Kraujo spaudimas ir pulsas yra du pagrindiniai rodikliai, kurie daug pasako apie žmogaus sveikatą. Kraujo spaudimas - tai vienas pagrindinių rodiklių, nuolat stebimų medicinoje. Jis apibūdina jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai cirkuliuoja per kūną. Kraujo spaudimas nėra vien tik skaičius - tai svarbi informacija apie širdies ir kraujagyslių sveikatą bei organizmo būklę. Pulsas yra kraujo arterijų „bangavimas“, kuris yra tiesiogiai susijęs su širdies veikla.
Šiandien šis rodiklis matuojamas 3 pagrindiniais būdais - čiuopiant arteriją (dažniausiai riešo arba kaklo) bei skaičiuojant „bangavimus“, spaudimo matuoklio arba pulsoksimetro pagalba. Pulsą apčiuopos metu dažniausiai nustato medikai, o namie tam yra patogiausia naudoti kraujospūdžio matuoklį.
Per didelis arba per mažas kraujo spaudimas gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi, todėl svarbu žinoti, koks yra normalus kraujo spaudimas pagal amžių. Nors atrodytų, kad šie skaičiai priklauso tik nuo amžiaus, iš tikrųjų juos veikia daugybė veiksnių: gyvenimo būdas, mityba, stresas, fizinis aktyvumas ir net paros metas.
Normalus kraujo spaudimas skirtingais gyvenimo etapais
Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus „normalaus“ kraujo spaudimo diapazonus, nes su amžiumi keičiasi ir organizmo funkcijos.
Vaikų kraujo spaudimas
Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Vaikų kraujospūdis vertinamas kitaip nei suaugusiųjų, nes jų normos nėra pateikiamos vienodais skaičiais. Kai kurie tėvai nustemba, kad vaikų normalus spaudimas yra gerokai žemesnis nei suaugusiųjų. Tai natūralu, nes jų kraujagyslės yra elastingesnės, o širdies sistema - aktyviai besivystanti. Kūdikiai turi žemiausią kraujospūdį iš visų vaikų grupių. Šiame amžiuje svarbiausia yra ne skaičiai, o bendras vaiko elgesys.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg.
Paauglių kraujo spaudimas
Paauglystės laikotarpiu kraujo spaudimas yra gana kintantis. Tai priklauso nuo brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Nuo maždaug 13 metų, kraujo spaudimas gali palaipsniui didėti dėl hormoninių pokyčių ir aktyvaus augimo. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui.
Suaugusiųjų kraujo spaudimas
Suaugusiesiems optimalus kraujo spaudimas yra laikomas 120/80 mmHg arba šiek tiek žemesnis. Suaugusiesiems normos yra vienodos nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Tai reiškia, kad normalus kraujo spaudimas moterims ir vyrams vertinamas pagal tuos pačius ribinius dydžius: normalus kraujo spaudimas suaugusiesiems matuojant namuose yra mažesnis nei 120/70 mmHg, padidėjęs spaudimas matuojant namuose: sistolinis 120-134 mmHg ar diastolinis 70-84 mmHg. Jeigu matuojant namuose vidutinis spaudimas ≥135/85 mmHg nustatoma hipertenzija.
Visgi dėl skirtingo gyvenimo būdo ir genetikos daug žmonių susiduria su aukštesniu spaudimu (140/90 mmHg ar daugiau), kas laikoma hipertenzija. Hipertenzijos rizika dažnai didėja dėl streso, netinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo trūkumo. Daugelį metų buvo manoma, kad hipertenzija būdinga tik suaugusiesiems. Tačiau šiandien žinoma, kad net ir vaikai gali turėti padidėjusį spaudimą.
Vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimas
Senstant, kraujo spaudimas linkęs didėti. Dėl arterijų sienelių standumo, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių kraujagyslių elastingumas mažėja, kas lemia padidėjusį spaudimą. Vyresnio amžiaus žmonėms kraujospūdis dažnai būna aukštesnis nei jaunystėje, tačiau tai nereiškia, kad jiems galioja kitokios normos - diagnostinės ribos senjorams yra tokios pačios kaip suaugusiesiems ir hipertenzija nustatoma nuo 135/85 mmHg. Vis dėlto su amžiumi kraujagyslės standėja, mažėja jų elastingumas, todėl sistolinis kraujospūdis populiacijoje natūraliai linkęs kilti. Vyresniems žmonėms dažnai norma laikoma 130-140 mmHg sistoliniam ir 70-90 mmHg diastoliniam spaudimui, tačiau geriausia, kad spaudimas būtų kiek įmanoma artimas suaugusio žmogaus normoms, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Faktoriai, lemiantys kraujo spaudimo pokyčius su amžiumi
Kraujo spaudimą veikia įvairūs tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai, kurie skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir asmens gyvenimo būdo.
Genetiniai veiksniai ir paveldimumas
Genetika išties yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių polinkį į aukštą ar žemą kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra žmonių su hipertenzija, yra didesnė tikimybė, kad spaudimas gali būti didesnis ir kitiems šeimos nariams.
Gyvenimo būdas
Mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir stresas taip pat yra nepaprastai svarbūs veiksniai, lemiantys kraujo spaudimą. Nesubalansuota mityba, per daug druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo. Fizinio aktyvumo stoka taip pat gali lemti padidėjusį spaudimą.
Ligos
Kai kurios sveikatos būklės, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir hormonų disbalansas, dažnai sukelia kraujospūdžio pokyčius. Cukrinis diabetas gali pakenkti kraujagyslių sienelėms, o tai sukelia hipertenziją, o inkstų ligos dažnai tiesiogiai veikia spaudimą, nes inkstai atsakingi už skysčių pusiausvyrą organizme.
Ką reiškia aukštas ir žemas kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimo pokyčiai - tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs kraujo spaudimas - gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, todėl svarbu suprasti, ką reiškia šie rodikliai ir kokia jų įtaka organizmui.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)
Hipertenzija apibūdinama kaip būklė, kai kraujo spaudimas nuolat viršija normos ribas, tai yra, sistolinis spaudimas dažniausiai viršija 140 mmHg, o diastolinis - 90 mmHg. Hipertenzija gali atsirasti dėl genetinių priežasčių, netinkamo gyvenimo būdo, rūkymo, nutukimo ar kitų lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar inkstų problemos. Ši būklė yra pavojinga, nes ilgainiui padidėjęs spaudimas gali pažeisti kraujagysles, širdį ir sukelti infarktą ar insultą.
Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija)
Hipotenzija yra būklė, kai kraujo spaudimas yra žemesnis nei įprasta - sistolinis spaudimas mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis - žemesnis nei 60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra natūralus ir nesukelia problemų, jis gali tapti pavojingu, jei kraujas nepakankamai aprūpina smegenis ir kitus organus deguonimi. Hipotenzijos priežastys gali būti dehidratacija, netinkama mityba, kraujotakos sutrikimai, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, hormoniniai pokyčiai ar tam tikrų vaistų vartojimas. Dėl to žmogus gali jausti galvos svaigimą, nuovargį.
Tiek hipertenzija, tiek hipotenzija gali turėti įtakos gyvenimo kokybei, todėl, pastebėjus, kad kraujo spaudimas yra nuolat aukštas ar žemas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris padėtų nustatyti priežastis ir pasiūlytų tinkamiausią gydymą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.
Simptomai, rodantys, kad jums reikia gydytojo pagalbos
Kai kurių žmonių kraujo spaudimo pokyčiai yra besimptomiai, tačiau kai kurios būklės - ypač stipri hipertenzija ar hipotenzija - gali sukelti pastebimus simptomus. Kreiptis į gydytoją patariama, jei dažnai jaučiamas galvos skausmas (ypač pakaušyje), svaigulys, regėjimo pokyčiai, dusulys ar nuovargis, nes tai gali rodyti padidėjusį kraujo spaudimą. O žemo spaudimo simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas, taip pat reikalauja gydytojo apžiūros.
