Niežėjimas - tai odos pojūtis, sukeliantis norą kasytis. Odos niežulys - tai niežėjimo ir odos pažeidimų, kurie atsiranda dėl kasymosi, derinys. Šiame straipsnyje aptarsime galimas vaiko delnų niežėjimo priežastis, diagnostikos būdus ir gydymo galimybes.
Kas sukelia niežėjimą?
Nors niežulys yra labai dažnas simptomas, jo patogenezė sudėtinga ir nėra visai aiški. Niežulio pojūtis perduodamas per nemielinizuotas C skaidulas, esančias odoje, kuriomis impulsas per užpakalinius nugaros smegenų ragus sklinda per Tr. spinothalamicus specifinėmis niežuliui skaidulomis iki pagumburio. Iš ten pasiekia vidinę kapsulę ir somatosensorinę smegenų žievės dalį. Taip pat stimuliuojama motorinė žievė, dėl ko kyla noras kasytis. Šis kelias yra paralelinis skausmo pojūčio keliui iki galvos smegenų žievės. Kartais teigiama, kad niežulys yra tam tikra skausmo forma, kai receptorių dirginimo stiprumas santykinai nedidelis.
Galimos vaiko delnų niežėjimo priežastys
Vaiko delnų niežėjimas gali būti sukeltas įvairių priežasčių, pradedant odos ligomis ir baigiant sisteminėmis ligomis. Toliau aptarsime dažniausias priežastis:
Odos ligos
- Atopinis dermatitas (Egzema): Tai lėtinis, neinfekcinis odos uždegimas, kurio metu odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys ir šiurkštūs. Dažniausiai pasireiškia vaikams. Atopinis dermatitas pažeista oda yra atvira infekcijoms. Alergenų, kurie išprovokuoja atopinio dermatito paūmėjimą, nustatymas ir pašalinimas iš aplinkos, yra vienas svarbiausių žingsnių gydant šią ligą.
- Kontaktinis dermatitas: Jį gana dažnai sukelia alergija augalams, nikeliui, kosmetikos priemonėms.
- Grybelinė infekcija: Niežulys tarpupirščiuose, ant pėdų gali byloti apie grybelį, kurį nedelsiant reikėtų gydyti, pasitarus su gydytoju arba vaistininku.
- Niežai: Labai intensyvų niežulį, paprastai tose sąnarių vietose, kur oda ypač plona (riešo, tarpupirščių ir tt.) gali sukelti niežai. Šią ligą sukelia niežų erkė. Užsikrečiama kontaktuojant su sergančiuoju. Inkubacinis niežų periodas - 30 dienų. Ligos pradžioje staiga pradeda niežtėti odą, dažniausiai -šlaunų, vidinių rankų paviršiaus, šonų, kartais - tarpupirščius. Po to atsiranda mazgelių bėrimai. Mažiems vaikams ir kūdikiams gali išberti galvą, delnus, veidą, padus. Gali atsirasti pūlinėlių ir šašų. Sergančiam niežais vaikui odelę labai niežti, ypač naktį.
- Dilgėlinė: Liga, kurios pagrindinis požymis - niežtinčios pūkšlės. Jos greitai atsiranda ir greitai išnyksta: per 1-24 valandas. Dilgėlinė gali būti angioedemos pavidalo: pabrinksta gilesni odos sluoksniai ir poodis, skauda. Dažnai pabrinksta gleivinės. Per kelias minutes gali padidėti vokai, lūpos arba patinti ausys. Patinimus lydi niežėjimas ir deginimas. Ūmi dilgėlinė trunka iki 6 savaičių, o lėtinė - ilgiau. Ūmios dilgėlinės priežastys nustatomos dažniau negu lėtinės. Maždaug 80 proc. Dilgėlinę gali sukelti maisto arba gėrimų alergija, virškinamojo trakto ligos, vabzdžių įkandimai, virusinės infekcijos, ypač viršutinių kvėpavimo takų, grybeliai, šlapimo takų ir dantų infekcijos arba emocinis stresas.
Sisteminės ligos
Nors dažniau delnų niežėjimą sukelia odos problemos, kartais tai gali būti ir sisteminių ligų požymis.
- Lėtinė inkstų liga: Stiprus niežulys gali būti vėlyvasis inkstų ligų simptomas ir gali rodyti lėtinį inkstų nepakankamumą.
