Gimdos susitraukimai nėštumo pradžioje: svarbiausios priežastys ir veiksmingi patarimai, ką daryti!

Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas džiaugsmo, bet kartu ir iššūkių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių reiškinių nėštumo metu - gimdos susitraukimai. Nors susitraukimai dažniausiai siejami su gimdymu, jie gali pasireikšti ir nėštumo pradžioje. Šiame straipsnyje aptarsime gimdos susitraukimų priežastis nėštumo pradžioje, kaip juos atpažinti ir ką daryti, kad palengvintumėte savo būklę.

Gimdos susitraukimų priežastys nėštumo pradžioje

Gimdos susitraukimai nėštumo pradžioje gali būti įvairių priežasčių. Kai kurios iš jų yra visiškai normalios ir nekelia jokio pavojaus, o kitos gali rodyti tam tikras problemas. Svarbu žinoti, kokios priežastys gali sukelti susitraukimus, kad galėtumėte tinkamai reaguoti ir prireikus kreiptis į gydytoją.

Hormoniniai pokyčiai. Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai. Padidėjęs progesterono kiekis atpalaiduoja lygiuosius raumenis, įskaitant gimdos raumenis. Tačiau šie raumenys vis tiek gali susitraukinėti, ypač nėštumo pradžioje, kai organizmas tik prisitaiko prie naujos būklės.
Gimdos augimas. Nėštumo metu gimda nuolat auga ir plečiasi, kad galėtų talpinti augantį vaisių. Šis augimas gali sukelti gimdos raumenų susitraukimus.
Dehidratacija. Dehidratacija gali sukelti raumenų susitraukimus, įskaitant gimdos raumenis. Todėl svarbu gerti pakankamai skysčių nėštumo metu.
Stresas ir nuovargis. Stresas ir nuovargis taip pat gali sukelti gimdos susitraukimus. Svarbu rasti būdų, kaip atsipalaiduoti ir pailsėti nėštumo metu.
Fizinė veikla. Intensyvi fizinė veikla gali sukelti gimdos susitraukimus. Jei jaučiate susitraukimus po fizinio krūvio, pabandykite sumažinti savo aktyvumo lygį.
Virškinimo problemos. Vidurių užkietėjimas ar kitos virškinimo problemos gali sukelti gimdos susitraukimus, nes žarnynas yra netoli gimdos.
Infekcijos. Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) ar kitos infekcijos gali sukelti gimdos susitraukimus. Jei jaučiate ŠTI simptomus, tokius kaip deginimas šlapinantis, dažnas šlapinimasis ar pilvo skausmas, kreipkitės į gydytoją.
Persileidimo grėsmė. Kai kuriais atvejais gimdos susitraukimai nėštumo pradžioje gali būti persileidimo grėsmės ženklas. Jei jaučiate stiprius, reguliarius susitraukimus, lydimus kraujavimo ar tepimo, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Kaip atpažinti gimdos susitraukimus nėštumo pradžioje?

Gimdos susitraukimai nėštumo pradžioje gali būti jaučiami skirtingai. Kai kurios moterys jaučia tik lengvą tempimą ar spaudimą pilvo apačioje, o kitos gali jausti stipresnius, į mėnesinių skausmus panašius, skausmus. Susitraukimai gali būti reguliarūs arba nereguliarūs, trukti kelias sekundes ar minutes.

Štai keletas požymių, kurie gali padėti atpažinti gimdos susitraukimus:

Tempimas ar spaudimas pilvo apačioje.
Skausmas, panašus į mėnesinių skausmus.
Pilvo sukietėjimas.
Nereguliarūs arba reguliarūs susitraukimai.
Susitraukimai, kurie sustiprėja arba padažnėja.

Ką daryti, jei jaučiate gimdos susitraukimus nėštumo pradžioje?

Jei jaučiate gimdos susitraukimus nėštumo pradžioje, svarbu stebėti savo būklę ir imtis tam tikrų priemonių, kad palengvintumėte savo savijautą.

