Visais laikais moterys galėjo gimdyti iki pat menopauzės, jei tik pavykdavo pastoti. Tačiau pastarąjį dešimtmetį pastebima tendencija, kad moterys vis dažniau atideda motinystę vėlesniam laikui. Šiandien prie ginekologų kabinetų rikiuojasi nėštukių, perkopusių 40 metų, eilės. Taigi, kokia rizika ir kokie privalumai slypi už vėlyvo gimdymo? Ar tai jau tapo norma?
Vėlyvo Nėštumo Apibrėžimas ir Priežastys
Gimdymo specialistai pripažįsta, kad per pastaruosius dešimtmečius pirmą kartą gimdančiųjų amžius pasikeitė. Šiandien labiau stebina gimdanti 20-metė, o ne 35-erių moteris. Apklausos rodo, kad daugumai dailiosios lyties atstovių geriausias laikas motinystei yra apie trisdešimt metų.
Šią tendenciją lemia įvairios priežastys:
- Vėlesnės santuokos: Šiais laikais santuokos sudaromos gerokai vėliau nei anksčiau.
- Karjeros siekiai: Daugumai moterų svarbu baigus mokslus įgyti profesinės patirties, įsitvirtinti darbo rinkoje.
- Skyrybų skaičius: Vis didėjantis skyrybų skaičius taip pat skatina vėliau gimdyti. Daug vyrų ir moterų, kurie po pirmos santuokos užmezga naujus santykius, nori susilaukti atžalos ir su naujuoju partneriu ar partnere.
- Nauji gydymo metodai: Nauji gydymo metodai leidžia vaikų trokštančioms poroms jų susilaukti po ilgų nevaisingumo metų.
Vaisingiausi Metai ir Rizikingas Nėštumas
Tikimybė pastoti sulig kiekvienais metais mažėja. Kiaušidės bėgant metams sensta, o ovuliacija po 35 metų nebėra tokia sklandi, kaip būnant 25 metų. Vyresnėms moterims vis dažniau pasitaiko ciklų be ovuliacijos, be to, lieka vis mažiau kiaušialąsčių.
Jei moteris vaikučio laukiasi 35 -erių metų ir vėliau, jos nėštumas apibūdinamas kaip „rizikos nėštumas“. Tačiau, esant gerai nėščiųjų priežiūrai, nėra reikalo kalbėti apie didesnį pavojų motinai ar kūdikiui.
Taip pat skaitykite: Gimdymas virš 35 metų
Rizikos Aspektai
Reprodukcinis moters periodas prasideda apie 16-17 metus, ir tęsiasi iki 27-28 m. Po 25 metų moters organizmas palaipsniui sensta. Ne vienai moteriai šiuo periodu pasireiškia pirmieji osteoporozės, osteochondrozės požymiai, įvairios ginekologinės problemos, trukdančios pastoti ar išnešioti kūdikį.
Besilaukiančios vyresnio amžiaus moterys dažniau skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, nutukimu, diabetu, sąnarių ir kitomis ligomis.
Pirmąkart gimdančioms 30-etėms gresia sunkesnis gimdymas, rizika susilaukti vaikučio su Dauno sindromu išauga 9 kartus, o tikimybė, kad gimdymas baigsis Cezario pjūviu - iki 40 proc. Po 35 metų vaisingumas mažėja, pastoti būna sunkiau, o nuo 40 ar 42 metų, nusilpus kiaušidžių veiklai, ši galimybė beveik išnyksta.
Vyresnio amžiaus moteriai persileidimo, vaisiaus pernešiojimo, kraujavimo ir kūdikio apsigimimo tikimybė taip pat yra didesnė. Taip pat paprastai vėlesnis nėštumas nerekomenduojamas dėl dažnesnių chromosominių anomalijų, išaugančios gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizikos.
Dažniausios rizikos nėštumo metu:
Taip pat skaitykite: Kada taikoma vakuumo pagalba gimdyme?
- Diabetas: Vyresnio amžiaus moterys dažniau serga cukriniu diabetu ar nėštumo metu (nėštumo diabetu). Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų - apsigimimus, persileidimą ir preeklampsiją.
- Preeklampsija: Tai ypač pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai: kepenys, inkstai, smegenys, įvykti persileidimas.
- Aukštas kraujo spaudimas: Hipertenzija padidina preeklampsijos riziką, gali sukelti priešlaikinį gimdymą, placentos atsiskyrimą.
- Daugiavaisis nėštumas: Vyresnio amžiaus moterys dažniau nei jaunesnės moterys laukiasi dvynių, trynukų. Tai padidina priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos, nėštumo diabeto tikimybę.
- Genetinių ligų rizika: Taip pat didėja nuo 35-erių metų.
Galimi Privalumai
Kai kurie mokslininkai teigia, kad vėlyvas gimdymas - neabejotina nauda. Amerikiečių mokslininkų duomenimis, jei moteris susilaukė vaiko būdama virš keturiasdešimties, didesnė tikimybė, kad jos gyvenimo trukmė pailgės.
