Įvadas
Rankų tirpimas yra gana dažnas reiškinys, kuris paveiks beveik kiekvieną iš mūsų bent kartą gyvenime. Galūnių tirpimas - gana dažnas simptomas, kurį gali sukelti labai įvairios priežastys. Nors neretai manoma, kad šis negalavimas praeina ir be jokio gydymo, tačiau į tai nereikėtų numoti ranka, ir laiku kreiptis į specialistus. Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir laukimo. Tačiau šį laikotarpį neretai apkartina įvairūs nemalonūs pojūčiai, tarp kurių - ir rankų tirpimas. Šis simptomas, nors ir dažnas, gali kelti nerimą būsimoms mamoms. Todėl šiame straipsnyje išsamiai aptarsime rankų tirpimo nėštumo metu priežastis, galimus sprendimo būdus ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kas Yra Rankų Tirpimas?
Rankų tirpimas, mediciniškai vadinamas parestezija, yra nenormalus pojūtis, pasireiškiantis dilgčiojimu, badymu, deginimu, niežuliu ar netgi sumažėjusiu jautrumu rankose, pirštuose ar riešuose. Nėštumo metu šis simptomas dažnai sustiprėja naktį arba atliekant pasikartojančius judesius rankomis, pavyzdžiui, dirbant kompiuteriu ar ruošiant maistą.
Pagrindinės Rankų Tirpimo Priežastys Nėštumo Metu
Nėštumo metu rankų tirpimą gali sukelti įvairios priežastys, todėl svarbu atskirti galimus faktorius, kad būtų galima parinkti tinkamą gydymo strategiją. Štai keletas dažniausių priežasčių:
Riešo Kanalo Sindromas (RKS)
Riešo kanalo sindromas yra viena iš pagrindinių rankų tirpimo priežasčių nėštumo metu. Remiantis statistika, RTS dažnumas bendroje gyventojų populiacijoje svyruoja nuo 1 iki 5 proc. Taip pat jis tris kartus dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Riešo kanalas - tai siauras tunelis rieše, per kurį eina vidurinis nervas, atsakingas už jautrumą nykštyje, smiliuje, didžiajame piršte ir dalinai bevardžiame piršte. Šiai būklei būdingi įvairūs simptomai, įskaitant nykščio, rodomojo ir viduriniojo piršto skausmą, tirpimą ir dilgčiojimą. Nėštumo metu organizme kaupiasi skysčiai, kurie gali sukelti tinimą. Šis tinimas gali suspausti vidurinį nervą riešo kanale, sukeldamas tirpimą, dilgčiojimą, skausmą ir silpnumą rankose ir pirštuose. Šis sindromas ypač dažnas antroje nėštumo pusėje.
Riešo kanalo sindromas (RKS) - tai dažna neurologinė liga, kuri pasireiškia viduriniojo nervo suspaudimu riešo srityje. Šis nervas eina per siaurą anatominį tunelį, vadinamą riešo kanalu, kurį formuoja kaulai ir raiščiai. Nėštumo metu moterys yra ypač pažeidžiamos šios ligos, todėl svarbu žinoti simptomus, priežastis ir gydymo būdus.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: vaiko kojų tirpimas
Riešo kanalo sindromu vadinama būklė, sąlygota skausmu pasireiškiančio pagrindinio riešo nervo spaudimo. Tai svarbi rankos anatominė struktūra, jungianti dilbį su plaštaka. Šis kanalas yra tarsi siauras praėjimas riešo srityje, pro kurį eina vidurinysis nervas ir devynios lenkiamosios pirštų bei nykščio sausgyslės. Kanalą iš plaštakos pusės riboja slankioji kremzlė (lot. retinaculum flexorum), tvirta raiščių juosta, kuri dengia kanalo priekinę dalį. Ši kremzlė apsaugo po ja esančias struktūras ir palaiko riešo stabilumą.
