Kaip Įveikti Vaikų Baimes: Praktiniai Patarimai Tėvams

Vienas pagrindinių šiuolaikinių vaikų iššūkių - nesėkmės baimė. Šiandien jiems ypač lengva destruktyviai lyginti save su tais, kuriems „sekasi geriau“, todėl sunku išbūti su savimi ir su savo netobulumu. Vaikystėje ryškiau nei bet kuriame kitame amžiaus tarpsnyje baimės ir nerimas mums daro didžiausią įtaką elgesiui. Tačiau vaikai labai retai tiesiogiai išreiškia savo baimę, t.y. pasako aš bijau to ir to. Vaikai dažniausiai savo nerimą išgyvena per kūno pojūčius: „skauda galvą“, „skauda pilvą“. Tad kaip padėti vaikui jaustis pilnaverčiu ir įveikti jį kamuojančias baimes?

Vaikų Baimės: Normali Vystymosi Dalis

Baimės yra natūrali vaikystės dalis. Augant ir pažįstant pasaulį, vaikai patiria įvairių emocijų, tarp jų ir nerimą ar baimę. Visi vaikai patiria nerimą ir baimes tam tikrais savo gyvenimo etapais ir, dažnu atveju, tai yra normali augimo dalis. Visai normalu, kad visai maži vaikai bijo atsiskirti nuo tėvų ir gali jausti nerimą būdami šalia nepažįstamų žmonių. Vėliau daugumos vaikų gyvenime atsiranda tamsos baimė ir jų vaizduotės piešia įvairius monstrus, apsigyvenusius po lova ar tamsiame kampe. Tuo tarpu paauglystės metais savęs suvokimas ir drovumas tampa slegiančia kasdienybės dalimi.

Nors kai kurios baimės praeina savaime, kitos gali tapti iššūkiu tiek vaikui, tiek tėvams. Tokios atsirandančios ir praeinančios baimės dažnai tampa normalia vystymosi dalimi, kurią kiekvienas praeiname. Bet kartais, baimės ir nerimas pasiekia tokį lygį, kai tikrai apsunkina vaiko gyvenimą. Baimės gali tapti labai įkyrios ir užimti didžiąją vaiko dienos dalį, nepaleisti jo minčių ir net užvaldyti jo veiksmus.

Kodėl Vaikai Bijo?

Vaiko baimės gali kilti dėl įvairių priežasčių:

• Natūralus vystymosi procesas: Mažyliai bijo garsų, nepažįstamų žmonių, o vyresni vaikai gali bijoti tamsos ar pabaisų. Jau gimę kūdikiai turi keletą įgimtų baimių (stipraus garso, globos netekimo) ir iki paauglystės išgyvena nemažai natūraliai raidai priskiriamų baimių, kurios savaime praeina, pvz.: pradėjus šliaužioti vaikams atsiranda aukščio baimė. Apie antruosius gyvenimo metus atsiranda realių objektų baimės (nepažįstamų žmonių, šunų), apie ketvirtuosius-penktuosius metus atsiranda abstrakčių dalykų baimės (pabaisų, tamsos, vienatvės). Vaiko baimių ratas plečiasi iki 8 metų, vėliau stiprėja kritinis mąstymas sustabdo jų progresą. Sveikas ikimokyklinio amžiaus vaikas paprastai jaučia 2-3 nestiprias baimes. Iki 5-6 metų yra normalu turėti saugumą užtikrinantį elgesį.
• Gyvenimo pokyčiai: Nauja aplinka, darželis, mokykla ar net naujas šeimos narys gali kelti nerimą.
• Neigiama patirtis: Nemalonūs įvykiai, pavyzdžiui, nukritimas ar išgąsdinimas, gali suformuoti baimes.
• Tėvų ar aplinkinių reakcijos: Jei tėvai nuolat rodo nerimą ar patys bijo tam tikrų dalykų, vaikai gali perimti šias baimes. Be to, tėvai gali savo vaikams įteigti baimes, pvz.: ,,Neik į kitą kambarį ten tamsu“, ,,Jei neklausysi ateis baubas“, ,,Neimk tos baisios varlės“. Vaikai save formuoja pagal informaciją iš išorės, todėl tėvų hypergloga, perdėtas nerimavimas dėl vaiko saugumo ar gerovės gali padidinti vaiko nerimo lygį. Nuolat nerimaujantys tėvai dėl vaiko, jam siunčia signalą, kad pasaulis yra nesaugus, kiti žmonės pavojingi, o jis yra bejėgis susidoroti su iššūkiais.

