Bėrimas aplink lūpas vaikams gali būti varginantis ir nerimą keliantis reiškinys. Vaikų oda yra jautresnė nei suaugusiųjų, todėl svarbu suprasti galimas bėrimo priežastis, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir suteikti vaikui reikiamą pagalbą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime bėrimo aplink lūpas priežastis, diagnostikos būdus ir gydymo galimybes.
Įvadas
Odos bėrimai yra dažnas reiškinys vaikystėje. Bėrimas aplink burną gali sukelti ypač daug nerimo tėvams. Svarbu suprasti galimas priežastis, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir suteikti vaikui reikiamą pagalbą.
Dažniausios bėrimo aplink lūpas priežastys
Bėrimo aplink lūpas priežastys gali būti įvairios - nuo paprastų odos sudirginimų iki rimtesnių sveikatos problemų. Toliau išnagrinėsime dažniausiai pasitaikančias priežastis:
Alerginės reakcijos
Alergija yra viena iš pagrindinių bėrimo aplink lūpas priežasčių. Vaikai gali būti alergiški įvairiems maisto produktams, aplinkos veiksniams ar net odos priežiūros priemonėms. Alerginis bėrimas vaikams yra labai dažnas, nes jų oda greitai reaguoja į naujas priemones, maistą ar aplinkos įtaką. Dažniausiai alergija pasireiškia staigiai - per minutes ar kelias valandas - po kontakto su alergenu. Bėrimas gali būti niežtintis, ryškiai raudonas, kartais patinsta oda aplink akis ar burną. Kartais alerginė reakcija maišoma su kontaktiniu dermatitu, tačiau pagrindinis skirtumas - ryšys su tam tikru alergenu.
Maisto alergijos
Maisto alergijos dažnai pasireiškia bėrimu aplink burną. Dažniausi maisto alergenai yra pienas, kiaušiniai, riešutai, žuvis, sojos ir kviečiai. Jei įtariate, kad bėrimą sukėlė maisto produktas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas valgė prieš atsirandant bėrimui. Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė
Mūsų imuninė sistema yra sukurta tam, kad apgintų organizmą nuo visų jai žalingų biologinių ir cheminių veiksnių (tokių kaip virusai, bakterijos, vienaląsčiai ar daugialąsčiai parazitai). Visgi, neretai dėl dar ne iki galo išsiaiškintų mechanizmų, imuninė sistema įprastas ir mums visai nepavojingas medžiagas palaiko „priešais“, nuo kurių reikia gintis, ir sukelia stiprią imuninę reakciją. Alergijos maistui atveju serologinis (IgE antikūnų) ar ląstelinis (T limfocitų) imuninis atsakas kyla suvartojus alergizuojančio maisto produkto. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai. Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Tačiau, jei vaikučiui diagnozuojama tikroji greito tipo alergija riešutams, sojai, žuviai ar jūros gėrybėms - tikimybė, kad su amžiumi mažylis taps nebejautrus šiems maisto produktams - menka. Alergija šiems maisto produktams dažniausiai išlieka visą gyvenimą ir reikalauja sergančiųjų visomis priemonėmis vengti alergizuojančių produktų, o su savimi visada turėti vaistų pirmajai pagalbai. Vienas tiksliausių šio tipo alergijų diagnostikos algoritmų - išsamus specifinių IgE kraujo tyrimas + diagnozės patvirtinimas gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, atliekant provokacinius mėginius. Šiuo atveju - itin svarbu neapsigauti renkantis kraujo tyrimus ir pasirinkti tokius, kurie galėtų padėti Jums ir gydytojui atskirti tikrąsias alergijas nuo kryžminių reakcijų. Šiuo metu tiksliausiai tą padaryti leidžia alergijų diagnostika molekuliniame lygmenyje (tiriant įsijautrinimą ne tik alergenų ekstraktams, bet ir atskiroms molekulėms, sudarančioms kiekvieną alergeną). Nors šiuo metu pasaulyje jau atsiranda naujų alergijos maistui išgydymo būdų taikant specifinę imunoterapiją, kol kas toks gydymas nėra patvirtintas ir taikomas klinikinėje praktikoje. Šiuo metu, diagnozavus tikrąją greito tipo alergiją maistui rekomenduojama griežta eliminacinė dieta (pacientams rekomenduojama vengti ne tik paties maisto produkto, bet ir bet kokių jo pėdsakų, o maistą gamintis ir valgyti tik iš asmeninių indų, taip užtikrinant, kad pastarieji nėra turėję nei menkiausio kontakto su alergenu).
