Vaikų dantų sveikata yra neatsiejama bendros vaiko gerovės dalis. Statistika rodo, kad vaikų dantims skiriamas nepakankamas dėmesys: net 86 proc. 7-8 metų amžiaus vaikų dantys jau yra pažeisti ėduonies. Deja, neretai manoma, kad pieninių dantų taisyti nereikia, nes jie vis tiek iškris. Toks požiūris yra žalingas, nes dėl sugedusių dantų vaikai patiria dideles kančias, jiems sunku užmigti naktimis, o vizito pas odontologą laukiama kaip didžiausio siaubo. Šiame straipsnyje aptarsime dantų rovimo vaikams priežastis, priežiūrą po procedūros ir svarbius patarimus tėvams, kaip užtikrinti tinkamą vaiko burnos sveikatą.
Kada reikia šalinti pieninius dantis?
Vaikų pieninių dantų šalinimas - tai procedūra, kurios metu pašalinami pieniniai dantys, kurie yra stipriai pažeisti karieso arba turi būti pašalinami dėl kitų svarbių priežasčių. Pieniniai dantys paprastai iškrenta natūraliai nuo 6 iki 12 metų amžiaus, kai vaikas auga ir juos pakeičia nuolatiniai dantys. Tačiau, kartais gali prireikti ankstyvo pieninių dantų šalinimo.
Pieninių dantų šalinimo priežastys:
Dantų ėduonis: Jei pieninis dantis yra stipriai pažeistas karieso, gali prireikti jį pašalinti, kad būtų išvengta infekcijos plitimo arba kitų dantų pažeidimo. Pirmiausia, negydomi vaiko pieniniai dantys gali sukelti skausmą ir infekciją, kuri gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas.
Dantų traumos: Jei dantis yra pažeistas dėl traumos, gali prireikti jį pašalinti, ypatingai tuomet, jeigu dantis yra lūžęs arba jo šaknis yra stipriai pažeista.
Taip pat skaitykite: Dantų rovimo priežastys
Dantų susigrūdimai: Kartais pieniniai dantys gali būti pašalinami, kad būtų suteikta vietos nuolatiniams dantims, ypač jei dantys auga netinkamai arba yra susigrūdę. Priešlaikinis pieninių dantų netekimas gali turėti įtakos netaisyklingam sąkandžiui. Tai dažna ortodontinių problemų priežastis. Nors pieniniai dantys iškrenta, jie išlaiko vietą nuolatiniams, todėl jų priežiūra turi būti nepriekaištinga. Ankstyvas pieninių dantų netekimas didina sąkandžio problemų, nuolatinių dantų netaisyklingo augimo ir kitų komplikacijų riziką.
Infekcijos: Jei pieninis dantis sukelia infekciją, gali prireikti jį pašalinti, kad būtų išvengta rimtesnių sveikatos problemų.
Labai svarbu tai, kad pieniniai dantys būtų pašalinami laiku - ne per anksti ir ne per vėlai. Jei dantys iškrenta ar išraunami pernelyg anksti, gali užtrukti maždaug metus, kol išdygs nuolatiniai dantys, be to, dantys gali „susistumti“, tad sąkandis bus netaisyklingas. Pieniniai dantys turi būti šalinami labai atsargiai, nes jų alveolių sienelės yra plonesnės, o šaknys ilgesnės nei nuolatinių dantų. Jei dantis pakankamai kliba, odontologas gali išrauti dantį ir be nuskausminamųjų.
Priežiūra po danties pašalinimo
Ši procedūra paprastai atliekama gydytojo odontologo kabinete, naudojant vietinę nejautrą, kad vaikas jaustųsi kuo patogiau. Svarbu, kad po procedūros tėvai stebėtų vaiką ir laikytųsi gydytojo nurodymų. Po šalinimo pateikiamos rekomendacijos, kaip rūpintis burnos higiena ir kaip elgtis po danties šalinimo procedūros.
Jei anestezija atliekama ryte, vaikas turi būti nevalgęs ir negėręs nuo praėjusio vakaro. Jei procedūra atliekama dieną, vaikas turi būti nevalgęs ir negėręs bent 6 valandas. Kai vaikas pabunda po anestezijos, normalu, kad jis bus mieguistas. Paprastai vaikai po narkozės greitai atsigauna, tačiau po vaikų dantų taisymo su narkoze reikėtų pailsėti - likti namie, pagulėti, atsisakyti aktyvios fizinės veiklos.