Taip pat skaitykite: Priežiūra po gimdymo

Atsipalaiduokite ir pailsėkite. Stresas ir nuovargis gali sustiprinti susitraukimus, todėl svarbu rasti būdų, kaip atsipalaiduoti ir pailsėti. Pamėginkite pagulėti, paskaityti knygą, paklausyti raminančios muzikos ar užsiimti kita veikla, kuri jums padeda atsipalaiduoti. Tikslingas atsipalaidavimas - nuo autogeninių treniruočių iki progresyvių raumenų atpalaidavimo pratimų - gali sumažinti nekantrumą ir sustiprinti ramybės jausmą. Sąmoninga kelionė mintimis pas vaiką stiprina ryšį su mažyliu, didina pasitikėjimą natūralia gimdymo eiga ir padeda mamai leistis į gimdymo nuotykį.
Gerkite daug skysčių. Dehidratacija gali sukelti raumenų susitraukimus, todėl svarbu gerti pakankamai skysčių. Rekomenduojama išgerti bent 8 stiklines vandens per dieną.
Pakeiskite savo veiklą. Jei jaučiate susitraukimus po fizinio krūvio, pabandykite sumažinti savo aktyvumo lygį arba pakeisti veiklą.
Šilta vonia arba dušas. Šilta vonia arba dušas gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti susitraukimus.
Magnio preparatai. Magnis padeda atpalaiduoti raumenis ir gali sumažinti susitraukimus. Pasitarkite su gydytoju dėl magnio preparatų vartojimo. Nėščios moters organizmui reikia gerokai daugiau magnio, nes jo išsiskyrimas su šlapimu nėštumo metu padidėja 25 proc. Kai trūksta magnio, moteris gali pagimdyti prieš laiką, dažnesni persileidimai.
Kreipkitės į gydytoją. Jei jaučiate stiprius, reguliarius susitraukimus, lydimus kraujavimo ar tepimo, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate kitus nerimą keliančius simptomus, tokius kaip karščiavimas, šaltkrėtis ar pilvo skausmas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma gimdos susitraukimų nėštumo pradžioje yra normalūs ir nekelia jokio pavojaus, svarbu žinoti, kada kreiptis į gydytoją. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate:

Stiprius, reguliarius susitraukimus, kurie stiprėja arba dažnėja.
Kraujavimą ar tepimą.
Skausmą pilvo apačioje.
Karščiavimą ar šaltkrėtį.
Vaisiaus judesių sumažėjimą.
Kitus nerimą keliančius simptomus.

Gydytojas atliks tyrimus ir nustatys susitraukimų priežastį bei paskirs tinkamą gydymą.

Ką daryti, jei nėštumas eina į pabaigą, o sąrėmiai neprasideda?

Nėštumas eina į pabaigą, tačiau vaikas neskuba į šį pasaulį. Jeigu laukti vis tiek pernelyg sunku, mama kartu su ją konsultuojančiu personalu turi išsiaiškinti, kur slypi to priežastys. Kartais labai stiprų mamos norą pagaliau pagimdyti nulemia įtampą kelianti kasdienybė. Tokiais atvejais mamai su milžinišku pilvu reikia pagalbos. Galbūt jai buityje ir su vaikų priežiūra galėtų padėti giminaičiai ar draugai? Gal galima kasdieninius darbus taip organizuoti, kad jie keltų mažiau įtampos? Kuriuos darbus galima palikti ateičiai?

Yra įvairių metodų, kaip galima sukelti sąrėmius. Kada tai yra prasminga, priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo. Tačiau taisyklė galioja viena: visada prieš tai pasikonsultuokite su mediku.

Iš esmės, galima pasakyti, kad susiklosčius nerimą keliančiai situacijai, kuri dar nėra tokia grėsminga, kad reiktų griebtis cezario pjūvio, visada yra pagrindo sukelti sąrėmius, nepriklausomai nuo numatyto gimdymo termino. Kaip pavyzdžius galima paminėti per mažą vaisiaus vandenų kiekį, prastus širdies tonus, prastą vaisiaus aprūpinimą būtinomis medžiagomis ar pirmalaikį vaisiaus vandenų nutekėjimą. Pasitarus su mediku ir priklausomai nuo mamos pasirinkimo tokiais atvejais galima taikyti šiuos sąrėmių skatinimo metodus:

Taip pat skaitykite: Viskas apie gimdos didėjimą nėštumo metu

Pėdų masažas. Specialiai to apmokytos akušerės tokiais atvejais gali atlikti tam tikrų pėdų zonų masažą. Jos masažuoja konkrečias vietas, kurios veikia gimdos, kiaušidžių ir hipofizės funkcijas. Poveikį sustiprina verbenų aliejus, mat jis skatina kraujotaką.
Akupunktūra. Akupunktūra gali ne tik palengvinti gimdymą, bet ir paskatinti jo prasidėjimą.
Homeopatinės priemonės. Yra įvairių galimybių sąrėmių skatinimo kokteiliui sumaišyti.
Žarnyno stimuliavimas. Žarnyną stimuliuoja aštrus maistas. Kadangi žarnynas yra netoli gimdos, tai gali paspartinti sąrėmius. Panašiu poveikiu pasižymi ir ricinos aliejus, kurio reikiamą dozę turėtų nustatyti akušerė. Priešingu atveju galimas pykinimas, skausmai ir kitos komplikacijos, tokios kaip dehidratacija. Sąrėmius skatina ir klizma, tačiau šį darbą atlikti galima tik kvalifikuotam personalui, kitaip gali patekti bakterijų. Klizmos atveju poveikį gali sustiprinti nedidelės muskato eterinio aliejaus dozės. Muskatas ir šalavijas skatina hormonų išsiskyrimą, todėl gali sumažėti baimė ir atsirasti daugiau jėgų.
Krūtų spenelių stimuliavimas. Renkantis šį sąrėmių skatinimo metodą, krūtų spenelius reikia stipriai trinti maždaug minutę. Tai gali daryti arba pati mama, arba jos partneris. Procedūrą reikia kartoti trijų-penkių minučių intervalais. Krūtų spenelių trynimas simuliuoja hipofizę, kuri išskiria oksitocino hormoną, o jis aktyviai dalyvauja gimdymo procese. Jeigu per pusvalandį prasideda gimdos susitraukimai, tai reiškia, kad organizmas pasiruošęs gimdymui. Jeigu kūdikio tonai nerimo nekelia, krūtų spenelių stimuliavimą galima ramiai tęsti iki dviejų valandų. Tai yra puiki galimybė paskatinti gimdymą.
Lytiniai santykiai. Gimdymo pradžią gali paskatinti ir lytiniai santykiai. Priežastis slypi štai kur: spermoje yra audinių hormono prostaglandino, kuris gali paskatinti sąrėmius. Šis hormonas dideliais kiekiais yra ir specialiose žvakutėse ar gelyje, tačiau šias priemones gali skirti tik gydytojas. Prie gimdymo skatinimo prisidėtų ir orgazmas, mat jo metu susitraukinėja gimda.
Vilnamedis. Gimdos veiklą paskatinti gali ir ekstraktas, išgaunamas iš vilnamedžio (lot. gossypium herbaceum). Kartu su verbenos tinktūra jis gali sukelti sąrėmius. Patyrusios akušerės moka šias priemones sumaišyti.

Gimdos susitraukimas po gimdymo

Vargu ar kuri neseniai pagimdžiusi moteris gali pasigirti nepakitusia figūra, tokiu pat plokščiu kaip anksčiau pilvuku. Daugeliui teks paplušėti, kad kaskart pažiūrėjus į veidrodį nesugestų nuotaika. Bet neišsigąskite - veiksmingų priemonių, padėsiančių atgauti kūno grožį, gausu ir ne visos jos reikalauja daug prakaito. Nenusiminkite dėl po gimdymo likusio pilvo - kitaip ir būti negali, nes jis toks pasidarė dėl padidėjusios gimdos, o jai susitraukti reikia laiko. Per 9 mėnesius gimda nuolat pamažu plėtėsi, tempėsi raumenys, nes augo būsimas vaikelis. Iš karto pagimdžius gimda susitraukia maždaug iki 4 -5 mėnesių nėštumo apimties, taigi pilvas gerai pastebimas.

