Įvadas
Vaikystė - ypatingas ir lemiamas žmogaus gyvenimo etapas, kuriame formuojasi asmenybė, pasaulėžiūra ir vertybės. Vaikas, būdamas ypač imlus aplinkai, sugeria viską, kas vyksta aplinkui, todėl auklėjimas ir aplinka vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį jo psichikos vystymesi. Šiame straipsnyje gilinamasi į vaikų patirtis, ypač susijusias su išėjimu iš vaikų globos namų, aptariant iššūkius, galimybes ir visuomenės vaidmenį užtikrinant sėkmingą šių jaunuolių integraciją į savarankišką gyvenimą.
Vaikų globos namų patirtis
Institucinė globa, nors ir būtina kraštutiniais atvejais, gali turėti neigiamų pasekmių vaiko psichikai. Vaikų psichiatrė J. Anikinaitė pabrėžia, kad augimas vaikų globos namuose vaikui gali tapti ilgalaike neigiama patirtimi, nes vaikas ne tik atskiriamas nuo savo biologinės šeimos, bet ir praranda galimybę augti saugioje, puoselėjančioje aplinkoje, kur galėtų patirti nuoseklaus, artimo, pasitikėjimu grįsto ryšio gydomąjį poveikį.
Ryšio svarba
Tvirtas, saugus ir nuoseklus ryšys su vienu suaugusiuoju yra itin svarbus. Jis padeda vaikui sukurti tvirtą pamatą, nuo kurio atsispyręs vaikas gali drąsiai eiti į pasaulį ir jį tyrinėti, ugdyti įgūdžius ir leisti vystytis prigimtinėms dovanoms bei gebėjimams. Tokios aplinkos vaiko raida vystosi geriausiai, poreikiai yra patenkinami, jis jaučiasi saugus ir mokosi bendrauti su šalia jo esančiais žmonėmis. Globos namuose sunku užtikrinti juntamą saugumą, nuoseklumą ir pastovumą, nes dėl dažnos darbuotojų kaitos vaikas negali saugiai prisirišti prie vieno suaugusiojo, o auklėjimo metodai dažnai būna nenuoseklūs. Tai įneša dar daugiau chaoso jau į taip chaotišką vaiko gyvenimą.
Psichikos sutrikimai ir institucinė globa
Tyrimai rodo, kad institucinėje globoje augančių vaikų intelektas dažnai būna žemesnis, prasčiau vystosi jų kognityvinės funkcijos, atsakingos už mokymąsi, dėmesio išlaikymą, planavimą ir loginį mąstymą. Psichiatrai stebi vaikų elgesio ir emocinius sutrikimus, mokymosi sunkumus, depresijos bei nerimo simptomus, save žalojantį elgesį ir kitus požymius, kurių galima būtų išvengti, jei vaikui būtų suteikta galimybė saugiai augti ir vystytis puoselėjančioje šeimos aplinkoje.
Įsitikinimų sistema
Vaiko patirtys formuoja jo įsitikinimus apie kitus žmones, pasaulį ir save. Be tėvų globos likę vaikai dažnai išmoksta, jog suaugusiais negalima pasitikėti, jog pasaulis yra nesaugus ir kad jie yra neverti rūpinimosi ir meilės. Padrąsinančio ir palaikančio žodžio stoka lemia tai, jog vaikas nepasitiki savimi. Todėl suaugusiems labai svarbu keisti vaiko įsitikinimų sistemą, suteikiant jiems naujas patirtis ir naujus žodžius. Vaikas turi girdėti: „Tau pavyks“, „Tu esi brangus“, „Žinau, kad šiandien nepasisekė, bet vis tiek tave myliu“. Pakeitus vaiko įsitikinimų sistemą, galima tikėtis, jog jis išnaudos didesnę dalį savo turimo potencialo.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Stigma ir jos pasekmės
Vaikų globos namuose augantys vaikai yra tarsi su stigma. Su tokiais vaikais vis dar vengiama bendrauti. Stigma reiškia diskriminaciją, pasmerkimą ir gėdą dėl to koks esu. Ji neskatina visuomenės narių priimti ir mylėti vienas kitą, ne už tai ką darau, ar ko esu pasiekęs, bet tiesiog už tai kas esu ir, kad esu vertingas toks, koks esu. Stigmatizuodami žmones, mes kaip visuomenė, praleidžiame galimybę pamatyti juose slypinčias skirtingas dovanas ir gebėjimus, kurie priešingu atveju galėtų pasitarnauti visuomenės labui.