Tai - itin kontraversiška tema alergologų ir klinikinių imunologų bendruomenėje, tačiau kol kas tokiomis vis dar laikomos IV tipo (T limfocitų sukeltos) hiperjautrumo reakcijos. Pastarosios pasireiškia praėjus vienai ar kelioms dienoms po alergizuojančio produkto suvartojimo ir yra kiek mažiau pavojingos. Nors, kaip ir greito tipo alerginės reakcijos maistui, taip ir šios gali sukelti virškinimo problemų ir alerginius bėrimus - sisteminių reakcijų, dėl kurių grėstų pavojus gyvybei, lėto tipo alerginės reakcijos į maisto produktus nesukelia. Dažniausiai ši alergija gali pasireikšti viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu ir/ar skausmu, bei nespecifiniais kūno bėrimais. Kaip ir greito tipo alergijų maistui atveju, taip ir lėto tipo alergijos maistui dažniausiai paveikia mūsų mažuosius. Kaip ir alerginio kontaktinio dermatito, taip ir lėto tipo alerginės reakcijos maistui diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo. Diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas, kuriame, kaip alergenai naudojami švieži maisto produktai ar jų gaminiai (pvz pienas ar jo milteliai, kiaušinis, sojos miltai ir tt.). Neretai prieš atliekant odos lopo tyrimą su maisto alergenais pacientų tėvelių paprašoma apgalvoti kokie maisto produktai jų manymu sukelia alergiją ir jų atsinešti pas gydytoją alergologą. Kaip gydomos lėto tipo alerginės reakcijos maistui?
Kontaktinis dermatitas
Kontaktinis dermatitas atsiranda, kai oda tiesiogiai kontaktuoja su alergenu ar dirgikliu. Tai gali būti seilės (ypač kai vaikas daug seilėjasi dygstant dantims), žaislai, kremai, muilai, drabužių skalbimo priemonės ar net metaliniai daiktai, kuriuos vaikas laiko burnoje. Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Nepageidaujamos reakcijos, kurios taip pat gali pasireikšti bėrimu, bet atsirandančios dėl alergeno patekimo į organizmą kitais būdais (per burną ar kvėpavimo takus) kontaktinei alergijai nepriskiriamos. Kontaktinė alergija savo ruožtu skirstoma į du tipus: kontaktinę dilgėlinę ir kontaktinį dermatitą. Tuo tarpu kontaktiniu alerginiu dermatitu vadinamos IV tipo (ne IgE sąlygotos, lėtosios) alerginės reakcijos, kurios pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar netgi dienoms po kontakto su alergenu. Šis kontaktuodamas su oda prasiskverbia pro viršutinius odos sluoksnius ir, jei žmogus yra alergiškas, sukelia imuninių ląstelių, vadinamų T limfocitais, kaupimąsi kontakto vietoje. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis. Taigi, kaip atskirti, kad tai - kontaktinio dermatito sukelti odos bėrimai? Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje. Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo. Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo testo vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama. Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas. Tad tuomet, kai atlikti alergijos tyrimai gydytojams leidžia nustatyti pagrindinius sukėlėjus, reikia stengtis neturėti su jais sąlyčio. Tačiau, net ir žinant kokia medžiaga sukelia šį alerginį bėrimą kartais kontakto išvengti nepavyksta. Venkite pakartotinio kontakto. Žmogui, sergančiam kontaktiniu dermatitu, kontakto su alergenu vietoje po kelių-keliolikos valandų pasireiškia odos bėrimas, pasižymintis odos paraudimu, patinimu, niežuliu ir didesniais ar mažesniais spuogeliais. Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia kasdieninėje mūsų aplinkoje esantys metalai, kosmetikos priemonių sudėtyje ar drabužių gamyboje naudojamos cheminės medžiagos, kurios tiesiogiai kontaktuoja su oda. Vienintelis būdas išgydyti alerginį kontaktinį dermatitą - tiksliai identifikuoti jį sukeliančią medžiagą ir visomis priemonėmis vengti kontakto su ja. Tam, gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete Jums ar Jūsų mažyliui gali būti atlikti vadinamieji odos lopo testai, kurių metu, ant nepažeistos kūno vietos klijuojami specialūs pleistrai.
