Žemėlapiai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, padedantys orientuotis erdvėje, suprasti procesus ir reiškinius. Tačiau retai susimąstome, kas juos kuria ir kaip. Vaikų žemėlapių konkursas - puiki iniciatyva, skatinanti jaunąją kartą domėtis kartografija ir kūrybiškai perteikti savo pasaulio suvokimą. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų žemėlapių konkurso taisykles, jo tikslus ir svarbą.
Įvadas į Vaikų Žemėlapių Konkursą
Lietuvoje jau aštuntą kartą organizuojamas Vaikų žemėlapių konkursas, skirtas žemėlapiui nupiešti ar sukurti. Tai yra tarptautinio Barbaros Petchenik vardo Vaikų žemėlapių konkurso „Mums patinka žemėlapiai!“ nacionalinės atrankos etapas. Lietuvos kartografų draugija kas dveji metai organizuoja tarptautinio B. Petchenik vardo Vaikų žemėlapių konkurso nacionalinės atrankos etapą. Šie metai - konkurso metai.
Konkurso Istorija ir Organizatoriai
Tarptautinio Barbaros Petčenik vardo pasaulinis vaikų žemėlapio konkursas pradėtas organizuoti nuo 1993 m. Tarptautinės kartografų asociacijos narės organizuoja nacionalinius konkursus ir atrankas savo šalyje. Konkursą Lietuvoje organizuoja Lietuvos kartografų draugija (LKD), įkurta 2002 m. gruodžio 19 d. LKD nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. yra TKA narė. LKD veiklos prioritetai yra: kartografinių žinių skleidimas Lietuvoje, atstovavimas valstybei tarptautinėse kartografijos asociacijose, naujų kartografinių technologijų ir metodologijų diegimas, ryšių koordinavimas tarp mokslo, mokymo ir gamybos institucijų, kartografinių kūrinių kokybės gerinimas bei kartografinis švietimas.
Konkurso Tikslai ir Dalyviai
Konkurso tikslai apima platų spektrą uždavinių, susijusių su vaikų ugdymu ir kūrybiškumo skatinimu:
- Lavinti vaikų supratimą apie kartografiją, geografiją.
- Gerinti ne tik artimiausios aplinkos suvokimą, bet ir skatinti juos pažvelgti globaliau.
- Skatinti kūrybiškumą.
- Skatinti vaikus su negale dalyvauti konkurse.
Konkurse gali dalyvauti visi vaikai iki 16 metų (darbai turi būti atlikti, kol vaikui nesuėjo 16 metų). Tarptautiniame konkurse gali dalyvauti tik darbai, atlikti ne daugiau kaip trijų autorių, kurie turi būti to paties amžiaus.
Taip pat skaitykite: Jaunųjų kartografų kūrybiškumas
Kūrinių Atlikimo Technika ir Reikalavimai
Kūrinys gali būti atliktas ant popieriaus ar ant kitų paviršių (pavyzdžiui, audinio), taip pat gali būti padarytas naudojant įvairias technikas, pvz. megztas, nuveltas, nulipdytas ir t.t. Tarptautiniame konkurse dalyvauja tik tie darbai, kuriuose naudojamos transportavimui atsparios medžiagos.
Kūriniai, kuriems panaudotos sunkios, dūžtančios, nepatvarios medžiagos, su daugiau kaip 5 mm virš plokščio paviršiaus išsikišančiais priklijuotais elementais, sulankstomomis ar atverčiamomis dalimis, taip pat didesni negu A3 formato (420 mm x 297 mm) kūriniai, nėra tinkami pagal tarptautinio konkurso sąlygas, tačiau gali dalyvauti ir pretenduoti į apdovanojimus Lietuvos nacionaliniame konkurse. Kūrinių prašome nelaminuoti, nes tai pakeičia jų išvaizdą.
Kūrinyje būtinai turi būti kartografinis pagrindas - tai žemyno(-ų), vandenyno(-ų), atskiro regiono(-ų) kontūrai. Žemėlapio pagrindui (riboms tarp žemynų, valstybių, geografiniam tinkleliui) vaizduoti galima panaudoti įvairius kartografinio pagrindo perteikimo būdus. Kiekvienas kūrinys turi būti pažymėtas: autoriaus vardas ir pavardė, amžius, lytis, valstybė, kūrinio pavadinimas anglų kalba, el. pašto adresas, mokyklos adresas, miestas ir šalis, taip pat pavadinimas anglų ar prancūzų kalba bei gimtąja autoriaus kalba.
