Nors šių dienų tėvai domisi vaikų raida ir stengiasi būti informuoti, kartais vaikų elgesys, pavyzdžiui, mušimas, kandžiojimas ar spardymas, gali būti netikėtas ir keliantis nerimą. Svarbu prisiminti, kad vaiko elgesys turi priežastis ir gali būti pakeistas. Vaikų psichologė Aušra Kurienė pabrėžia, kad visi jausmai yra normalūs ir leistini, o tėvai yra pagrindinis pagalbos šaltinis vaikams, patiriantiems stiprias emocijas.
Vaikų agresijos priežastys ir formos
Maži vaikai mokosi pažinti pasaulį, kuris jiems atrodo sudėtingas. Kūdikiai piktumą išreiškia verksmu, tačiau dvimečiams ar trimečiams dažnai nesiseka įvairūs dalykai, todėl jie gali jausti frustraciją. Jei frustracija yra per didelė, vaikas gali ilgiau pykti ir demonstruoti daugiau agresyvaus elgesio.
Nuo temperamento priklauso, kaip vaikas reaguos į pyktį. Vieni vaikai pradeda verkti ar šaukti, o kiti griebiasi kąsti ar mušti. Daugelis vaikų išbando įvairius būdus, o tai, ką jie naudos toliau, priklauso nuo suaugusiojo reakcijos.
Svarbu vaikui pasakyti, kad taip elgtis negalima ne todėl, kad jam skauda, bet ir parodyti, ką galima daryti, kai pyksta. Pavyzdžiui, galima pasakyti žodžiais, patrepsėti kojomis arba padaužyti pagalvę. Nėra blogų jausmų, tik blogos jausmų išraiškos priemonės. Vaikas turi būti išmokytas tinkamai išreikšti savo jausmus.
Kaip reaguoti į agresyvų vaiko elgesį?
Blogiausia, ką galima padaryti, - atsakyti vaikui tuo pačiu. Jei aštuonių mėnesių kūdikis muša mamą, tai nereiškia, kad reikia jam trenkti atgal. Svarbu nuo mažens diegti pagarbos elgesio principus.
Taip pat skaitykite: Vaikas mušamas darželyje: ką turėtų žinoti tėvai.
Efektyviausias būdas yra skatinimas. Skatinti vaiką, jei jis supykęs pasielgs kitaip nei anksčiau. Pavyzdžiui, jei negalima trenkti, galima nueiti į kampą ir patrepsėti. Už tai vaiką reikia pagirti.
Svarbu nesigąsdinti ir nepulti į paniką, jei vaikas elgiasi agresyviai. Reikia suprasti, kas su vaiku vyksta. Paaiškinti vaikui jo emocijas: „Supykai, nes tau nepasisekė statyti bokštą“. Svarbu, kad vaikas jaustųsi suprastas.
Jei vaikas nenurimsta, jį reikia apkabinti ir nuraminti. Pasiūlyti pagalbą. Mažiems vaikams reikia pagalbos susitvarkyti su dideliais jausmais.
Vaikų darželis: adaptacija ir galimas smurtas
Jaunos šeimos mobiliojo telefono nufilmuotas vaizdas supurtė vaikų darželį Klaipėdoje. Jame matyti, kad mama paklausia vaiko, kaip tu eini miegoti darželyje. Trejų metukų mažylis parodo, kad yra mušamas tarp kojyčių, į lytinius organus.
Darželio direktorė teigia, kad trijų metų vaiką užmigdyti mušant yra neįsivaizduojamas dalykas. Tai tiesiog du priešingi dalykai - užmigdyti ir mušti.
Taip pat skaitykite: Atmintis, tapatybė ir kūryba
Mama įtarė, kad darželyje mušė sūnų per lytinius organus. Šį darželį berniukas lankė vos kelis mėnesius. Iš pradžių jis verkdavo, o tėvai jį dažnai net pasiimdavo prieš pietų miegą. Vėliau vaikas priprato ir po pietų užmigdavo be ašarų.
Motinai įtarimų sukėlė tai, kad sykį atėjusi paimti vaiko iš darželio ant jo rankos pamatė paraudimą. Vaikas pasakė, kad teta jam „bam“ per ranką. Po kurio laiko darželyje nusiskundimai apie neužmiegantį vaiką liovėsi. Pavaduojanti auklėtoja patikino, kad iki šiol tik su mama užmigdavęs vaikas dabar užmiega be verksmų ir darželyje.