- Cukrinis diabetas: Nors odos niežulys diabetu sergantiems pacientams pasireiškia ne dažniau nei nesergantiems diabetu, tačiau lokalus niežulys lytinių organų ir tarpvietės srityje ypač susijęs su bloga cukrinio diabeto kontrole ir gerokai dažniau pasitaiko moterims.
- Kepenų ligos: Sergant kepenų ligomis ir esant intra- ar posthepatinei cholestazei, dažnai pasireiškia niežulys. Dažniausiai intensyvų niežulį sukelia pirminė bilijinė kepenų cirozė, pirminis sklerozuojantis cholangitas, obstrukcinė choledocholitiazė, kepenų latakų karcinoma, įvairių kitų priežasčių sukelta cholestazė, lėtinis hepatitas C ir kiti virusiniai hepatitai. Odos niežulį kaip pradinį pirminės bilijinės kepenų cirozės simptomą nurodo 25-70 proc.
- Skydliaukės patologija: Per daug ir per mažai aktyvi skydliaukės funkcija gali sukelti nemalonių pojūčių odoje. Niežtinti, sausa oda būdinga sergantiems hipotiroze, nes odos audiniuose yra skydliaukės hormonų receptorių, kurie sumažina ląstelių aktyvumą, kai nėra pakankamai skydliaukės hormonų.
- Kraujo ligos: Iki 70 proc. pacientų, sergančių tikrąja policitemija, kenčia nuo odos niežulio. Jai būdingas karšto vandens sukeltas duriamojo pobūdžio niežulys (gana specifiškas, pacientų nupasakojimas kartais gali būti panašus į skausmą, badymą ar deginimą ir kartais net nepavadintas niežuliu) gali pasireikšti keletą metų iki diagnozės nustatymo. Sergant Hogdkino limfoma, niežulys vargina iki 30 proc. pacientų. Intensyvus niežulys gali varginti mėnesius iki diagnozės nustatymo.
- Geležies trūkumas: Niežulys gali kamuoti, jei trūksta geležies.
Kitos priežastys
- Vaistai: Jei vartojate diuretikų grupės, širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių medikamentų, niežulis gali būti jų šalutinis poveikis.
- Sausa oda: Niežulys kamuoja ir žmones, kurie per dažnai maudosi ir nuplauna apsauginį odos sluoksnį. Oda sausėja, ją ima niežėti.
- Stresas ir emocinės problemos: Kartais niežulys - streso arba emocinių problemų padarinys. Jei niežulys pasireiškia su kitais nerimo sutrikimais, depresija ar šizofrenijos simptomais, jis gali būti vadinamas psichogeniniu.
- Alergija maistui: Dažniausiais egzemos paūmėjimo kaltininkais, ypač vaikams, tampa maisto alergenai, tokie kaip kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus dilgėlinės požymius, reikia nedelsiant kreiptis į vaikų gydytoją. Jis gali nukreipti vaiką alergologo konsultacijai. Susirūpinkite, jeigu dilgėlinė nepraeina per kelias dienas, jeigu aplink burnytę arba akytes laikosi patynimai. Jeigu bėrimų nėra, bet niežti visą kūną, o ne atskiras vietas, priežastį rasti sunku. Kreipkitės į gydytoją, jei niežulys:
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė
- Yra stiprus ir trukdo miegui ar kasdienei veiklai.
- Trunka ilgiau nei kelias savaites.
- Atsiranda kartu su kitais simptomais, tokiais kaip karščiavimas, nuovargis, svorio kritimas ar limfmazgių padidėjimas.
- Nereaguoja į namų gydymo priemones.
Diagnostika
Jei norite išsiaiškinti tikrąją niežėjimo priežastį, būtina žinoti, kada jis prasidėjo, kiek laiko trunka, kaip dažnai kartojasi, kaip intensyviai yra jaučiamas, kas pasunkina ar palengvina esamą būklę. Apklausiant pacientą, besiskundžiantį odos niežuliu, svarbu nustatyti 2 dalykus - ar yra odos bėrimų, niežulys yra lokalus ar generalizuotas. Staigi niežulio pradžia nebūdinga sisteminėms niežulį sukeliančioms ligoms, o dažniau pasitaiko dėl nepageidaujamų vaistų sukeliamų reakcijų, parazitų ir kontaktinio dermatito.
