Įvadas
Ankstyvoji vaikystė yra itin svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai. Šie įgūdžiai yra reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje praleidžia daug laiko bendraudami, įvairiais būdais komunikuodami ar žaisdami vienas su kitu. Šiame amžiuje susiformavę santykiai turi įtakos tolesniam vaiko socialiniam ir emociniam vystymuisi.
Vaikų Tarpusavio Santykių Svarba Ikimokyklinio Ugdymo Įstaigose
Ikimokyklinis amžius - tai vienas svarbiausių vaiko raidos etapų, kai formuojasi pagrindiniai kalbiniai, socialiniai ir pažintiniai įgūdžiai. Vaikų kolektyvas yra savarankiškas organizmas, gyvenantis pagal savo taisykles. Apie tikrą kolektyvą galime kalbėti tik tada, kai vaikai pasiekia penkerių-šešerių metų amžių. Šiame etape jų santykiai su bendraamžiais tampa sistema, kurioje kiekvienas vaikas užima savo vietą.Tenka pripažinti, šiomis dienomis daugėja vaikų, turinčių elgesio ar emocijų sunkumų, kas lemia vaikų nepakankamus emocinio intelekto įgūdžius, kurie taip reikalingi pozityvių santykių palaikymui. Iš vaikų pasigirsta tokios frazės kaip - „aš nebūsiu tavo draugė“, „neduosiu tau, nes tu negera“, „čia mano“ , „dink“. Dėl šių priežasčių vaikai nebesutaria vienas su kitu, nemoka prisitaikyti vienas prie kito, empatiškai reaguoti ar kontroliuoti savo elgesį bei emocijas kitų vaikų atžvilgiu.
Suaugusiojo Pavyzdys kaip Vaikų Santykių Pagrindas
Turbūt, ne kartą teko girdėti, jog vaikai lyg kempinėlės - viską sugeria. Taip pat yra ir su elgesio modeliais, kuriuos perteikia vaikui artimi suaugusieji. Jei suaugusysis intuityviai stengiasi demonstruoti pozityvius tarpusavio santykius palaikantį elgesį tiek su pačiu vaiku, tiek su šeimos nariais vaikui matant, tai gali paskatinti vaiką taikyti šiuos, pavyzdinius, elgesio modelius su kitais bendraamžiais ar suaugusiaisiais.Šiai dienai vaikams trūksta gerųjų suaugusiųjų tarpusavio bendravimo pavyzdžių, iš kurių vaikai galėtų mokytis, kaip sugyventi tarpusavyje. Pirmoji tarpusavio santykių kūrimo mokykla yra šeima. Jeigu šeimos resursų nepakanka, kad vaikai galėtų išsiugdyti reikiamų įgūdžių, mokykla ar darželis tai papildo, pastiprina. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi skirti pakankamai dėmesio vaikų tarpusavio santykių kūrimui, be jų pagalbos, vaikams sunku išsiugdyti reikiamus tarpusavio bendravimo įgūdžius.
Pavyzdys iš gyvenimo - vaikai įsijautę į žaidimą garsiai kalba tarpusavyje, spontaniška ugdytojų reakcija būna - „nustokit rėkti, kiek galima…“ arba „kaip visada keliat triukšmą, nemokat žaisti ramiai“. Kita dalis ugdytojų, kurie gilinasi į save, stengsis reaguoti kitaip: „matau, kad įsijautėt į žaidimą ir kalbat labai garsiai. Nuo jūsų garsaus kalbėjimo darosi sunku išbūti. Ką darom dėl to?“.
Kasdieninis Bendravimas Formuoja Įgūdžius
Be abejonės, tai kiek vaikas praleidžia laiko su kitais vaikais, ar suaugusiaisiais, turi įtakos jo/jos socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymuisi ir pozityvių tarpusavio santykių palaikymo gebėjimams. Tik praktikuodamasis, bendraudamas, susidurdamas su tam tikromis kliūtimis ir jas spręsdamas, vaikas išmoks socialinių normų, tobulins savo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Praktinis pavyzdys iš vaikų bendro žaidimo smėlio dėžėje - tarkime, smėlio dėžėje žaidžia 10 vaikų, jie visi turi pasidalinti ten esančiais žaislais.
