Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Neretai nėščiosios skundžiasi galvos svaigimu, rankų tirpimu ir galvos skausmais. Šiame straipsnyje aptarsime galimas šių simptomų priežastis ir ką daryti, kad palengvintumėte savo būklę.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV) yra dažnas reiškinys. Jis gali būti lengvas, kai pykina ne nuolat ir vemiama 3-4 kartus per dieną. Vidutinio sunkumo NPV pasireiškia nuolatiniu vėmimu (apie 10 kartų per dieną), nuolatiniu seilėtekiu (ptializmu) ir svorio kritimu (apie 5 proc.). Sunkus NPV pasižymi vėmimu ne mažiau kaip 10 kartų per parą, nuolatiniu pykinimu ir seilėtekiu, apetito nebuvimu, didesniu nei 5 proc. svorio netekimu ir ketozės vystymusi.
Esant sunkiam NPV, gali atsirasti elektrolitų disbalansas (kalio, natrio, chloro, magnio netekimas), dehidratacija (sausa oda, apsinešęs liežuvis), sutrikti medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Taip pat gali pakilti temperatūra iki 38 °C, padažnėti pulsas (iki 110 k./min.), sumažėti kraujospūdis, sumažėti šlapimo kiekis, šlapime gali būti randama baltymo, iš burnos gali būti jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji gali blogai miegoti, būti vangi ir apatiška. Užsitęsus NPV, gali išsekti organizmas, lėtėti vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais pasireiškia gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).
Preeklampsija ir eklampsija
Jeigu nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertenzija - po 20 nėštumo savaičių du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS, lėtinė hipertenzija - prieš nėštumą, iki 20 nėštumo savaičių, ilgiau kaip 6 savaites), pasireiškia papildomi požymiai, gali būti įtariama preeklampsija. Preeklampsija gali būti lengva arba sunki. Eklampsija - sunki preeklampsijos forma, pasireiškianti traukuliais.
Negimdinis nėštumas
Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Kitos galimos priežastys
Meteorizmas (pilvo pūtimas) ir dirgliosios žarnos sindromas taip pat gali sukelti diskomfortą nėštumo metu. Dirgliosios žarnos sindromui būdingas pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėje pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis skausmas, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus. Skausmas dažniausiai pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje, tačiau gali būti ir neaiškios lokalizacijos. Taip pat gali sutrikti tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, gausus dujų ir gleivių išsiskyrimas. Kiti galimi simptomai: migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.
Gastritas taip pat gali būti viena iš priežasčių. Jam būdingas apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skonis burnoje, dehidratacija ir elektrolitų disbalansas, oda ir gleivinės sausos, blauzdų raumenų skausmas, traukuliai, bendras silpnumas.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 proc., šeiminis paveldėjimas apie 36 proc.). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.).
Priešlaikinis gimdymas
Priešlaikinis gimdymas - gimdymas iki 37 nėštumo savaitės. Iki 22 savaičių gimdymas laikomas persileidimu. Priešlaikinio gimdymo priežastys: motinos ligos, patologiniai pokyčiai, pažeidimai, placentos kraujavimas, neurohormoniniai moters sutrikimai, amžius (iki 16 m.).
Kaip elgtis nėštumo metu?
Nuo 18-20 savaičių iki 30 savaičių vaisiaus judesius rekomenduojama skaičiuoti 3 kartus per dieną po 30 minučių. Per 30 minučių turi būti ne mažiau kaip 5 judesiai. Nuo 30-31 savaitės reikėtų sekti judesius per 12 valandų. Jei per 30 minučių vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 minučių. Nuo 32-33 savaičių žagsėjimas - tai ritmiškas, toje pačioje pilvo vietoje ir vienodais laiko tarpais pasikartojantis vaisiaus gunktelėjimas. Tai nėra judesys.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
Gimdos susitraukimai
Gimdos susitraukimų, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių), pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio. Nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose. Gimdos kaklelis dėl to nekinta (netrumpėja ir nesiveria).
Kada kreiptis į gydytoją?
Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei susilpnėjo vaisiaus judesiai arba vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi. Jei pirmieji sąrėmiai prasideda naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Jeigu negalite, užsiimkite kokia nors išblaškančia veikla. Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę.
Mityba nėštumo metu
Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau valgyti už du taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Taip pat skaitykite: Pagalba nėštumo krizės atveju
Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Vaistai nuo skausmo nėštumo metu
Gan dažnai nėščiasias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingi įpročiai ir fizinis aktyvumas
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Kelionės nėštumo metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Buvimas saulėje ir baseinas
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.
Miego kokybė ir emocinė būklė
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas. Labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti. Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, tačiau nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai.
Galvos svaigimas nėštumo metu
Galvos svaigimas nėštumo metu gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis svaigsta galva, ar yra kitų simptomų.
Periferinis galvos svaigimas
Gydytojai tai vadina gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu ir teigia, kad jis būdingas 40 proc. žmonių, besiskundžiančių galvos svaigimu. Jis atsiranda dėl šalia vidinės ausies esančio labirinto pažeidimų, kuriuos gali sukelti patirta galvos ar kaklo trauma, insultas, išsėtinė sklerozė, vidurinės ausies uždegimas ir t. t. Svaigimas įprastai pasireiškia atliekant galvos judesius, trunka trumpai ir nesukelia klausos sutrikimų, dažniausiai praeina savaime. Jei galvos svaigimas kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų, ar tai gerybinis svaigimas, ar jį sukėlė smegenų pažeidimai, tarkime, Menjero liga ir kt. Be to, galvos svaigimas gali signalizuoti ir širdies nepakankamumą, padidėjusį kraujospūdį. Galbūt vartojate netinkamus vaistus, kurie taip pat gali paskatinti galvos svaigimą.
