Lietuvos sveikatos apsaugos sistema susiduria su daugybe iššūkių, pradedant finansavimo problemomis ir baigiant specialistų stygiumi. Vienas iš opiausių klausimų - medikų atlyginimai, kurie dažnai neatitinka jų darbo krūvio ir atsakomybės. Ši problema tiesiogiai veikia paslaugų kokybę, prieinamumą ir lemia specialistų emigraciją.
Surogatinės motinystės klausimas Lietuvoje
Šiame straipsnyje aptarsime surogatinės motinystės klausimą Lietuvoje, kur ši praktika nėra įteisinta. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad Lietuvoje nėra teisės aktų, reglamentuojančių surogatinę motinystę. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte pagalbinis apvaisinimas numatomas tik tarp sutuoktinių. Todėl nenuostabu, kad alio.lt svetainėje pasirodęs įtartinas skelbimas buvo kaip mat pašalintas. Skelbime buvo ieškoma surogatinė mama iki 35 metų amžiaus, pagimdžiusi sveiką ar sveikus vaikus normaliu būdu, be Cezario pjūvio, siūlant 5000 $ atlyginimą.
Surogatinė motinystė - vienas nevaisingumo gydymo metodų, kai kūdikį porai išnešioja ir pagimdo „pakaitinė“ arba „surogatinė“ mama. „Grynoji“ arba nėštumo surogacija yra tada, kai moteris išnešioja ir pagimdo kūdikį „genetinei“ porai, t.y., porai, kuriai reikia vaiko, ir kuri dėl tam tikrų priežasčių negali jo susilaukti. Grynosios surogacijos atveju kūdikiui pradėti naudojamos genetinių tėvų lytinės ląstelės - kiaušialąstės ir spermijai. Atlikus pagalbinį apvaisinimą laboratorijoje, sukurti embrionai perkeliami į surogatinės mamos gimdą. Taip suteikiama galimybė nėštumui vystytis. Tokiu atveju kūdikis ir jį nešiojanti moteris genetiniais ryšiais nėra susiję, t. y., surogatinė mama nešioja genetiškai ne savo vaiką. Gimęs kūdikis teisiškai yra „genetinės“ poros vaikas.
Egzistuoja ir kita surogacijos forma, kai surogatinė mama inseminacijos į gimdą metu apvaisinama poros, norinčios vaiko, partnerio sperma. Tokiu atveju surogatinę mamą ir vaisių sieja genetinis ryšys. Dėl neapibrėžto teisinio reguliavimo duomenų apie tokios rūšies surogatinę motinystę mažai.
Grynoji (IVF) surogacija leidžiama ir taikoma Didžiojoje Britanijoje, JAV, Australijoje (skirtinga teisinė reguliacija skirtingose valstijose). Europoje grynoji surogacija leidžiama ir taikoma Baltarusijoje, Graikijoje, Izraelyje, Kazachstane, Rusijoje. Daugumoje šalių - draudžiama.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje
Pateikiant argumentus „už“ surogatinę motinystę reikėtų paminėti medicinines priežastis, dėl kurių šis gydymo metodas gali būti taikomas. Surogatinė motinystė gali būti taikoma moterims, kurios neturi gimdos dėl įgimtos anomalijos arba po atliktos chirurginės gimdos pašalinimo operacijos. Pavyzdžiui, moterys, kurioms diagnozuotas Mayer-Rokitansky sindromas, neturi gimdos dėl įgimto sklaidos defekto, tačiau jų kiaušidžių funkcija normali. Gimda pacientėms gali būti pašalinta dėl naviko, pogimdyminio kraujavimo. Surogatinė motinystė taip pat galėtų tikti ir tais atvejais, kai moterys patiria daugybinius pasikartojančius persileidimus arba kai gydymas pagalbiniais apvaisinimo būdais yra nesėkmingas. Dar viena grupė pacienčių, kurioms gali būti siūloma surogatinė motinystė - tai sunkiomis ligomis sergančios ligonės (inkstų, širdies), kurioms nėštumas pablogintų sveikatos būklę ir sukeltų pavojų gyvybei.
Surogatinė motinystė - kontraversiškas gydymo metodas, todėl reikalinga griežta teisinė reguliacija. Pagrindinės problemos, su kuriomis gali būti susiduriama: a) Surogatinė mama gali nenorėti atiduoti vaiko genetinei porai. b) Jei gimsta nesveikas vaikas, jo gali atsisakyti ir genetinė pora, ir surogatinė mama. c) Dažnai iškyla klausimas - ar etiška mokėti surogatinei motinai už pagalbą. Jei mokėti, tai kiek? d) Šiuo metu nėra duomenų apie vaikų, gimusių surogatinėms motinoms, ilgalaikių sveikatos bei psichologinės būklės stebėjimų rezultatų. Taip pat nėra aiški surogatinės motinystės įtaka pačios surogatinės mamos bei genetinių tėvų psichologijai.
