Įvadas
Vaikų darželiai yra svarbi švietimo sistemos dalis, atliekanti reikšmingą vaidmenį ankstyvojoje vaikų raidoje. Šiame straipsnyje aptariama vaikų darželių istorija Lietuvoje, ugdymo metodikos, skirtumai tarp lopšelių ir darželių, bei šių įstaigų reikšmė vaiko socialiniam ir emociniam vystymuisi. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant istorinius duomenis ir šiuolaikines ugdymo praktikas.
Lopšelis ir Darželis: Skirtumai ir Paskirtis
Lopšelis ir darželis yra dvi ankstyvojo vaikų ugdymo įstaigos, skirtos mažiems vaikams, tačiau jos dažnai painiojamos dėl panašios funkcijos - vaikų priežiūros ir ugdymo. Šios įstaigos skiriasi savo paskirtimi, vaikų amžiumi ir ugdymo metodais.
Lopšelis:
- Vaikų amžius: Lopšeliai yra skirti vaikams nuo 1 iki 3 metų amžiaus.
- Ugdymo veikla: Lopšelyje ugdymo veikla yra pagrįsta žaidimais ir socialiniais įgūdžiais.
- Priežiūra: Lopšelyje pagrindinis dėmesys skiriamas kasdieniams vaikų poreikiams, tokiems kaip miegas, maitinimas, higiena.
Darželis:
- Vaikų amžius: Darželiai skirti vaikams nuo 3 iki 6 metų amžiaus.
- Ugdymo veikla: Darželyje vaikai mokomi per žaidimus, tačiau veiklos yra labiau struktūruotos.
- Savikontrolė ir savarankiškumas: Darželyje vaikai pradeda mokytis būti savarankiškesni - valgyti, apsirengti, susitvarkyti asmeninius daiktus.
Lopšelis labiau orientuotas į mažų vaikų priežiūrą ir emocinį palaikymą, o darželis ruošia vaikus mokyklai, skatindamas savarankiškumą ir ugdymą.
Ikimokyklinio Ugdymo Raida Lietuvoje
Vaikų lopšeliai-darželiai (dar vadinami motinų, mažylių, vaikų žaidimų centrais ir kitaip) yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, t. p. Vaikų lopšeliai-darželiai yra valstybiniai ir privatūs (dažniausiai išlaikomi privačių asmenų, religinių ir visuomeninių organizacijų). Jie skirstomi į grupes pagal amžių.
Pirmieji Žingsniai: Kūdikų Ėdėlės ir Labdaros Draugijos
20 a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. Iki pat 4-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio vidurio vaikų darželiai nepriklausė švietimo sistemai. Juos steigė įvairios visuomeninės, vaikais besirūpinančios organizacijos. Iš pradžių jų veikla daugiausia buvo nukreipta į pagalbos reikalinguosius, ypač našlaičius.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
20 a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija (1939 jai priklausė 116 vaikų lopšelių-darželių, juose buvo dirbama pagal F. W. A. Fröbelio pedagoginę sistemą) ir Šv. Vincento Pauliečio draugija (1937 jai priklausė 45 vaikų lopšeliai-darželiai, juose buvo dirbama pagal M. Montessori pedagoginę sistemą, Montessori pedagogika), vaikų lopšelius-darželius t. p.
Pedagogų Rengimas
1921 Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti. 1932 Caritas prie Kauno mokytojų sąjungos organizavo vaikų lopšelių-darželių auklėtojų dvimečius kursus, 1936 ir 1939 Šv. Vincento Pauliečio draugija - dvimečius vaikų lopšelių-darželių vedėjų kursus, 1936, 1937 ir 1938 Lietuvos vaiko draugija - vaikų lopšelių-darželių vedėjų mokamus 8 mėn. kursus; tris šių kursų laidas iš viso baigė 123 klausytojos. Veikė ir privačių kursų (1934, 1935 ir 1936 R. Rozentalienės, pagrįsti O. Decroly pedagogine sistema, 1932 ir 1935 M. Varnienės, pagrįsti M. Montessori pedagogine sistema).
Pirmasis Lietuviškas Vaikų Darželis
Pirmieji kartai visada ypatingi - jie patenka į istoriją. Štai kodėl toks išskirtinis yra visai paprastas, truputį pavargęs, Kretingos dvaro parke, šalia antrojo tvenkinio stovintis raudonų plytų namas. Tai - pirmasis Lietuvoje lietuviškas vaikų darželis. Jį 1898 metais įkūrė grafaitė Marija Tiškevičiūtė. Nuo tada ir prasideda lietuviško darželio istorija.