Pasirengimas savarankiškam gyvenimui
Išėjimas iš globos namų yra svarbus etapas jaunuolio gyvenime, žymintis perėjimą į savarankišką gyvenimą. Tačiau šis procesas gali būti sudėtingas ir kupinas iššūkių, nes jaunuoliai dažnai neturi reikiamų įgūdžių ir paramos, kad galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę.
Įgūdžių ugdymas
Svarbu užtikrinti, kad globos namuose augantys vaikai gautų tinkamą išsilavinimą ir ugdytų praktinius įgūdžius, reikalingus savarankiškam gyvenimui. Tai apima finansinio raštingumo, maisto gaminimo, buities tvarkymo, darbo paieškos ir kitus įgūdžius.
Psichologinė parama
Perėjimas į savarankišką gyvenimą gali būti emociškai sudėtingas, todėl svarbu užtikrinti, kad jaunuoliai gautų psichologinę paramą ir konsultacijas. Tai gali padėti jiems įveikti nerimą, depresiją, vienišumą ir kitus sunkumus.
Būsto užtikrinimas
Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria iš globos namų išeinantys jaunuoliai, yra būsto trūkumas. Svarbu užtikrinti, kad jie turėtų galimybę gauti socialinį būstą, nuomos subsidijas ar kitą pagalbą, kad galėtų apsirūpinti saugiu ir tinkamu būstu.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Darbo paieška
Darbo paieška taip pat gali būti didelis iššūkis, ypač jaunuoliams, neturintiems patirties ar išsilavinimo. Svarbu užtikrinti, kad jie gautų profesinį orientavimą, mokymus ir pagalbą ieškant darbo.
Socialinė integracija
Iš globos namų išeinantys jaunuoliai dažnai jaučiasi atskirti nuo visuomenės. Svarbu sudaryti jiems galimybes dalyvauti socialinėje veikloje, užmegzti ryšius su kitais žmonėmis ir integruotis į bendruomenę.
Visuomenės vaidmuo
Visuomenė vaidina svarbų vaidmenį padedant iš globos namų išeinantiems jaunuoliams sėkmingai integruotis į savarankišką gyvenimą. Tai apima:
- Globėjų ir įtėvių skatinimas: Svarbu skatinti žmones tapti globėjais ar įtėviais, ypač vyresnio amžiaus vaikams, likusiems be tėvų globos.
- Parama organizacijoms: Svarbu remti organizacijas, kurios teikia pagalbą iš globos namų išeinantiems jaunuoliams.
- Sąmoningumo didinimas: Svarbu didinti visuomenės sąmoningumą apie iš globos namų išeinančių jaunuolių problemas ir poreikius.
- Tolerancijos ugdymas: Svarbu ugdyti toleranciją ir supratimą visuomenėje, kad būtų galima sumažinti stigmatizaciją ir diskriminaciją, su kuria susiduria iš globos namų išeinantys jaunuoliai.
Šeimos svarba
Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko socializacijos institucija. Joje vaikas mokosi bendrauti, pažinti pasaulį, perima vertybes ir normas. Šeimos atmosfera, tarpusavio santykiai, auklėjimo stilius - visa tai daro didžiulę įtaką vaiko psichikos vystymuisi.
Auklėjimo stiliai
Auklėjimo stilius - tai tėvų elgesio būdas, bendraujant su vaiku.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
- Autoritarinis: griežtos taisyklės, reikalavimai, kontrolė, mažai šilumos ir palaikymo.
- Autoritetingas: aiškios taisyklės ir ribos, bet kartu daug šilumos, palaikymo, supratimo.
- Permisinis: mažai taisyklių ir ribų, daug šilumos ir palaikymo, leidžiama viskas.
- Atsainus: mažai taisyklių ir ribų, mažai šilumos ir palaikymo, vaikas paliekamas pats sau.
Auklėjimo stilių poveikis vaikams
Kiekvienas auklėjimo stilius skirtingai veikia vaiko psichiką:
- Autoritarinis: vaikai dažnai būna paklusnūs, bet nelaimingi, nerimastingi, nepasitikintys savimi, linkę į depresiją.
- Autoritetingas: vaikai būna savarankiški, pasitikintys savimi, draugiški, gerai jaučiasi emociškai.
- Permisinis: vaikai būna impulsyvūs, sunkiai kontroliuoja savo elgesį, negerbia autoritetų, dažnai būna nelaimingi.
- Atsainus: vaikai jaučiasi atstumti, nesaugūs, turi problemų su savikontrole, dažnai būna linkę į žalingus įpročius.