Vertinimo Kriterijai
Vertinant darbus vaikai skirstomi į keturias amžiaus grupes:
- I grupė - vaikai iki 6 metų;
- II grupė - 6-8 metų;
- III grupė - 9-12 metų;
- IV grupė - vyresni nei 12 (13-15) metų vaikai.
Kūriniai vertinami pagal Tarptautinės TKA vertinimo komisijos nustatytus vertinimo kriterijus.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
- Konkurso tema:
- ar atpažįstamas ryšys tarp formos, figūros ir naudojamų kartografinių elementų, kurie kūrybiškai atspindi konkurso temą;
- ar atpažįstamas viso pasaulio ar didelės jo dalies atvaizdas, žemynų bei vandenynų kontūrai; ar vieta atvaizduota tokiu tikslumu, kokio galima tikėtis iš tokio amžiaus vaiko, bei atsižvelgiant į kartografinio pagrindo pateikimo būdą.
- Kartografinis turinys:
- ar panaudoti tinkami kartografiniai elementai - simboliai, spalvos, užrašai ir kt., kurie padeda išreikšti konkurso temą. Naudojamiems taško, linijos ar plotinio tipo simboliams būdingas aiškumas ir skaitomumas, atsižvelgiant į atlikimo būdą (ant popieriaus ar ant kitų paviršių), raiškus ir tinkamas spalvinimas, štrichavimas ir kt.
- perteikimas: pvz. spalvos intensyvumo pasikeitimas kiekybei išreikšti ir atspalvių kaita kokybei išreikšti.
- Atlikimo kokybė:
- bendra vaizdo estetika, originalumas ir išraiškingumas,
- harmonija ir balansas tarp kūrinio elementų,
- techninė atlikimo kokybė.
Konkurso Tvarka ir Etapai
Konkurso pradžia skelbiama kas dveji metai rudenį. Informacija apie konkursą išplatinama visoje Lietuvoje; darbai priimami iki sekančių metų žiemos pabaigos. Pirminė darbų atranka vyksta kovo mėn. Darbai sugrupuojami pagal amžiaus grupes. Balandžio mėn. vyksta antroji darbų atranka. Išrenkami 5-6 kūriniai siuntimui į tarptautinį konkursą. Vykdomi konkurso darbų parodos organizavimo darbai, vykdoma konkurso rėmėjų paieška. Balandžio mėn. pabaigoje atrinkti kūriniai išsiunčiami dalyvauti tarptautiniame konkurse. Gegužės mėn. pabaigoje - birželio mėn. pradžioje - atidaroma darbų paroda ir teikiami nacionaliniai apdovanojimai. Parodoje eksponuojama iki 150 geriausių konkurso darbų. Viso konkurso metu yra rašomos ataskaitos apie Lietuvoje vykstantį konkursą ir siunčiamos TKA. Leidžiami konkurso darbų leidiniai.
Autorių Teisės, Duomenų Naudojimas ir Apsauga
Konkurso darbai siunčiami neregistruotu paštu ar pristatomi adresu: Lietuvos kartografų draugija, M. K. Čiurlionio 21/27, 302 kabinetas, LT-03101 Vilnius. Konkurso darbą(-us) taip pat privaloma užregistruoti anketoje. Atsiųsdami darbus konkursui, dalyviai sutinka leisti naudoti su jais pateiktus asmens duomenis.
Pateiktus asmens duomenis LKD kaupia ir naudoja išimtinai šiais tikslais:
- susisiekti konkurso organizaciniais klausimais (vardas, pavardė, amžius, adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, mokymo įstaigos duomenys ir kita nurodyta informacija),
- publikacijose nurodant kūrinio autorių (vardas, pavardė, amžius, mokymo įstaigos pavadinimas),
- konkurso dalyvių padėkų ir diplomų dokumentuose, kurie ribotą laiką gali būti viešai skelbiami LKD svetainėse (vardas, pavardė, amžius, mokymo įstaigos pavadinimas).
Kiekvienas dalyvis atsiųsdamas darbą konkursui be išlygų sutinka, kad jo kūrinys galės būti panaudotas LKD, ICA ir UNICEF bei kitų konkurso organizatorių ir rėmėjų nekomercinėms reikmėms, įskaitant skelbimą LKD leidiniuose ir publikavimą mokslo bei švietimo tikslais. Publikuojant bus nurodyta visa pateikta kūrinio autoriaus informacija. Atsiųsti darbai autoriams nėra grąžinami. LKD turi teisę juos perduoti eksponuoti konkurso rėmėjų ir kitoms organizacijoms.