Vaikas papasakojo mamai savo šneka, kad yra mušamas prieš miegą, kad miegotų. Jis parodė, kaip jį muša per lytinius organus ir muša su ranka, tranko. Motina mano, kad čia yra užsilikę sovietinių laikų auklėjimo būdai.
Dar labiau klaipėdietės įtarimus pakurstė tyrėjo žodžiai. Anot jo, berniukams lytiniai organai yra skaudžiausia vieta ir ant jų nelieka mušimo žymių. Po kelių pareigūnų apsilankymų policija ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš vaiką nutraukė. Visgi įtarimų moteriai kelia tai, kad jokių adaptacijos problemų kitame darželyje, į kurį dabar jis yra pervestas, nepatyrė.
Motina nori įspėti tėvelius, kad stebėtų savo vaikus, kaip jų elgesys pasikeičia darželyje ir, kad visko nenurašytų žodžiui „adaptacija“.
Taip pat skaitykite: Vaikas nekalba: požymiai ir sprendimai
Specialistų nuomonės apie darželį
Psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna teigia, kad ne taip svarbu, kas padės gerus pamatus - šeima ar darželis. Svarbiausia, kad padėtų.
Nuo pusantrų iki trejų metų vaikui darželis jau pradeda vaidinti tam tikrą vaidmenį, nes gali suteikti aiškią struktūrą. Trejų-šešerių metų vaiko vienas svarbiausių poreikių yra suprasti, kas aš esu, kuo skiriuosi nuo kitų, kuo esu į kitus panašus ir t. t. Jei ugdymo įstaigoje dirba geri, nuovokūs pedagogai, kurie sugeba padėti vaikui įgauti teigiamų žinių apie save, leiskite į darželį be abejonių.
Drąsiai galiu teigti, kad kūdikis, kuris į ugdymo įstaigą patenka iki metukų, t. y. į lopšelį, vėliau paaugęs bus šimtaprocentinis mūsų, t. y. psichiatrų, pacientas.
Psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė teigia, kad išėjimas į darželį vaikui yra jo amžių atitinkantis iššūkis. Taip formuojasi jo savivertė.
Vaiko stuburą formuoja mažos kasdienės kovos, pergalės, sėkmės ir nesėkmės, kurias jis išsprendžia pats, kai mama nestovi už nugaros. Daugelis mamų nesupranta, kad tikroji savivertė ir savigarba formuojasi tik vaikui pačiam įveikiant kliūtis.
Psichologas Andrius Atas teigia, kad vaikui yra gerai tada, kai gerai yra visai šeimai. Didžiausia dovana jam - matyti laimingus tėvus. Jei tėveliai dėl tam tikrų protingų priežasčių neveda vaiko į darželį, tai jokia tragedija. Ką vaikui duoda darželis? Keturmetis patiria didelį malonumą, būdamas tarp bendraamžių, ir maždaug nuo tokio amžiaus pradeda kaupti vertingą socialinę patirtį, kuri gyvenime gali būti labai naudinga, ypač jei vaikas - vienturtėlis.
Vaiko elgesys plačiąja prasme yra labai nulemtas tėvų lūkesčių, todėl, pasikartosiu, tėvai turi gerai apsvarstyti ir žinoti, ką daro ir kodėl. Jei žino, viskas gali būti gerai bet kuriuo atveju - ar vaikas liks namuose, ar eis į darželį.
Vaikų teisės ir smurtas
Susitikime su vaiku teisių atstovais buvo aptarta, kad bet koks fizinis ar psichologinis smurtas yra kriminalinis nusikaltimas. Tačiau galite leisti vaikui rėkti. Vaikų teisės tikrai nevažiuos jūsų patikrinti, jei kaimynas paskambins ir pasakys, kad vaikas apacioje rekia jau valanda laiko.
Jūs taip pat turite pilną teise rekianti vaika paimti ir nunesus i jo kambari ji ten palikti issirekti, paaiskinus, kodel ji ten paliekate. Tik, neturite teises isjungti sviesos kambaryje, neturite teises uzrakinti duru raktu ir pns.
Jei vaikas mokykoje pasakys, kad negalejo vakar zaisti futbolo, nes turejo sutvarkyti visus namus, nuplauti masina ir dar kitu darbu padaryti, tai jau gali atkreipti vaiku teisiu demesi. Taciau jus turite pilna teise pasakyti vaikui, kad pirma susitvarkai savo kambari, tada galesi eiti pas draugus.
Vaiku teises tikrai supranta, kad vaikai turi daug melyniu, ypatingai vasara taip kad, melyne melynei nelygi. Prie viso to, dar daug sako ir vaiko elgesys.
