Vaikų globos sistema Lietuvoje nuolat kinta, siekiant užtikrinti geresnes sąlygas tėvų globos netekusiems vaikams. Šiame straipsnyje apžvelgsime vaikų globos namų pertvarkos procesą, iškylančius iššūkius ir darbo galimybes šioje srityje. Aptarsime ne tik valstybinių, bet ir privačių globos įstaigų veiklą, taip pat atkreipsime dėmesį į kompleksines paslaugas teikiančius centrus ir savarankiško gyvenimo namus.
Vaikų globos sistemos pertvarka Šiauliuose
Prieš dešimtmetį prasidėjusi vaikų globos sistemos pertvarka Šiauliuose iš pradžių didelių pokyčių neatnešė. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė teigė, kad nuo tam tikrų metų pradžios visi vaikai privalėjo gyventi bendruomeniniuose šeimos namuose. Tačiau, pasak jos, Šiauliuose vaikai ir taip gyveno kotedžuose po 8 su vienu vadovu ir socialiniu darbuotoju, todėl didelių pertvarkų nereikėjo. Vis dėlto, įrengus bendruomeninius šeimos namus Aušros alėjoje, dalis vaikų buvo perkelti ten. Šiuose namuose vaikai gyvena iki 18 ar 21 metų, jei mokosi, o pagrindinis tikslas - paruošti juos savarankiškam gyvenimui.
Šiauliuose atidarius dvejus bendruomeninius (dabar šeimyninius) šeimos namus, buvo perkelti „padūkę“ vaikai iš K. Korsako gatvės. Šiuose namuose apgyvendinta po 6 vaikus. Iš pradžių vaikams norėdavosi bėgti į parką, tačiau, pasitelkus socialinius darbuotojus, pareigūnus ir Probacijos tarnybos atstovus, pavyko suvaldyti situaciją. Šiuo metu vaikų globos institucijoje gyvena apie 30 vaikų.
Nors pertvarkos tikslas - kad kuo daugiau vaikų gyventų šeimose, R. Pilypienė pastebi, kad yra vaikų, kurie šeimose nepritampa, ypač paauglių, kurių elgesys kelia daug problemų. Dėl šių priežasčių, paėmus vaiką iš šeimos, pirmiausia ieškoma artimų žmonių ar giminaičių, kurie galėtų juo pasirūpinti. Jei tokių neatsiranda, vaikas vežamas pas budinčius globotojus. Šiauliuose veikia 5 šeimynos ir apie 150 nuolatinių globėjų, kurie rūpinasi tėvų globos netekusiais vaikais. Globėjų šeimoje negali augti daugiau nei 5 vaikai, įskaitant ir jų pačių vaikus.
Ištuštėjus vaikų globos namams, ten įsikūrė kitos tarnybos. Kai budintiems globotojams atveža vaikus, Šeimos centras organizuoja susitikimus su tėvais, veža pas psichologus ir tarpininkauja dėl nuvežimo į gydymo įstaigą. Šeimos centre taip pat veikia dienos centras, kurį lanko vaikai iš socialinių įgūdžių stokojančių šeimų.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Kompleksinių paslaugų namai "Alka"
2019-ųjų pabaigoje vaikų globos namus „Šaltinis“, kuriuose gyveno vaikai, turintys psichinę arba intelekto negalią, iš valstybės perėmė Savivaldybė ir įsteigė kompleksinių paslaugų namus „Alka“. Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą, Šiauliuose buvo pastatyti 4 atskiri namai, kuriuose įrengti 3 grupinio gyvenimo namai ir vieni bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose teikiama ilgalaikė globa vaikams. Sunkią negalią turintys ir slaugomi vaikai iškelti į Slaugos padalinį Vilniaus gatvėje.
