai patarimai
„Neatiduokite visko nei pagalbą žadantiems svetimiems žmonėms, nei vaikams; pasilikite sau bent nedidelę namo ar buto dalį, kuri bus jūsų iki gyvenimo pabaigos“, - toks teisininkės patarimas siekiantiesiems ramios ir saugios senatvės. Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartyje galima įrašyti, kokia namo ar buto dalimi iki gyvos galvos naudosis dovanotojas. Sutartyje, kuria turtas dovanojamas su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga (tai bene saugiausia turto perleidimo forma), paprastai nurodoma, jog apdovanotasis įsipareigoja teikti kitai pusei būstą, maistą, drabužius, vaistus, slaugą. Bet D. Krikštolaitytė pataria susitarti ir dėl konkrečių paslaugų, pavyzdžiui, nuvežti sekmadieniais į bažnyčią, kartą per pusmetį į koncertą filharmonijoje, kai reikia - pas gydytojus, tris kartus per savaitę atnešti maisto produktų ar šiltus pietus ir t. t. Būna atvejų, kai sutartį paprašo nutraukti apdovanotasis, nes kitos šalies reikalavimai per dideli. Sutartį su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga šalys gali notariškai panaikinti. „Geriau su protingu pamesti, nei su kvailu rasti, - šypteli notarė. - O jei viena iš šalių nori tik lengvai praturtėti, taip pat labai blogai.“
Taip pat skaitykite: Informacija apie socialinę priežiūrą Šilalės rajone
Skubotų sutarčių pavojai
Sūnus paprašė tėvus įkeisti bankui savo butą už paskolą… Kitoje šeimoje anūkas iš močiutės išverkė, kad ši savo turtu garantuotų jo paskolą, reikalingą jaunos šeimos būstui. Prašomieji sutiko padėti ir po kelerių metų liko be nieko. Notarai yra atsakingi už patvirtintas sutartis, bet ir patiems jų klientams reikėtų padaryti viską, kad ramiai miegotų tiek sutarties sudarymo dieną, tiek visas likusias. „Būtina konsultuotis su patyrusiais specialistais, - įspėja D. Krikštolaitytė. - Neturėtų tokius klausimus sprendžiantis žmogus bendrauti su kita šalimi pats vienas; jam reikia patikimo pažįstamo žmogaus, kuris galėtų patarti, dalyvautų visame procese. Galima tartis su advokatu, notaru - jei reikia, ir ne vienu. Konsultacija kainuos kelias dešimtis litų, bet taip gali būti išvengta išlaidų teismams.“ Notarai vyresniems žmonėms pataria už kitų žmonių paskolas negarantuoti savo turtu, jo neįkeisti.
Istorijos iš notarų praktikos
…Vienišą senolį ėmėsi globoti pažįstama šeima. Pasiūlė jam iš didmiesčio, iš savo gerai įrengto didelio buto, atvykti gyventi pas juos, į gimtą kraštą. Žmogus ryžosi, o nuvykęs mato: jam skiriamas kambarys - buvęs sandėliukas ūkiniame pastate, penkių kvadratinių metrų ploto. Tiesa, „privalumai“ - lauko tualetas - čia pat. Tai ir dar trys dubenėliai maisto per dieną - mainais už jo butą?! Sekmadienio pavakary vyras raudodamas skambina notarei: „Noriu nusižudyti…“ Gerai, kad savo turto jis dar nebuvo padovanojęs, kad galiausiai rasta, kas senoliu rūpinasi jo nenuskriausdami. Šios istorijos pamokymas: neskubėkite pasirašyti jokių sutarčių, pagyvenkite, pabūkite su žmonėmis, žadančiais jumis rūpintis, įsitikinkite, kad gyvensite geromis sąlygomis, jums tinkamoje aplinkoje.
Sutarties formos
- Testamentas: Kartais jis gali būti tik tuščias pažadas ar slapta priemonė gauti paslaugas; testatorius gali keisti savo sprendimą apie tai net neįspėdamas žmogaus, kuris jį sutiko slaugyti ir tai darė ne vienus metus. Kita vertus, gali atsitikti ir taip, kad testamentu turtą paveldėsiantis žmogus iš šio gyvenimo išeis anksčiau.
- Dovanojimo sutartis su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga: Geriausiai ir vienos, ir kitos pusės interesus apsaugo turto dovanojimo sutartis su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga.
- Rentos sutartis: Šioje sutartyje už padovanotą turtą kita šalis reguliariai moka numatytas pinigines išmokas.