Galvos svaigimas dėl kraujotakos sutrikimo
Jis atsiranda dėl įvairių priežasčių sutrikus smegenų kraujotakai ir pasireiškia prieš alpstant. Šį galvos svaigimą gali išprovokuoti staiga sumažėjęs kraujospūdis, stiprus skausmas. Dažniausiai trumpam netenkama sąmonės ilgai būnant saulėje, tvankioje ir karštoje patalpoje, ištikus nerviniam šokui, patyrus didelį stresą. Apalpusįjį reikia paguldyti ant nugaros (negalima dėti pagalvės), jo galva turi būti šiek tiek nuleista, o kojos pakeltos. Atlaisvinkite kvėpavimo takus spaudžiančius drabužius, apšlakstykite veidą vėsiu vandeniu, paplekšnokite delnais per skruostus ar uždėkite ant kaktos vėsų kompresą. Jeigu apalpimo priežastis nukritęs kraujospūdis, duokite atsigerti stiprios kavos, ko nors sūraus (pavyzdžiui, pomidorų sulčių su druska) - druska sulaiko vandenį ir didina kraujospūdį. Būklei negerėjant, reikėtų kreiptis į medikus.
Navikai
Pasak gydytojų, vienas galvos svaigimo simptomų gali būti smegenų vėžys. Tiesa, dažniausiai drauge pasireiškia ir kiti simptomai: galvos skausmas, pykinimas, nuovargis, mieguistumas, dvejinimasis akyse ir kt. Jeigu šie požymiai kartojasi jau kurį laiką, būtina pasikonsultuoti su neurologu ar šeimos gydytoju. Paprastai, be kitos apžiūros ir tyrimų, atliekama smegenų kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas. Jei kartą susvaigo galva ar supykino, nepanikuokite, nes šie požymiai nebūtinai reiškia vėžį. Jei svaigimas kartojasi, pasikonsultuokite su gydytoju.
Orų permainos
Dauguma žmonių, kurių sutrikusi kraujotaka ar serga tam tikromis ligomis, ypač jautriai reaguoja į orų permainas. Sveikam žmogui orų kaita ligų nesukelia, tačiau gali pabloginti savijautą, sutrikdyti miegą ar sumažinti darbingumą. Ypač galvos svaigimas ir mieguistumas pasireiškia keičiantis slėgiui. Pavyzdžiui, staiga smarkiai atšilus orams, plečiasi kraujagyslės, mažėja kraujospūdis. Smegenys ir kiti organai prasčiau pasisavina deguonį, kepenys lėčiau šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas. Dėl to jaučiamės pavargę ir nedarbingi. Įsivyravę karšti orai gali sukelti migrenos ar astmos priepuolį, galvos skausmus, sutrikdyti širdies ritmą. Jeigu galva svaigsta dėl oro permainų, stenkitės laikytis režimo, nepervargti. Ypač padeda lengva mankšta, kontrastinis dušas (gerina kraujotaką). Keičiantis slėgiui, susidūrus šilto ir šalto oro masėms, susiformavusios oro slėgio bangos skatina nuotaikų kaitą. Tomis dienomis geriau nesiimti rimtų darbų ir nespręsti svarbių reikalų, nes toks oras labai trukdo blaiviai mąstyti ir išsaugoti emocinę pusiausvyrą. Staiga kintantis slėgis, kai temperatūra padidėja arba sumažėja 10 laipsnių, ypač stipriai veikia smegenų kraujotaką. Jeigu apėmė bendras silpnumas, ėmė mirgėti akyse, svaigti galva, tirpti galūnės, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti insulto simptomai.
Migrena
Kaip vieną dažnesnių galvos svaigimo priežasčių medikai įvardija migreną. Ji dažniausiai pasireiškia galvos svaigimu, regėjimo sutrikimais, galūnių dilgčiojimu ar stingimu, kalbos, suvokimo sutrikimais, kurie gali trukti iki 20 minučių. Ištikus migrenos priepuoliui, įprastai skauda vieną galvos pusę, pykina. Ir tai gali trukti nuo keleto valandų iki kelių parų. Dažniausiai migrena būna paveldėta. Jeigu migrenos priepuolis prasidėjo pirmąsyk, geriausiai pamiegoti, užtemdyti langus, nes šviesa dirgina. Jeigu labai pykina, galima užvalgyti ko nors lengvo - sumažina šleikštulį. Migrenos priepuolių profilaktika - dienos režimas (svarbu pakankamai išsimiegoti, bet nepersimiegoti, nepervargti), kasdienė mankšta gerina smegenų kraujotaką. Taip pat veiksmingi masažai, akupunktūra. Reikėtų vengti šokolado, kakavos, riešutų, brandinto sūrio, raudonojo vyno, alaus, citrusinių vaisių sulčių, kofeino turinčių ir gazuotų gėrimų, nes jie sukelia migreną. Jei stiprūs galvos skausmai vargina dažniau nei kartą per du mėnesius, pasikonsultuokite su gydytoju. Paprastai atliekama magnetinio rezonanso tomografija. Migreninį skausmą kartais sukelia paūmėjęs cukrinis diabetas, infekcinės ligos, lėtiniai uždegimai.
#