Vaikų gynimo diena
Vaikų darželio auklėtoja Rita Šturienė teigia, kad Vaikų gynimo diena yra puiki proga priminti vaikams, kokie jie yra svarbūs, unikalūs ir išradingi. Turime nepamiršti šios dienos, pasakyti vaikams, kad tai jų šventė, jų diena, kuomet jie gali švęsti, džiaugtis ir jaustis ypatingais.
Nuo mažų dienų skiepykime vaikams, kad jie turi teisę augti nieko nebijodami, jie turi teisę pasisakyti ir jokiais būdais niekas niekada neturi teisės jų mušti, užgaulioti ar įžeidinėti. Vaikas, kuris yra įžeidinėjamas ar mušamas, užauga kupinas kompleksų, nepasitikėjimo, bijo išreikšti savo nuomonę, nes mano, jog ji yra niekam nereikšminga.
Mylėkime ir saugokime vaikus kiekvieną dieną, ne tik per šią šventę, tik taip sugebėsime savo brangiausius užauginti dorais žmonėmis.
Autizmas ir jo įtaka elgesiui
Autizmas - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdingos raidos anomalijos ir pažeidimai, išryškėjantys iki 3 metų amžiaus, ir pasireiškiantys 3 veiklos srityse - socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio.
Autizmas pasireiškia dažniausiai nuo pat mažens, klinika išryškėja per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus. Kai nėra socialinės sąveikos ar socialinės adaptacijos, vaikas, pasižymintis autizmo sindromu, pasitraukia iš aplinkos į savo uždarą pasaulį.
Autizmo sindromu pasižymintis vaikas, kuriam ketveri metai, negali suprasti ką galvoja kitas žmogus, neturi savo nuomonės, nesugeba išreikšti savo jausmų, kai tuo tarpu sveikas tokio pat amžiaus vaikas, tai dar visiškai lengvai.
Dažnai dėl socialinės adaptacijos problemų vaikas autistas tampa agresyviu, neretai ir saviagresyviu. Agresyvumą paprastai lemia: komunikacijos sutrikimai; nenoras keisti aplinką; nutraukiami stereotipiški veiksmai ar judesiai, t.y. kai neleidžiama daryti to, ką vaikas nuolat atlikinėja; vaikui keliami nerealūs reikalavimai; per aktyvi ar per menka stimuliacija; nerimas; nepatenkinami poreikiai ( jam neaišku kaip kitas žmogus negali suprasti, ko jis nori ). Kartais agesyviu elgesiu paprasčiausiai siekiama kontakto.
Autistų vaikų interesų ratas dažniausiai yra ribotas, tačiau labai intensyvus. Dalykų, kurie domina vaiką pobūdis ir turinys labai priklauso nuo protinio atsilikimo laipsnio , kuris eina kartu su autizmu. Šie vaikai pasižymi dideliu užsispyrimu ir begaliniu atkaklumu siekiant to, ko jie nori, kas juos domina. Dažnai jie net nepaiso kitų nuomonės bei interesų. Be to autistai dažnai būna be iniciatyvos, jiems reikia aplinkinių pagalbos, reikalavimų ar skatinimų.
Vaikui augant, išryškėja kalbos,kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimai. Kūdikis nustoja guguoti, vaikas - kalbėti, neįmituoja garsų, gestų ar išraiškų.
Žvilgsnis “ neužkliūna” už konkretaus objekto, klaidžioja arba būna susitingęs. Kartais tokie vaikai žiūri į suaugusius labai nežymiai iš šono. Vaikų veidas neišraiškingas, primena susirūpinusio žmogaus veidą, kartais “išdidaus princo”. Autistai vaikai nebendrauja iš karto keliais kanalais - ir žodžiu, ir judesiu ir mimika kartu. Regimąją informaciją autistai suvokia žymiai geriau, nei žodinę.
Vaikų, pasižyminčių autizmu, pojūčiai saviti. Jei kas liečia, jie ima priešintis, o būdami ant rankų neapsikabina ir nesilaiko. Itin jautriai reaguoja į garsinius dirgiklius. Natūralius, normalius garsus jaučia kaip nepaprastai garsius ir bando nuo jų apsisaugoti pvz. užsidengdami ausis rankomis ar pan. Dėl vaikų depresijos gali būti padidėjęs jautrumas garsams arba priešingai, jie susižavi garsais ir į juos įsijaučia.
Autistai vaikai niekada nemeluoja, nes jie to nemoka, jie visuomet sako tiesą. Dažnai autistai nesupranta ir pokštų, todėl savo naivumu gali stebinti aplinkinius.