Kada rašyti testamentą
Notarams keblu tvirtinti sutartis bei testamentus senyvų žmonių namuose ar ligoninėse, nes yra rizikos dokumentą sudaryti ne atspindint žmogaus laisvą valią, o kai jis kieno nors verčiamas. Testamentas reikalingas, jeigu asmuo nori, kad jo turtą po mirties įpėdiniai gautų ne lygiomis dalimis. Tarkime, vienam vaikui norima užrašyti mišką ar žemę, kitam - namą. Labai gerai, jei tokia valia iš anksto pareikšta ir notariškai patvirtinta - vaikai turbūt nesusipyks. Testamentą, ir net nelaukdamas garbaus amžiaus, turėtų parašyti vienišas, šeimos neturintis ar jos netekęs žmogus. Apie turto likimą verta pagalvoti laiku: ar geriau jį palikti draugiškai kaimynei, geram klasės draugui, ar… Yra manančiųjų, neva žinia apie pareikštą savo valią gali tapti vieša ir pagreitinti mirtį. Pasak notarės, ši informacija niekam neprieinama, testamentai saugomi notaro biure, o duomenys kaupiami Testamentų registre. Žinios apie testamentą teikiamos tik testatoriui mirus. Vienišo žmogaus turtą, jei testamento nėra, paveldi artimiausi giminės: vaikai, broliai, seserys, o jei jų nėra - jų vaikai. Jei ir jų nėra, giminės iki šeštos eilės, t. y. velionio pusbroliai ir pusseserės, o jei ir tokių nėra - valstybė. Testamentą geriau sudaryti dar brandžiame amžiuje. Juk sulaukus senatvės gali pasirodyti, jog išreikšti savo valią yra per sunki protinė užduotis. Tokių atvejų, kai žmogus negali pasirašyti sutarties ar testamento dėl neveiksnumo, notarų praktikoje esama.
Įgaliojimas
Kai asmuo negali atlikti reikiamo veiksmo, jis įgalioja asmenį ar kelis veikti kartu ar atskirai atliekant konkrečius veiksmus: paimti pensiją ar pašalpą, sudaryti sutartį su butą prižiūrinčiomis tarnybomis ir pan. Įgaliojimas tiks, pavyzdžiui, įpareigojant kitą šalį atlikti veiksmą tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, jeigu įgaliojama parduoti turtą, nurodoma bent apytikslė suma, už kokią kainą parduoti, pavyzdžiui, ne mažiau kaip už 100 tūkst. Lt. Įrašų „savo nuožiūra“ ir pan. geriau vengti - tokiu pasitikėjimu gali būti piktnaudžiaujama. Civiliniame kodekse numatyta, kad įgaliojant kitą asmenį ką nors dovanoti turi būti rašomas apdovanojamojo vardas ir pavardė. D. Krikštolaitytė įspėja: įgaliojimai parduoti turtą turi būti parengiami ir pasirašomi labai atidžiai. Net jeigu pasitikima žmogumi, kuris turtą pardavinės, - juk ir artimieji apgauna.
Socialiniai ir etiniai aspektai
Valentina Šereikienė, socialinių mokslų daktarė, asociacijos „Šviesuva“ sekretorė, UAB „Pirmas žingsnis“ projektų vadovė, dalinasi savo patirtimi dirbant socialine darbuotoja Kauno rajono Čekiškės senelių namuose. Jos teigimu, seneliai tuose namuose badavo, maisto porcijos buvo sumažintos, valgis neskanus. Įstaigoje dirbo daugiausia tuometinės vedėjos giminės ir artimieji. Tai buvo tikra bagadelnia, kurioje karaliavo „carienė“ - vedėja. Seneliai savo pinigų neturėjo - juos užgrobdavo vedėja. Viena 90 metų močiutė iš bado vogė maistą iš kaimynės: seneliai ant jos nepyko. Tačiau vaišinama išdidžiai atsisakydavo… Jei kuris vienas iš 5-6 kambaryje gyvenančių senelių sirgo, negalėjo pats nusiprausti, pasikeisti patalynės - blogą kvapą turėjo kentėti visi kiti žmonės. Tik tada, kai susimesdavo ir duodavo duoklę slaugutei (irgi vedėjos giminaitei), suteršta patalynė buvo pakeičiama.
