Po gimdymo moters organizme vyksta daugybė pokyčių, todėl svarbu žinoti, kas yra pasmukusi gimda, kaip ją atpažinti, gydyti ir kaip nuo to apsisaugoti. Šis straipsnis apžvelgia pasmukusios gimdos priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo būdus ir prevencines priemones.
Kas Yra Pasmukusi Gimda?
Po gimdymo būna "pasmukusi" ne gimda, o šiek tiek nusileidusios makšties sienelės. Sutrikus laikomajai sistemai, garantuojančiai normalią dubens organų padėtį, gimda, makštis ir šalia jos mažajame dubenyje esantys organai: tiesioji žarna, šlapimo pūslė bei šlaplė, gali slinktis žemyn. Makšties siena, gimda nusileidžia, priartėja prie lytinio plyšio ir pro jį išlenda (prolapsas). Lytinių organų smukimas žemyn yra gimdos ir/ar makšties visiškas arba dalinis nusileidimas pro lytinį plyšį. Kai dubens organai pasislenka žemyn dar labiau, pro lytinį plyšį palaipsniui išvirsta visa makštis.
Dubens organų prolapsas nustatomas 12-30 proc. visų kelis sykius gimdžiusių moterų bei 2 proc. negimdžiusių moterų.
Gimdos Iškritimas: Apibrėžimas ir Formos
Gimdos iškritimas gali būti dalinis ir visiškas. Esant daliniam iškritimui, pro lytinį plyšį išlenda gimdos kaklelis ir dalis gimdos. Kai gimda iškrenta visiškai, visas gimdos kūnas būna žemiau lytinės angos, matomos išsivertusios makšties sienos.
Dubens Dugnas ir Jo Svarba
Dubens dugnas yra rombo formos raiščių (įvairių jungiamojo audinio darinių) ir įvairių raumenų struktūra, kurią riboja gaktinė sąvarža, uodegikaulis ir sėdinkaulių sėdimieji gumburai. Pagrindinės dubens dugno funkcijos yra išlaikyti mažojo dubens, o tuo pačiu ir viso organizmo vidaus organų - gimdos, šlapimo pūslės, žarnyno, stabilią fiziologinę padėtį, užtikrinti normalią jų veiklą. Pavyzdžiui, susilpnėjus dubens dugnui, gali nusileisti gimda, makštis, atsirasti šlapimo ar išmatų nelaikymo problema.
Taip pat skaitykite: Priežiūra po gimdymo
Dubens Dugno Raumenų Funkcijos
Dubens dugno raumenys atlieka įvairias labai svarbias funkcijas: šlapinimasis, tuštinimasis bei dalyvauja gimdymo bei lytinio gyvenimo procesuose. Gimdos dugnas yra svarbiausia vieta, kuri atlaiko pilvo ir dubens organų slėgį. Jį sužalojus sutrinka svarbiausių tarpvietės raumenų veikla, dėl ko atsiranda išmatų nelaikymas, šlapimo nelaikymas, tiesiosios žarnos, makšties ir net gimdos nusileidimas bei kitos problemos. Jeigu gimdos dugnas nesugeba išlaikyti vidaus organų svorio, didėjant pilvo ertmės spaudimui (pavyzdžiui, keliant sunkius daiktus, kosint), gali susidaryti vadinamų išvaržų.
Kodėl Raumenų Funkcija Susilpnėja?
Rizikos veiksniais laikomi nėštumas, gimdymas, nervų ir raumenų plyšimai, tarpvietės ir dubens operacijos, nutukimas, vidurių užkietėjimas, fizinės veiklos stoka, arba atvirkščiai - sunkus fizinis darbas, sunkumų kilnojimas, rūkymas, vyresniame amžiuje (menopauzėje) dėl amžiaus pokyčių ir moteriškų hormonų trūkumo silpnėja raumenų veikla ir jungiamasis audinys bei galimas genetiškai užprogramuotas raumenų silpnumas, pavyzdžiui, dėl kolageno apykaitos sutrikimų.
