Pėdų oda - viena labiausiai apkrautų kūno vietų, todėl jos sausumas, skilinėjimas ar lupimasis nėra retas reiškinys. Nors daugelis tai laiko tik estetiniu nepatogumu, iš tikrųjų lupimasis gali signalizuoti apie rimtesnius odos ar sveikatos sutrikimus. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime vaikų pėdų odos lupimosi priežastis, gydymo būdus ir prevencines priemones.
Kodėl lupasi pėdų oda?
Pėdų odos lupimasis gali turėti daugybę priežasčių - nuo išorinių veiksnių iki vidinių organizmo pokyčių. Svarbu atkreipti dėmesį į papildomus simptomus ir aplinkybes, kad būtų galima nustatyti tikslią priežastį ir imtis tinkamų veiksmų.
Dažniausios priežastys
Sausa oda: Jei lupimasis nėra susijęs su infekcija, greičiausiai tai sausos odos požymis. Sausa oda gali būti nulemta įvairių veiksnių, tokių kaip nepakankama drėgmė ore, netinkamos priežiūros priemonės ar tam tikros odos būklės.
Netinkama avalynė: Sintetinės medžiagos, per ankšti batai ar tiesiog pėdų trinimas gali pabloginti situaciją. Avalynė, pagaminta iš nekvėpuojančių medžiagų, gali sukelti pėdų prakaitavimą, o tai savo ruožtu gali lemti odos maceraciją ir lupimąsi.
Grybelinė infekcija: Grybelis dažniausiai prasideda tarpupirščiuose - oda parausta, niežti, šerpetoja ar net trūkinėja. Pėdų grybelis yra viena iš pagrindinių bėrimų priežasčių. Tai viena dažniausių odos infekcijų, kuri pažeidžia padus, tarpupirščius ir pėdų kraštus. Pėdų grybelis dažniausiai pasireiškia odos niežuliu, pleiskanojimu, paraudimu ar įtrūkimais, ypač tarp pirštų. Sunkesniais atvejais infekcija gali plisti ir pažeisti nagus, sukeldama nagų sustorėjimą, pageltimą ir trapumą. Grybelis taip pat gali plisti per asmeninius daiktus, tokius kaip rankšluosčiai, batai, kojinės ar kilimėliai, kuriais dalinatės su kitais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė
Alerginės reakcijos: Reakcija į kosmetikos produktus (pavyzdžiui, kremus, makiažo ar veido valymo priemones) yra viena iš dažniausių bėrimų priežasčių. Pėdų oda gali parausti dėl kontaktinės alergijos, kurią sukelia tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, batai ar kojinės.
Vitaminų trūkumas: Vitaminų trūkumas taip pat gali prisidėti prie odos sausumo ir lupimosi.
Odos ligos: Atopinis dermatitas (AD) - lėtinė, uždegiminė odos liga, kuriai būdingas odos išsausėjimas, bėrimas ir varginantis niežulys, ypač ant veido ir galvos odos. Odai gyjant, galima pastebėti pleiskanojimą, lupimąsi: po šio proceso atkuriama nauja, sveika oda. Ichtiozė - reta genetinė liga, kuriai būdingas intensyvus odos ragėjimas, išsausėjimas ir pleiskanojimas. Ji išsivysto paveldėjus baltymo filagrino defektą. Žvynelinė (psoriazė) - tai lėtinė imuninės sistemos liga, labiausiai pažeidžianti odą, o jeigu atvejis yra sunkesnis - ir sąnarius. Liga susergama, kai paviršinės odos ląstelės pradeda ypač sparčiai daugintis, laiku nuo odos nepasišalina, prasideda uždegimas ir atsiranda bėrimų, padengtų pleiskanomis - žvyneliais.
Juvenilinė plantarinė dermatozė (JPD): Liga, kuriai būdingas lokalus pėdų pažeidimas. JPD paprastai pasireiškia vaikams nuo 3 iki 14 metų amžiaus, turintiems polinkį į atopiją arba sergantiems atopiniu dermatitu. Manoma, kad ligos atsiradimą gali paskatinti sintetinės avalynės dėvėjimas, padidėjęs odos prakaitavimas bei trintis.