Socialinės Istorijos Vaikų Santykių Ugdymui
Socialinės istorijos - tai trumpi, iliustruoti pasakojimai, skirti padėti vaikams suprasti įvairias kasdieniškas, gyvenimiškas situacijas bei perteikti tinkamo elgesio pavyzdžius vaikams priimtina forma. Šias istorijas galima kurti kartu su vaiku, parenkant jam tuo metu aktualią temą, pavyzdžiui, kaip užmegzti pokalbį, aktyviai klausytis ar įsitraukti į žaidimą su kitais vaikais. Svarbu, kad socialinės istorijos būtų aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vaikui.
Vaidmeniniai Žaidimai kaip Priemonė Stiprinti Bendravimo Įgūdžius
Šių žaidimų metu vaikai lengvai įsijaučia į tam tikrą vaidmenį, empatiškai perteikia kito emocijas, išgyvena naujas situacijas, žvelgia į tam tikrus įvykius iš kito perspektyvos. Vaidmeninių žaidimų metu vaikai praktikuoja bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius.Vaidmeniniai žaidimai gali būti panaudoti dviem aspektais - vaikų bendravimo įgūdžių stiprinimui ir netinkamo elgesio permodeliavimui į tinkamu elgesiu pagrįstus scenarijus. Ugdytojams svarbu nenutraukti vaiko žaidimo, kai jiems atrodo, jog vaikai, jų nuomone, žaidžia ar bendrauja ne tinkamai, bet išnaudoti šias situacijas vaikų pažinimui, neįsiterpiant anksčiau laiko, kol tai yra saugu.
Tarpusavio Santykių Ypatumai Vaikų Kolektyve
Trys-keturių metų mažyliai, ateidami į vaikų darželį, su savimi atsineša skirtingą patirtį. Jie visi mokosi bendrauti žaisdami ir čia pradeda domėtis vieni kitais ne mažiau, nei juos supantys daiktai. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir savitas, išsiskiria charakterio savybėmis, temperamentu, jausmais, emocijomis. Pagal tai jie kolektyve tampa visiems mėgstami arba lieka vienišiais. Šiuo metu tyrinėjami tarpasmeniniai santykiai vaikų grupėje ypatumai, išaiškinama realūs ir potencialūs lyderiai bei vaikų kolektyvo atstumtieji ir kokios charakterio ypatybės juos tokiais padaro.Šeimoje susiformuoja pirmieji bendravimo įgūdžiai, o už jos ribų jie įtvirtinami ir sustiprinami. Vadinasi, harmoningas, taikus gyvenimas šeimoje paruošia vaiką taikiai elgtis darželyje, mokykloje. Jis ten ieško situacijų, kuriose vyrauja šeimos atmosfera ir taip tvirtėja jo taiki, destruktyvaus agresyvumo neturinti elgsena. Kitaip elgiasi vaikai, kurie auga netaikingoje, agresyvioje aplinkoje. Šeimos šaltumo, grubumo, nesantaikos atmosferą jie perteikia santykiuose su bendraamžiais ir kitais aplinkiniais.
Ugdymo Įtaka Vaikų Santykiams
Ugdymas - asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis. Ugdymas, atsižvelgiant į žodžio reikšmę, turėtų būti suprantamas kaip asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis, ugdymas - kryptingas, trunkantis visą žmogaus gyvenimą, procesas. Ugdome bendraudami. Kadangi nebendraujant negalimas joks grupinis veikimas, tai bendravimas yra būtina žmogaus atsiradimo, egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga. Žmonių bendravime yra išskiriami trys glaudžiai tarpusavyje susiję komponentai: 1) komunikacinis; 2) interakcinis ir 3) percepcinis. Komunikacinį komponentą sudaro keitimasis įvairiausia informacija (mintimis, vaizdiniais, emocijomis, interesais, įgūdžiais, nuostatomis ir kt.). Žmonės negali vieni kitiems savo psichikos turinį perduoti tiesiogiai. Jie tai atlieka pasinaudodami įvairiais materialiais objektais (garsais, spalvomis, judesiais, daiktais ir kt.). Tie materialūs objektai, kurie žymi tam tikrą psichikos turinį, yra vadinami