Norinčioms, kad gimda greičiau susitrauktų, pirmiausia patariama žindyti. Krūtimi maitinančios moters organizme susidaro optimalus hormono oksitocino kiekis, o jis skatina trauktis gimdos raumenis. Po gimdymo naudinga kuo dažniau gulėti ant pilvo - tokia padėtis taip pat skatina gimdą susitraukti, nes jos ertmė sparčiau išsivalo. Jeigu pagimdėte natūraliai ir nėra jokių komplikacijų, reikėtų kuo anksčiau atsikelti iš lovos. Vaikščiojimas - geriausias sportas ką tik pagimdžiusiai mamai.

Nėštumo metu didėjanti gimda ištempia pilvo raumenis. Dar prasčiau, jeigu išsiskiria tiesieji pilvo raumenys, tuomet apatinėje pilvo dalyje jaučiamas įdubimas, o pilvas atrodo nevientisas - lyg iš dviejų dalių. Nešioti ortopedinį korsetą patariama visą pogimdyminį periodą, kuris tęsiasi 6-8 savaites. Per šį laiką moters organai grįžta į pirminę padėtį. Ne tik pagražinsite figūrą, sumažės ir dažną mamytę varginantys nugaros skausmai.

Kitas etapas, tvirtinant pilvo sienelę ir susigrąžinant ankstesnį pilvuką, specialūs pratimai. Pirmosiomis dienomis po gimdymo kūnas intensyviai atsikuria, o mankšta padeda šį procesą pagreitinti. Kada galima aktyviau sportuoti, priklauso nuo gimdymo būdo, ar sugijo įtrūkiai ir siūlės. Natūraliu būdu pagimdžiusioms moterims anksčiau kaip po 6-8 savaičių intensyviai mankštintis nepatariama, o po Cezario pjūvio operacijos gali tekti palaukti ir pusmetį. Iš pradžių raumenims stiprinti užteks lengvų pratimų.

Pirmiausia pradėkite nuo kvėpavimo pratimų. Gulėdama lovoje, įkvėpdama išpūskite pilvą, o iškvėpdama įtraukite. Pratimą kartokite 10 -15 kartų. Natūraliai pagimdžiusi moteris tokius pratimus gali daryti iki dešimties kartų per dieną. Šiuos pratimus galima atlikti ir gulint ant pilvo. Nepamirškite pasivaikščiojimų - tai veiksmingas ir visoms tinkantis būdas po gimdymo sutvirtinti pilvo raumenis.

Taip pat skaitykite: Gimdos transformacijos

Gulėdama ant nugaros, sulenkite kojas per kelius taip, kad juosmuo būtų prispaustas prie grindų. Rankomis apkabinkite savo kaklą, bet jo nespauskite ir nesukryžiuokite pirštų. Lengvai kelkite priekinę kūno dalį, smakru palieskite kelius, įtempdamos pilvo presą. Jeigu jaučiate raumenų skausmą ir drebulį, pratimą darote gerai. Atsilenkdama iškvepiate per burną, o atsipalaiduodama - įkvepiate per nosį. Gulite ant nugaros, rankos priglaustos prie kūno. Lėtai kelkite kojas (keliai turi būti tiesūs) maždaug 30-45 laipsnių kampu - pilvo apačioje turite jausti stiprų tempimą. Gulėdama sulenkite kojas taip, kad juosmuo siektų grindis, rankų plaštakomis prisilieskite prie pečių, smakrą prispauskite prie krūtinės. Tada tolygiais judesiais įstrižai pakelkite pečius nuo grindų. Sukimosi amplitudė nedidelė, o apatinė kūno dalis neturi kilnotis.

Nėštumo metu užaugęs pilvo riebalų sluoksnis, kuris saugojo vaisių, jau nebereikalingas. Norėdamos po gimdymo numesti priaugusius kilogramus, atsisakome riebių, saldžių, miltinių patiekalų ir visų daug kalorijų turinčių maisto produktų bei mažiname porcijas. Mažiau valgykite riebios mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos, atsisakykite riebaus pieno ir grietinėlės. Dietomis savęs nekamuokite, jums reikia įvairaus maisto, būtinai - kruopų, šviežių daržovių ir vaisių, rauginto pieno produktų, žuvies. Mažiau vartokite sviesto, bandeles keiskite duona, vietoj apdorotų rinkitės viso grūdo kruopas.

