Įvadas
Straipsnyje nagrinėjami vaikų teisių apsaugos klausimai Lietuvoje, apimantys įvairius aspektus - nuo mokyklos vidaus tvarkos iki sudėtingų situacijų, kai reikalinga valstybės intervencija. Siekiama išanalizuoti teisinį reglamentavimą, praktinius iššūkius ir galimus sprendimo būdus, užtikrinant geriausius vaiko interesus.
Vaiko Teisė Į Mokslą ir Tėvų Pareigos
Vaiko teisė į mokslą yra įtvirtinta Vaiko teisių konvencijoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Konkrečiai, Vaiko teisių konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę į mokslą, kuris ugdytų jo bendrą kultūrinį išprusimą, intelektą, sugebėjimus, pažiūras, dorovinę bei socialinę atsakomybę ir sudarytų sąlygas asmenybei vystytis. Švietimo ir mokslo ministro įsakymai bei mokyklų vidaus dokumentai reglamentuoja ugdymo proceso organizavimo trukmę, įskaitant mokinių atostogas.
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinis kodeksas detalizuoja tėvų teises ir pareigas, įpareigodamas juos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai yra nepilnamečių atstovai pagal įstatymą, turintys prioritetinę teisę ir pareigą užtikrinti vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir gynimą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui įgyti privalomą išsilavinimą arba galimybę mokytis iki 16 metų. Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalis nustato tėvų pareigą užtikrinti, jog vaikas punktualiai ir reguliariai lankytų mokyklą, nedelsiant informuotų apie vaiko negalėjimą atvykti į mokyklą.
Tėvai, įgyvendindami vaiko teisę į mokslą, turi laikytis nustatytų pareigų bei užtikrinti, jog nebūtų sudarytos sąlygos vaiko teisės į mokslą pažeidimui. Tėvams, nesilaikantiems nustatytų pareigų užtikrinti tinkamo vaiko teisės į mokslą įgyvendinimą ir (ar) kitaip pažeidžiantiems vaiko teises, gali būti taikoma teisės aktuose nustatyta atsakomybė (pvz. administracinė atsakomybė už vaiko teisių pažeidimą, tėvų valdžios neįgyvendinimą, trukdymą mokytis).
Mokyklos Vidaus Tvarkos Reglamentavimas
Mokyklos nelankantis mokinys - įregistruotas Mokinių registre vaikas, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra atitinkamoje savivaldybėje, arba vaikas, įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena, tačiau per mėnesį be pateisinamos priežasties neatvykęs į mokyklą praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Mokinių lankomumo kontrolė pavesta mokyklos vadovui, socialiniam pedagogui ir kitiems mokyklos darbuotojams. Paprastai mokyklose, direktoriaus įsakymu, patvirtintos mokyklos lankymo ir pan. tvarkos, kuriose nustatyta pateisinimų ir(ar) nepateisinamų pamokų skaičius, priežastys, informavimo tvarka ir kt. terminų 3 ar 5 dienos teisės aktuose nėra, t. y. mokyklos vadovui, mokyklos bendruomenei palikta teisė pasirinkti.
Kompleksiniai Sutrikimai ir Pagalba Vaikui
Sudėtingos situacijos kyla, kai vaikas turi kompleksinių sutrikimų ir patiria sunkumų integruojantis į mokyklos aplinką. Tokiais atvejais būtinas visų suinteresuotų šalių - mokyklos specialistų, tėvų, vaiko teisių apsaugos specialistų - bendradarbiavimas.
Sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, privalo vykti aktyvus, nuoseklus ir koordinuotas visų kompetentingų asmenų bendradarbiavimas, o sprendimai dėl konkrečių pagalbos priemonių (esant poreikiui, ir poveikio priemonių) nepilnametei ir tėvams taikymo (atitinkamai parengiant pagalbos teikimo planą, numatant atsakingus vykdytojus, situacijos pokyčių vertinimo periodiškumą ir kt.) turi būti priimami atlikus išsamią ir visapusišką situacijos analizę, išsiaiškinus nepilnametės probleminio elgesio priežastis, jos bei jos tėvų nuomonę dėl galimų problemos sprendimo būdų, pagalbos poreikio ir t.t.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius galėtų atlikti tyrimą ir įvertinti atsakingų asmenų veiksmus, sprendžiant nepilnametės teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo klausimus ir pan. Skundų dėl asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos (manoma, kad pažeidžiamos) ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, taip pat skundų dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje tyrimas yra viena iš vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigų.