ženklais. Bendravimui skirta ženklų sistema yra vadinama kalba. Bendravimo interakcinio komponento esmė yra keitimasis judesiais ir veiksmais. Čia vieni kitus. Percepcinį komponentą sudaro bendravimo partnerių savitarpio suvokimo ir gilesnio pažinimo procesai. Čia vieni kits elgseną, bet ir pažįsta vieni kitus. Bendravimo nesėkmės sukelia konfliktus, susvetimėjimus, užteršia žmonių grupės psichologinį klimatą, mažina darbingumą, žaloja psichiką ir kartu fizinę sveikatą. Dėl to vienas iš svarbiausių psichologijos ir pedagogikos uždavinių yra tirti ir tobulinti bendravimo kultūrą. Psichologai ir pedagogai jau seniai pastebėjo, kad bendrauti negalima išmokti vien teoriškai studijuojant literatūrą. L. Jovaiša teigia, kad bendravimas- žmogaus gyvenimo būtinybė. Be jo nėra sociumo gyvenimo. Juo bendravimas visapusiškesnis ir darnesnis, tuo sociumo gyvenimas laimingesnis. Svarbiausias sociumo gyvavimo veiksnys- santarvė. Čia ne tik solidariai bendrauti, kooperuotis, bet ir konfrontuoti. Pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija, gauti galimybę pamatyti save ,,kitų akimis" ir tenkinti socialinius poreikius. Turėdami tikslą keistis informacija, labiausiai turėtume būti suinteresuoti jos tikslumu ir interpretavimo adekvatumu- tai viena iš sėkmingo bendravimo rodiklių. Antras rodiklis: ,,sėkmingas bendravimas- toks, kuris neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. Negalime laikyti sėkmingu tokį bendravimą, kuomet savo poreikius patenkina ir tikslą pasiekia tik vienas asmuo, o jo sėkmė užkerta kelią kitiems siekti savęs. Čia išgyvenimai. Anot autorės, tarpasmeniniai santykiai leidžia patenkinti pagrindinius žmogaus socialinius poreikius. Mes nuolat siekiame būti susiję su kitais žmonėmis. Mums reikia turėti draugų, priklausyti kokiai grupei ar bendrijai, t. y. jau nei tie, kurie tokius ryšius turi. Žmonės siekia ne tik būti su kitais kartu, bet ir emocinio kontakto, t.y. jausti meilės, intymumo jausmus, dalintis jais, rūpintis kitu, būti reikalingi. Kaip teigia psichologai, sociologai, pedagogai žmonių tarpusavio santykiuose iškyla nemažai problemų. Čia jo/jos draugas, partneris. Pagarba: gerbti kitus reiškia būti palankiam kits atžvilgiu, gerbti juos, net jei jie yra kitokie nei Jūs. Atsakomybė: būti atsakingam reiškia, kad kitas asmuo gali tikėtis, jog Jūs atliksite tam tikrus įsipareigojimus santykis su tuo asmeniu atžvilgiu. Pastangos: būtina stengtis, kad tarpusavio santykiai tenkints abu asmenis. Artumą galima rodyti (ir priimti) ne fiziniu būdu ir fiziškai. Žmonėms nuo pat kūdikystės reikia kito žmogaus prisilietims, gera jausti prisilietimus asmens, kuris mums patinka.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Temperamento Tipai ir Jų Įtaka Santykiams
Cholerikas- tai žmogus, kuris yra labai aktyvus. Atpažinti tokį žmogų bendraudami galime iš jo greitos ir garsios kalbos, įtaigios gestikuliacijos. Cholerikas dažnai išsišoka ir neatsargiu žodžiu lengvai įskaudina tuos, kurie jam pasipainioja. Sangvinikas- tai aktyvus, bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus. Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokis problemų. Čiau jis yra daugiau kalbantis nei besiklausantis žmogus. Jis elgiasi ne taip impulsyviai, todėl aplinkiniams gana patikimas žmogus. Sangvinikas- tai neabejotinas lyderis, kuris lengvai imasi atsakomybės ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. Flegmatikas- tai pasyvaus temperamento tipas. Bendraudamas su kitais, flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti. Jis nesivaisto žodžiais, gerai pasveria savo galimybes ir jei pažadėjo- įtesės. Melancholikas- tai likęs, pasyvus žmogus, linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų, kuriuos jis įžvelgia aplinkoje. Čios balso intonacijos. Remiantis Vasiliauskaite, vienas iš žymiausių XX amžiaus psichologų C. Jung visas asmenybes pasiklė skirstyti į ekstravertiškas ir intravertiškas. Ekstravertai- tai aktyvks žmonės, lengvai užmezgantys kontaktus su kitais. Čiausiai bus draugiškas, turintis humoro jausmą, lengvai pakeliantis bet kokią aplinkinis nuotaiką ir mėgstantis vadovauti. Tipiausias ekstravertas lengva atpažinti kitų žmonių būryje: jis bus dėmesio centre, išsiskirs raiška kalba ir gestikuliacija, net savo išvaizda. Intravertiškas žmogus gali būti uždaras ir linkęs šalintis kits. Būdamas jautrus ir linkęs į pesimizmą, jis mieliau bendraus tik su panašiais į save, nelaimingais ir nuskriaustais. Čius žmones pagal psichologą F. Perlsą dar galima skirstyti į lengvus ir sunkius žmones. Lengvi yra tie, su kuriais bendrauti mums yra naudinga, nebūtinai informacine, bet visada- emocine prasme. Pabendravus su jais, pakyla nuotaika, pagerėja savijauta, gyvenimas atrodo lengvesnis ir gražesnis, o mes patys- stipresni. Sunkieji veikia priešingai. Čiau ir sėkmingiau vyksta individo socializacija. Čiau formuojasi jo asmenybė ir charakteris, ima reikštis apatija, nejautrumas, nepajėgumas savarankiškai veikti. Taigi, matome, kad bendravimui, tarpusavio santykiams didelės įtakos turi kiekvieno žmogaus kaip asmenybės individualios savybės, o taip pat daugybė išorinis veiksnis, kurie pradeda reikštis tik žmogui atėjus į šį pasaulį.
Televizijos ir Kompiuterinių Žaidimų Įtaka
Visuomenės veikėja, pedagogė G. Didelę įtaką vaikų santykių atšalimui turi įvairūs televizijos laidos žiūrėjimas ir kompiuteriniai žaidimai.
Kalbos Sunkumai ir Jų Įtaka Vaikų Santykiams
Logopedės vertinimai atskleidžia nerimą keliančią tendenciją - daugiau nei pusė lopšelio-darželio vaikų susiduria su kalbos išraiškos sunkumais. Vaikų kalba dažnai apsiriboja vieno žodžio atsakymais, jie vengia pasakoti, jiems sudėtinga formuluoti klausimus ar laisvai reikšti mintis. Vaikų kalbos raida ankstyvame amžiuje priklauso nuo daugybės veiksnių:
- Gyvo bendravimo stoka. Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai riboja kokybiško bendravimo laiką.
- Ekranų perteklius. Ilgas laikas prie televizoriaus, telefono ar planšetės turinys vaiką paverčia pasyviu stebėtoju.
- Skurdus žodynas aplinkoje. Jei vaikas kasdien negirdi turiningų pokalbių, jo žodynas plečiasi lėčiau.
- Raidos skirtumai.
- Emociniai veiksniai. Nesaugumo jausmas, dėmesio stoka ar neigiama patirtis gali slopinti vaiko norą bendrauti.
Kaip padėti vaikui lavinti kalbą?
- 👨👩👧 Kasdien kalbėkite su vaiku. Bent kelis kartus per dieną pasikalbėkite apie tai, ką vaikas veikė, ką matė ar kaip jaučiasi.
- ❓ Užduokite atvirus klausimus.
- 📖 Skaitykite knygas.
- 🎲 Žaiskite kalbos lavinimo žaidimus.
- 🗣️ Būkite pavyzdys. Stenkitės kalbėti aiškiai, nuosekliai ir vartoti kuo įvairesnį žodyną.
Darželio vaidmuo:
- 🏫 Skatinti pasakojimus grupėje.
- 🎭 Vaidmenų žaidimai.
- ❓ Klausimų metodas.
- 📚 Kalbos aplinka grupėje.
- 🤝 Bendradarbiavimas su logopedu.
- 👨👩👧 Įtraukti tėvus.
Vaikų kalbos išraiškos sunkumai nebūtinai reiškia rimtą sutrikimą. Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas - svarbiausias žingsnis.