Pilvo išvaizda priklauso ir nuo odos būklės. Didelis pilvas nėštumo metu ištempia odą, joje gali atsirasti strijos. Po gimdymo sumažėjus pilvui, odos pasidaro per daug, todėl ji susiraukšlėja ir nukąra. Vienas iš paprasčiausių būdų greičiau atkurti odą kontrastinis dušas. Jis tonizuoja, spartina apykaitos procesus. Tinkamas metas šiai procedūrai - po rytinės mankštos. Vandens temperatūrą mažinkite laipsniškai, kad įprastumėte prie kontrastų, o pradėkite nuo drungno vandens. Šildyti kūną reikia ilgiau negu šaldyti - tik jokiu būdu nepersistenkite. Yra daug specialių kosmetinių priemonių po gimdymo. Užteks 1-2 drėkinamųjų, maitinamųjų arba stangrinamųjų kremų bei losjonų.

Mankšta, korsetas ir masažai padės greičiau įsisprausti į anksčiau vilkėtus džinsus ir drąsiai apsitempti mėgstamiausią figūrą išryškinančią suknelę. Šių priemonių reikia imtis iš karto, nes pilvo sienelės raumenys labiausiai susitraukinėja per pirmas 6-8 savaites po gimdymo.

Dažniausios nėštumo problemos

Nėštumas - ne tik didelio džiaugsmo, bet ir išbandymų metas. Medikai nėštumo problemų priskaičiuoja dešimtimis. Mes šioje atmintinėje trumpai priminsime dažniausias. Tai nereiškia, kad visi šie nepatogumai būtinai užklups.