Skunde turėtų būti nurodyta: pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (buveinė); skundžiamo juridinio asmens pavadinimas ir buveinė ar skundžiamo fizinio asmens vardas, pavardė, įstaiga, įmonė ar organizacija, kurioje jis dirba, arba adresas; skundžiamo sprendimo arba skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybės; prašymas vaiko teisių apsaugos kontrolieriui; pridedamų dokumentų sąrašas; skundo surašymo data ir pareiškėjo parašas. Prie skundo gali būti pridedama: ginčijamo sprendimo nuorašas; turimi įrodymai ar jų aprašymas; siūlomų apklausti asmenų sąrašas, nurodant jų adresus ir kokias aplinkybes ar informaciją jie gali patvirtinti.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Socialinio Pedagogo Rolė ir Funkcijos
Socialinio pedagogo pareigybės aprašas ir funkcijos yra reglamentuotos teisės aktais. Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai nustato, kad socialinės pedagoginės pagalbos tikslas - padėti įgyvendinti mokinių teisę į mokslą, užtikrinti veiksmingą mokinių ugdymąsi ir mokymąsi mokykloje bei sudaryti prielaidas pozityviai vaiko socializacijai ir pilietinei brandai. Minėtos pagalbos teikimo uždaviniai - kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikams pasirinkti mokyklą pagal jų protines ir fizines galias; padėti sėkmingai vaikams ir mokiniams adaptuotis mokykloje, kitose institucijose, jų gyvenimo ir mokymosi aplinkoje, tapti visuomeniniu žmogumi, asmenybe; Išsiaiškinti ir šalinti priežastis, dėl kurių vaikai ir mokiniai negali dalyvauti privalomame švietime, lankyti mokyklos ar vengia tai daryti; Sugrąžinti į mokyklą jos nelankančius mokinius, bendradarbiaujant su tėvais (globėjais, rūpintojais) ir institucijomis, atsakingomis už vaiko gerovę. Socialinis pedagogas savo darbe vadovaujasi Švietimo ir kitais įstatymais, minėtais Nuostatais, Socialinio pedagogo pareigine instrukcija, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro bei kitais lokaliniais teisės aktais (vidaus darbo taisyklėmis ir pan.).
Socialinis pedagogas ir kiti specialistai, bendradarbiaujant su tėvais ir kitomis institucijomis (savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriumi, Pedagogine psichologine tarnyba, policija, socialines paslaugas teikiančios institucijos ir kt.) pagal kompetenciją privalo užtikrinti ir teikti visokeriopą pagalbą mokiniui ir padėti jam įveikti ugdymosi bei kitus sunkumus. Jeigu teikiama pagalba mokiniui ir taikytos priemonės nepadeda išspręsti problemų, tuomet būtina įvertinti teiktos (teikiamos) pagalbos efektyvumą.
Švietimo įstatymo 47 straipsnis nustato, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus; kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį; užtikrinti vaiko mokymąsi. Pirmiausia tėvai (globėjai, rūpintojai) atsako už savo vaikų auklėjimą ir priežiūrą, tačiau ir mokykla negali likti nuošalyje.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK) nustato administracinę atsakomybę tėvams bei kitiems asmenims už vengimą arba kliudymą leisti į mokyklą pagrindinio išsilavinimo neįgijusį jaunimą iki 16 metų.