Tarpvietės raumenys gali būti pažeisti gimdymo metu, jiems plyšus, veržiantis vaisiaus galvai gimdymo takais, kai vaisius yra per stambus, arba gimdyvės dubuo yra per mažas. Todėl kartais gimdymo metu, jeigu stebima didelė tarpvietės plyšimo rizika atliekama epiziotomija (tarpvietės prapjovimas tinkamoje vietoje, kur nėra šių gyvybiškai svarbių tarpvietės raumenų), norint išvengti raumenų plyšimo.
Gimdymo arba stuburo traumų metu gali būti pažeisti ne patys dubens raumenys, bet jų nervai, tuomet taip pat sutrinka jų funkcija - atsiranda ir ilgai išlieka tarpvietės skausmingumas, sutrinka odos jautrumas, šlapinimosi ir tuštinimosi funkcija (atsiranda šlapimo ir išmatų nelaikymas). Taip pat su kai kurių kitų raumenų funkcijos sutrikimais gali atsirasti lytinio susijaudinimo problemos.
Ligos Simptomai Ir Požymiai
- „darinio“ išlindimas pro lytinį plyšį;
- tempimo pojūtis;
- šlapimo nelaikymas;
- negalėjimas pasišlapinti;
- sunkus tuštinimasis;
- skausmas kryžkaulio srityje, praeinantis pagulėjus;
- skausmingi ar nemalonūs lytiniai santykiai;
- kraujavimas dėl išopėjusios makšties gleivinės.
Simptomai pasireiškia moteriai būnat vertikalioje padėtyje, paūmėja ilgai stovint, kostint ar stanginantis. Dubens organų nusileidimas gali būti ir besimptomis.
Taip pat skaitykite: Nėštumo pradžios gimdos susitraukimai: ką turėtumėte žinoti
Papildomi Simptomai
Iškritusi gimda bei makšties sienelės sausėja, šiurkštėja, išsilygina raukšlės. Dėl sutrikusios audinių mitybos bei mechaninio trynimosi vaikštant, makšties sienoje ir gimdos kaklelyje susidaro trofinės opos. Iškritus gimdai persilenkia šlaplė, todėl sutrinka šlapimo nutekėjimas, susidaro palankios sąlygos atsirasti šlapimo takų infekcijai.
Diagnostika
Pirmiausia ginekologo kėdėje apžiūrima tarpvietės, lyties organų oda ir gleivinė (pigmentacija, iššutimai, išopėjimai). Pacientei stipriai stanginantis, nustatoma žemiausiai esančio makšties ar gimdos kaklelio taško padėtis (negalima makšties plėsti nei pirštais, nei instrumentais). Vėliau makštis ir gimdos kaklelis išplečiami skėtikliais ir apžiūrimi. Pagal POP-Q sistemą įvertinami taškai ir atstumai. Svarbu apžiūrėti ir dubens diafragmos raumenis, gimdą, kiaušintakius, kiaušides, ištirti varputės, tiesiosios žarnos refleksus, atliktini mėginiai, kurie padėtų nustatyti šlapimo nelaikymą.
Gydytojas gimdos iškritimą diagnozuoja ginekologiškai ištyręs pacientę.
Gydymas
Pagrindinės gydymo priemonės:
- Gyvensenos keitimas: kūno masės mažinimas, metimas rūkyti.
- Bendrosios priemonės: dubens organų iškritimą skatinančių būklių, pvz., LOPL, astmos, vidurių užkietėjimo, menopauzės simptomų, atrofinio vaginito, gydymas.
- Fizioterapija: pasitarus su fizioterapeutu, parenkami pratimai, stiprinantys dubens dugno raumenis.