Iš viso pasaulio atsiųsti tarptautinio konkurso darbai skenuojami Carleton universiteto publikacijoms Internete ir archyvuojami Carleton universiteto Žemėlapių bibliotekoje. Kūrinių, kurie siunčiami tarptautiniam konkursui, autorių tėvai turi pasirašyti oficialų nustatytos formos sutikimą ateityje publikuoti kūrinius užsienyje. Konkurso organizatoriai dėl tėvų (globėjų) sutikimų susisiekia po atrankos. Laimėjusius kūrinius ICA vykdomasis komitetas teikia UNICEF Tarptautiniam Meno Komitetui (UNICEF Art Committee) svarstymui, kurie atrenka ir išleidžia atvirukus.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Vertinimo Komisija
Pirminę darbų atranką Lietuvoje vykdo LKD nariai. Galutinę darbų atranką atlieka LKD sudaryta penkių-septynių asmenų komisija iš kartografų, geografų, švietimo bei meno atstovų. Tarptautinę vertinimo komisiją sudaro 8 nariai (pirmininkas ir kiti septyni nariai). Vertinimo komisijos nariai parenkami iš visų ICA komisijų, kurių veikla susijusi su vaikais, švietimu ir menu. Į vertinimo komisiją taip pat gali būti pakviestas vienas arba du atstovai, atstovaujantys kitas tarptautines organizacijas, susijusias su vaikais švietimu ar kartografija (IGU, UNICEF ir pan.).
Apdovanojimai
Apdovanojimai skiriami konkretiems dalyviams LKD sprendimu. Prizai ir jų kiekis priklauso nuo konkurso rėmėjų. Parodos atidarymo metu apdovanojami tarptautiniam konkursui atrinktų darbų autoriai, geriausių darbų autoriams teikiami konkurso rėmėjų prizai, Dėl didelio dalyvių skaičiaus Konkurso organizatoriai neįsipareigoja patvirtinti kiekvieno konkurso dalyvio dalyvavimo. Tarptautiniame konkurse išdalinama nuo 5 iki 15 apdovanojimų, ne daugiau kaip vienas vienai šaliai. Vienas apdovanojimas skiriamas kiekvienai iš trijų vaikų amžiaus grupių, ir dažniausiai tik vienas vienam kontinentui. Sertifikatus parengia ir įteikia ICA vykdomasis komitetas.
Sąmonės Žemėlapiai ir Vaikų Kūryba
Sąmonės žemėlapiai yra daugiau nei pasaulio vaizdas popieriuje ar kompiuteryje. Juose telpa mūsų išgyvenimai, jausmai ir emocijos. Šie žemėlapiai turi galią atverti langą į mūsų vidinį pasaulį. Bet kaip juos pamatyti ir suprasti, kai jie yra tik kūrėjų galvose? Kaip tokie žemėlapiai gali padėti mums geriau suprasti save, aplinkinius ir pasaulį, kuriame gyvename?
Žemėlapis - sumažintas ir apibendrintas Žemės teritorijos arba kitokios erdvės vaizdas plokštumoje. Žemėlapiai gali būti skirstomi įvairiai - pagal mastelį, paskirtį, turinį ar kitaip. Vis dėlto dažniausiai juos skirstome į dvi kategorijas - bendruosius geografinius ir teminius. Temų įvairovė didžiulė - egzistuoja politiniai, istoriniai, epidemiologiniai, kariniai, nusikalstamumo ir daugybės kitų sričių žemėlapiai. Nepamirškime, kad nors dauguma žemėlapių vaizduoja Žemės teritorijas, bet yra ir kitų dangaus kūnų, dangaus skliauto, abstrakčių erdvių žemėlapių.
Pagalvokite apie vietą, kurioje šiuo metu skaitote šį straipsnį, ar vietą, į kurią dabar norėtumėte nuvykti. Pabandykite įsivaizduoti savo kelionę į parduotuvę, parką ar pas gerą draugą. Jūs vis dar esate toje pačioje vietoje, bet pradedate įsivaizduoti, kiek laiko užtruksite vykdami kitur, kokiu keliu važiuosite, kokius objektus matysite. Taip nesąmoningai kuriame sąmonės žemėlapius. Jie galėtų atrodyti gana paprasti - jiems sukurti nereikia naudoti matematinių formulių, kartografinių projekcijų ir įvairių vizualizavimo taisyklių. Tačiau į sąmonės žemėlapius telpa daug įvairių dalykų - asmeninės patirtys, žinios, malonūs ar liūdni prisiminimai, įvairūs išgyvenimai. Būtent dėl to kiekvieno iš mūsų sąmonės žemėlapis yra išskirtinis.