Infekcinės ligos
Kai kurios infekcinės ligos taip pat gali sukelti bėrimą aplink lūpas. Svarbu atpažinti šias ligas ir kreiptis į gydytoją.
Herpes simplex virusas (HSV-1)
Herpes simplex virusas, dažniausiai sukeliantis pūslelinę, gali pasireikšti bėrimu aplink lūpas. Pūslelinė paprastai prasideda kaip mažas paraudimas, kuris vėliau virsta pūslelėmis. Pūslelės gali būti skausmingos ir užkrečiamos.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Impetiga
Impetiga yra bakterinė odos infekcija, kuri dažniausiai pasireiškia aplink burną ir nosį. Būdingi simptomai yra pūslės, kurios trūksta ir palieka medaus spalvos šašą.
Stomatitas
Stomatitas yra burnos gleivinės uždegimas, kuris gali pasireikšti opomis ar bėrimu aplink burną. Priežastys gali būti įvairios - nuo virusinių infekcijų iki alerginių reakcijų.
Atopinis dermatitas (Egzema)
Atopinis dermatitas, arba egzema, yra lėtinė odos liga, kuri pasireiškia sausa, niežtinčia oda. Bėrimas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant aplink lūpas. Atopinis dermatitas dažnai yra susijęs su genetiniu polinkiu ir alergijomis. Atopinis dermatitas yra pats dažniausias egzemos tipas, jis taip pat vadinamas atopine egzema. Atopiniu dermatitu dažniausiai suserga vaikai iki vienerių metų, rečiau - vyresni vaikai. Dauguma vaikų atopinį dermatitą „išauga“ iki antrojo gimtadienio, kitiems tenka su šia liga gyventi visą likusį gyvenimą. Pirmieji kūdikių atopinio dermatito požymiai paprastai pasireiškia apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį. Pagrindinis atopinio dermatito simptomas - sausas, pleiskanojantis, paraudęs odos bėrimas. Dermatitui ūmėjant, raudonis gali virsti šerpetojančiomis, šlapiuojančiomis dėmelėmis. Šią ligą, visų pirma, lemia genetinis paveldimumas. Jei pastebite atopinio dermatito požymius, nenumokite į juos ranka. Kol kas mokslininkams taip ir nepavyko vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas sukelia egzemą. Gydytojų teigimu, dažniausiai šią ligą išprovokuoja kelių priežastinių veiksnių sąveika. Įrodyta, kad jei bent vienas iš vaiko tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, šienlige ar kita alergine liga, tikimybė, jog jų vaikui pasireikš egzema išauga net 25-30 proc. Ne mažiau įtakos ligos išsivystymui turi ir gyvenamoji aplinka, bei „pasislėpusios“ alergijos. Šios „pasislėpusios“ alergijos itin pablogina odos būklę skatindamos nesibaigiantį odos išsausėjimą, paraudimą, patinimą ir niežulį. Moksliškai įrodyta, jog net 70 proc. visų kenčiančių nuo egzemos turi bent vieną ar kelias tokias „pasislėpusias“ alergijas, tačiau pastarosios, dėl vienų ar kitų priežasčių dažnai tiesiog nediagnozuojamos. Šiuo metu jau gausu įrodymų ir sėkmės istorijų, kai atradus pasislėpusių“ alergijų sukėlėjus ir taikant atitinkamas alergeno vengimo ar alergijos gydymo metodikas nuo atopinio dermatito kenčiantiems pacientams pavyko ne tik reikšmingai sumažinti ligos paūmėjimų skaičių, bet ir efektyviai suvaldyti ligą. Todėl pasaulio alergologijos ir klinikinės imunologijos specialistai ragina atsisakyti pasenusio požiūrio ir aklo egzemos gydymo hormoniniais ir antibiotikų tepalais. Dažniausiomis egzemos paūmėjimo priežastimis, ypač vaikams, tampa maisto alergenai: kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Būtent šie maisto produktai ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančiųjų. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. paūmėjimus sukelti gali tokie įprastiniai įkvėpiami alergenai kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės. Jei liga pasireiškia vaikystėje - gera žinia tėveliams. 70 proc.