Surogatines motinas genetinės poros dažniausiai susiranda pačios. Dažnai surogatinė motinystė būna “altruistinė”. Šiuo metu surogatinės motinystės naudojimas dėl karjeros ar socialinių priežasčių nėra pateisinamas. Galimas socialiai silpnų moterų išnaudojimas.
Lietuvoje atlygintina surogacija galėtų būti prilyginta prekybai žmonėmis ir taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės. Užsienio valstybėse daugiausia įstatymais yra bandoma sureguliuoti iš surogacijos kylančias problemas, susijusias su civiliniais klausimais: tėvystės nustatymu, vaiko pilietybe, įvaikinimu ir pan. Tačiau pagrindinis valstybių keliamas klausimas yra susijęs su tuo, ar surogacija turėtų būti uždrausta kaip reiškinys, prieštaraujantis gerai moralei ir visuomenėje nusistovėjusioms normoms, ar priešingai - ją reikėtų legalizuoti, sureglamentuojant su šia technologija susijusius klausimus.
Tose šalyse, kur surogatinė motinystė yra leidžiama, yra nustatyti du teisiniai požiūriai: 1) visos teisės į kūdikį, kurį pagimdė surogatinė motina, priklauso kūdikio genetiniams tėvams; 2) genetiniai tėvai gali būti registruoti kūdikio tėvais tik sutikus surogatiniai motinai.
Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“
Liberalus požiūris į surogaciją yra Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Danijoje. Šiose šalyse yra leidžiama altruistinė surogacija, tačiau ji griežtai reglamentuota. Altruistinė surogacija leidžiama: Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Ispanijoje, Kanadoje, Nyderlanduose ir kai kurios JAV valstijos, Gruzijoje, Švedijoje. Atlygintinė surogacija leidžiama: Ukrainoje, Rusijoje, Indijoje, Čekijoje, Pietų Afrikoje. Belgijoje, Airijoje ir Suomijoje surogatinių motinų dalyvavimas nevaisingumo gydymui nėra sureguliuotas teisės aktais, tačiau egzistuoja praktikoje.
Atlyginimų situacija periferijoje: Ventos ambulatorijos pavyzdys
Ventos ambulatorija, nedidelė įstaiga Akmenės rajone, susiduria su darbuotojų stygiumi. Vadovas M. Lopaitis teigia, kad jaunimas nedega noru atvykti dirbti į periferiją, o turimi gydytojai sensta. Ambulatorijoje yra dviejų šeimos gydytojų etatai, tačiau viena gydytoja išėjo motinystės atostogų, o pavaduojanti gydytoja taip pat išėjo.
Ambulatorija siūlo daugmaž 1300 eurų „į rankas“ bazinį atlyginimą, taip pat įvairius skatinamuosius priedus ne tik darbuotojui, bet ir jo antrai pusei, jei jis/ji taip pat gydytojas. Be to, sudarant 5 metų darbo sutartį ir atsikeliant gyventi į Akmenės rajoną, siūlomas „įsikūrimo paketas“. Pirmąjį darbo mėnesį apgyvendinama nemokamai.
Nepaisant dosnaus skelbimo, vadovas teigia nesulaukęs nė vieno skambučio. Jis mano, kad daugelis jaunųjų medikų įsitikinę, jog didmiestis - ateitis.
Specialistų trūkumas ir jo sprendimo būdai
Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius teigia, kad dėl jaunų gydytojų mes nepajėgūs konkuruoti su užsienio valstybėmis. Todėl jis visiškai pritaria Sveikatos apsaugos ministro siūlymui grąžinti anksčiau buvusią tvarką, kai mokesčių mokėtojų lėšomis studijas baigęs žmogus už tai atidirba pagal paskyrimą.
Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga
Kitaip nei Radviliškyje, kur į šeimos gydytojo vietą medikai viliojami siūlant pinigines 50 tūkst. litų kompensacijas, Mažeikių ligoninėje specialistų stygiaus problema sprendžiama medicinos studijų absolventams apmokant rezidentūros studijas. Jų kaina priklauso nuo srities, bet vidutiniškai kainuoja apie 70 tūkst. litų. Šią naštą per puse dalijamės su savivaldybe. Į mokamą rezidentūrą įstoję medikai, kuriems Mažeikiai sumoka už mokslą ir prideda stipendiją, šiame mieste įsipareigoja dirbti 7 metus.