Korupcija ir blogas elgesys
V. Šereikienė pasakoja apie atvejus, kai seneliai buvo atvežti prievarta, prieš tai užmigdyti. Ji perdavė jų parašytus laiškus apie priverstinį įkalinimą giminėms. Abu senelius atvažiavę giminės su trenksmu išsivežė. Vadinasi, jų pasakojimai buvo teisingi… Abu senelius apgaulės būdu į Čekiškę su vedėjos palaiminimu išvežė vaikai padedami medikų. Senutės Emilijos dukros - viena teisėja, kita - gydytoja. Ponia pasakojo, kad dukroms paaukojo visą gyvenimą, net rojalius vestuvėms kiekvienai nupirkusi… O Čekiškėje Emilija gyveno mažame penkiaviečiame kambaryje ir verkė nuo ryto iki vakaro. Kur dingo jos turėti prabangūs namai, sklypai, mašinos bei santaupos, ji nežinojo.
Sisteminės problemos
V. Šereikienės teigimu, neretai globos įstaigų vadovai nėra informuoti, kokiais vingiuotais keliais atkeliauja pas juos globotiniai. Tačiau… tai toks pelningas pajamų šaltinis. Neretai prie to prisideda ir medikai, ir nesąžiningi notarai. Daug metų dirbau socialinės priežiūros ir globos įstaigose, todėl atsiradimo senelių prieglaudose mechanizmą ir turto atėmimą mačiau praktiškai. Daug senelių ašarų teko šluostyti. Kai kuriems pavykdavo padėti, bet daugeliu atveju sistema veikia be gailesčio. Ne vienas vadinamasis globėjas turėtų sėdėti už grotų, tačiau jie ir šiandien turtingi, apsirūpinę gerais postais ar pareigomis, saugūs, neliečiami jokios teisėsaugos. Keli bandymai pasipriešinti sistemai mane visam laikui išstūmė iš socialinio darbo „elito“, nes reikėjo prikąsti liežuvį ir nematyti nusikalstamų darbų.
Jaunystės kultas ir senėjimo baimė
Šiandien Lietuvoje vyrauja jaunystės, grožio ir pramoginių šou kultas, nenorima galvoti apie tai, kad visi senstame. O pasenę daromės bejėgiai. Japonijoje žmogus, negerbiantis senų žmonių ir neįgaliųjų, yra labai niekinamas. Lietuvoje vaikai bijo rodyti pagarbą senam žmogui, nenori tapti draugų pajuokos objektu…
Regioninės reformos
Panevėžio rajone kitais metais nebeliks ketverių savarankiškų senelių globos namų. Raguvos Šv.Kazimiero senelių globos namai, Gustonių socialinių paslaugų centras ir Krekenavos socialinės globos namai bus prijungti prie Ramygalos socialinių paslaugų centro. Taip vakar nusprendė Panevėžio rajono taryba. Tiesa, ne vieningai. Tarybos opozicijos atstovai suabejojo, ar reorganizacija neatsisuks kitu galu - išaugs įstaigų išlaikymo kaštai, pablogės paslaugų kokybė senyvo amžiaus žmonėms. Valdantieji tvirtina, kad nieko panašaus. Esminis pasikeitimas po reorganizacijos tas, kad vienoje vietoje bus koncentruotas jų valdymas. Kadangi visos keturios senyvų žmonių globos įstaigos bus valdomos centralizuotai, jose nebebus reikalingi direktoriai, buhalteriai, dalis ūkio reikalų personalo. Vietoje dabartinių globos namų direktorių bus įsteigti vadovų etatai. „Už padalinių veiklą galės būti atsakingi, pavyzdžiui, vyriausieji socialiniai darbuotojai. Pavadinimas „vadovas“ šiuo atveju yra tik formalus.
Reformų kritika
Opozicijos atstovės Violetos Grigienės nuomone, tokia reorganizacija ne tik nepadės sutaupyti lėšų, bet dar gali ir padidinti globos namų išlaikymo kaštus. Šiuo metu Gustonių socialinių paslaugų centre ilgalaikės socialinės globos paslaugos teikiamos 20 asmenų, dar 63 žmonės gauna socialinę pagalbą namuose. Ramygalos socialinių paslaugų centro senelių globos skyriuje gyvena 16 žmonių, dar 8 gyvena Savarankiško gyvenimo namuose. Dienos užimtumo, medicininės reabilitacijos ir asmens higienos paslaugas centras teikia 350 gyventojų. Krekenavos socialinės globos namuose gyvena 15 senolių. Raguvos Šv.Kazimiero senelių globos namuose šiuo metu gyvena 7 asmenys, o įstaigoje dirba 9 darbuotojai. Anksčiau Panevėžio rajono savivaldybė yra planavusi uždaryti šiuos senelių globos namus.