Cheilitas (Lūpų uždegimas)
Cheilitas yra lūpų uždegimas, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis. Priežastys gali būti įvairios - nuo sauso oro iki infekcijų.
Kampinis cheilitas
Kampinis cheilitas yra lūpų kampų uždegimas, kuris dažnai pasireiškia suskilinėjusiais, skausmingais kampais. Priežastys gali būti seilės kaupimasis, grybelinės infekcijos ar vitaminų trūkumas.
Taip pat skaitykite: Žaidimai smulkiajai motorikai
Eksfoliacinis cheilitas
Eksfoliacinis cheilitas yra lūpų lupimasis ir pleiskanojimas. Priežastys gali būti sausas oras, saulės poveikis ar lūpų kramtymas.
Perioralinis dermatitas
Viena iš bėrimo aplink burnos ertmę diagnozių gali būti perioralinis dermatitas. Pats pavadinimas perioralinis dermatitas reiškia bėrimą prie burnos. Šis bėrimas pasireiškia raudonais, nelygiais spuogeliais aplink burną ir yra dažnai lydimas pleiskanojančios, paraudusios veido odos. Perioralinis dermatitas nėra užkrečiamas, todėl negali būti perduodamas kitiems šeimos nariams ar aplinkiniams. Bėrimą dažnai lydi niežulys, deginimas ir diskomforto jausmas. Nors dažniausiai bėrimai atsiranda aplink burną, tačiau gali paveikti ir kitas veido sritis, pavyzdžiui akis, nosį, kaklą ar net galvos odą. Naudojama dantų pasta, remineralizuojantys kremai ar burnos skalavimo skysčiai taip pat turi įtakos perioralinio dermatito atsiradimui. Todėl renkantis burnos priežiūros priemones venkite fluoro. Nors fluoras padeda remineralizuoti emalį ir apsaugo nuo ėduonies, tačiau tai yra vienas iš ingredientų, kuris gali pabloginti bėrimų būklę bei skatinti naujų bėrimų atsiradimą. Kitos iš perioralinį dermatitą išprovokuojančių sudedamųjų dalių yra natrio laurilo sulfatas (SLS) ir natrio laurilo eterio sulfatas (SLES). Šias dvi medžiagas galima rasti daugelyje asmens priežiūros produktų, ypač dantų pastose. Tai yra vieni iš sudedamųjų dalių, kurie padeda dantų pastai putoti. Moksliniai tyrimai įrodo, kad SLS ir SLES dirgina odą ir netgi gali prasiskverbti į odos barjerą. Vieno atlikto mokslinio tyrimo metu Vokietijoje buvo ištirta 1600 pacientų dėl SLS ir SLES dirginimo ir rezultatai parodė, kad net 42 proc. pacientų, naudojančių dantų pastą su SLS ar SLES, pasireiškė gleivinės bei odos dirginimo reakcija. Yra būtina kreiptis į specialistus dėl perioralinio dermatito, nes ši būklė ne visada praeina savaime. Negydoma gali blogėti ir išlikti ne tik kelis mėnesius, bet ir kelis metus. Vizito metu specialistas gali paklausti apie jūsų ligos istoriją, mitybą, vartojamus vaistus bei naudojamas asmenines higienos priemones, įskaitant ir burnos priežiūros priemones. Kadangi perioralinio dermatito atsiradimo priežastys yra labai įvairios, gydymo galimybės taip pat gali skirtis. Gali būti, kad net ir sumažinus bėrimus, jie vėl gali pasikartoti po tam tikro laiko. Venkite burnos priežiūros produktų su fluoru, SLS ir SLES. Perioralinis dermatitas yra būklė, kuri gali kartotis visą gyvenimą, todėl labai svarbu išsiaiškinti jo išprovokavimo priežastį tam, kad galėtumėte jį kontroliuoti bei pritaikyti tinkamą gydymą. Kalbant apie burnos priežiūros priemones, stenkitės rinktis kuo natūralesnės sudėties priemones, ypač venkite burnos priežiūros priemonių, kuriose yra fluoro bei SLS ir SLES.
Kitos priežastys
Be jau minėtų priežasčių, bėrimą aplink lūpas gali sukelti ir kiti veiksniai:
- Dehidratacija: Dehidratacija gali sukelti lūpų sausumą ir įtrūkimus, kurie gali būti painiojami su bėrimu.