Taip pat skaitykite: Žaislai mažiesiems tyrinėtojams
Vaikų dantų priežiūra: patarimai tėvams
Rūpintis vaikų dantimis reikia pradėti dar tada, kai prasikala pirmieji pieniniai dantukai. Iš pradžių galima naudoti marlės atraižas, sudrėkintas drungnu virintu vandeniu, o vėliau - specialų kūdikių dantims skirtą šepetėlį (kai išdygs pieniniai kandžiai). Labai svarbu pratinti vaikus valyti dantis du kartus per dieną - kuo anksčiau vaikas to išmoks, tuo greičiau susiformuos šis teigiamas įprotis. Rekomenduojama, kad vaikams iki 7-8 metų amžiaus dantis padėtų valyti tėvai. Kol vaikas neišmoksta rašyti, jo rankų judesiai yra nepakankamai koordinuoti tinkamai išsivalyti dantis. Be abejo, mažas vaikas gali pats pratintis valyti dantis šepetėliu, bet pabaigti dantų valymą turi tėvai.
Kūdikiams skirtas dantų šepetėlis turi būti minkštais, apvaliai sustatytais šereliais. Dažniausiai iki 2-3 metų vaikams gaminama tokia dantų pasta, kuri neturi fluoro, tačiau tam tikrais atvejais gali tikti ir tokios dantų priežiūros priemonės, kuriose yra šios sudėtinės dalies. Rekomenduojama pasikonsultuoti su odontologu, kuris pasakys, ar galima naudoti tokią dantų pastą. Paprastai iki trejų metų vaikams, kurių dantys yra sveiki, tinka dantų pasta, turinti 500 ppm fluoro. Dantų pastos kiekis turėtų būti labai nedidelis - ja tiesiog suvilgykite šerelių galiukus.
Patogiausia valyti dantis vaiką pasisodinus vaiką ant kelių (šiek tiek pasukus šonu į save). Vaikų dantys valomi taip pat, kaip ir suaugusiųjų, - sukamaisiais judesiais, iš viršaus į apačią, įstrižai ir skersai. Išvalę dantis paprašykite vaiko, kad išspjautų susidariusią pastos ir seilių košelę. Jei vaikas nemokės to padaryti, dantų pastos likučius pabandykite sugerti servetėle (būtent dėl šios priežasties mažyliams rekomenduojama dantų pasta be fluoro). Kai vaikas išmoks išspjauti dantų pastos likučius, paprašykite, kad jis burną praskalautų vandeniu.
Mitybos įtaka dantų būklei
Neretai teiraujamasi, ar vaikų mityba turi įtakos dantų būklei, ir atsakymas yra vienareikšmis - tikrai taip. Didžiausias dantų siaubas, be abejo, yra saldumynai, kurių didžioji dalis vaikų valgo pernelyg daug. Kitas dantų priešas - tai saldūs gėrimai, kurie šiuo metu taip pat yra labai populiarūs. Tėvelių užduotis - pasirūpinti, kad saldumynų kiekis būtų ribojamas (saldainius ar kitus saldžius gaminius visada galima pakeisti riešutais ar kitais sveikais produktais). Deja, vaikai visada ima pavyzdį iš tėvų, tad ir Jūs patys turėsite pasistengti maitintis sveikiau. Jei žiūrėdami televizorių nuolat valgote saldumynus, natūralu, kad vaikai norės daryti tą patį.
Nemaža dalis tėvų duoda vaikams pieno buteliuką, kad vaikas greičiau užmigtų, tačiau nesusimąsto, kad tai gali būti žalinga vaiko dantims. Pienas pradeda kauptis ant priekinių dantų, jis greitai virsta rūgštimis, kurios žaloja vaiko dantis. Taigi, pieno buteliuką reikėtų duoti ne tada, kai vaikas ruošiasi miegoti, o vienerių metų vaikus jau reikėtų pratinti gerti iš puodelio. Dar vienas dantims kenksmingas įprotis - nykščio čiulpimas. Iki vienerių metų amžiaus vaikams tai nėra labai žalinga, tačiau šiam įpročiui užsitęsus tarp priekinių dantų gali atsirasti plyšys ir taip formuotis netaisyklingas sąkandis.
Taip pat skaitykite: Karpinių idėjos Kalėdoms
Patartina riboti cukraus kiekį vaiko racione. Dantims kenkia ne tiek didelis saldaus maisto kiekis, kiek dažnas užkandžiavimas. Taip nuolat palaikoma rūgšti terpė burnoje, ardanti dantis. Saldūs ir lipnūs maisto produktai, tokie kaip saldainiai, sausainiai, džiovinti vaisiai, taip pat gazuoti gėrimai ir saldžios sultys, gali skatinti dantų ėduonies vystymąsi.