Kitoje kanalo pusėje, arčiau dilbio, yra riešo kaulai, sudarantys kietąjį kanalo pagrindą. Pirmoje eilėje: laivakaulis (lot. os scaphoideum), pusmėnulis kauliukas (lot. os lunatum), trikampis kauliukas (lot. os triquetrum) ir žirninis kauliukas (lot. Antroje eilėje: trapecinis (lot. os trapezium), trapecoidinis (lot. os trapezoideum), didysis daugiakampis (lot. os capitatum) ir kabliukas (lot. Kanalo viršų dengia tvirtas skersinis riešo raištis (lot. ligamentum carpi transversum), dar žinomas kaip riešo laikantysis raištis. Šis raištis eina nuo kaulinių kanalo sienų vienoje pusėje iki kitos, suformuodamas tvirtą kanalo stogą.
Per riešo kanalą eina vidurinysis nervas (lot. nervus medianus) - vienas iš svarbiausių rankos nervų. Šis nervas prasideda kaklo srityje, eina žemyn per žastą ir dilbį, kol pasiekia riešo kanalą. Kanale nervas atsiduria tarp sausgyslių ir kaulų, o tai labai padidina jo pažeidžiamumą. Kartu su viduriniu nervu, šiuo kanalu eina devynios lenkiamosios plaštakos pirštų ir nykščio sausgyslės. Jos priklauso giliosioms ir paviršinėms lenkiamosioms raumenų grupėms, kurios leidžia pirštams ir nykščiui susilenkti. Dėl riešo kanalo siaurumo, net nedidelis audinių patinimas ar sausgyslių bei jų dangalų patologiniai pokyčiai gali sukelti spaudimo padidėjimą kanale. Tai savo ruožtu suspaudžia vidurinįjį nervą, sutrikdo jo funkciją ir sukelia riešo kanalo sindromo simptomus - skausmą, tirpimą, dilgčiojimą ir silpnumą plaštakoje bei pirštų srityje.
Riešo Kanalo Sindromo Simptomai
Simptomai rodantys, kad pacientas turi riešo tunelinį sindromą, išsivysto palengva.
- Pirštų tirpimas - dažniausiai pacientai jaučia tirpimą ar dilgčiojimą pirštuose. Tirpsta nykštys, smilius, didysis, bevardis pirštai. Dėl to pacientai dažnai atsibunda naktį ir nebegali užmigti. Naktimis jaučiamas pirštų tirpimas ar deginantis skausmas riešo srityje gali pranešti apie sindromą, nuo kurio kenčia nemažai vyresnio amžiaus žmonių.
- Naktiniai simptomai: daugeliui pacientų simptomai būna intensyvesni naktį, trikdantys miegą.
- Rankų silpnumas - pacientai gali pastebėti sumažėjusią rankų jėgą, rankų silpnumą, ypač tada, kai atliekamas stiprus plaštakos ar rankos judesys. Tai gali pasireikšti net laikant mobilųjį telefoną, vairuojant automobilį ir t.t. Asmenys, kuriems pasireiškia riešo tunelinis sindromas, gali jausti pastebimą rankos silpnumą ir polinkį pamesti daiktus.
- Deginantis skausmas riešo srityje - tai gali būti stiprus ir nemalonus deginantis jausmas, ties riešo kanalu ar netgi plaštakoje, kada yra užspaudžiamas vidurinis nervas. Skausmas, susijęs su RTS, gali tęstis nuo riešo iki rankos ir net iki peties. Kai kuriems asmenims jis gali persimesti į delną arba pirštus, daugiausia nykštį ir rodomuosius pirštus.
- Plaštakos raumenų atrofija - ilgai ignoruojamas riešo kanalo sindromas taip pat gali sukelti raumenų atrofiją, kurios negalima išgydyti vėlyvoje stadijoje. Progresuojant RTS, asmenys gali pastebėti nuolatinį tirpimą ir silpnumą.Iš pradžių riešo kanalo sindromas pasireiškia kaip naktinis kelių pirštų tirpimas, kuris pamažu stiprėja. Jeigu nėra imamasi jokių priemonių, riešo kanalo skausmai tampa deginantys ir sunkiai pakenčiami.