- Žiediniai pesarai skiriami, jei pacientė atsisako chirurginio gydymo, bet turi nusiskundimų arba yra laiko iki numatyto chirurginio gydymo. Žiediniai pesarai keičiami kas 4-6 mėnesius. Jei žiedinis pesaras nepadeda, naudojamas užtvarinis pesaras.
- Chirurginis gydymas: Operacijos atliekamos, jei moterys joms ryžtasi arba: simptomai sunkūs ir/ar yra šlapimo nelaikymas, ir/ar dažnos šlapimo takų infekcijos. Operacijos metu anatomija gali būti atstatoma moters audiniais arba implantuojant specialius medicininius tinklelius, kurie sustiprina audinius, palaiko organus tam tikrose pozicijose.
Kada Reikalingas Chirurginis Gydymas?
Ar reikalinga operacija, įvertina gydytojas akušeris ginekologas, kartu su kitais specialistais (urologais ar pilvo chirurgais). Priklausomai nuo ligos sunkumo laipsnio, varginančių simptomų, po apžiūros gydytojas parenka pacientui tinkamą operaciją. Tai gali būti dubens anatomiją atstatančios operacijos ir/ar kartu su gimdos pašalinimo operacija. Operacijos metu anatomija gali būti atstatoma moters audiniais arba implantuojant specialius medicininius tinklelius, kurie sustiprina audinius, palaiko organus tam tikrose pozicijose.
Taip pat skaitykite: Viskas apie gimdos didėjimą nėštumo metu
Kaip Išspręsti Problemą?
Visų pirma reikėtų įdėti visas pastangas ir vengti galimų rizikos veiksnių (nerūkyti, palaikyti normalų kūno masės indeksą (svorį), vengti vidurių užkietėjimo, sunkumų kilnojimo) bei stiprinti dubens dugno raumenis, norint išvengti arba sumažinti šlapinimosi ir tuštinimosi problemų riziką ateityje, bei sumažinti dubens organų nusileidimo riziką. Visi šie išvardinti veiksniai didina slėgį pilvo ertmėje, todėl dubens organai leidžiasi žemyn, kur pasipriešinimas yra mažesnis - keičiasi ne tik anatomija, bet ir organų funkcija.
Kėgelio Pratimai
Moterims nuo jauno amžiaus rekomenduojama stiprinti dubens dugno raumenis atliekant vadinamuosius Kėgelio pratimus.
Kaip Teisingai Atlikti Kėgelio Pratimus?
Šlapinimosi metu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokie raumenis dirba, kai sustabdoma šlapinimosi srovė. Būtent tuos raumenis reikia treniruoti tik jau nesišlapinant - sutraukti, palaikyti kelias sekundes ir atleisti. Šiuos pratimus patogu atlikti gulint ant nugaros ir sulenkus kojas per kelius ir pakėlus dubenį, tačiau jei tam moteris neturi laiko, tuomet yra raginama atlikinėti sau patogioje padėtyje, pavyzdžiui, sėdint ant kėdės (įpratus ir išmokus tai daryti, vėliau pratimus galima atlikti bet kur - važiuojant autobusu į darbą, žiūrint televizorių, gaminant valgį).
Kai kurioms moterims sunku suprasti kokius raumenis reikia treniruoti, pagelbėti gali Kėgelio kamuoliukai - kurie įdedami į makštį ir juos bandoma suspausti. Tokius kamuoliukus galima užsakyti internetu, nusipirkti vaistinėse arba sekso prekių parduotuvėse. Vietoj kamuoliukų galima pradžioje naudoti ir savo švarų pirštą, taip tikrai pajusite ar tarpvietės raumenys apspaudžia jūsų pirštą. Pradžioje raumenis sutraukiami kelioms sekundėms, o vėliau laikas laipsniškai didinamas iki 10 sekundžių. Reiktų atlikti 10-15 sutraukimo-atpalaidavimo sesijų ir šį ritualą reiktų pakartoti bent 3 k/d., o iš tikrųjų „kuo daugiau tuo geriau“.