Autizmo Supratimas Darželyje
Vilniaus r. Balandis - autizmo supratimo mėnuo - laikotarpis, skirtas didinti visuomenės informuotumą apie autizmo spektro sutrikimus, skatinti supratimą ir įtrauktį. Nors balandžio šventinis šurmulys baigėsi, nepamirškime, kad išskirtinis dėmesys autizmo supratimui yra svarbus visada. Juk autizmo spektro vaikai - tai ne laikinas reiškinys, o nuolatinė mūsų bendruomenės dalis.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Pavyzdžiui, lopšelio-darželio ugdytiniai su mokytojomis paruošė parodėlę „Lietaus vaikai“. Balandžio 2 dieną „Kometų“, „Planetų“ ir „Spinduliukų“ grupių vaikai žiūrėjo spektaklį „Pelėdžiukas ir sapnų mašina“, kurį paruošė „Kometų“ grupės mokytoja Inga Navikienė, mokinio padėjėja Jolita Bernadišienė, mokytojo padėjėja Erika Steponavičienė bei specialioji pedagogė Lina Mušeikienė. Vaidinimas buvo pastatytas pagal lietuvių autoriaus Mariaus Marcinkevičiaus knygą „Pelėdžiukas ir sapnų mašina“. Po spektaklio vyko diskusija su vaikais, kurios metu buvo kalbama apie žmonių įvairovę - skirtingus pomėgius, baimes, elgesio ypatumus. Vaikai buvo skatinami suprasti, kad kiekvienas asmuo yra unikalus, o tarpusavio supratimas, pagarba ir draugiškumas yra būtinos bendruomeniško ir įtrauklaus gyvenimo sąlygos.
Skaitymo Svarba Vaikų Raidai
Šiandieniniame sparčiai besivystančiame skaitmeninių technologijų pasaulyje, skaitymo ertmę užgožia ekranai ir programėlės. Tačiau negalime nuvertinti knygų įtakos vaiko raidai. Vaikų skatinimas skaityti ankstyvajame amžiuje sudaro pagrindą mokymuisi, kūrybiškumui, emociniam intelektui. Skaitymas skatina ne tik smegenų vystymąsi, bet ir lavina pažinimo įgūdžius. Skaitant vaikai mokosi pasakoti, gramatinės kalbos, sakinių struktūros ir plečia žodyną. Susidūrimas su įvairiais tekstais skatina kritinį mąstymą ir supratimą, leidžia vaikams užmegzti ryšius tarp idėjų ir koncepcijų. Vaikai, kurie ankstyvajame amžiuje susiduria su knygomis, įgyja geresnius kalbos įgūdžius, platesnį kalbinį žodyną ir gebėjimą kalbėti sudėtingesniais sakiniais. Skaitymas padeda suprasti kalbos niuansus, tokius kaip gramatika ir sintaksė, kurie reikalingi efektyviam bendravimui. Knygos atveria duris vaizduotei ir kūrybiškumui, perkelia vaikus į fantastiškus pasaulius. Pasakojimai ugdo gebėjimą vaizduoti ir kurti, leidžia vaikams mąstyti. Grožinės literatūros skaitymas supažindina vaikus su įvairiomis emocijomis ir situacijomis, padeda geriau suprasti save ir kitus. Vaikai mokosi orientuotis savo ir kitų jausmuose. Skaitymas kartu, tai yra neįkainojama veikla, stiprinanti tėvų ir vaikų ryšį.
Kaip skatinti vaikus skaityti?
- Padėti vaikams pasirinkti tinkamas ir įdomias knygas.
- Ankstyvajame amžiuje pradėkite nuo paveikslėlių knygų. Supažindinkite vaikus su paveikslėlių knygelėmis, užpildytomis ryškiomis iliustracijomis ir įtraukiančiomis istorijomis.
- Sukurti skaitymo rutiną. Sukurkite nuoseklią skaitymo rutiną, pvz.: skaitymas prieš miegą.
- Skaitymą nutraukite įdomioje siužeto vietoje, tai įskiepis vaikams laukimo ir jaudulio jausmą.
- Teigiamas pavyzdys. Vaikai dažnai atspindi suaugusiųjų elgesį. Labai svarbu, kad vaikai matytų skaitančius tėvelius.
- Interaktyvus skaitymas.
- Skirtingų žanrų parinkimas. Supažindinkite vaikus su įvairiais žanrais: moksline fantastika, fantazija, poezija, pasakomis.
- Apsilankymas bibliotekose ir knygynuose. Reguliariai eikite į bibliotekas ar knygynus, todėl skaitymas taps smagi išvyka. Leiskite vaikams tyrinėti lentynas ir pasirinkti juos dominančias knygas.