Istoriniame darželyje vaikai, kuomet jų tėvai dirbo dvaro ūkyje, buvo ne tik prižiūrimi, tačiau pramokdavo ir trupučio mokslo pradmenų. Darželyje vasaros darbų įkarštyje buvo globojami kumečių vaikai. Iki įkuriant darželį, tas pats pastatas tarnavo kaip svečių namelis, vėliau įkurta dvaro ligoninė ir prieglauda. Šiuo metu name gyvena paprasti kretingiškiai, pastatas netekęs dalies savo grožio, tačiau istoriškai jo sienos tokios pačios vertingos, kaip ir XIX amžiuje.
Tačiau neseniai švietimo istorijos tyrinėtojams pavyko aptikti žinutę, kad pirmasis vaikų darželis lietuvių vaikams buvo įkurtas 1898 metais Kretingoje, grafo Aleksandro Tiškevičiaus dvare. Vaikų darželis veikė dvaro ligoninės pastate, kuris tebestovi prie buvusio dvaro parko antrojo tvenkinio. Ligoninėje dvaro gydytojas nemokamai gydė kumečius ir jų šeimų narius.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Tame pačiame pastate senoji grafienė Sofija Tiškevičienė įkūrė prieglaudą vienišiems seneliams, našlaičiams ir pamestinukams. Išlaikant prieglaudą grafienei daug padėdavo jos duktė Marija Tiškevičiūtė, gyvenusi Palangoje. Prieglaudoje lauko darbų sezonu prieglobstį rasdavo ir ikimokyklinio amžiaus kumečių vaikai. Vaikus prieglaudoje - darželyje prižiūrėjo dvaro samdoma auklė, kuri mokydavo juos namų ruošos darbų, skaityti ir rašyti. Manoma, kad ši ikimokyklinė vaikų auklėjimo įstaiga veikė iki 1915 m., taigi iki kaizerinės okupacijos. Tarpukariu šiame pastate buvo įrengta kalkių degykla, o pokario metais čia apgyvendinti žmonės.
Marija domėjosi senove, mėgo žirgų sportą, daug keliavo po užsienį. Apart įkurto vaikų darželio, ji Kretingoje išlaikė mokytoją, kuri gerų manierų, siuvimo, mezgimo, lenkų, lietuvių ir rusų kalbų mokė dvaro tarnautojų ir gabesnes valstiečių bei miestelėnų dukras.
Ikimokyklinis Ugdymas Panevėžyje
Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas pasakoja, kad mūsų mieste ikimokyklinės ugdymo įstaigos būtent taip ir atsirado. Vaikų lopšelį M. Tiškevičiaus aikštėje, pavyzdžiui, išlaikė Šv. Vincento Pauliečio draugija. Čia jis veikė ir anksčiau, nuo 1920-ųjų, tačiau nuo 1927 metų jį perėmė katalikiška labdaros organizacija. Ir, pasak D. Kai kurie vaikai buvo visiški našlaičiai, kai kurių motinos sėdėjo kalėjime.
1930 metais Šv. Vincento Pauliečio draugija buvo atidariusi vaikų darželį dar ir Varnaičių gatvėje. 1933 metų lapkričio 26 dieną buvo iškilmingai pašventintos šio darželio patalpos, - pasakoja D. Įstaigos, pavadintos Frederiko Ozanamo - prancūzų mokslininko, vieno minėtos draugijos steigėjų vardu, šventinimo apeigas atliko Šv. Tarpukariu sunkiai pragyvenančios šeimos buvo šelpiamos būtent taip, per darželius. Vargstančiųjų vaikai čia gaudavo pavalgyti, prireikus - dar ir drabužių ar avalynės.