A. Lidžiaus žodžiais, dirbti gydytojų stygiaus sąlygomis - sudėtinga, nes „deficitas niekada nepagimdo kokybės“.
Regionų problemos ir perspektyvos
Varėna - viena iš daugelio savivaldybių, kurios gydytojų stygiaus problemą bandė spręsti jauniems specialistams siūlydama įvairius priedus prie algos. Tačiau specialistai nenori į rajonus važiuoti dėl to, kad nemato perspektyvų tobulėti.
Varėnos pirminio sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo Stasio Ilginio teigimu, geras ir darbštus šeimos gydytojas gali uždirbti iki 5 tūkst. litų algos į rankas. Tačiau, kaip pastebi Mažeikių ligoninės direktorius A. Lidžius, tam, kad uždirbtų 5 tūkst. litų jaunas specialistas „turi dirbti dieną ir naktį, būti nevalgęs“.
Panevėžiečiai taip pat stokoja šeimos gydytojų. Panevėžio integruotų sveikatos paslaugų centro direktorė Raimonda Ulianskienė teigia, kad jeigu šeimos gydytojui reikėtų buto, būtume pasiruošę jį suteikti.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekano Vytauto Kasiulevičiaus teigimu, gydytojų stygius jaučiamas ne tik nuo centrų nutolusiuose regionuose, bet ir pačiame Vilniaus mieste. Tačiau geresnės sąlygos paprastai siūlomos tolimesniuose regionuose.
Pasak V. Kasiulevičiaus, svarbu, kad į rajono gydymo įstaigą atvykęs jaunas gydytojas gautų visą socialinių paslaugų paketą: būstą, transportą, galimybę savo vaikus leisti į darželį ir mokyklą, kitų lengvatų. Be abejo, turėtų būti ir atitinkamas atlyginimas.
Emigracijos priežastys ir pasekmės
28-erių gydytojas Marius, emigravęs į Vokietiją, teigia, kad jam nepatiko tvarka Lietuvos medicinos sistemoje. Tiksliau, betvarkė. Jis pasakoja apie kyšininkavimą ir ligonių priverstinį medikamentų pirkimą.
Vokietijoje jis atvyko su puikiomis žiniomis, tačiau skaitė tik teisinę reglamentaciją, algoritmus, ką nuo ko pradėti gydyti. Jis teigia, kad Vokietijoje galioja tokia tvarka: jei pacientas labai patenkintas tavo darbu, palieka saldainių dėžutę, gali palikti 10-20 eurų kavai ir saldainiams. Viską atiduodame seselėms, pas kurias ateiname išgerti kavos. Kad kažkas reikalautų kyšio, kaip pasitaiko Lietuvoje, nebūna.
Jis mano, kad problema ir žmonių kultūroje. Pas bobutes gajus sovietinis mąstymas: jei neduosiu kyšio, manęs negydys arba nugydys. Kitas dalykas, gydytojai uždirba per mažai: ne kiekvienam tenka šešeri metai intensyvių studijų, kurių metu negauni nieko.
Darius Mardosas, Danijos lietuvių bendrijos pirmininkas, mano, kad tokį lietuvių pasirinkimą lemia geresnės darbo sąlygos, demokratiškesnė aplinka ir geresni atlyginimai.
Sveikatos sistemos finansavimo problemos
Mama iš pašaukimo medicinos sesele dirbo visą gyvenimą. Taigi, jau nuo mažumės girdėjau, kad tikrai apverktina situacija medicinos srityje. Nors praėjo tiek metų, bet šiandien vis tiek girdžiu tą patį. Tik jau ne iš mamos, o iš kolegų ir pacientų. Ir nepaisant to, kad šiandien jau įvykę didžiuliai pokyčiai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. Šios priemonės gali turėti trumpalaikių teigiamų pasekmių, tačiau jos nei esminių sveikatos sistemos problemų, nei paslaugų kokybės gerinimo nesprendžia iš esmės. Sveikatos apsaugos sistema tarsi ir yra, bet ji neveikia taip, kaip norėtų mūsų pacientai ir medikai. Ogi todėl, kad kaip bežiūrėtume, pirmiausia susiduriame su sveikatos apsaugos sistemos finansavimo problemomis. Sveikatos apsaugos sistema vis lieka podukros vietoje. Kaip sakoma, kažkiek jai „pavalgyt“ duoda, kad visiškai kojų neištiestų, bet tikėtis, kad bus energinga ir efektyvi darbininkė nėra vilčių.