Pasak kompleksinių paslaugų namų „Alka“ direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams Ingos Punzienės, atnaujintos grupės, baldai, pastatytos funkcinės lovos neįgaliems vaikams, įrengti liftai. Neįgalieji, kurie su pagalba gali gyventi savarankiškai, iškelti į tris „Alkos“ grupinius gyvenimo namus, o vaikai - į bendruomeninius šeimos namus. Iš viso čia įsikūrę 23 gyventojai. Kadangi projektas buvo vykdomas kartu su Ventos socialinės globos namais (Akmenės rajone), pertvarkos procese į grupinio gyvenimo namus Šiauliuose turi pervažiuoti globojami žmonės iš Ventos. Grupinio gyvenimo namai skirti darbingo amžiaus žmonėms, turintiems psichikos negalią. Čia taip pat apsigyvena žmonės, kurie ilgą laiką gyveno su artimaisiais ir lankė dienos centrą „Goda“.
Gyvenimas bendruomeniniuose šeimos namuose
Aplankius bendruomeninius šeimos namus Gegužių gatvėje, socialinė darbuotoja Sanjana Šedovikienė aprodė kambarius, kuriuose po vieną arba po du gyvena 7 vaikai, turintys raidos, intelekto, emocinio elgesio sutrikimų. Vieno aukšto pastato viduryje - virtuvė ir bendra erdvė. Socialinė darbuotoja dirba kartu su padėjėja. Jos su vaikais perka produktus, gamina maistą. Pasak S. Šedovikienės, sąlygos čia nepalyginamai geresnės, vaikai gyvena socialinėje aplinkoje, todėl jaučiasi geriau.
Savarankiško gyvenimo namai
Savarankiško gyvenimo namai buvo įkurti prie Rėkyvos ežero už ES lėšas. Juose gyvena žmonės, kurie neturi kur gyventi, tačiau su daline pagalba gali gyventi savarankiškai.
Globos namų trūkumas ir alternatyvos
R. Pilypienė teigia, kad vietų globos namuose labai trūksta, o senyvo amžiaus asmenims ir žmonėms su sunkia negalia patekti į globos namus eilė yra dveji metai. Tokiems žmonėms nustatoma ilgalaikė institucinė globa globos namuose, nes jie negali gyventi vieni ir jiems reikia pagalbos.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Pastaruoju metu šalyje sparčiai statomi privatūs globos namai, kuriuose už senyvo amžiaus ar neįgalių žmonių slaugą didžiąją dalį lėšų skiria valstybė, taip sumažindama laukiančiųjų eiles.
Darbo galimybės globos namuose
Socialiniuose tinkluose pasirodo darbo skelbimų, kviečiančių prisijungti prie globos namų komandos. Pavyzdžiui, Ąžuolas Žvagulis ieško pastiprinimo į Bartkuškio senelių namus, kuriems reikalingas virėjas bei virtuvės pagalbininkas. Siūlomas atlyginimas - nuo 1400 eurų bruto.
Ineta Puzaraitė-Žvagulienė, Bartkuškio senelių namų įkūrėja, džiaugiasi sėkminga įstaigos veikla ir teigia, kad šiuo metu laisvų vietų juose nebėra. Anot jos, senelių namai - tai ne tik verslas, bet ir galimybė padėti vyresnio amžiaus žmonėms oriai gyventi.
Tolerancijos dienos minėjimas ir bendruomenės veikla
Vaikų globos namų bendruomenės aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose. Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybės globos namų dienos centro „Goda“ bendruomenė dalyvauja muzikos, šokio ir kūrybos projektuose. Lapkričio mėnesį vyko Tolerancijos dienos Spalvų orkestro koncertas, kuriame orkestras grojo kartu su Šiaulių muzikantais. Bendruomenė taip pat dalyvavo 5J šokių festivalyje Panevėžyje. Spalvų muzikos orkestro koncertai džiugino Šeduvos ir Telšių globos namų bendruomenes, Psichiatrijos klinikos pacientus bei vaikų darželį „Ąžuoliukas“. Kalėdinio laikotarpio kūrybinę nuotaiką papildė vaidinimas „Kalėdos su M.K.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"