1931 metų kovo vidury buvo įsteigtas Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius, kuriam vadovavo burmistrienė Jadvyga Chodakauskienė. D. Pilkausko duomenimis, 4-ojo dešimtmečio pradžioje šis skyrius mieste išlaikė du darželius ir daugiausia rūpinosi neturtingų mažylių šelpimu. Remiantis 1935 metų duomenimis, draugija pirmąjį darželį Panevėžyje įsteigė tais pačiais 1931-aisiais, birželio 1-ąją. Jame buvo du skyriai: vieną lankė 4-5 metų vaikai, kitą - šešiamečiai.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Ir nors patalpos 72 auklėtiniams buvo ankštos (paprastai darželiai veikė privačiuose namuose), jie rinkdavosi jau nuo šeštos ryto - geros dvi valandos prieš oficialią užsiėmimų, trukdavusių iki pirmos popiet, pradžią. Į darželį atėję vaikai buvo apaunami gerais batukais, perrengiami gražiais rūbeliais. Išeidami į namus, jie šiuos rūbelius palikdavo ir persirengdavo savais, - pasakoja D. Pilkauskas, sakantis, jog su mažaisiais čia būdavo išties užsiimama: jie siuvinėjo, karpė. Vaikams čia labiau patikdavo nei namuose, - priduria istorikas.
Tiek mokėti išgalėdavo labai nedaug tėvų. Be to, D. Pilkausko teigimu, netrūko ir žmonių pasipiktinimo, kad darželis priima tik išrinktuosius. Pasak D. Pilkausko, Lietuvos vaiko draugija per metus tokiai labdaringai veiklai skirdavo 1 tūkst. 506 litus, miesto savivaldybė - dar 1 tūkst. 200 litų.
1939 metų rudenį Senamiesčio parapijos iniciatyva buvo įsteigtas vaikų darželis katalikų vaikams. Bet Panevėžys anuomet buvo gan margas miestas, tad kitų tautų ir konfesijų atstovai steigė savus darželius. Pasak D. Pilkausko, remiantis tarpukario spaudos duomenimis, 1934 metais visoje Lietuvoje buvo vos 80 darželių, kuriuose dirbo 97 pedagogai. Lietuviškų buvo 58, turėję 70 mokytojų, žydų - 15 (ir 19 mokytojų), lenkiškų - 5 su tiek pat pedagogų. Valstybinis darželių tinklas taip ir nebuvo sukurtas, - kalba apie nepriklausomos Lietuvos laikus D.
Sovietinis Laikotarpis ir Nepriklausomybės Atkūrimas
SSRS okupavus Lietuvą vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius. 1941 pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai (12 500 vaikų). Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga.
Pirmosios sovietų okupacijos metais vienas naujos valdžios darbų buvo kurti vaikų darželius. Antrosios sovietų okupacijos metais vyko sparti industrializacija, tėvai ilgai dirbo, tad įstaigų, kuriose būtų prižiūrimi vaikai, reikėjo dar labiau. 1944 metais Panevėžyje veikė 6 vaikų darželiai, kurių šešiose grupėse buvo 160 vaikų. 1945 metais skiriant lėšų mokyklų remontui, nepamiršti ir miesto vaikų darželiai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 pradėti steigti vaikų darželiai‑mokyklos. 1998 priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai. Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) m., į vienerių metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) m. amžiaus.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (miestuose - 632, kaimo vietovėse - 99) ir 517‑oje bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Buvo ugdoma apie 120 900 vaikų.
Tarpukario Lietuva ir Pedagoginės Sistemos
Tarpukariu pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo veiklą koordinuojanti organizacija buvo Švietimo ir kultūros draugija „Lietuvos vaikas“, visoje šalyje įsteigusi 116 vaikų darželių. Veikė ir kitos visuomeninės organizacijos, bendruomenės, draugijos: „Caritas“, Šv. Vincento Pauliečio, Lietuvos M. Visuomenė ikimokyklines vaikų lavinimo įstaigas priėmė teigiamai − jos tapo reikalingos ir paklausios, pirmiausia tarp miestų gyventojų, ypač dirbančių tėvų. „Lietuvos vaiko“ draugija buvo didžiausia vaikų darželių sistemos dalis, kuri pirmą darželį atidarė 1925 m. ir savo veiklą plėtė iš centro į periferiją.