Manytina, kad tėvų (globėjų, rūpintojų) nenoras bendradarbiauti su specialistais turi būti fiksuojamas oficialiais dokumentais (apsilankymo aktais, protokolais ir pan.), jog vėliau būtų lengviau įrodyti, jog pagal kompetenciją ėmėsi visų įmanomų priemonių problemai spręsti. Veiksmai (neveikimas), kai įstatyminiai vaiko atstovai (tėvai, globėjai, rūpintojai) netinkamai įgyvendina tėvų valdžią (nesirūpina vaiku, tinkamai jo neauklėja, neužtikrina reguliaraus mokyklos lankymo, nesikreipia dėl būtinos (specialistų rekomenduotos pagalbos) pagalbos teikimo į specialistus ir pan.), gali būti vertinami kaip netinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų protokolą pagal ATPK 181 straipsnį (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) turi teisę surašyti policijos pareigūnai, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Mokymo institucijos, kiti asmenys, turintys duomenų apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus, privalo apie tai nedelsdami informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą (Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalis). Mokykla, manydama, jog mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) savo veiksmais (neveikimu) pažeidžia vaiko teises, mokyklos teikiamos rekomendacijos nevykdomos ir dėl to netinkamai įgyvendinama vaiko teisė į mokslą, privalo pagal kompetenciją kreiptis į savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių, kitas kompetentingas institucijas (policiją ir kt.).
Socialinio pedagogo funkcijos apibrėžtos gan aiškiai, tačiau praktikoje gali kilti įvairių klausimų. Manytina, kad socialinis pedagogas pirmiausia savo funkcijas turi atlikti pagal teisės aktuose apibrėžtą kompetenciją, o trūkstant įgaliojimų - informaciją perduoti kompetentingoms institucijoms, kreiptis pagalbos į kitas institucijas, įstaigas. Pažymėtina, kad švietimo įstaigose veikia Vaiko gerovės komisija, kuri taip pat negali likti nuošalyje.
Vaikų Paėmimas Iš Šeimos
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme.
Tėvų Teisės ir Pareigos Vaikams Gyvenant Skyrium
Civilinio kodekso nuostatos apibrėžia tėvų pareigas ir teises savo vaikų atžvilgiu. Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, nesvarbu, ar tėvai yra susituokę, ar nesusituokę, ar santuoka tarp jų yra nutraukta, teismo pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvų valdžią jie privalo įgyvendinti vadovaudamiesi pirmiausia vaiko interesais.
Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Toliau įstatyme įtvirtinta skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei paties vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur jie gyvena.
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi, nes nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio.
Suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku yra motinos (tėvo), pas kurį gyvena vaikas, pareiga, jie neturi teisės kliudyti bendrauti (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalis).
Vaiko Išvykimas Gyventi Į Užsienį
Jei išvažiuojama laikinai ir trumpam, tėvo sutikimas nėra būtinas. Tačiau, išvykstant iš Lietuvos nuolatinai gyventi į užsienio valstybę, tėvo, nevykstančio kartu su vaiku, sutikimas yra privalomas. Toks reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad tėvų valdžios lygybės principas suteikia teisę abiem tėvam (nepriklausomai su kuriuo iš tėvų daugiausia gyvena vaikas ar su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta) bendru sutarimu spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos, auklėjimo, priežiūros ir kitus klausimus.
Rekomenduotina, jog minėtas sutikimas būtų ne tik rašytinės formos, bet ir: asmens parašas sutikime būtų patvirtintas notaro, taip ateityje, kilus ginčui, išvengiant fakto apie sutikimo suteikimą įrodinėjimo; sutikime nurodyti, kokia tvarka vaikas bendraus ir kaip tėvas, nevykstantis kartu su vaiku, įgyvendins savo teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime. Taip pat patartina, prieš išvykstant iš Lietuvos, teismo tvarka nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su kartu vykstančia mama bei detaliai aptarti vaiko bendravimo su Lietuvoje liekančiu tėvu tvarką, atsižvelgiant į vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo faktą. Tik aiškus ir konkretus tėvų susitarimas dėl tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimo vaiko atžvilgiu tėvams gyvenant skirtingose valstybėse padės ateityje išvengti nesutarimų.