Pykinimas. Pykinimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais kamuoja daugiau nei pusę nėščiųjų. Labiausiai pykina 6-12 nėštumo savaitėmis. Nėštumo pradžioje pasikeičia moters hormonų apykaita, gaminasi daug „nėštumo hormono“ chorioninio gonadotropino, kuris veikia ir smegenyse esantį pykinimo centrą. Šis hormonas išsiskiria nuo pirmųjų nėštumo dienų. Hormonai paveikia ir kitą smegenų centrą, atsakingą už reakciją į kvapus. Anksčiau buvęs malonus kvapas, pradėjus veikti nėštumo hormonams, gali pasirodyti šlykštus. Štai kodėl nėštumą dažniausiai ir išduoda netikėtas supykinimas. Nuo 13 savaitės chorioninio gonadotropino pradeda mažėti ir pykinti nustoja. Mažiau pykins, jei valgysite maždaug 6 kartus per parą po truputį. Vos atsikėlus arba dar prieš keliantis atsisėdus lovoje vertėtų truputi užkrimsti kokio nors sauso užkandžio, pasiruošto dar iš vakaro. Geriausia, kad tai būtų koks nors nesaldus bekvapis produktas: krekeriai, kukurūzai, džiūvėsėliai. Vertėtų sumažinti išgeriamos kavos ir arbatos kiekį, bet visą dieną nešiotis mineralinio vandens ar kito gėrimo ir po truputėlį gurkšnoti. Jei nežiūrint visų pastangų didelę dienos dalį vargina stiprus pykinimas, kasdien po kelis kartus vemiate ar ištisą dieną negalite prisiversti nieko suvalgyti, vertėtų kreiptis į ginekologą.
Mažakraujystė. Nėštumo metu gana dažnai reikia daryti kraujo tyrimą. Vienas iš duomenų - hemoglobino kiekis kraujyje - parodo, ar nėščiajai dar neprasidėjo geležies stokos mažakraujystė. Ją patiria beveik pusė nėščiųjų. Vaisiui geležies nepritruks, gamtos taip suplanuota, kad vaisius gali pasiimti geležies tiek, kiek reikia, nepriklausomai nuo to, kiek tos geležies liks mamai. Vaisus pradeda kentėti nebent tada, kai mamos kraujyje geležies sumažėja iki kritinės ribos (hemoglobino kiekis kraujyje mažesnis nei 90 g/l). Geležies stokos anemija dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės. Manoma, kad žmogaus organizmas pasisavina tik 1/10 su maistu gaunamos geležies.
Rėmuo. Net 50 procentų nėščių moterų skundžiasi rėmeniu ir deginimu stemplėje. Paskutiniais nėštumo mėnesiais gimda stipriai didėja, ji kelia skrandį, maistas skrandyje užsibūna ilgiau, todėl išsiskiria daugiau skrandžio sulčių. Jos atpilamos į stemplę ir ją dirgina. Skrandžio sultys ir turinys atpilami į stemplę dar ir todėl, kad nėštumo metu sumažėja stemplės tonusas. Nevalgykite skubotai ir didelių porcijų. Vartokite skrandžio sulčių agresyvumą mažinančių vaistų. Suraskite savo valgį - nukenksmintoją, kurį kramsnojant negerumas praeina.
Sąnarių ir raumenų skausmai. Tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo didžiulis krūvis tenka kaulams, raumenims ir sąnariams, taigi nieko nuostabaus, kad daugumą būsimų ir esamų mamų vargina sąnarių ir raumenų skausmai. Nėštumo metu išsivysto netaisyklinga laikysena. Galva atsilošia, nugara išsiriečia, o pilvas „išvažiuoja“ į priekį. Tokia ydinga laikysena (lordozė) būtina, kad moteris išlaikytų pusiausvyrą (juk pilvas traukia į priekį, todėl, kad nekristų pirmyn, moteris turi atsilošti). Be to, nėštumo metu atsipalaiduoja dubens raiščiai. Tuomet skauda strėnas, ypač atliekant asimetrinius judesius - lipant laiptais, keliantis iš lovos, lipant į automobilį. Nugaros ir strėnų skausmai paūmėja likus kelioms savaitėms iki gimdymo.
Kojų tinimas ir venų išsiplėtimas. Labai dažnai nėštumo metu kojos tampa lyg švininės, patinsta. Kojų tinimą skatina karštas oras, sėdimas ar stovimas darbas, ilgesnis vaikščiojimas, nepatogi avalynė. Kojų sunkumas, tinimas bei skausmas rodo, jog sutriko kojų venų kraujotaka. Išsiplėtusiomis kojų venomis skundžiasi kas 3-5 nėščia moteris. Nėštumo metu gaminasi tam tikrų hormonų, kurių veikiamos venos atsipalaiduoja, praranda standumą. Be to, didėjanti gimda pradeda spausti klubų venas, į kurias suteka kojų veninis kraujas. Kraujui tekėti tampa vis sunkiau, todėl jis užsilaiko kojų venose. Venų sienelės tiesiog neištveria spaudimo, ima plėstis. Paviršines kojų venas su giliosiomis jungia jungiamosios venos. Jų vožtuvai leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi - iš paviršiaus gilyn. Kojas pradeda skaudėti, atsiranda sunkumas, jos pabrinksta, labai greitai pavargsta. Venkite ilgo stovėjimo.