Žmonės vis dažniau ir drąsiau dalinasi savo sąmonės kūriniais - įvairiomis mintimis, idėjomis ir išgyvenimais, kurie dažniausiai išreiškiami žodžiais - šneka ir raštu. Geografinę aplinką apibūdinti žodžiais yra sudėtinga. Būtų gana sunku orientuotis nepažįstamoje vietovėje pagal tekstinį jos aprašymą. Todėl dažniausiai tam naudojame žemėlapius, o jei norime pasidalinti savo sąmonės žemėlapiais - tenka juos nupiešti. Čia atsiranda įdomus paradoksas - piešiame žemėlapį, kuriame gausu grafinės informacijos ir mažai žodžių, tačiau juo gebame perteikti savo mintis, rūpesčius ir išgyvenimus.
Džiugesys, geros akimirkos, aplankiusi sėkmė yra tai, kuo dažniausiai dalintis nėra sudėtinga. O kaip yra su blogomis emocijomis, psichologinėmis krizėmis, nerimu ir baime? O kas, jei žmogus apskritai yra labai uždaras ir nedrįsta dalintis jokiais savo išgyvenimais? O jei ir drąsiai viskuo dalinamės, ar tikrai visada būname išgirsti ir suprasti? Galbūt man pačiam nekyla rimtesnių problemų ir dėl to labai džiaugiuosi, bet kaip yra su jautresnėmis mūsų visuomenės grupėmis, pavyzdžiui, jaunimu, vaikais? Didelė tikimybė, kad tarp mūsų yra žmonių, kuriems sunku kalbėti, dalintis savo emocijomis, rūpesčiais ir išgyvenimais, ypač jei tai jautrūs gyvenimo momentai. Tokiu atveju gal galima panaudoti sąmonės žemėlapius, kurie atspindi turimas žinias ir asmeninį aplinkos suvokimą, jais perteikti savo patirtis, išgyvenimus ir emocijas?
Surinkti daug sąmonės žemėlapių, pieštų visiškai savanoriškai, be išankstinių nuostatų, yra sudėtinga. Tačiau yra vienas išskirtinis konkursas, kurio metu vaikai iki 15 metų amžiaus kviečiami piešti savo žemėlapius. Kartografės Barbaros Petchenik vardu pavadintas pasaulinis vaikų žemėlapių konkursas vyksta kas dvejus metus nuo 1993 m. Jį organizuojanti Tarptautinė kartografų asociacija vienija kartografų draugijas iš beveik 100 pasaulio valstybių. Konkursą Lietuvoje nuo 2005 m. organizuoja Lietuvos kartografų draugija. Jis ne tik ugdo vaikų žinias apie kartografiją ir geografiją, bet ir skatina gilinti supratimą apie savo artimiausią aplinką, taip pat platesnį, globalų požiūrį ir kūrybiškumą. Jau 10 kartų Lietuvos vaikų darbai dalyvavo tarptautiniame konkurse ir 9 kartus laimėjo įvairius prizus.
Lietuvos kartografų draugijoje yra daug Vilniaus universiteto Kartografijos ir geoinformatikos katedros alumnų, mokslininkų ir studentų. Būtent čia pastebėta, kad vaikų piešiami žemėlapiai nėra vien gražūs paveikslėliai, kuriais užtenka pasidžiaugti parodų metu ir išsiųsti į tarptautinį konkursą. Vaikų kartografiniai piešiniai tapo unikaliu mokslinio tyrimo objektu. Jie padeda išgauti įvairius sąmonės žemėlapių aspektus, nuo geografinio pažinimo iki socialinių ar politinių nuostatų. Žinoma, tyrimas sudėtingas, reikalauja tiriamojo gebėjimo piešti ir noro skirti laiko tyrimui. Tokio pobūdžio tyrimus Vilniaus universiteto mokslininkai pradėjo iškart po pirmojo Lietuvoje organizuoto konkurso. Į tyrimus įsitraukia studentai, kurie rašo baigiamuosius darbus šia tema.