Riešo Kanalo Sindromas Nėštumo Metu
Nėštumas yra vienas iš žinomų riešo kanalo sindromo rizikos veiksnių. Nėščioms moterims riešo kanalo sindromas pasitaiko dažniau. Nėščiosioms šis sindromas gali išsivystyti dėl kūne vykstančių hormoninių pokyčių, skysčių susilaikymo, svorio priaugimo ir kūno padėties pokyčių. Nėštumo metu kanalo spaudimas gali padidėti, nes audiniuose susikaupia nemažai vandens. Dažniausiai riešo kanalo sindromo simptomai pasireiškia trečiajame nėštumo trimestre ir apima dilgčiojimą, tirpimą, skausmą ar silpnumą plaštakoje bei pirštų srityse. Po gimdymo daugeliu atvejų simptomai išnyksta savaime per keletą savaičių ar mėnesių, tačiau kai kurioms moterims jie gali tapti ir lėtiniais.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei tirpsta rankos po gimdymo?
Riešo Kanalo Sindromo Priežastys
Riešo kanalo sindromui įtakos gali turėti skirtingi veiksniai. Pradedant traumomis, fiziniu krūviu ir baigiant paveldimumo faktoriumi ar net nėštumu, menopauze. Kiekvienam pacientui tai gali būti dėl skirtingų priežasčių, bet kaip ir minėjome anksčiau, svarbu šios problemos neignoruoti.
Spaudimą, esantį riešo kanale, didinti ir sukelti riešo kanalo sindromą gali nemažai priežasčių. Riešo kanalo sindromas išsivysto dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, anatominių riešo ypatumų, diabeto, reumatoidinio artrito, lokalių uždegimų, traumų, monotoniško ar ilgai trunkančio darbo. Taip pat jo atsiradimui įtakos gali turėti nėštumas bei menopauzė.
- Riešo traumos. Riešo traumos gali sukelti audinių patinimą arba pokyčius riešo kanalo srityje, kurie gali sąlygoti nervų suspaudimą ir veda prie riešo kanalo sindromo vystymosi.
- Didelis fizinis krūvis. Didelis fizinis krūvis gali taip pat sukelti riešo audinių patinimą ar net mikrotraumas, kurios gali prisidėti prie nervų suspaudimo ir riešo kanalo sindromo išsivystymo. Dėl veiklos, kurios metu atliekami pasikartojantys rankos ir riešo judesiai, gali patinti riešo kanalo sausgyslės. Pasikartojantys, monotoniški delno, riešo, pirštų judesiai (ypač dažnas riešo lankstymas) padidina riešo kanalo sindromo riziką. Jis dažnesnis dirbantiems kompiuteriu, prie surinkimo/ gamybinių ir pan.
- Antsvoris. Antsvoris gali padidinti spaudimą, tenkantį riešo kanalui, prisidėti prie audinių patinimo ir padidinti nervų suspaudimo riziką. Riešo kanalo sindromas yra dažnesnis tarp antsvorį turinčių žmonių.
- Paveldimumas. Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos riešo kanalo struktūrai ir jautrumui, todėl paveldimumas gali padidinti šios būklės riziką. Riešo kanalo dydis ir struktūra gali būti paveldimi. Egzistuoja paveldėjimo faktorius, t.y. Kai kurių jūsų šeimos narių riešo tuneliai yra maži.
- Nėštumas, menopauzė. Hormoniniai pokyčiai, susiję su nėštumu arba menopauze, gali turėti įtakos audinių elastingumui ir gali prisidėti prie nervų suspaudimo rizikos padidėjimo.