Nesudarius geranoriško rašytinio susitarimo dėl minėtų klausimų ar neišsprendus jų teismine tvarka, tėvas turės teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pažeistos jo ir vaiko teisės į šeimos ryšius, taip pat bendravimo teisės gynimo pagal 1980 m. Konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu ir pradėti vaiko gražinimo į Lietuvą procesą. Kilus papildomiems klausimams dėl tinkamo vaiko išvykimo nuolatinai gyventi į užsienio valstybę organizavimo, siūlome konsultuotis su minėta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Klausimai ir Atsakymai
Tėvas Norėtų Matytis Su Vaikais, Tačiau Žmona Slepia Gyvenamąją Vietą
Asmens paiešką atlikti yra išimtinai policijos pareigūnų teisė bei pareiga, todėl esamomis aplinkybėmis galite kreiptis į policijos komisariatą pagal savo gyvenamąją vietą ir prašyti pradėti Jūsų žmonos ir vaikų paiešką. Taip pat galite kreiptis į Jūsų gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, informuoti specialistus apie susidariusią padėtį, nurodyti Jums žinomus sutuoktinės bei jos artimųjų giminaičių kontaktinius duomenis bei prašyti padėti susisiekti su šeima.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai turėtų, gavę šeimos gyvenamosios vietos adresą, apsilankyti ir patikrinti vaikų gyvenimo ir buities sąlygas, išaiškinti motinai teises bei pareigas, atkreipti jos dėmesį į Jūsų, kaip tėvo, teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime, priežiūroje, su jais bendrauti, matytis, taip pat išklausyti vaikų nuomonę apie santykius su kiekvienu iš tėvų.
Kas Gresia Motinai, Jeigu Ji Paliko Savo Vaiką Ir Išvyko Dirbti Į Užsienį, O Vaiką Prižiūri Močiutė?
Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje yra tėvų pareiga. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Atkreiptinas Jūsų dėmesys į tai, jog vaiko motina, prieš išvykdama į užsienį, privalėjo išspręsti vaiko atstovavimo klausimą. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimo nuostatuose, numatyta, jog vaiko tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų, išvykdami dirbti į užsienio valstybes ir palikdami savo vaikus prižiūrėti pasirinktam asmeniui, turi prieš išvykdami pasirūpinti tinkamu vaikų atstovavimu tėvų nebuvimo Lietuvoje laiku.
Vaiko laikinoji globa tėvų prašymu yra būtina tam, kad vaiko interesai būtų tinkamai atstovaujami institucijose (dažniausiai - medicinos, teisėsaugos įstaigose, mokyklose ir kitur) tėvų nebuvimo Lietuvoje laiku. Pažymėtina, jog skyrium gyvenantis vaiko tėvas privalo teikti išlaikymą vaikui. Priešingu atveju, vaiko tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo gali kreiptis vienas iš tėvų ar vaiko globėjas (rūpintojas) arba Vaiko teisių apsaugos skyrius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str.).
Neteisėtas Vaikų Išvežimas
Paprastai, jei vaikas yra neteisėtai išvežtas ar laikomas, bylą nagrinėjantis teismas nurodo vaiką tuojau pat grąžinti. Dažniausiai pasitaikantys vaikų grobimo atvejai yra susiję su Didžiąja Britanija ir Vokietija.
Konvencija nurodo aplinkybes, kurioms esant teismas neprivalo grąžinti neteisėtai užsienio valstybėje išvežto ar laikomo vaiko į jo gyvenamosios vietos valstybę. Vaikas gali būti negrąžintas, jei įrodyta, jog yra didelė rizika, kad grąžintam vaikui bus padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Beje, pažymėtina, kad net ir esant tokiai rizikai teismas negali atsisakyti grąžinti vaiką, jei nustatoma, kad imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugą jį sugrąžinus. Vaikas gali būti negrąžintas, jei nustatoma, kad jis prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į nepilnamečio nuomonę.
Prašymą dėl vaiko grąžinimo galima pateikti ir tiesiogiai teismui tos valstybės, kurioje yra vaikas. Jei gavusi prašymą tarnyba turi pagrindo manyti, kad vaikas yra užsienio valstybėje, ji perduoda prašymą tos šalies centrinei įstaigai. Tai reiškia, kad prašymus dėl vaiko grąžinimo nagrinėja tos šalies, kurioje yra vaikas, centrinė institucija.