Eksfoliacinė keratolizė: Tiksli priežastis nėra žinoma. Tiriant mikroskopiškai pažeistą odos vietą stebima atsisluoksniavimas raginiame odos sluoksnyje, kurį sukelia ankstyvas desmosomų (jungtis jungianti tarpusavyje ląsteles) suirimas tarp korneocitų (odos ląstelių). Šiai odos būklei būdingas sezoniškumas, apie 50 proc. atvejų stebima šiltuoju metų laiku. Dažniau pasitaiko asmenims, kurių delnai smarkiai prakaituoja.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Skarlatina ir odos lupimasis
Skarlatina - tai A grupės beta hemolizinio streptokoko sukeliama infekcinė liga, kuriai yra būdinga karščiavimas, angina ir tipiški bėrimai odoje. Po 12-48 valandų nuo karščiavimo pradžios atsiranda būdingas skarlatinai bėrimas. Maždaug po 6 dienų bėrimai pradeda blankti ir luptis. Odos lupimasis ryškiausias būna pažastų, kirkšnių srityje, kojų ir rankų pirštų galuose ir gali tęstis iki 6 savaičių.
Ką daryti, kai lupasi pėdų oda?
Daug žmonių bando greitai pašalinti lupamąsi naudodami agresyvias priemones - tai dažna klaida. Jeigu pėdų oda lupasi ilgiau nei 2 savaites, atsiranda įtrūkimų, pūlingų židinių ar niežėjimas stiprėja, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Geriau ne, kol priežastis neaiški.
Namų priežiūros priemonės
Drėkinimas: Kasdienis įprotis, kuriam reikalingi pėdų kremai, kaukės. Jei oda sausa ar sudirgusi, naudokite drėkinamąjį kremą, skirtą jautriai ar sausai odai. Labai svarbu kūdikio odą apsaugoti nuo šalčio poveikio, odelę drėkinamosiomis priemonėmis tepti iškart po maudynių. Tiesa, kartais gali užtekti ir kūdikių drėkinamojo losjono ar aliejuko.
Švelnus šveitimas: 1-2 kartus per savaitę naudokite pėdų šveitiklį ar pemzą, kad pašalintumėte negyvas odos ląsteles.
Pėdų kaukės: Palepinkite savo pėdas kokybiškomis pėdų kaukėmis, kurios gali nustebinti savo efektyvumu.
Taip pat skaitykite: Žaidimai smulkiajai motorikai
Kojų vonelės: Mirkymas šiltame vandenyje su druska ar eteriniais aliejais gali padėti suminkštinti odą ir palengvinti lupimąsi.
Intensyvus maitinimas nakčiai: Užtepkite storą kremo sluoksnį, apsimaukite medvilnines kojines ir palikite per naktį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei odos lupimasis tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, nepaisant naudojamų priemonių, arba jei kartu atsiranda niežėjimas, paraudimas, įtrūkimai ar nemalonus kvapas, verta sunerimti. Ypač atkreipkite dėmesį, jei odos būklė blogėja, o įprasta priežiūra nepadeda. Taip pat būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei įtariate grybelinę infekciją ar kitą odos ligą. Jei lupimasis nėra susijęs su infekcija, greičiausiai tai sausos odos požymis.
Pėdų grybelio gydymas
Jei įtariate, kad pėdų odos lupimąsi sukelia grybelinė infekcija, būtina gydyti specialiais priešgrybeliniais tepalais arba purškalais, kuriuos rekomenduoja vaistininkas ar gydytojas dermatologas. Pėdų grybelio gydymas dažniausiai prasideda nuo vietinių priešgrybelinių preparatų, tokių kaip kremai, tepalai ar purškalai, kuriuos galima įsigyti be recepto. Jei pėdų grybelis yra labiau išplitęs ar įsisenėjęs, gydytojas gali skirti stipresnių, receptinių vaistų, tokių kaip geriamieji priešgrybeliniai vaistai arba stipresni vietiniai tepalai. Taip pat gali būti taikomi specialūs gydymo būdai, jei grybelis paveikė nagus - nagų lakai su priešgrybeliniais ingredientais arba net grybelio pažeisto nago šalinimas, jei pažeidimas pernelyg didelis.