Kaip teigia tyrimui vadovavęs profesorius Kenas R. Smithas, jei moteris iš jūsų šeimos gimdė būdama vyresnio amžiaus, didelė tikimybė, kad ir jūsų gyvenimas bus ilgesnis. Vėlyvas gimdymas yra rodiklis, kad egzistuoja tam tikros genetinės priežasties, lemiančios, jog ilgaamžiškumas bus perduodamas iš kartos į kartą. Genetikai padarė išvadas, kad vėlyva motinystė 14-17 proc. sumažina mirtingumo riziką po 50 metų. Taip pat pastebėta, kad vėlai gimdžiusių moterų broliams taip pat 20-22 proc. sumažėja ankstyvos mirties rizika. Vėlyvas gimdymas ir ilgaamžiškumas taip pat siejasi su vėlyva menopauze.
Tyrimai parodo, kad vaikai, kurių mamos juos pagimdė būdamos vyresnės nei 35 m., turi mažiau elgesio sutrikimų nei kiti jų bendraamžiai. Tyrimo autoriai mano, kad vyresnės mamos turi daugiau kantrybės su vaikais.
Psichologiniai Aspektai
Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologė Vitalija Mikutainienė pastebėjo, kad vėlyva motinystė turi tiek savo pliusų, tiek minusų. Dažniausiai nėštumą planuodama vyresnė moteris emociškai yra brandesnė, ji turi didesnį finansinį užtikrintumą, kitaip reaguoja į įvairias situacijas, geriau įsivaizduoja, kas gali nutikti su vaiku.
Aišku, yra ir trūkumų - didesnė gyvenimo patirtis sąlygoja daugiau baimių, kad kažkas atsitiks su vaiku, tuomet atsiranda perteklinis noras jį apsaugoti, noras tobulai auginti, labiau išlepinti.
Taip pat skaitykite: Interviu: Ineta Stasiulytė apie gimdymą
Gydytojų Rekomendacijos
Akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius teigia, kad vieno atsakymo į klausimą apie gimdymo po 45 nėra. Dažniausiai 45-55 metais įvyksta menopauzė, moterims baigiasi menstruacijos, išsenka folikulų atsargos, todėl remiantis moters fiziologija, galima teigti, kad gimdymas po 45 m. neturėtų būti rekomenduojamas.
H. Stankevičiaus teigimu, jei tokiame amžiuje moteriai dar nebūna įvykusi menopauzė, vyksta kiti procesai - fioziologinis kiaušialąstės senėjimas. Tai reiškia, kad kiaušialąstė sunkiau apvaisinama, zigota sunkiau implantuojasi, o implantavus daugiau šansų, kad gali įvykti persileidimas. Taip pat ženkliai padidėja apsigimimų rizika.
Klinikos „Motina ir vaikas“ gydytojos akušerės - ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės, teigimu, įprastai kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai: 13-os, 18-os savaičių ir po 30 savaitės tam, kad būtų įvertintas tikslus vaisiaus augimas, rizikos faktoriai, patologijos.
Nėštumo Priežiūra Vyresniame Amžiuje
Sulaukus 35-erių, vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė, tad nėštumo priežiūrai turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys. Šiuo amžiaus periodu, jau ankstyvo nėštumo metu, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus: 11-os, 13-os ir iki 20-tos savaitės.
Svarbiausi ir būtiniausi tyrimai: gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, šlapimo pasėlis, tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų - sifilio, AIDS, ŽIV, hepatito B. Taip pat svarbu įvertinti, ar nėščiajai nėra anemijos, ar ji neturi naminių gyvūnų, nedirba tam tikrose pramonės srityse, kuriose naudojamos cheminės medžiagos, kurios galėtų sukelti pavojų nėštumui ir vaisiaus sveikatai.
Patarimai Nėščioms Moterims
Prieš planuojant pastoti, reikėtų planinės akušerio ginekologo konsultacijos, nes reikalinga įvertinti, ar moters sveikata nereikalauja detalesnio ištyrimo ar gydymo. Reikėtų pradėti nuo sveiko gyvenimo būdo, žalingų įpročių atsisakymo, folinės rūgšties vartojimo, pasitikslinimo apie persirgtas/nepersirgtas vaikiškas ligas (raudonukė, vėjaraupiai). Derinti sveiką pilnavertę mitybą su fiziniu aktyvumu, nutukusioms stengtis sumažinti kūno svorį.
Nėštumo laikotarpiu būtina tęsti aukščiau nurodytas rekomendacijas, folinė rūgštis privaloma iki 12-os savaitės. Pastojus papildomai reikėtų vengti visuotinių susibūrimų, kontakto su sergančiais asmenimis, kontakto su gyvūnais. Vengti bet kokio sąlyčio su lakiomis cheminėmis medžiagomis, nevartoti savavališkai jokių medikamentų. Laiku kreiptis į gydymo įstaigą nėščiosios įskaitos tyrimams, o 11-13 savaitę labai svarbi ginekologo konsultacija ir vaisiaus echoskopija.