Paciento teisė pasirinkti gydytoją ir gydymo įstaigą yra įtvirtinta įstatymiškai. Tačiau šią galimybę smarkiai apriboja kompensacijų už gydymo paslaugas skyrimas gydymo institucijoms.
Privalomasis sveikatos draudimas iš tikrųjų turi tik labai mažai draudimo požymių. Nesvarbu, kaip gydymo paslaugos yra kompensuojamos - ar iš biudžeto, ar iš PSDF, esmė išlieka ta pati - valstybinis finansavimas, t. y. mokesčių mokėtojų pinigų perskirstymas, ir draudimu tai sunku pavadinti. Kita šio draudimo yda yra ta, kad jis privalomas. O tai reiškia, kad nėra motyvacijos lėšas naudoti taupiai (nei pacientui, nei gydymo paslaugos teikėjui).
Gydymo paslaugas ėmus vertinti standartizuota balų sistema, vienas balas buvo prilygintas 1 litui 10 centų (0,32 euro). Po to, balo įkainis vis mažėjo ir mažėjo. Pavyzdžiui, procedūra kainuoja 100 litų (28,96 euro), o už ją Ligonių kasos sumoka tik 76 litus (22,01 euro). Tai trūkstamai sumai „susimetė“ ir gydymo įstaigos, prašydamos ligonių nusipirkti vaistų ar papildomai susimokėti už mėgintuvėlius tyrimams. Ir visų partijų politikai šaukia, kad tokie „susimetimai“ neteisėti. Bet ar teisėta tyčiotis iš medikų ir pačių pacientų skiriant tokį finansavimą?
Lėšos ribotos ir nepakankamos, kad būtų patenkinami visų pacientų poreikiai. Gydymo įstaigos, pasirašiusios sutartis su Valstybinėmis ligonių kasomis, gauna kvotas, pagal kurias skaičiuojama, kiek paslaugų jos gali teikti gyventojams. Taigi, kuo daugiau dirbama, suteikiama paslaugų, tuo daugiau įstaigos jas turi dengti iš savo vidinių rezervų. O tie „vidiniai rezervai“ - darbuotojų atlyginimų mažinimas, nemokamos atostogos.
Prie sveikatos apsaugos nustekenimo prisideda ir politikų „geri darbai“. Tokie, kaip, pavyzdžiui, minimalios algos didinimas. Norai geri, bet išeina, kaip visada - minimalus atlyginimas beveik lygus vidutiniam, o tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbuotojo atlyginimo mažas skirtumas. Geras pavyzdys - sanitarė. Tai yra nekvalifikuota darbuotoja, bet ji uždirba praktiškai tiek, kiek ir akušerė ar slaugytoja.
Ką belieka daryti į kampą įvarytoms gydymo įstaigoms? Arba mažinti teikiamų medicininių paslaugų kiekį, arba mažinti darbuotojų atlyginimus. Bet kuriuo atveju visi lieka nuskriausti. Tai nėra ko stebėtis, kad mūsų darbštieji medikai keliauja Švedijon, Norvegijon ar Vokietijon, kur jų laukia išskėstom rankom. Taigi, padirbėjus ten ir gavus orų atlygį už savo sunkų darbą, motyvacijos grįžti namo nebelieka.
Eilių mažinimo problemos
Kita amžina problema: kaip sumažinti pacientų eiles gydymo įstaigose? Tai problema, prie kurios sprendimo grįžtama nuolat, bet vis nesėkmingai. Prezidentė pasiūlė priemonę eilėms sumažinti - ekonomines sankcijas gydymo įstaigoms, kurios per nustatytą laiką neaptarnaus paciento ir skirti premijas įstaigoms, kurios tvarkosi geriausiai.
Manau, kad principinis sveikatos apsaugos sistemos trūkumas yra pacientų įtakos stoka. Pacientai nėra vertinami nei kaip sąskaitas apmokantys vartotojai, nei kaip klientai. Dažniausiai įstaigų vadovai atsako, kad yra specialistų ir medicininės įrangos trūkumas. Bet grįžkime prie ištakų: norint pasamdyti papildomų specialistų ar įsigyti reikiamos medicininės įrangos, kaip bebūtų keista, reikalingos lėšos, o jų kaip tik ir trūksta. Visi nepatenkinti - gyventojai nesulaukia pagalbos, medikai pervargę ir finansiškai nemotyvuoti.
tags: #delfi #akusere #atlyginimas