Gydytojas gali rekomenduoti reguliariai matuoti kraujospūdį namuose, ypač jei yra hipertenzijos ar hipotenzijos rizika. Naudojant kraujo spaudimo matuoklį, galite sekti savo sveikatos būklę, užrašyti rodmenis ir, esant nukrypimams nuo normos, kreiptis į gydytoją. Be to, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti tam tikrus gyvenimo įpročius, kurie padėtų stabilizuoti kraujo spaudimą - vartoti mažiau druskos, reguliariai mankštintis, vengti rūkymo, sumažinti alkoholio vartojimą ir vengti streso.
Kraujospūdžio matuokliai: kokie jie būna ir kaip išsirinkti geriausią?
Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.
Kraujospūdžio matuoklių tipai
Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai
Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais. Mechaninį spaudimo matuoklį sudaro manometras (slėgio rodiklis), rankinė pompa ir stetoskopas, todėl norint išmatuoti kraujo spaudimą reikia specialių įgūdžių. Mechaniniai matuokliai laikomi patikimais ir ilgalaikiais, tačiau jei spaudimą reikia matuoti kasdien, toks matuoklis gali būti nepatogus. Tokiu atveju jums tinkamesnis bus automatinis kraujospūdžio aparatas. Bet jei visgi mokate naudoti mechaninį spaudimo matuoklį, galite įsigyti B.WELL MED-63 matuoklį.
Automatiniai matuokliai
Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Paprastai jie turi didelį ekraną, kuriame rodoma informacija, o kai kurie modeliai netgi gali išsaugoti matavimo istoriją. Automatiniai matuokliai gali būti dviejų tipų - matuojantys spaudimą ties žastu ir riešu:
- Žasto matuokliai. Šie matuokliai matuoja kraujo spaudimą uždedant manžetę ant žasto. Jie yra laikomi tikslesniais nei riešo matuokliai ir dažnai rekomenduojami žmonėms, kurie turi problemų su kraujospūdžiu ir turi dažnai matuoti spaudimą.
- Riešo matuokliai. Šie prietaisai kompaktiški, lengvi ir patogūs nešiotis, todėl jie ypač tinka tiems, kurie nori turėti matuoklį kelionėse arba su savimi kasdien. Visgi riešo matuokliai laikomi mažiau tiksliais. Todėl jie labiau tinka jauniems bei sveikatos problemų neturintiems žmonėms, kuriems reikia tik retkarčiais patikrinti kraujo spaudimą. Itin patogus pasirinkimas gali būti OMRON RS4, automatinis riešinis kraujospūdžio matuoklis.
Pusiau automatiniai matuokliai
Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane. Jie yra patogesni už mechaninius, tačiau reikalauja daugiau veiksmų nei pilnai automatiniai modeliai.
Kaip išsirinkti geriausią kraujospūdžio matuoklį?
Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių:
- Naudojimo dažnumas ir tikslumas. Jei kraujospūdį reikia matuoti dažnai, pavyzdžiui, kasdien, geriausia rinktis žasto automatinį matuoklį dėl jo tikslumo ir patogumo. O jei prietaisas jums reikalingas tik kartkartėmis spaudimui patikrinti, gali pakakti ir riešo matuoklio.
- Matavimo istorijos saugojimo galimybė. Kai kurie automatiniai matuokliai turi atminties funkciją, leidžiančią išsaugoti kelių matavimų rezultatus. Tai naudinga žmonėms, kuriems reikia sekti spaudimo pokyčius tam tikrą laiką ir pateikti informaciją gydytojui.
- Ekrano dydis ir duomenų aiškumas. Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama rinktis matuoklius su didesniu ekranu ir aiškiais skaičiais, kad būtų lengviau perskaityti rodmenis. Kai kurie matuokliai taip pat turi spalvotus indikatorius, rodančius, ar spaudimas yra normos ribose.
- Papildomos funkcijos. Kai kurie matuokliai turi papildomas funkcijas, pavyzdžiui, aritmijos indikatorių, kuris praneša apie širdies ritmo sutrikimus. Tokie modeliai gali būti naudingi žmonėms, kurie serga širdies ligomis ir jiems svarbu sekti ne tik kraujospūdį, bet ir pulsą. Puikus pasirinkimas gali būti Omron kraujospūdžio matuoklis.