Papildomos priemonės dantų apsaugai
Kai norima apsaugoti dantų emalį ir užkirsti kelią bakterijų kaupimuisi, silantai gali tapti puikia išeitimi. Dantų dengimas silantais yra gana paprasta ir greitai atliekama procedūra, kurios metu dantų paviršius yra užliejamas specialia apsaugine medžiaga. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis metodas sumažina ėduonies atsiradimo tikimybę net 80-90 procentų, o silantų veiksmingumas išlieka net iki 8 metų. Šią procedūrą odontologai rekomenduoja atlikti vaikams, kuriems išdygo nuolatiniai dantys. Pilnai išdygus nuolatiniams dantims patariama jų kramtomuosius paviršius padengti silantais. Silantai - speciali medžiaga, skirta dantų įdubų ir vagelių karieso profilaktikai. Geriausia silantus aplikuoti dygstant nuolatiniams dantims - 5-8 m. (dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys) bei 9-13 m.
Fluoras didina atsparumą ėduoniui, todėl šios medžiagos aplikacijos gali ilgiau išlaikyti sveikus dantis. Vizito pas odontologą metu vaiko dantys gali būti padengiami fluoro plėvele - ji išsilaiko iki 12 valandų, tačiau per šį laiką dantys spėja pasisavinti mineralines medžiagas. Dantų atsparumas ėduoniui paprastai išlieka maždaug 3-4 mėnesius. Ši paslauga yra teikiama ne tik suaugusiesiems, bet taip pat ir vaikams. Fluoro lakas padeda apsaugoti dantis nuo rūgščių poveikio.
Profilaktinės procedūros, pavyzdžiui, fluoro lakavimas ir silantavimas yra ypač svarios vaikų dantukams.
Reguliarūs vizitai pas odontologą
Didžioji dalis vaikų dantis valo nereguliariai arba netaisyklingai, tad būtina kartą per pusę metų apsilankyti odontologijos klinikoje, kurioje bus atliekama profesionali burnos higiena. Amžiaus ribų nuo kada galima atlikti profesionalią burnos higieną nėra. Ji gali būti atliekama ir vaikams. Vizito metu apžiūrimi vaiko dantys, parodomos vietos, kurios valomos nepakankamai. Tikrai neverta laukti, kol vaikui pradės skaudėti dantis, nes tokiu atveju apsilankymas odontologijos klinikoje bus siejamas su neigiamais prisiminimais. Geriausia pirmąjį vizitą planuoti tada, kai vaikui prasikala pirmasis dantukas. Gydytojas patars, kaip prižiūrėti vaiko dantis, pakonsultuos, kokias priemones geriausia pasirinkti, ir t.t. Pirmas vizitas pas vaikų odontologą turėtų būti profilaktinis, kai vaikui išdygsta pirmasis dantis.
Jei vaikas bijo odontologo, svarbu paruošti jį apsilankymui iš anksto. Galima pasakoti, kad odontologas padeda išlaikyti dantis sveikus ir stiprius. Taip pat svarbu neperteikti savo baimių. Negąsdinkite vaiko odontologinėmis procedūromis ar nemaloniais pojūčiais. Geriausia vizitą pristatyti kaip smagią pažintį su dantukų gydytoju.
Kaip nuteikti vaiką vizitui pas odontologą?
Labai svarbu tinkamai nuteikti vaiką - nekalbėkite apie tai, kad jam skaudės „tik truputį“ - vaikus gąsdina ir labai nedidelis skausmas, todėl apie tai geriau nekalbėti. Verčiau papasakokite vaikui, kad odontologas „spalvotais klijais“ suklijuos skaudantį dantį, „nubaus“ danties skausmą, ir t.t. Vaikams pakelti skausmą yra kur kas sunkiau nei suaugusiesiems, tad pasirūpinkite, kad jūsų vaikas nekentėtų.
Kartais tėveliai daro labai didelę klaidą - vizitą pas odontologą traktuoja kaip bausmę, o tuomet, jei vaikas neklauso, jis gąsdinamas odontologijos gydytojais. Būtent tai gali tapti odontologų baimės priežastimi, todėl elkitės apgalvotai. Odontologai visada stengiasi su vaikais elgtis kuo švelniau, tad baimė tampa ne tokia didelė.