- Kitos priežastys. Riešo kanalo sindromo riziką didina ir paveldėjimo veiksnys, t. y. rizika susirgti šia liga taip pat didesnė yra asmenims, turintiems antsvorio, besilaukiančioms moterims. Dar viena riešo kanalo sindromo atsiradimo priežastis - riešo traumos, dėl kurių riešas patinsta, atsiranda kraujavimas į riešo kanalą. Nesaikingas alkoholio vartojimas taip pat gali būti riešo kanalo sindromo priežastis. Tokios būklės kaip hipotirozė, nutukimas, reumatoidinis artritas ir diabetas. Tam tikri sveikatos sutrikimai gali prisidėti prie RTS išsivystymo. Susilaužėte arba išsukote riešą.
Skysčių Kaupimasis ir Edema
Kaip jau minėta, nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis. Šis skysčių perteklius gali sukelti bendrą tinimą (edemą), ypač rankose, kojose ir pėdose.
Hormoniniai Pokyčiai
Nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs progesterono ir relaksino kiekis, gali paveikti raiščius ir sąnarius, padarydami juos lankstesnius. Šis padidėjęs lankstumas gali lemti nervų suspaudimą ir tirpimą rankose.
Kraujotakos Sutrikimai
Nėštumo metu padidėjęs kraujo tūris ir gimdos spaudimas į kraujagysles gali sutrikdyti kraujotaką rankose. Nepakankamas kraujo tiekimas gali sukelti tirpimą ir šaltumo pojūtį rankose.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir galvos svaigimas
Kaklo Problemos
Retesniais atvejais rankų tirpimą gali sukelti kaklo problemos, tokios kaip stuburo išvaržos ar nervų suspaudimas kaklo srityje. Šios problemos gali paveikti nervus, einančius į rankas, sukeldamos tirpimą ir skausmą.
Kitos Priežastys
Be aukščiau išvardytų priežasčių, rankų tirpimą nėštumo metu rečiau gali sukelti ir kitos būklės, tokios kaip diabetas (jei moteris serga gestaciniu diabetu), vitaminų trūkumas (ypač B grupės vitaminų), skydliaukės problemos ar reumatoidinis artritas. Anemija sergama visais metų laikais - galbūt anksčiau, šaltuoju metų laiku, stokojant šviežių daržovių, buvo ryškesnis ligos sezoniškumas, tačiau dabar situacija pasikeitusi. Didžiausia problema yra ta, jog dauguma ligos simptomų yra nespecifiniai, pacientas gali sirgti visiškai kita liga, todėl mažakraujystę atpažinti pačiam žmogui yra ganėtinai sunku. Pavyzdžiui, lėtinės mažakraujystės forma gali būti ir besimptomė, nustatoma atsitiktinai, tiriant pacientą dėl kitų ligų.
Kas lemia anemijos išsivystymą? Mažakraujystė atsiranda dėl įvairių priežasčių - ją gali lemti padidėjęs eritrocitų netekimas, kilęs dėl ūmaus arba lėtinio nukraujavimo. Kita dažna priežastis - sutrikusi raudonųjų kraujo kūnelių gamyba dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo. Šią problemą gali lemti nepakankamas minėtų medžiagų gavimas su maistu, pavyzdžiui, vegetarams, badaujantiems, besilaikantiems griežtų dietų, kurių metu itin ribojamas kalorijų skaičius. Mažakraujystė dažnai diagnozuojama ir būsimoms ar esamoms mamoms dėl nėštumo ar maitinimo krūtimi. Taip pat ji atsiranda sutrikus rezorbcijai virškinimo trakte - užsitęsus viduriavimui, sergant uždegiminėmis žarnų ar navikinėms ligomis ir vartojant daug alkoholio, kuris sutrikdo folio rūgšties įsisavinimą. Kiek rečiau - sutrikus eritrocitų gamybai kaulų čiulpuose. Kartais ligos išsivystymą lemia ir padidėjęs eritrocitų irimas, sergant įvairios kilmės hemolizinėmis anemijomis.