Pacientui, besiskundžiančiam odos niežuliu, būtina apžiūrėti visą odą. Taip pat reikėtų palpuoti pilvą dėl organų padidėjimo bei periferinius limfmazgius ir skydliaukę. Radus pirminius bėrimo elementus, neretai paaiškėja ir diagnozė. Deja, dažnai matomi tik antriniai bėrimai. Pirminiai bėrimo elementai labai svarbūs - jie padeda nustatyti odos ligą. Antrinių bėrimo elementų atsiranda dėl kasymosi ir dažniausiai tai būna nukasymai ar lichenifikacija. Lokalus niežulys nėra būdingas sisteminėms ligoms, tačiau galimas ir jų metu. Būtina apžiūrėti ir lytinių organų, išangės sritį. Neretai ten galima aptikti niežų pėdsakus.
Remiantis klinikiniais duomenimis, gali reikėti atlikti ir serumo baltymų elektroforezę, odos biopsiją (su specialiu dažymu mastocitozei ir pemfigoidui nustatyti), išmatų tyrimą dėl parazitų ir jų kiaušinėlių, ŽIV tyrimą.
Gydymas
Niežai gydomi erkes naikinančiais preparatais, kuriais tepama oda. Sergantis niežais vaikas neturi lankyti darželio ar mokyklos ir bendrauti su kitais vaikais, kad jų neužkrėstų.
Svarbu diagnozuoti ir gydyti pagrindinę ligą, sukėlusią niežėjimą. Dilgėlinė dažniausiai gydoma neslopinamaisiais antihistamininiais vaistais. Jeigu jie nepadeda, skiriama kitų vaistų.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Nemedikamentiniai gydymo būdai:
- Vengti medžiagų, galinčių sukelti histamino išsiskyrimą (pvz. aspirino, raudonojo vyno, braškių, maisto su dažo medžiagomis ir kt.).
- Sumažinti vaistų naudojimą iki būtiniausių.
- Kuo mažiau kasytis (patartina trumpai nusikirpti nagus, vietiniam niežėjimui sumažinti galima naudoti suvilgytus vėsiame vandenyje kompresus).
- Kiek galima mažiau dirginti ir trinti odą (dėvėti laisvus (neaptemptus) drabužius, vengti vilnonių ar sintetinių drabužių).
Medikamentinis gydymas
Dažniausi sisteminiai vaistai nuo niežėjimo:
- antihistamininiai vaistai,
- antidepresantai,
- trankviliantai,
- opiatų antagonistai,
- cholestiramino ir kolestipolio HCl dervos.
Vietiniai vaistai nuo niežėjimo:
- losjonai, kurių sudėtyje yra 0,25 - 0,5 proc. mentolio ar kamparo,
- vietiniai kortikosteroidai, priešgrybeliniai, antiparazitiniai vaistai,
- doksepino (H1 ir H2 receptorių blokatoriaus) kremas,
- kapsaicino tepalas,
- emolientai odos drėkinimui.
Fototerapija:
- UVB spinduliai (290 - 320 nm) sėkmingai gydo ureminį, cholestazinį ir kt. kilmės, dažniausiai pirminių dermatozių sukeltą, niežėjimą,
- Fotochemoterapija (PUVA).
Plazmoferezės procedūros.
Natūralios priemonės
Natūralias medicinines priemones patarčiau naudoti atsargiai, pavyzdžiui ramunėlių pavilgus, kremus su natūraliais baltymais, bičių produktus, nes gali būti, kad žmogus yra įsijautrinęs šiems produktams ir vietoj to, kad gydytų niežėjimą, gali jį kaip tik suintensyvinti.
Taip pat skaitykite: Žaidimai smulkiajai motorikai
Egzemos gydymas
Egzemos gydymas yra paremtas siekiu užgydyti odos pažeidimus ir kaip įmanoma sumažinti ir sušvelninti būklės paūmėjimus. Konsultacijos pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą metu, daktaras galės patarti kaip gydyti egzemą geriausia Jums ir sudaryti individualų ligos valdymo ir gydymo planą. Palaikykite nuolatinę nagų švarą ir venkite ilgų nagų.
Svarbu prisiminti
- Niežėjimas gali būti įvairių ligų simptomas, todėl svarbu nustatyti tikslią priežastį.
- Nekasyti niežtinčių vietų, nes tai gali sukelti odos pažeidimus ir infekciją.
- Kreiptis į gydytoją, jei niežulys yra stiprus, ilgai trunkantis ar lydimas kitų simptomų.