Hemorojus. Hemorojus - tai irgi venų išsiplėtimas, tik šį kartą išsiplečia ne kojų, o tiesiosios žarnos venos. Dažniausiai hemorojus atsiranda nėštumo pabaigoje ar po gimdymo, jei vaisiaus gimimo periodas būna sunkesnis. Moterys skundžiasi, kad išangė patinsta, parausta, niežti, tuštinantis labai skauda, kraujuoja. Skausmą malšina ir dezinfekuoja vaistažolių - medetkų, ramunėlių - vonelės (jose geriausia 10-15 min. Svarbu - dieta. Apie savo problemą pasakykite ginekologui - jis patars, kokius preparatus vartoti.
Dantenų uždegimas ir spuogai. Dėl hormoninių pokyčių nėščiųjų dantenos tampa jautresnės. Dažnai pasitaiko dantenų uždegimų. Dantenos parausta, paburksta, o prisilietus šepetėliu kraujuoja. Daugybė nėščių moterų negali patikėti ant veido vėl pamačiusios paauglystės spuogus. Didžiausi pakitimai prasideda maždaug nuo 12 savaitės, kai placenta pati ima gaminti hormonus. Moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius, buvusi sausa oda tampa riebesnė, kartais nebereikia nei dieninio, nei naktinio kremo. Pastebėta, kad spuogais skundžiasi tos nėščios moterys, kurias berdavo prieš menstruacijas. Dukart per dieną nuvalykite odą dezinfekuojamuoju losjonu arba nusiplaukite. Odą tepkite antiseptiniais sausinamaisiais kremais ar geliais.
Pigmentinės dėmės. Antrąjį nėštumo trimestrą (maždaug 5 mėnesį) moters veide gali išryškėti balintos kavos spalvos pigmentinių dėmių, liaudyje vadinamų „nėštumo kauke“. Tai yra vadinamoji chloazma, kurią lemia estrogenai (šie veikia melaniną, suteikiantį odai rudą atspalvį). Dėl to kartais nėščiosioms gerokai patamsėja apgamai ir strazdanos.
Mėšlungis. Nėščios moters organizme mažėja mineralinių medžiagų, kurios labai svarbios normaliai organizmo veiklai. Ypač jaučiamas kalcio, natrio, kalio ir magnio stygius. Be to, nėščioms moterims blogėja venų kraujotaka. Kojų raumenys su krauju gauna mažiau deguonies. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų susitraukimas, lydimas stipraus skausmo, kuris atlėgsta po minutės kitos. Mėšlungis dažniausiai traukia blauzdų, šlaunų ir pėdų raumenis. Valgykite maisto, kuriame gausu kalio, magnio, kalcio (džiovintų vaisių, bananų, bulvių, riešutų, pupelių, kruopų, mėsos, žuvies).
Šlapimo nelaikymas. Ši bėda kai kurioms prasideda jau nėštumo metu, bet dažniau užklumpa po gimdymo (ypač, jei plyšimai pažeidė tarpvietės centrą). Šlapimo nelaikymas gali būti dėl šlapimo pūslės superaktyvumo, vadinamosios dirglios pūslės. Kai taip yra, šlapimo spaudimas pūslėje viršija spaudimą šlaplėje. Šlapimas išteka padidėjus pilvo spaudimui, o nėštumo metu didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę.
Vidurių užkietėjimas. Nėščiųjų vidurių užkietėjimas - fiziologinė problema. Nėščios moters organizme persitvarko hormonai, gaminasi daugiau hormono progesterono, kuris atpalaiduoja lygiuosius raumenis, kad gimda nesusitraukinėtų ir nekenktų vaikeliui. Tačiau atsipalaiduoja ne tik gimdos, bet ir kiti raumenys, todėl mažėja skrandžio ir žarnyno peristaltika. Nėščiosios žarnyno judesiai sulėtėja ir dėl to, kad jį spaudžia didėjanti gimda. Pastebėta, kad nėštumo metu vidurių užkietėjimas dažniau vargina tas, kurias ši bėda kamavo ir iki nėštumo. Ilgai nesituštinus organizme lieka šlakų ir toksinų, todėl moteris gali jaustis pavargusi, apsunkusi, gali net skaudėti galvą, sumažėti apetitas.
Strijos. Strijos - tai odos patempimai, rožiniai-sidabriniai į randus panašūs ruoželiai. Daug nėščiųjų, ypač pirmojo nėštumo metu, pastebi atsiradusias strijas ant pilvo, šlaunų, krūtų ir sėdmenų. Nėštumas tempia odą, silpnėja jungiamasis audinys. Tačiau net ir lieknos nėščiosios, kurių šlaunys ar krūtys labai mažai pastambėja, aptinka strijų.
Makšties išskyros. Nėštumo metu pagausėja makšties išskyrų, nes dėl hormonų poveikio pakinta makšties terpė. Ypač dažnai prausiantis, naudojant netinkamas higienos priemones, makšties terpė dar labiau pasukeičia, ji nebesugeba atlikti apsauginės funkcijos, todėl makštyje ima tarpti ir daugintis nepageidaujami mikroorganizmai, galintys sukelti uždegimą. Be to, nėštumo metu susilpnėja imunitetas ir „viršų ima“ blogosios makšties bakterijos. Bakterinės vaginozės simptomai - gausios balkšvos arba pilkai baltos išskyros, iš makšties sklindantis nemalonus „žuvies“ kvapas, niežulys, perštėjimas, erzinantis jausmas makštyje. Intymiai higienai nederėtų naudoti paprasto muilo, kuriuo plaunamos rankos. Naudokite švelnius, gerai drėgmę sugeriančius rankšluosčius, juos dažnai keiskite.

tags: #susitraukineja #gimda #nestumo #pradzioje