Papildomi Patarimai
Jeigu jau taip atsitiko, kad šios problemos moterį aplankė, nors ir atliekami visi galimi riziką mažinantys veiksmai, rekomenduojama koreguoti gyvenimo ritmą. Visų pirma reikia vengti maisto produktų ir gėrimų vartojimą, kurie skatina šlapimo susidarymą, ypač vakare prieš einant miegoti arba išvykstant iš namų ilgesniam laikui. Raginama planuoti dieną ir vengti, pavyzdžiui, kavos prieš išvykimą, kai negalima lengvai pasiekti tualeto. Taip pat naudinga rekomendacija - šlapintis pagal grafiką (pavyzdžiui nueiti į tualetą kas 1-2 valandas) ir laipsniškai didinant intervalus.
Esant dubens organų nusileidimui, kai būna atvirkščiai šlapimo susilaikymas, gali būti pasiūlyti makšties pesarai - tai medicininiai silikoniniai laikikliai įterpiami į makštį, siekiant atstatyti dubens organų padėtį ir pašalinti ar sumažinti su nusileidimu susijusius simptomus.
Kada Reikėtų Sunerimti ir Kreiptis Į Specialistus?
Pas specialistus reiktų kreiptis tuomet, kai jaučiate bet kokį neįprastą varginantį simptomą. Geriau pasitikrinti pačioje pradžioje, kai problema tik prasidėjo, ir taip užkirsti kelią situacijos blogėjimui, taikant profilaktines ir riziką mažinančias priemones.
Simptomai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymas fizinio krūvio (šokant, bėgant, kosint, čiaudint) arba lytinių santykių metu, arba užeinantis staigus noras šlapintis, kai nespėjama nubėgti iki tualeto, dažnas naktinis kėlimasis į tualetą. Taip pat gali būti šlapimo susilaikymas, šlapinimasis po lašelį arba apsunkintas tuštinimasis. Dažnai šie simptomai būna, kuomet pradeda slinkti gimda arba priekinė, arba užpakalinė makšties sienelės, tada moterys skundžiasi, kad čiuopia darinį, iškrentantį iš lytinio plyšio arba makštyje.
Esant tokiai situacijai, labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip dažnai pasikartoja šlapimo takų uždegimai, nes susilaikęs šlapimas gali būti puikiu infekcijos šaltiniu. Taip pat, nusileidusi gimda ir makštis gali būti mechaniškai pažeista, trinantis į kelnaites. Todėl jeigu pastebėjote žaizdelę ant nusileidusių organų arba dažnai kartojasi šlapimo takų uždegimai būtina kuo anksčiau kreiptis į specialistą.
Kaip Užbėgti Už Akių Lytinių Organų Smukimui Žemyn?
Lytinių organų smukimas žemyn yra gimdos ir/ar makšties visiškas arba dalinis nusileidimas pro lytinį plyšį. Sutrikus laikomajai dubens dugno funkcijai, garantuojančiai normalią dubens organų padėtį, gimda, makštis ir šalia jos mažajame dubenyje esantys organai: tiesioji žarna, šlapimo pūslė bei šlaplė, gali slinktis žemyn. Dažnai lytinių organų smukimas žemyn yra lydimas šlapimo nelaikymu arba susilaikymu.
Šių problemų pagrindinės priežastys yra dubens dugno raumenų tonuso sumažėjimas, kuris, kaip buvo minėta anksčiau atsiranda, po gimdymų, menopauzės laikotarpiu (kai sumažėja moteriškų hormonų kiekis), nutukus, po patirtos dubens traumos ar ankstesnės operacijos. Užbėgti problemai už akių galima stiprinant pilvo ir dubens raumenis, atliekant Kėgelio pratimus, taikant aktyvų gyvenimo būdą ir vengiant kitų rizikos veiksnių.