Tėvų Bendradarbiavimas su Darželiu
- Laiku atveskite ir pasiimkite vaiką iš lopšelio-darželio.
- Į lopšelį-darželį atveskite tik sveikus vaikus.
- Laiku apmokėkite sąskaitą už vaikų maitinimą ir ugdymo reikmių tenkinimą.
- Pasirūpinkite tinkama vaiko apranga ir avalyne.
- Į lopšelį-darželį vaikai turi būti vedami švarūs, aprengti patogiais ir švariais drabužėliais, grupėje avėti patogią avalynę. Grupėse privaloma turėti atsarginius drabužėlius.
- Lopšelyje-darželyje draudžiama vaikams duoti medikamentus, atsinešti vaistų, vitaminų, maisto papildų.
- Konfliktinius klausimus tėvai ir mokytojai turėtų spręsti korektiškai. Kilusius mokytojų ir tėvų nesutarimus rekomenduojama išdiskutuoti iš anksto sutartu laiku ir ne vaikų akivaizdoje.
- Iš anksto aptarkite su vaiku, nuo kada jis pradės lankyti darželį siedami tai, pvz., su pasikeitimais gamtoje (kai nuo medžių nukris lapeliai, ateis ruduo ir pan.).
- Pasakykite vaikui suprantama forma, kuriam laikui jį paliekate ir kad nūtinai sugrįšite pas jį.
- Po ilgesnio išsiskyrimo džiaugsmingai pasisveikinkite su vaiku: apkabinkite, pamyluokite, pakalbinkite, drauge pasidžiaukite susitikimu.
- Pasiteiraukite, kokius drabužius vaikas norėtų vilkėti.
Vaikų Bendravimo Iššūkiai ir Draugystės Svarba
Santykiai su bendraamžiais itin svarbūs. Psichologė J. S. Jasiulionė aptarė, kuo tokios svarbios vaikų draugystės, ir davė ne vieną naudingą patarimą tėvams. Pirmuosius savo gyvenimo metus vaikai, žinoma, glaudžiausią ryšį užmezga su tėvais ar kitais žmonėmis, kurie jais rūpinasi. Tačiau jau mokykliniame amžiuje ir ypač paauglystėje ta draugystė su bendraamžiais įgauna ypatingą svarbą.
Kiekvienas iš mūsų turime stiprų poreikį priklausyti tam tikrai grupei. Būdami visai maži tokia grupė mums yra šeima, kuri visada yra šalia mūsų. Ir tas jausmas, kad aš jai reikalingas ir priklausau šiai grupei, yra labai svarbus. Pradėjus lankyti darželį, mokyklą norisi turėti žmones ir už šeimos ribų - tokius, kuriais vaikas gali pasitikėti, užmegzti abipusį santykį ir atsiremti tais momentais, kai šeimos nėra šalia. Vaikui labiau atsiskyrus nuo šeimos būtent bendravimas su bendraamžiais padeda ugdyti socialinius įgūdžius ir patenkinti įvairius jo emocinius poreikius. Netgi vaikų grumtynės yra vienas iš būdų mokytis suprasti savo ribas, pažinti kito jėgas ir netgi būdas patenkinti prisilietimų poreikį. Artimi ir abipusiai santykiai vaikams garantuoja ir emocinį paramos šaltinį. Apskritai tai yra laikoma vienu svarbiausių veiksnių sklandžiai vaiko raidai. Todėl, jei pamatome, kad vaikas neturi draugų, turime pagalvoti, kaip jam padėti, nes turėti tą artimą ryšį, draugystę yra labai svarbu. Daugybė tyrimų įrodė, jog geri santykiai su bendraamžiais yra svarbus vaikų psichikos sveikatos apsaugos veiksnys. Pastebėta, kad tiems vaikams, kurie turi artimus santykius su bendraamžiais, geriau sekasi mokytis, jie jaučiasi saugiau, jiems lengviau išspręsti kylančias problemas. Negalima teigti, jog jei vaikas tų artimų santykių neturi, tai yra labai blogai. Tikrai nėra taip, kad visiems reikia daugybės draugų. Tačiau gali būti, kad vaikui reikia pagalbos užmezgant ir puoselėjant tuos santykius, ir mes, tėvai, galime jam padėti.