Skatinkite malonias asociacijas. Apsilankymas pas odontologą vaikui neturi būti bausmė. Verta pasiūlyti paskatinimą už gerą vaiko elgesį vizito pas odontologą metu. Būkite atviri. Paaiškinkite vaikui apie sveikų dantukų svarbą. Negąsdinkite vaiko, tačiau nebandykite savo vaiko įtikinėti, kad nieko neskaudės. Tai tik dar labiau sužadins baimę. Papasakokite apie kliniką. Artėjant apsilankymui klinikoje, paruoškite vaiką vizitui. Vaiko gydymą patikėkite patyrusiems, draugiškiems specialistams. Nors vaikų ir suaugusiųjų dantų ligų gydymas mažai kuo skiriasi, ne kiekvienas odontologas gali gydyti mažųjų pacientų dantukus.
Dantų gydymas su sedacija ar narkoze
Vaikams pakelti skausmą yra kur kas sunkiau nei suaugusiesiems, tad pasirūpinkite, kad jūsų vaikas nekentėtų. Dantų gydymas su sedacija - medikamentų sukeltu sąmonės slopinimu - padeda pacientui procedūros metu atsipalaiduoti. Sedacija vaikams - itin geras būdas jų baimei ir galimam skausmui sumažinti. Panašus yra ir visiškai saugus vaikų dantų gydymas su narkoze, po kurios jie labai lengvai ir greitai atsigauna.
Sedacija vaikams padeda jaustis ramiau, sumažinti baimę ir nerimą. Be to, naudojant šį metodą, odontologas gali atlikti būtinus veiksmus vaikui nejaučiant skausmo ar diskomforto. Tai gali būti ypač naudinga mažiesiems, kurie bijo odontologinių procedūrų arba turi specialių poreikių, dėl kurių sunku ilgą laiką sėdėti ramiai. Taip pat sedacijos taikymas gali padėti sumažinti sužeidimų riziką atliekant odontologines procedūras, nes mažasis pacientas būna ramus ir nejudrus.
Pirmosios rūšies sedacija dažniausiai taikoma vaikams. Sedacija vaikams atliekama geriamų vaistų dozę apskaičiuojant atsižvelgus į vaiko svorį, o jų poveikis prasideda po maždaug 15-30 min. Vaikų dantų taisymas su sedacija tampa paprastesnis. Esant teigiamam sedacijos poveikiui, vaikas būna ramus, apsvaigęs, mieguistas, svirduliuoja, nejaučia baimės. Pagrindinis šio sedacijos tipo trūkumas tas, kad pats vaistų išgėrimas negarantuoja odontologinio gydymo sėkmės. Išlieka tikimybė, kad vaikui gydymas ir jo sukeliami pojūčiai bus nepriimtini, todėl galima priešiška vaiko reakcija.
Suaugusiųjų sedacijai ir vaikų dantų gydymui su narkoze (gilesnei sedacijai vaikams) reikia tam tikro pasiruošimo. Prieš procedūrą negalima valgyti 6 val., gerti - 2 val. Jei pacientas vartoja vaistus, apie tai reikia pasakyti gydytojui, atliekančiam peroralinę sedaciją. Reikia dėvėti patogius drabužius. Jei pacientas susirgo peršalimu, skauda gerklę, kosti, karščiuoja, skauda pilvą ar susirgo kita ūmia liga, prašome paskambinti į registratūrą ir apie tai pranešti.
Po procedūros galima gerti. Geriau tai daryti dažniau, bet po truputį, stebint, ar nepykina. Valgyti galima maždaug po 2 valandų, praėjus sedacijos ir vietinės nejautros (dalies veido, lūpos aptirpimo) poveikiui. Valgyti geriau minkštą, lengvai virškinamą maistą - košę, jogurtą, bananus. Jei vaikui skauda, vartokite ibuprofeno arba paracetamolio suspensiją. Nors suaugusiųjų ir vaikų dantų gydymas su narkoze ar švelniau seduojant yra visiškai saugus, jei vis dėlto sedacija Jums ar Jūsų vaikams sukėlė neįprastų problemų, nedelsdami skambinkite į klinikos registratūrą. Negalima leisti vaikui važinėtis dviračiu, laipioti, bėgioti 24 val. po sedacijos.
Sedacijos taikymas nerekomenduojamas dantų gydymui motyvacijos neturintiems, linkusiems į isterines reakcijas vaikams. Šis sedavimas, kaip ir vaikų dantų taisymas su narkoze, yra saugus, jei paisoma vaiko amžiaus ir svorio ypatumų, tačiau rizikos visuomet yra.