Kokie simptomai gali įspėti apie mažakraujystę? Dažniausi anemijos tipai yra geležies stokos anemija, megaloblastinė anemija (vitamino B12 ar/ir folio rūgšties stokos) bei lėtinių ligų anemija. Ligos simptomai įvairūs - pacientai jaučia silpnumą, greitai pavargsta, jų oda ir gleivinės būna išblyškę, po fizinio krūvio pasireiškia dusulys, padažnėja širdies plakimas, kartais gali būti jaučiamas skausmas krūtinėje, liežuvio skausmas ir dirglumas. Taip pat gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip mieguistumas, dėmesio ir koncentracijos sutrikimas, galvos svaigimas ir skausmas, galūnių tirpimas. Ligos signalai tuo neapsiriboja - sergantiems anemija gali atsirasti kraujosruvų, mėlynių, dantenų kraujavimas ar įtrūkimai lūpų kampučiuose. Esant geležies trūkumui pacientai skundžiasi sausa, pleiskanojančia ir šiurkščia oda, plaukai tampa trapūs ir neblizga, padidėja jų slinkimas, o nagai lūžinėja, plonėja. Kartais atsiranda poreikis valgyti neįprastus produktus - kreidą, dantų pastą, ledo gabalėlius ar krakmolą.
Anemija - dažniausia vaikų kraujo liga. Liga nesirenka lyties, visgi, dažniau ja serga moterys - ypač vaisingo amžiaus, dėl gausaus kraujavimo mėnesinių metu, neracionalios mitybos ar blogų gyvenimo sąlygų. Nėštumo metu gali tekti vartoti geležies preparatus dėl vadinamosios praskiedimo anemijos, padidėjus cirkuliuojančio kraujo tūriui. Geležies stokos anemija yra dažniausia vaikų kraujo liga. Geležies trūkumas nėštumo metu daro įtaką kūdikių geležies stokos anemijos išsivystymui, o po gimimo organizmas naudoja įgimtas atsargas ir su maistu gaunamą geležį. Dėl greito augimo įgimtos atsargos, ypač neišnešiotiems naujagimiams, greitai išsenka, dėl to geležies stokos anemija gali būti aptinkama jau trečią gyvenimo mėnesį, o išnešiotiems kūdikiams - penktą-šeštą mėnesį. Kitos kūdikių anemijos priežastys yra vėlyvas ir nepakankamas liesos mėsos įvedimas bei žuvies trūkumas paros maisto racione, sutrikęs geležies pasisavinimas dėl virškinamojo trakto ligų, padidėjęs jos netekimas dėl, pavyzdžiui, kirmėlių invazijos ar nukraujavimo.
Nepamirškite tinkamos mitybos. Ligos išsivystymą suaugusiems dažniausiai lemia nepilnavertė mityba, žalingi įpročiai ir medikamentų vartojimas, taip pat įgimtos, genetinės priežastys. Norint išvengti anemijos svarbu pasirūpinti visaverte mityba - ji turi būti praturtinta vitaminais, taip pat reikėtų riboti suvartojamo alkoholio, aspirino bei kitų priešuždegiminių vaistų kiekį. Nepamirškite pasirūpinti ir savo vaikais - kūdikį žindykite bent iki 6 mėn., nes iš motinos pieno geležis yra pasisavinama geriau nei iš bet kokio kito produkto, taip pat laiku, pagal gydytojų rekomendacijas, įveskite papildomą maitinimą.
Geležis, naudojama hemoglobino gamybai, geriausiai pasisavinama iš gyvulinės kilmės produktų: liežuvio, triušienos, kalakutienos, vištienos, jautienos, veršienos, skumbrės ir menkės, o juos valgant su daržovėmis įsisavinimas tik pagerėja. Tuo metu iš augalinės kilmės produktų geriausia rinktis šviežius ir džiovintus grybus, grikius, avižinius miltus, erškėtuoges, persikus, obuolius, kriaušes, slyvas, burokėlius, melynes ir žemuoges. Svarbu žinoti ir tai, jog geležies įsisavinimą slopina oksalatai - jų gausu rabarbaruose ir špinatuose, fostatai - randami maisto prieduose E339,E340, E341, E450, E451 ir E45. Vaikų mityboje reikėtų riboti pramoniniu būdu pagamintų dešrelių, šaldytų picų, mėsainių ir gaiviųjų gėrimų vartojimą. Sergant geležies stokos mažakraujyste, nerekomenduojama gerti daug pieno, kavos, arbatos. Riboti sėlenų, ankštinių daržovių, riebaus maisto vartojimą.
