Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nuolat tobulėja, siekiant užtikrinti vaikų gerovę, individualių poreikių tenkinimą ir sėkmingą pasirengimą mokyklai. Šiame straipsnyje apžvelgiamos ikimokyklinio ugdymo programos, jų struktūra, principai ir naujausios tendencijos.
Ikimokyklinio ugdymo programų kūrimo pagrindai
Ikimokyklinio ugdymo programos Lietuvoje kuriamos vadovaujantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMM) patvirtintais dokumentais. Pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo programa „Švelnukų šalis“ buvo parengta 2017 m. pagal ŠMM patvirtintas „Ikimokyklinio ugdymo metodines rekomendacijas“ (2015 m.). 2024 m. ši programa buvo atnaujinta pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymą. Šis nuolatinis atnaujinimas rodo, kad ikimokyklinis ugdymas yra dinamiškas ir reaguojantis į naujausius tyrimus bei visuomenės poreikius.
Programų įvairovė ir papildomi ugdymo moduliai
Be pagrindinių ikimokyklinio ugdymo programų, darželiai gali naudoti ir papildomas ugdymo programas, skirtas specifiniams vaikų poreikiams ar kompetencijoms ugdyti. Pavyzdžiui, emocinio intelekto ugdymo(si) programa „Kimočiai“ yra skirta padėti vaikams įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti socialines-emocines situacijas. Taip pat populiari socialinių tyrinėtojų programa „Mes mąstytojai“, kuri ugdo socialinio mąstymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžius. Vilniaus lopšelis-darželis „Voveraitė“ savo veikloje vadovaujasi Ikimokyklinio ugdymo programa (2025).
Kompetencijos ir ugdymosi sritys
Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai. Ikimokyklinio ugdymo programose išskiriamos šešios pagrindinės ugdymosi sritys:
- Gamtamokslinis ugdymas
- Kalbinis ugdymas
- Matematinis ugdymas
- Meninis ugdymas
- Visuomeninis ugdymas
- Sveikatos ir fizinis ugdymas
Šių sričių integracija leidžia ugdyti visapusiškai išsilavinusį ir socialiai atsakingą vaiką.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Darbėnų darželį
Ugdymo principai ir metodai
Įgyvendinant ikimokyklinio ugdymo programas, didelis dėmesys skiriamas žaidybinei, patyriminei veiklai, atradimų džiaugsmui ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimui. Tai sudaro sąlygas vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas. Svarbūs principai, užtikrinantys ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę, apima:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principą
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principą
- Žaismės principą
- Sociokultūrinio kryptingumo principą
- Integralumo principą
- Įtraukties principą
- Kontekstualumo principą
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principą
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principą
- Reflektyvaus ugdymo(si) principą
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principą
Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
Ugdymosi aplinkos modeliavimas: Vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas
Nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:
- „Mūsų sveikata ir gerovė“
- „Aš ir bendruomenė“
- „Aš kalbų pasaulyje“
- „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
- „Kuriu ir išreiškiu“
Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Kontekstų įvairovė ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Išskiriami šie ugdymosi kontekstų tipai:
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
- Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: Padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Vaikų pasiekimų vertinimas ir pažanga
Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatų sritys
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pavyzdžiui, srityje "Mūsų sveikata ir gerovė" ugdomos šios vertybinės nuostatos ir gebėjimai:
- Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
- Esminiai gebėjimai:
- Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
- Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
- Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Ugdymo(si) turinio lygmenys ir vaiko veiksenos
Įstaigoje ugdomasis turinys suprantamas, kaip procesas, kurio metu išskiriami du ugdymo(si) turinio lygmenys: planuojamas ugdymo(si) turinys ir pasiektas ugdymo(si) turinys. Ugdymo(si) turinys sudarytas iš 18-os vaiko ugdymo(si) sričių, kuriose išskiriamos esminės nuostatos ir esminiai gebėjimai. Taigi, ugdymo(si) turinyje atspindima: vaikų veiksenos, esminės nuostatos, esminiai gebėjimai. Žinias ir patirtį vaikai įgyja veikdami: žaisdami, judėdami, pažindami, bendraudami ir kt. Ugdymo(si) turinys sudarytas ankstyvajam ir ikimokykliniam amžiui, pasitikint pedagogo kompetencija, atrenkant turinį skirtingo amžiaus vaikams ir paliekant jam interpretacinę laisvę.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Priešmokyklinis ugdymas ir metodikos integravimas
Priešmokyklinis ugdymas vyksta pagal "Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą". Darželio pedagogės ugdydamos vaikus integruoja įvairių metodikų elementus, visose grupėse plačiai naudojamas projektinis metodas.
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas
2024 m. daugiau kaip 50 proc. mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokėsi, kaip atnaujinti ir dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį - Europos Sąjungos bendrai finansuojamas projektas ,,Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“ (projekto kodas Nr.). Tai rodo, kad švietimo įstaigos skiria didelį dėmesį mokytojų kvalifikacijos kėlimui, siekiant užtikrinti aukštą ugdymo kokybę.