Vaikų darželių sistemos Tarpukario Lietuvoje populiarūs ir visuotinai pripažinti buvo trys vaikų pedagogikos grandai: Friedrichas Fröbelis (1782-1852), Ovide‘as Decroly (1871-1932) ir Maria Montessori (1870-1952). Būtent jų idėjomis vadovavosi Lietuvoje besikuriantys vaikų darželiai. Šie vaiko ugdymo ir švietimo idėjų autoriai suprato, kad ekonominiai ir socialiniai žmonių ryšiai turi įtakos ir šeimos vidiniam gyvenimui. Vaikų darželio idėjos autoriumi laikomas Fröbelis. Jis įsivaizdavo vaikus kaip augalus, kurie savo dienas leidžia sode, yra prižiūrimi ir puoselėjami auklėtojo, atliekančio sodininko vaidmenį. Jo idėjomis tarpukariu rėmėsi „Lietuvos vaiko“ darželiai. Decroly vaiko ugdymo metodas buvo sukoncentruotas tenkinti vaiko poreikius. Jo pagrindinė mintis: „Gyvenimo mokykla per gyvenimą“. Tokias nuostatas palaikė žydiški vaikų darželiai. Maria Montessori sukūrė visame pasaulyje gerai žinomą vaikų ugdymo sistemą, kurią iki šių dienų taiko privačios ir valstybinės vaikų ugdymo įstaigos. Ji teigė, kad „vaiko atradimas“ yra esminis jo ugdymo proceso veiksnys. Montessori idėjos paskatino kurtis netradicinius vaikų ugdymo darželius.
Remiantis šiomis teorinėmis idėjomis, Lietuvoje sistemingas ir kryptingas 3−6 metų vaikų švietimas suaktyvėjo nuo XX a. trečio dešimtmečio, o ketvirtame dešimtmetyje įvyko vaikų darželių tinklo plėtra. Paskutiniais nepriklausomybės metais vaikų darželius lankė daugiau nei 6 tūkst. vaikų, kuriuos prižiūrėjo 214 auklėtojų. Lietuvoje kasmet per mėnesį vidutiniškai buvo įsteigiami 2-3 darželiai, kurie galėjo priimti apie tūkstantį vaikų.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymu užsiėmė įvairios draugijos ir pavieniai asmenys, o nuo ketvirto dešimtmečio prie šios veiklos prisidėjo ir Lietuvos valstybė. Kaip matyti, priešmokyklinis vaikų ugdymas iš privačia iniciatyva pradėto judėjimo vis labiau tapo finansiškai ir teisiškai priklausomas nuo valstybės. Ketvirto dešimtmečio antroje pusėje pradėtas ir sistemingas, Švietimo ministerijos taisyklėmis paremtas ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogų ugdymas.
Auklėtojų pedagoginiam parengimui skirta daug dėmesio, o darželių savininkai buvo atsakingi už savo darbuotojus, kuriems laiku turėjo mokėti atlyginimus ir suteikti privalomas socialines garantijas. Auklėtojas rengė „Lietuvos vaiko“ draugija, Šv. Vincento Pauliečio draugija, Ronė Rozentalienė ir Marija Varnienė. Per metus kursus vidutiniškai baigdavo apie 60−70 studenčių.
Vaikų Darželių Raida Lietuvoje (Lentelė)
| Laikotarpis | Svarbiausi įvykiai |
|---|---|
| XIX a. pabaiga | Pirmasis lietuviškas vaikų darželis Kretingoje (1898 m.) |
| XX a. pradžia | Lopšelių steigimas, labdaros draugijų veikla |
| 1920-1940 m. | „Lietuvos vaiko“ draugijos dominavimas, Montessori sistemos įdiegimas |
| Sovietmetis | Darželių suvalstybinimas, tinklo plėtra |
| Po 1990 m. | Įvairių ugdymo metodikų plėtra, privačių darželių atsiradimas |
Juodupės Lopšelis-Darželis: Pavyzdys Iš Regionų
Juodupės lopšelis-darželis įsteigtas 1954 m. rugsėjo mėnesį, priklausė Švietimo skyriui. Tai buvo vienas seniausių darželių rajone. Darželiui nuo jo įkūrimo vadovavo Adelė Dudėnienė. Ji vedėja dirbo 25 metus. Pirmosios auklėtojos buvo Janina Stasiulionytė ir Genė Motuzienė. Senajame darželyje veikė viena mišraus amžiaus vaikų grupė. 1963 m. buvo pastatytas naujas lopšelio-darželio pastatas ir Juodupės lopšelis-darželis priklausė tuo metu veikusiam vilnos audinių fabrikui ,,Nemunas“. Ugdymas vyko 7 grupėse. Nuo 1979 m. 1982 - 1983 m. 1984 - 2017 m. Nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. 2008 m. atliktas Juodupės pradinės mokyklos vidaus struktūros pertvarkymas ir Juodupės lopšelis - darželis funkcionuoja kaip atskira įstaiga. Šiuo metu darželyje veikia 4 grupės.