Tyrimai ir Analizė
Vienas naujausių tyrimų, kuriame dalyvavo įvairių sričių studentai, buvo atliktas 2023-2024 m. Jame koncentruojamasi į aktualiausias krizių laikotarpio (2020-2023 m.) problemas, vaizduojamas sąmonės žemėlapiuose - COVID-19 pandemiją, karinę agresiją, socialines-ekonomines ir aplinkosaugos problemas. Tyrimo metu buvo analizuoti 2019-2023 m. konkursams pateikti 1393 vaikų piešiniai. Bent viena iš nagrinėjamų temų buvo pastebėta 276 darbuose, t. y. apie 20 proc. visų piešinių. Tai nereiškia, kad likusiuose darbuose nėra perteikiama jokių idėjų, temų ar problemų - tiesiog tos temos nesikartoja taip dažnai, kaip vertintos šiame tyrime.
Iš 276 darbų 18 buvo pastebima daugiau nei viena problema - 13 darbų yra susiję su dviem, o 5 net su trimis problemomis. Daugiausia pastebėta piešinių, kuriuose perteikiamos aplinkosaugos problemos - jų net 200. Piešinius, kuriuose perteiktos minėtos problemos, piešė 244 mergaitės ir 62 berniukai. Taigi beveik 22 proc. visų mergaičių ir apie 17 proc. berniukų siekė perteikti savo santykį su viena ar kita socialine problema. Pastebėta, kad mergaitės šiek tiek dažniau žemėlapius sieja su aplinkosaugos ir socialinėmis-ekonominėmis problemomis, o berniukai - su COVID-19 pandemija ir karine agresija.
2019-2023 m. piešiniuose ne tik identifikavome galimas sąsajas su tyrinėjamomis problemomis, bet ir vertinome darbus pagal papildomus kriterijus, pavyzdžiui, spalvinę dermę ar teritorinę aprėptį. Pirmasis kriterijus netiesiogiai susijęs su perteikiamomis problemomis ir emocijomis, tačiau leidžia jas objektyviau įvertinti, o antrasis gali padėti atskleisti vaizduojamos problemos masto supratimą. Šilta spalvų dermė darbuose su aiškia socialine idėja pasitaiko retai. COVID-19 pandemijos ir aplinkosaugos problemos dažnai perteikiamos šalta spalvų palete. Karinės agresijos ir socialinių-ekonominių problemų atveju didesnę dalį sudaro mišri spalvinė dermė. Daugumą problemas atspindinčių darbų sudaro pasaulio aprėpties žemėlapiai. Akivaizdžiai skiriasi tik karinę agresiją perteikiantys kūriniai - apie 40 proc. piešinių yra vaizduojama valstybė. Daugiausia piešinių siejami su Rusijos invazija į Ukrainą.
Atvirojo Mokslo Iniciatyvos
Projekto metu buvo siekiama ne tik mokslinių, bet ir aukščiausio technologinės parengties lygio rezultatų, kurie galėtų būti naudojami pakartotinai. Sukurtas atvirų mokslinių duomenų rinkinys - vaikų žemėlapių konkurso darbų skaitmeninių kopijų archyvas ir duomenų bazė. Šis duomenų rinkinys, kurį sudaro Lietuvos vaikų žemėlapiai, pateikti B. Petchenik vaikų žemėlapių konkursui nuo 2005 m., skelbiamas Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvo informacinėje sistemoje MIDAS.
Leidžiami Leidiniai
Lietuvoje išleistos ir vienintelės pasaulyje tokio tipo vaikų žemėlapių knygos. Studentų parengtą knygą „Pasaulis Lietuvos vaikų akimis“ sudaro 4 skyriai - „Iššūkiai“, „Viskas žemėlapyje“, „Veikiame ir svajojame“ ir „Ką sukūrėme“. Kiekvienas skyrius atskleidžia vis kitokius vaikų požiūrio į pasaulį aspektus, jų gebėjimą vaizduoti erdvę, kurioje gyvena, jų kūrybiškumą, išmanumą ir džiaugsmingą požiūrį į gyvenimą. Knygos autoriai, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto studentai ir dėstytojai, turėjo galimybę prisiliesti prie tūkstančių unikalių vaikų kūrinių.
Informacija Dalyviams
Kviečiame Lietuvos vaikus iki šešiolikos metų piešti, lipdyti, tapyti ar kitaip savo rankomis sukurti žemėlapį tema „Mums patinka žemėlapiai!“. 2025 m. konkursui žemėlapius galima siųsti iki 2025 m. vasario 16 d. adresu: Vaikų žemėlapio konkursui Lietuvos kartografų draugija M.K. Čiurlionio g.