Tyrimus atlikite prieš pajausdami simptomus. Pirmas žingsnis, norint įvertinti, ar pacientas serga anemija - bendras kraujo tyrimas. Įvertinus jo rezultatus, gali prireikti papildomų tyrimų ligos priežastims patikslinti. Atsižvelgiant į tai, jog ligos simptomai yra nespecifiniai, bendrąjį kraujo tyrimą svarbu atlikti profilaktiškai - bent kartą per metus, ne tik pajutus neįprastus simptomus. Anot gydytojos, mažakraujystės gydymas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Pavyzdžiui, alimentarinės kilmės anemija yra gydoma koreguojant mitybą, šalinant rizikos veiksnius ir skiriant tinkamą medikamentinį gydymą. Geležies stokos anemijos gydymui įprastai skiriami peroraliniai geležies preparatai, o jų įsisavinimą pagerina vitaminas C. Svarbu ne tik normalizuoti hemoglobino kiekį, bet ir atstatyti geležies atsargas.
Diagnostika
Jei įtariate, kad galite turėti riešo kanalo sindromą, svarbu nedelsiant kreiptis į specialistą, pavyzdžiui, neurologą ar rankų chirurgą. Specialistai atliks tyrimus, testus, pateiks klausimus apie jūsų ligos istoriją, kad tiksliai nustatytų diagnozę. Norėdamas nustatyti riešo sindromą, gydytojas tikrina riešo delninę pusę arba prašo visai sulenkti riešą ištiesus rankas, be to, jis gali paskirti šiuos tyrimus. Šis procesas prasideda nuo išsamios anamnezės ir fizinės apžiūros. Sveikatos priežiūros specialistas paklausia apie paciento jaučiamus simptomus, jų trukmę ir bet kokią veiklą, kuri gali pabloginti būklę. Fizinės apžiūros metu gydytojas gali patikrinti, ar riešas nėra jautrus, patinęs, šiltas ir pakeitęs spalvą.
Įprasti žingsniai, kurių gali prireikti diagnozei nustatyti:
- Fizinis ištyrimas. Gydytojas gali atlikti išsamų fizinį ištyrimą, skirtą vertinti jūsų rankų judesius, jautrumą, raumenų stiprumą ir kitus simptomus, susijusius su riešo kanalo sindromu.
- Elektromiografija (EMG). EMG tyrimas gali padėti įvertinti nervų laidumo būklę ir rasti nervų suspaudimo vietą. EMG metu matuojamas raumenų elektrinis aktyvumas. Raumenų elektrinių funkcijų aktyvumas matuojamas naudojant plonus elektrodus.
- Nervų laidumo tyrimas. Šiuo tyrimu matuojamas elektrinių impulsų greitis, kai šie keliauja nervu. Ant rankos uždedami elektrodai, kurių pagalba tiriami rankos ir plaštakos nervų signalai.
- Vaizdiniai tyrimai. Siekiant geriau apžiūrėti paciento kaulų ir audinių būklę, gali būti atliekami rentgeno, ultragarso arba magnetinio rezonanso tyrimai. Rentgeno, ultragarso ar magnetinio rezonanso tyrimai (MRI). Šie vaizdiniai tyrimai gali padėti įvertinti riešo kanalo struktūrą ir pašalinti kitas galimas problemas. Ultragarsinis tyrimas. Magnetinio rezonanso tyrimas.
- Laboratoriniai tyrimai.
Kaip Sumažinti Rankų Tirpimą Nėštumo Metu
Jei nėštumo metu patiriate rankų tirpimą, svarbu imtis priemonių, kad sumažintumėte diskomfortą ir išvengtumėte simptomų pablogėjimo.