Intraveninės sedacijos metu pacientui vaistai leidžiami į veną. Ji sumažina baimę. Dantų gydymas su sedacija (narkoze) lemia, jog pacientas nejaučia nerimo, įtampos, baimės, nesijaudina dėl vykstančios procedūros, nors nemiega arba lengvai snaudžia, jį galima lengvai pažadinti. Intraveninės sedacijos metu sekamas kvėpavimas, širdies veikla, kraujospūdis. Pacientas gali visiškai neprisiminti buvusios procedūros arba prisiminti ją neaiškiai. Bendrinė nejautra, kitaip tariant, suaugusiųjų ir vaikų dantų gydymas su narkoze, yra kontroliuojama būsena, sukeliama anestetikais. Pabaigus dantų gydymą, anestetikų tiekimas sustabdomas ir pacientas atsibunda.
Prieš tai pacientus apžiūri gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Sedacija gali būti atliekama tik įsitikinus, ar nėra ligos paūmėjimo, jei pacientas jaučiasi peršalęs ar sirgo viršutinių kvėpavimo takų infekcija per pastarąsias 6 savaites. Anesteziologui svarbu žinoti, jei pacientas turi bet kokio pobūdžio alergiją.
Bruksizmas (griežimas dantimis)
Griežimo dantimis (bruksizmo) priežastys gali būti labai įvairios. Viena jų - tai netaisyklingas sąkandis arba nuolatinių dantų dygimas. Taip pat šį įprotį gali lemti magnio, vitamino B5 trūkumas ar netaisyklinga mityba, taip pat ir stresas ar įvairios ligos. Jei pastebite, kad vaikas griežia dantimis, rekomenduojama pasikonsultuoti su odontologu ir išsiaiškinti to priežastis. Likus valandai iki miego ribokite vaiko fizinį aktyvumą. Domėkitės vaiku: visada pasiteiraukite, kaip praėjo diena, kas vaikui neduoda ramybės, ir t.t. Jei po nakties vaikas skundžiasi skaudančiu žandikauliu, pagelbės rankšluosčio, suvilgytu šiltu vandeniu, kompresas. Taip pat nakties metu gali būti naudojamos specialios dantų kapos, kurias galima užsisakyti odontologijos klinikoje.
Ortodontinis gydymas
Ortodontinis gydymas gali būti reikalingas vaikams, jei jie turi netaisyklingą sąkandį, dantų susigrūdimą arba kitų dantų išsidėstymo problemų. Dažniausiai pirmoji ortodontinė apžiūra atliekama sulaukus maždaug 7-8 metų, kai dygsta pirmieji nuolatiniai dantys.
Įklotai ir užklotai
Įklotai ir užklotai - tai tokios dantų restauracijos, kurios pasitelkiamos siekiant atkurti estetinį vaizdą bei funkciją stipriau pažeistų nuolatinių krūminių dantų srityje. Nors labiau pažeistų dantų audiniai yra atkuriami ir įprastomis plombomis, tačiau jos neretai sudaro daugiau negu pusę danties vainiko. Dėl šios priežasties ženkliai padidėja tokio danties skilimo ar lūžio rizika. Taikant šias restauracijas, preciziškai tiksliai atkuriamos krūminių dantų anatominės struktūros - forma, kauburėliai, vagelės ir kitos itin smulkios detalės.
Pirmasis vizitas pas odontologą
Pirmasis vaiko apsilankymas pas odontologą turėtų įvykti išdygus pirmiesiems dantims arba sulaukus maždaug 2 metukų. Įprastai iki 3 m. amžiaus vaikas jau turi pirmuosius 20 pieninių dantukų, kuriais pradeda rūpintis padedamas tėvelių. Pirmojo vizito pas odontologą metu specialistas tėvams paaiškina, kaip prižiūrėti vaikų dantis, supažindina su taisyklinga mityba, kuri yra labai svarbi siekiant išvengti dantų ėduonies vystymosi. Štai todėl labai svarbu, kad pirmieji vaiko vizitai pas odontologą įvyktų ne tuomet, kai mažiesiems pradeda skaudėti dantis, bet siekiant profilaktiškai patikrinti dantukus.
Vizitas pas odontologą neturėtų kelti siaubo. Kuo anksčiau vaikas bus pratinamas prie odontologinių procedūrų, tuo mažesnis bus nerimas prieš vizitą.
Apsilankymų pas odontologą dažnis
Kaip ir tėveliams, taip ir jų vaikams, pas savo gydytoją odontologą derėtų atvykti profilaktinei apžiūrai du kartus per metus.