Valdorfo Pedagogika: Holistinis Požiūris Į Ugdymą
Valdorfo pedagogika − ugdymas, siekiant visuminiai (holistiškai) integruoti intelektinį, praktinį ir meninį mokinių vystymąsi. Besimokant einama nuo pojūčių, patyrimo, išgyvenimo, fenomeno prie analizės, dėsningumų, sistemizavimo, teorijos, siekiant, kad teorija būtų ne pateikiama, o tarytum atrandama. Pradinėje pakopoje mažiau skiriama laiko teorijai, daugiau mokomasi žaidžiant, patiriant, vaizdiniais, piešiant, vaidinant, muzikuojant, šokant. Tai kas anksčiau suvokta pojūčiais, moksliškai gilinama vyresnėje pakopoje. Taip kuriamos aplinkybės savarankiškam, sąmoningam patirtų žinių apmąstymui. Einama nuo ugdymo prie saviugdos. Pedagogika grindžiama mokslu ir intuicija, ugdomas kūnas ir dvasia, nesusiejant su konkrečia religija.
Rudolfas Šteineris (1861-1925) buvo austrų filosofas, pedagogas ir socialinis reformatorius, žinomas dėl Valdorfo pedagogikos sukūrimo. Jo idėjos apie žmogaus vystymąsi ir ugdymą buvo pagrįstos holistiniu požiūriu, kurio esmė - siekti harmoningos fizinės, emocinės, intelektualinės ir dvasinės vaiko raidos.
Pagrindiniai Valdorfo pedagogikos principai:
- Holistinis Požiūris: Valdorfo pedagogika siekia ugdyti visapusišką asmenybę, atsižvelgdama į vaiko fizinį, emocinį, intelektualinį ir dvasinį vystymąsi.
- Meninis Ugdymas: Menai užima ypatingą vietą Valdorfo pedagogikoje.
- Ritmai ir Rutina: Valdorfo pedagogikoje svarbų vaidmenį atlieka ritmai ir kasdienė rutina.
- Mokytojo Vaidmuo: Valdorfo mokytojas yra vadovas ir įkvėpėjas, kuris padeda vaikams atrasti savo talentus ir ugdo jų gebėjimus.
- Vaizduotės Skatinimas: Valdorfo pedagogika skatina vaikų vaizduotę ir kūrybiškumą per meninius užsiėmimus, pasakas ir laisvą žaidimą.
- Natūralių Medžiagų Naudojimas: Valdorfo darželiuose naudojamos natūralios medžiagos, tokios kaip mediena, vilna, molis ir akmenys.
- Ritminė Struktūra: Kasdieninė ir savaitinė rutina yra struktūruota pagal ritmus, kurie suteikia vaikams saugumo jausmą ir padeda ugdyti vidinę drausmę.
- Socialinė Ir Emocinė Raida: Valdorfo pedagogika didelį dėmesį skiria socialinei ir emocinei vaikų raidai.
Valdorfo metodika, akcentuojanti vaizduotę, kūrybiškumą, socialinę ir emocinę raidą, yra ypač efektyvi ikimokykliniame amžiuje, kur formuojasi pagrindiniai vaiko įgūdžiai ir charakterio bruožai.
Specialiųjų Poreikių Vaikų Ugdymas
Lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ specialiųjų poreikių vaikų ugdymo klausimus sprendžia vaiko gerovės komisija. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams pagalbą teikia specialioji pedagogė-logopedė. Logopedė dirba su vaikais, turinčiais kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Mokslo metų pradžioje įvertinami vaikų kalbos sutrikimai, numatomos korekcinio darbo galimybės, sudaromos programos ir užsiėmimų tvarkaraščiai. Logopedinėse pratybose, atsižvelgiant į amžiaus ypatumus, kalbos ir kalbėjimo sutrikimo pobūdį, mokomi, tikslinami garsai, lavinamas girdimasis suvokimas, tikslinamas erdvės, laiko bei regimasis suvokimas, lavinama smulkioji motorika.
Specialioji pedagogė vertina vaikų įgūdžius ir pasiekimų lygį, nustato vaikų specifines negalias, jų priežastis, numato darbo su vaikais, turinčiais specifinių raidos sutrikimų, tikslus ir uždavinius, palankiausius ir tinkamiausius ugdymo(si) metodus ir būdus, galinčius tenkinti vaikų specialiuosius poreikius. Specialioji pedagogė sudaro individualias ugdymo programas, fiksuoja vaikų pasiekimus, bendradarbiauja su mokytojais, ugdytinių tėvais.