- Poilsis ir Pertraukos. Jei jūsų darbas ar kasdienė veikla apima pasikartojančius judesius rankomis, darykite reguliarias pertraukas, kad pailsėtumėte ir išvengtumėte per didelio krūvio. Stenkitės ištiesti rankas ir pirštus, atlikite lengvus riešo pratimus.
- Tinkama Laikysena. Svarbu išlaikyti taisyklingą laikyseną sėdint ir stovint. Tai padeda sumažinti spaudimą nervams kaklo ir pečių srityse, kurie gali prisidėti prie rankų tirpimo. Naudokite ergonomišką kėdę ir tinkamai sureguliuokite kompiuterio monitoriaus aukštį. Darbo kompiuteriu poza. Dirbant kompiuteriu pareguliuokite kėdės aukštį taip, kad rankos nuo alkūnių iki pirštų būtų viename aukštyje.
- Riešo Įtvarai. Naktį ar atliekant veiklą, kuri sukelia tirpimą, dėvėkite riešo įtvarus. Įtvarai padeda išlaikyti riešą neutralioje padėtyje, sumažindami spaudimą viduriniam nervui. Riešo įtvarai. Gydytojas gali liepti nešioti įtvarą riešui stabilizuoti, kad jis nejudėtų ir sumažėtų nervų spaudimas. Įtvarą galima naudoti nakčiai, kad išnyktų tirpimo ar dilgčiojimo pojūtis. Tai gali padėti geriau išsimiegoti ir pailsinti vidurinįjį nervą. Riešo kanalo sindromo suponuojamus skausmus, diskomfortą palengvinti gali plaštakos ir RIEŠO ĮTVARAS. Iš kokybiškų medžiagų, pavyzdžiui, ypač elastingo neopreno, pagamintas įtvaras bus labai komfortiškas, jis pasižymės puikia šilumos izoliacija, išgarins drėgmę, todėl oda neprakaituos.
- Mankšta ir Tempimo Pratimai. Reguliari mankšta ir tempimo pratimai gali padėti pagerinti kraujotaką ir sumažinti tinimą rankose. Ypač naudingi yra riešo ir rankų tempimo pratimai. Pavyzdžiui, galite lėtai sukti riešus į vieną ir į kitą pusę, spausti ir atleisti kumščius.
- Šilti ir Šalti Kompresai. Šilti kompresai gali padėti atpalaiduoti raumenis ir pagerinti kraujotaką, o šalti kompresai gali sumažinti tinimą ir uždegimą.
- Skysčių Suvartojimas ir Dieta. Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos, kuri gali pabloginti tinimą. Taip pat svarbu subalansuota mityba, turtinga vitaminų ir mineralų. Venkite per didelio druskos vartojimo, nes druska sulaiko skysčius organizme.
- Akupunktūra ir Masažas. Kai kurioms moterims akupunktūra ir masažas gali padėti sumažinti rankų tirpimą. Pasitarkite su kvalifikuotu specialistu, ar šie metodai jums tinka.
- Maitland terapija - tai manualinės terapijos metodas, veiksmingai gydantis įvairius kaulų ir raumenų sistemos sutrikimus ir mažinantis skausmą.
- Ultragarso terapija - tai yra fizioterapinis metodas, kuriame naudojamas ultragarso aparatas siekiant sumažinti uždegimą, pagerinti audinių gijimą ir sumažinti skausmą.
- Masažai - masažai gali būti naudingi mažinant raumenų įtampą, pagerinant kraujo apytaką ir mažinant skausmą bei įtampą riešo kanalo srityje. Jei kankina riešo kanalo sindromas, masažas taip pat gali būti naudingas. Masažo terapija. Masažas gali padėti sumažinti skausmą, padidinti judesių amplitudę, pagerinti rankos suėmimo jėgą, jos funkcionalumą ir sumažinti tokius simptomus kaip tirpimas ir dilgčiojimas, nes atpalaiduoja vidurinįjį nervą supančias pirštų lenkiamųjų raumenų sausgysles ir tokiu būdu sumažina suspaudimą.