Priemonės nuo nagų grybelio
Vienos iš populiariausių priemonių yra vietiniai priešgrybeliniai vaistai, tokie kaip kremai, geliai, tepalai ar purškalai. O tokiu atveju jei grybelis paveikė ir nagus, gali būti naudojami specialūs gydomieji vaistai nuo nagų grybelio, pavyzdžiui, nagų lakas, kurie ne tik gydo, bet ir apsaugo nagus nuo tolesnio infekcijos plitimo. Be vaistinių priemonių, kai kurie žmonės pasitelkia ir natūralias priemones. Populiariausios iš jų yra arbatos medžio aliejus, pasižymintis stipriomis antiseptinėmis savybėmis, kurį galima naudoti tiesiogiai ant paveiktų vietų. O pavyzdžiui, alavijas padeda raminti sudirgusią odą ir palengvina gijimą. Tačiau tiesa ta, kad natūralios priemonės dažniau naudojamos kaip papildomos priemonės, o ne kaip pagrindinis gydymas.
Prevencija: kaip palaikyti sveiką pėdų odą kasdien?
Net jei šiuo metu pėdų oda atrodo sveika, kasdienė priežiūra yra būtina. Kad vėliau netektų kovoti su įsisenėjusia problema, profilaktika yra svarbiausia.
Pagrindiniai prevencijos principai
Tinkama higiena: Kruopštus pėdų plovimas ir jų geras nusausinimas, ypač tarpupirščiuose, nes drėgmė sudaro puikias sąlygas grybeliui daugintis.
Avalynės pasirinkimas: Dėvint avalynę, svarbu užtikrinti, kad batai būtų orui laidūs ir nespaustų pėdų, nes uždara, drėgna ir šilta aplinka skatina grybelio plitimą. Sintetinės medžiagos, per ankšti batai ar tiesiog pėdų trinimas gali pabloginti situaciją.
Kojinių pasirinkimas: Rekomenduojama kasdien keisti kojines, ypač jei kojos linkusios prakaituoti. Svarbu rinktis kojines iš natūralių medžiagų, kurios leidžia pėdoms kvėpuoti.
Atsargumas viešose vietose: Viešose vietose, tokiose kaip baseinai, saunos, sporto klubai ar dušai, rekomenduojama naudoti gumines šlepetes, kad išvengtumėte tiesioginio kontakto su užkrėstais paviršiais.
Asmeninių daiktų naudojimas: Patartina vengti dalintis asmeniniais daiktais, tokiais kaip rankšluosčiai, batai ar pedikiūro reikmenys, nes per juos gali plisti grybelinė infekcija.
Naujagimių odos lupimasis
Naujagimių odelė toli gražu ne visada būna švelni kaip šilkas. Visi naujagimiai per pirmąsias kelias gyvenimo savaites išgyvena visiškai įprastą odos lupimosi ir pleiskanojimo fazę. Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimio būklių. Visiems naujagimiams per pirmąsias dvi gyvenimo savaites, kartais - jau 3-5 dieną, prasideda odos lupimosi fazė. Naujagimio oda gali luptis ir tik šiek tiek, ir labai intensyviai, tačiau tai nebūtinai yra ženklas, kad jo oda yra sausa. Mažiau lupasi naujagimių, gimusių su storesniu varškinio dangalo (vernikso) sluoksniu, oda. Taip pat ir tų naujagimių, kurie iškart po gimdymo nebuvo visiškai švariai nuvalyti ar nuprausti, o vernikso likučiams leista susigerti į odą.
Naujagimių odos lupimosi priežastys
- Ribotos odos regeneracinės savybės vaisiui esant įsčiose.
- Vaisiaus vandenų poveikis.
- Odos prisitaikymas prie pasikeitusios aplinkos.
Ką daryti, kai lupasi naujagimio oda?
Naujagimio odelei lupantis ir pleiskanojant dažniausiai specifinio gydymo neprireikia.
- Drėkinkite naujagimio odą: Pirmoji pagalba tokiu atveju - emolientai (medicininiai drėkinamieji kremai). Parinkite tinkamas odos priežiūros priemones.
- Nelupinėkite, nešveiskite naujagimio odos: Pamačius atsilupusius odos plotelius, pirmoji kilusi mintis - padėti vaikeliui greičiau atsikratyti odos likučių, tačiau šiai pagundai atsispirkite.
- Pasirūpinkite tinkamu namų mikroklimatu: Drėgmės lygis naujagimio (kūdikio) kambaryje turėtų būti apie 50-60 %.
Kada kreiptis į gydytoją dėl naujagimio odos?
Į gydytoją reikėtų kreiptis ir jeigu vyresnio nei 2 sav.