- Kaina ir patikimumas. Renkantis matuoklį svarbu atkreipti dėmesį į kainos ir kokybės santykį. Nors mechaniniai matuokliai yra pigesni, o taip pat patikimi ir ilgaamžiai, jie gali būti nepatogūs pastoviam naudojimui. Tuo tarpu automatiniai matuokliai yra patogūs, tačiau gali kainuoti daugiau. Žinoma, visuomet galite pasidomėti ir kitų vartotojų atsiliepimais apie skirtingus modelius, kad pasirinkti būtų lengviau. Bet visgi, koks geriausias kraujospūdžio matuoklis bus būtent jums, priklauso nuo individualių poreikių.
Pulso normos pagal amžių
Pulso dažnio norma priklauso nuo žmogaus amžiaus. Naujagimiams ji yra didesnė, o suaugusiems mažesnė. Praktiškai visi spaudimo matuokliai matuoja pulso dažnį, o kai kurie nustato ne tik dažnį, bet ir aptinka neritmišką širdies veiklą (Pvz. Omron M2 classic, Omron M3 comfort ar Microlife BP B2, visi šiuolaikiški Nissei bei LD spaudimo aparatai).
Normalus Širdies susitraukimo dažnis (ŠSD):
- naujagimiams iki 3 mėn.
- Kūdikiams nuo 3 iki 6 mėn.
- Kūdikiams nuo 6 iki 12 mėn.
Vis dėl to norime atkreipti dėmesį, kad normalus pulso dažnis yra individualus, o norma yra tik orientacinė. Pavyzdžiui profesionalūs sportininkai dažniausiai turi treniruotą širdį, kuri išstumia daug kraujo vieno susitraukimo metu, tad tokių susitraukimų organizmui aprūpinti krauju reikia mažiau. 40 dūžių per minutę tokiems sportininkams gali būti visiškai normalus rodiklis. ŠSD yra glaudžiai susijęs su kraujospūdžiu. Kuo kraujo spaudimas didesnis tuo širdis plaka greičiau ir atvirkščiai. Jeigu kraujospūdis yra virš normos ribų tai lemia ir pulso padidėjimą, tai yra normalu. Sunerimti reikėtų jeigu Jūsų kraujo spaudimas yra normalus, o pulsas labai žemas arba aukštas.
Pulso matavimas ir stebėjimas
Pulso dažnį galima nusistatyti pačiam. Vidinėje riešo dalyje, lygiagrečiai nykščiui, truputėlį žemiau link alkūnės, yra tokia duobutė, po išsivertusiais kaulais. Uždėjus du pirštus ant tos vietos galima jausti, kaip dirba mūsų širdis. Tai reikia skaičiuoti, kiek kartų per 15 sekundžių sudirba širdis, o tada gautą skaičių padauginti iš keturių. Taip gaunamas mūsų pulso dažnis.
Pulso dažnis skiriasi skirtingų amžiaus kategorijų žmonių. Iki dviejų metų vaikų pulsas būna didesnis. Jis ramybės būsenoje gali siekti 80-100 dūžių per minutę. Jiems tai yra normalus pulso dažnis. Tuo tarpu nuo dviejų metų iki pensinio amžiaus žmonių pulsas žemesnis. Ramybės būsenoje jis siekia 60-80 dūžių per minutę. Jeigu užsiimama aktyvia veikla, tuomet pulsas padidėja. Atskira kategorija yra sportininkai, nes jų pulsas ramybės būsenoje mažesnis. Jis gali būti ir 50 dūžių per minutę.
Pulso pokyčius išduoda savijauta. Nuo žemo pulso galime jausti bendrą silpnumo jausmą, jėgų neturėjimą. O štai padidėjęs pulsas pasireiškia kitokiais simptomais: gali jaustis širdies drebėjimas, krūtinės srityje pasireiškiantis spaudimo jausmas. Tada labai tikėtina, kad bus padidėjęs ir kraujo spaudimas, o jis gali iššaukti galvos skausmą.