- Oro sąlygos: Sausas, šaltas oras ar stiprus vėjas gali išsausinti odą aplink lūpas ir sukelti bėrimą. Naudokite lūpų balzamą, kad apsaugotumėte lūpas.
- Vitaminų trūkumas: Tam tikrų vitaminų, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, trūkumas gali sukelti lūpų uždegimą ir bėrimą.
- Vaistų šalutinis poveikis: Kai kurie vaistai gali sukelti odos bėrimą kaip šalutinį poveikį. Jei pastebėjote bėrimą po vaistų vartojimo, pasitarkite su gydytoju.
Kaip atskirti alergiją, virusą ir sudirginimą?
Tėvams dažniausiai sunkiausia suprasti, ar vaiko veido bėrimas yra alerginė reakcija, virusinė infekcija ar tiesiog sudirgusi oda. Iš pirmo žvilgsnio visos trys būklės gali atrodyti panašiai - paraudimas, smulkūs taškeliai ar dėmelės, šiurkštumas. Tačiau kiekviena jų turi tam tikrus bruožus, kurie leidžia greitai atskirti tikėtiną priežastį. Svarbu stebėti bėrimo vietą, išvaizdą, kitus simptomus bei tai, kaip greitai bėrimas keičiasi.
Alerginiai bėrimai dažniausiai atsiranda staigiai ir ryškiai reaguoja į konkretų dirgiklį. Virusiniai - linkę plisti, keisti formą ir lydi bendri simptomai, tokie kaip karščiavimas. Sudirgimas paprastai apsiriboja viena veido sritimi ir susijęs su mechaniniu arba cheminiu poveikiu, pavyzdžiui, seilėmis ar šalčiu.
| Priežastis | Tipiška išvaizda | Papildomi požymiai |
|---|---|---|
| Alergija | Paraudimas, niežulys, aiškios plokštelės | Ryšys su nauju maistu, kosmetika; kartais patinimas |
| Virusinė infekcija | Pūslelės, taškeliai, bėrimo plitimas | Karščiavimas, vangumas, gerklės skausmas |
| Odos sudirginimas | Sausumas, šiurkštumas, lengvas paraudimas | Dažniausiai susiję su seilėmis, šalčiu, trynimusi ar servetėlėmis |
Diagnostika
Norint nustatyti bėrimo aplink lūpas priežastį, svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali atlikti apžiūrą ir užduoti klausimus apie vaiko ligos istoriją, alergijas ir galimus dirgiklius. Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų.
Apžiūra ir anamnezė
Gydytojas apžiūrės bėrimą ir užduos klausimus apie simptomus, tokius kaip niežulys, skausmas, pūslės ar šašai. Taip pat bus domimasi vaiko ligos istorija, alergijomis ir galimais dirgikliais.
Alerginiai testai
Jei įtariama alergija, gali būti atlikti alerginiai testai. Tai gali būti odos dūrio testai arba kraujo tyrimai, kurie padeda nustatyti alergenus.
Odos biopsija
Retais atvejais, kai diagnozė nėra aiški, gali būti atlikta odos biopsija. Tai procedūra, kurios metu paimamas nedidelis odos mėginys ir ištiriamas mikroskopu.
Kultūros tyrimai
Jei įtariama bakterinė ar grybelinė infekcija, gali būti atlikti kultūros tyrimai. Tai procedūra, kurios metu paimamas mėginys iš bėrimo ir auginamas laboratorijoje, kad būtų nustatyta infekcijos sukėlėjas. Neretai prieš atliekant odos lopo tyrimą su maisto alergenais pacientų tėvelių paprašoma apgalvoti kokie maisto produktai jų manymu sukelia alergiją ir jų atsinešti pas gydytoją alergologą.
Gydymas
Vaiko veido bėrimo gydymas visiškai priklauso nuo to, kas jį sukėlė. Nors daugeliu atvejų bėrimas gali būti lengvas ir praeiti savaime, netinkamai parinktos priemonės gali situaciją pabloginti. Todėl pirmas žingsnis - suprasti priežastį, o antras - pasirinkti švelnų, vaikams saugų gydymą.