Dubens Organų Prolapsas: Rizikos Veiksniai ir Gydymas
Prolapsas yra dubens organų slinkimas, kuris gali prasidėti po gimdymo, senstant ar tiesiog susilpnėjus dubens dugno raumenims. Gali pasislinkti arba iškristi šlaplė, gimda, tiesioji žarna, makštis, šlapimo pūslė. Pagrindinis prolapso rizikos veiksnys - natūralus gimdymas (rizika didėja didėjant gimdymų skaičiui), tačiau genetinis polinkis čia itin svarbus. Paveldėtos ar įgimtos audinių savybės daro juos jautresnius kitų rizikos veiksnių įtakai. Taip bandoma paaiškinti, kodėl panašūs rizikos veiksniai skirtingoms moterims sukelia nevienodus pažeidimus.
Sveikos moters dubens organai yra apsaugoti nuo nuolatos ar epizodiškai veikiančių krūvių, prisitaiko ir lieka reikiamoje padėtyje, tačiau palaikomąją sistemą nuolat veikia net ir kasdieniai veiksniai, tokie kaip didesnis fizinis krūvis keliant, bėgant, šokant, stanginantis, epizodinis pilvo ertmės slėgio padidėjimas kvėpuojant, kalbant ar juokiantis ir net žemės trauka moteriai stovint.
Yra išskiriamos 4 prolapso stadijos. Tačiau prolapsas dažniausiai pastebimas vėlyvesnėse stadijose, kai slenkantys dubens organai prasiveržia pro makštį. Gydymas parenkamas individualiai, įvertinus amžių, simptomus, fizinį aktyvumą, gretutines ligas, pacientės prioritetus. Simptomų nesukeliantis prolapsas negydomas.
Dubens Dugno Raumenų Stiprinimas Prieš ir Po Gimdymo
Kineziterapeutė, dubens dugno specialistė Vaiva Bertašiūtė rekomenduoja dubens dugno raumenų sveikata pradėti rūpintis dar prieš gimdymą, o dar geriau - prieš planuojant nėštumą.
- Turėti kuo geresnius tuštinimosi/šlapinimosi įpročius.
- Žinoti, kas yra vidinis pilvo slėgis, ir kaip atrodo jo kontrolė mūsų kūne kasdienybėje ir pratimų metu.
- Suprasti, kada jaučiame simptomus, ir dirbti su tais konkrečiais judesiais ar situacijomis.
- Ne tiesiog vengti kažkokių judesių ir pratimų, o dirbti su ta variacija, kuri mūsų kūnui yra tuo metu priimtina ir nekelianti nemalonių simptomų. Juk gyvenime turime ir kelti daiktus (ar vaikus), ir bėgti, ir visaip kitaip judėti.
- Suprasti, kad turint prolapsą, nereiškia, kad reikia daryti tik kėgelius. Sunkumas makštyje ar jausmas, jog kažkas iškris iš makšties, gali sukelti norą laikyti dubens dugno raumenis užspaustus, kas dar labiau pablogins situaciją.
- Jeigu nėštumo metu ar iškart po gimdymo susergame ir daug kosėjame/čiaudėjame/vemiame, neignoruokime to, o bandykime sau padėti, kad tai kuo mažiau paveiktų dubens dugną.
- Stresas gali būti labai didelis faktorius prolapso situacijoje. Jei po kažkiek laiko atsinaujina prolapso požymiai ar šlapimo nelaikymo problemos, gali būti kaltas didelis stresas mūsų gyvenime.
- Dirbant su prolapsu, nesitikėkite linijinės progresijos, tai greičiau bus kelias su pakilimais ir nuosmukiais. Dažnai būna, kad žmogus savo gyvenime vis susitraumuoja tą patį kelį/klubą/petį ir pan. Sutraumuota vieta paprastai tampa silpnesniu kūno tašku, ypač jei buvo paskubėta su reabilitacijos procesu.