Pastebėjus nemalonius simptomus dėl pulso dažnio pokyčių vertėtų sunerimti. Pulso dažnio pokytis simbolizuoja panašias ligas: pasikimšusių ar visiškai užkimštų kraujagyslių veiklą, smegenų signalo perdavimą, suprastėjusią skydliaukės veiklą. Taip pat gali parodyti išorinius širdies būklės pakitimus: ydas, įvairius širdies įtrūkimus, įplyšimus. Padidėjusi skydliaukės veikla pulsą didina, o sumažėjusi - mažina.
Ką daryti, norint sunormalizuoti širdies veiklą?
Norintiems sunormalizuoti savo pulso dažnį vaistininkas-vedėjas pateikė keletą patarimų. Jie tiks norintiems padažninti, paretinti ar apskritai sunormalizuoti savo pulso dažnį. Tiems, kuriems reikia padidinti širdies dūžių per minutę skaičių, P. Žukauskas siūlo užsiimti aktyvia veikla. Tuomet širdis greičiau varinėja kraują, sukyla kraujospūdis. Žinoma, pritūpimų skaičių reiktų pasirinkti atsargiai, atsižvelgiant į savo savijautą, nes per didelis skaičius gali iššaukti nualpimą. Tačiau, jeigu įmanoma, siūlyčiau padaryti 10-15 pritūpimų vienu kartu. Jeigu galite, tuomet pratimų skaičių reiktų pakartoti 5-6 kartus. Taip pat norintiems padidinti per žemą savo pulso dažnį P. Žukauskas rekomenduoja eleuterokoko ar ženšenio ekstraktus. Anot jo, augalai padeda norint padidinti pulso dažnį. Tuo tarpu norintiems sumažinti pulso dažnį padėti sunkiau. „Vaistai padeda, bet juos reikia vartoti tik su gydytojo rekomendacija. O norint apsieiti be jų, tai svarbi ramybė: prigulti, prisėsti, pernelyg stipriai nereaguoti į dirgiklius“, - paaiškino P. Žukauskas.
Pulso ritmiškumas
Pulsą apibūdina ne tik jo dažnis, tačiau ir daugybė kitų rodiklių, tarp kurių vienas svarbiausių yra ritmiškumas. Neritmiškas pulsas gali būti lengvai nustatomas apčiuopos metu, jį rodo dauguma šiuolaikiškų kraujospūdžio matuoklių. Pulso netolygumai gali būti daugybės ligų simptomas. Viena dažniausių neritmiško pulso priežasčių yra aritmija. Širdies permušimai, keli dūžiai iš eilės, pauzės širdies darbo metu ir kitos būklės gali būti nustatomos pulso matavimo metu. Esant problemoms su pulsu, rekomenduojama naudoti gamintojo „Microlife“ AFIB serijos kraujospūdžio matuoklius. Jie buvo sukurti specialiai tam, kad maksimaliai įvertintų pulsą kraujo spaudimo matavimo metu. Pvz. kraujospūdžio matuoklis „Microlife“ BP B3 AFIB nustato pulso aritmijas ir prieširdžių virpėjimus, tad Jūsų širdies permušimai tikrai neliks nepastebėti. Aritmijos bei pulso netolygumų nustatymui didelę įtaką turi matavimo trukmė. Kuo ilgiau atliekamas matavimas, tuo lengviau pastebėti netaisyklingą širdies veiklą. Spaudimo matuoklis Microlife BP B3 AFIB turi MAM režimą kurio metu atliekami 3 matavimai iš eilės, o nustatant pulso netolygumus vertinami visų šių matavimų duomenys.
Taigi stebėti pulsą yra būtina norint įsivertinti savo sveikatos būklę. Reikia vertinti ne tik jo dažnį, bet ir tolygumą, priklausomybę nuo kraujo spaudimo bei kitus parametrus. Tai padaryti padeda kraujospūdžio matuokliai, kuriuos vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai naudoja beveik kasdien.