Vilniaus Rajono Savivaldybės Iššūkiai: Privačių Darželių Subsidijavimas
Po paskutinio Vilniaus rajono tarybos posėdžio peršasi dvi išvados: pirma, mero Roberto Duchnevičiaus vadovaujami socialdemokratai nesugeba išsivaduoti iš rinkiminės skolos konservatoriams dėl privačių darželių subsidijavimo. Mero žingsnį vetuojant neseniai tarybos priimtą sprendimą privačių darželių tinklą subsidijuoti 25 eurais, kartu tikintis sugrąžinti anksčiau pasiūlytą 120 eurų subsidiją galima laikyti tam tikros desperacijos išraiška. Socialdemokratai tuo parodė, kad nesugeba išsivaduoti iš priešrinkiminių įsipareigojimų (per antrą mero rinkimų turą) konservatoriams, kurie privačių darželių tinklo plėtra yra suinteresuoti anaiptol ne tik altruistiniais sumetimais. Ne paslaptis, kad konservatorių pirmininko žmonai netikėtai šiame versle pradėjo sektis po to, kai Vilnius pasuko pinigų pumpavimo į privačių darželio tinklą keliu. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujančių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių balsais mero veto buvo atmestas ir ši tema galutinai uždaryta. Nors Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai taryboje iki paskutinės akimirkos bandė įtikinti palaikyti jų mero veto ir grąžinti šį klausimą į darbotvarkę. Ruslanas Baranovas tuo tikslu net pasinaudojo sumanipuliuota informacija, neva LLRA-KŠS atstovaujantys Vilniaus miesto tarybos nariai remia privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų subsidijavimą. Kaipo pavyzdį pateikė 2023 m. sostinės tarybos balsavimo rezultatus, nepatikslindamas, kad tai buvo techninis infliacinis balsavimas dėl subsidijos dydžio. Tik kai 2015 metais Vilniaus miesto savivaldybės taryboje vyko balsavimas dėl pačios idėjos biudžeto pinigais finansuoti privačių darželių tinklą, LLRA-KŠS atstovaujantys tarybos nariai principingai buvo prieš. Reikėtų taip pat pridurti, jei jau kalbame apie Vilnių, kad sostinės Taryboje patys socialdemokratai reikalauja iš mero konservatoriaus atsisakyti privačių darželių finansavimo. Mat šiam tikslui įpumpuoti 52 mln. eurų vietų darželiuose trūkumo problemos neišsprendė. O juk už tuos pinigus galima buvo pastatyti keliolika naujų Savivaldybei pavaldžių vaikų darželių, ir problema būtų buvusi išspręsta. Kalbant gi apie disponavimą Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, ruduo parodė, kad būtent LLRA-KŠS atstovaujantys tarybos nariai buvo teisūs, pavasarį pasipriešinę milijoninės paskolos paėmimui, kaip to reikalavo meras. Tuomet jie teigė, kad krizės ir nuosmukio akivaizdoje varyti rajoną į milijonines skolas yra lengvabūdiška ir neatsakinga. Argumentavo, kad rudenį į biudžetą iš įvairių ministerijų įplauks viršplaninės lėšos iš kofinansuojamų projektų ir Vyriausybės skola rajonui. Taip ir atsitiko. Pastarajame Tarybos posėdyje viršplaninės lėšos buvo įtrauktos į biudžetą ir nedelsiant - LLRA-KŠS frakcijos seniūno Waldemaro Urbano iniciatyva (prieš tai aptarus šį klausimą frakcijoje) skirtos (iš viso daugiau kaip 3 mln. eurų) gyventojų poreikiams į atskiras seniūnijas. Ir nors kelių infrastruktūrai gerinti, gatvių apšvietimui, šaligatvių remontui ir panašioms reikmėms skirti pinigai pagerins gyventojų gyvenimo kokybę, šis klausimas Taryboje nesutiktas entuziastingai. Konservatoriai lyg būtų kerštavę gyventojams, balsavo prieš, socialdemokratai delsė pritarti siūlymui, savo abejones motyvuodami kitais administraciniais Savivaldybės poreikiais, tačiau galiausiai, nors ir su pastabomis, siūlymui pritarė.
tags: #vaiku #darzeliai #vikipedija