Dermatologas dr. Adam Friedman (George Washington University) teigia:„Vaikų odos gydymas turi būti minimalus ir tikslinis. Mažiau priemonių dažnai reiškia greitesnį gijimą ir mažiau dirginimo.“
Vietinis gydymas
Vietinis gydymas apima kremų, tepalų ir lūpų balzamų naudojimą, kad būtų sumažintas uždegimas, niežulys ir sausumas.
Drėkinantys kremai ir tepalai
Drėkinantys kremai ir tepalai padeda išlaikyti odos drėgmę ir apsaugoti ją nuo išsausėjimo. Rekomenduojama naudoti bekvapius, hipoalerginius kremus, kurie nedirgina odos.
Medikamentinis gydymas
Kai kuriais atvejais gali prireikti medikamentinio gydymo, pavyzdžiui, antihistamininių vaistų alergijos atveju arba antibiotikų ar priešgrybelinių vaistų infekcijos atveju. Svarbu pasitarti su gydytoju dėl tinkamo gydymo.
Alerginio bėrimo gydymas
Alergijos sukeltas bėrimas paprastai atsiranda po kontakto su maistu, kosmetika, servetėlėmis, dantų pasta ar kitu alergenu. Pirmas žingsnis - nustatyti ir pašalinti veiksnį, sukėlusį reakciją. Tai gali būti sudėtinga, nes vaikų priežiūroje naudojama daug skirtingų priemonių, tačiau bet kokia naujai įtraukta kosmetika ar higienos produktas turėtų kelti įtarimą.
Kai alergija susijusi su maistu, bėrimas dažnai pasireiškia aplink burną: oda niežti, parausta, kartais patinsta. Tokiais atvejais svarbu stebėti, ar nėra ir kitų alergijos požymių, pavyzdžiui, dilgėlinės ar kvėpavimo pokyčių.
Trumpalaikės pagalbos priemonės:
- vengti kontakto su įtariamu alergenu,
- plauti vaiko veidą tik šiltu vandeniu ir švelniu prausikliu,
- naudoti bekvapius drėkinamuosius kremus,
- šalinti dirginančius kosmetikos ingredientus (alkoholį, kvapiklius, aliejus).
Jei bėrimas itin ryškus, kartais gydytojas gali rekomenduoti trumpą antihistamininių vaistų kursą, tačiau tai turėtų būti daroma tik pasitarus su specialistu.
Virusų sukeltas bėrimas
Virusiniai bėrimai dažnai turi aiškų „elgesį“: keičia formą, atsiranda naujų dėmelių, pažeidimai gali būti skausmingi arba susidaryti pūslelės. Dažniausiai virusiniai bėrimai yra susiję su kitais simptomais - karščiavimu, gerklės skausmu, vangumu.
Gydymo principai:
- užtikrinti pakankamą vaiko poilsį,
- duoti skysčių,
- karščiavimui mažinti naudoti paracetamolį ar ibuprofeną,
- vengti kosmetikos ir kvepalų šioje vietoje,
- pažeidimų netrinti ir nešveiesti.
Esant herpes simplex infekcijai, gydymas gali būti papildytas antivirusiniais tepalais ar, rečiau, geriamaisiais vaistais - tai nustato gydytojas.
Virusiniai bėrimai paprastai praeina savaime, tačiau svarbu stebėti, ar vaikas išlieka aktyvus ir gerai jaučiasi.
Sudirgintos odos priežiūra namuose
Odos sudirginimas yra viena dažniausių bėrimo priežasčių kūdikiams ir mažiems vaikams. Jį sukelia seilės, čiulptukai, šalčio ar vėjo poveikis, per intensyvus servetėlių naudojimas. Sudirgimas dažniausiai atrodo kaip nedidelis paraudimas arba šiurkšti oda.
Pagrindinės priemonės:
- nuplauti veidą tik šiltu vandeniu, vengti agresyvių prausiklių,
- po valgio ar seilių tekėjimo švelniai nusausinti odą (netrinti),
- naudoti apsauginius drėkinamuosius kremus (bekvapius, hipoalerginius),
- riboti servetėlių naudojimą - geriau švelniai nuplauti vandeniu,
- naudoti barjerinius kremus šaltuoju metu laiku.
Svarbiausia - leisti odai atsikvėpti, nenaudoti per daug skirtingų priemonių vienu metu ir nekartoti klaidos, kai bėrimui slopinti bandoma vis nauja kosmetika.