Dažniausios Vaikų Baimės Pagal Amžių

• 0-2 metai: Nepažįstami žmonės, garsūs garsai, atsiskyrimas nuo tėvų.
• 3-5 metai: Tamsa, pabaisos, gyvūnai, svetimi žmonės, garsūs triukšmai (perkūnija, dulkių siurblys).
• 6-12 metų: Mokykla, atsiskyrimas nuo tėvų, tamsa, vienatvė, socialinės situacijos, ligos, mirtis.
• Paauglystė: Bendraamžių nuomonė, egzaminai, ateitis, nesėkmės baimė.

Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu stebėti jo individualias baimes ir jas suprasti.

Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais

Kaip Atskirti Natūralią Baimę Nuo Fobijos?

Pagrindinis kriterijus yra tas, kiek baimė ar nerimas sutrikdo vaiko funkcionavimą, t.y. jei vaikas bijo šunų, bet gali eiti žaisti į kiemą, nepaisant to, kad kažkur lauke gali lakstyti šuo, tada tai yra baimė, kuri tikėtina, tėvams būnant kantriems, palaikantiems, mažės ir praeis, tačiau jei vaikas atsisako eiti į lauką, važiuoti į svečius, nes ten gali būti šuo, tada tai jau yra fobija, kuriai įveikti reikalinga specialisto pagalba arba jei vaikas iš pradžių nejaukiai jaučiasi, gėdijasi suaugusiųjų naujoje nepažįstamoje aplinkoje, bet po kiek laiko apsipranta ir pradeda tyrinėti aplinką, tai yra tik vaiko drovumas, bet jei vaikas visą laiką neatsiskiria nuo mamos ir nedrįsta tyrinėti aplinkos, tada jau vaikui reikalinga tėvų ar/ir psichologo pagalba.

Kaip Padėti Vaikui Įveikti Baimes?

Svarbiausia, kad jūsų vaikas žinotų, jog esate šalia pasirengę padėti. Kartais vaikas norės kalbėtis apie savo jausmus, o kartais visiškai nesileis į kalbas - jei reikės, išbūkite su vaiku ir tyloje.

Klaidos, Kurių Reikėtų Vengti

Prieš aptariant veiksmingus būdus, svarbu žinoti, ko nedaryti:

• Sumenkinti vaiko baimę ir nerimą: Pvz.: ,,Nėra ko bijoti tokio mažo voriuko“, ,,Tikri vyrai nebijo tamsos“, „Kas gali būti baisaus darželyje?“. Tokie tėvų pasakymai dar labiau sumenkina vaiko savivertę.
• Įmesti vaiką per prievartą į baimę keliančią situaciją: Pvz.: vaikas bijo šuns, tėvai nuperka šunį. Kartais tokia taktika suveikia, bet daug dažniau vaiko baimė sustiprėja keleriopai. Be to, vaiko pasitikėjimas tėvais susvyruoja, pasaulis tampa dar labiau nesaugus gyventi.
• Pastiprinti vaiko vengiantį elgesį: Pvz.: vaikas atsisako kilti liftu, nes bijo uždarų erdvių, tėvai sako: ,,Tai gerai, gal ir baisus tas liftas, užstrigti galima, tu visą laiką lipk laiptais“. Taip vaikui užsifiksuoja, kad jo baimė reali, tėvai ją palaiko. Tada vengiantis elgesys yra įtvirtinamas ir kartojasi.
• Bandyti loginiais argumentais vaiką įtikinti, kad nėra ko bijoti: Tačiau baimė kyla iš tos žmogaus dalies, kurioje nėra logikos, todėl loginiai argumentai yra neveiksmingi ir priešingai parodo, kad Jūs nesuprantate vaiko.
• Šaipytis ir pokštauti apie tai, ko vaikas bijo: Tai tik paskatina vaiką užsisklęsti savyje, bet pačios baimės nepanaikina.
• Kaltinti ar bausti: Nekaltinkite ir juolab nebauskite vaiko už tai, kad jis bijo. Vaikas ieško pagalbos ir nusiraminimo, nes pats nesugeba valingai kontroliuoti savo jausmų.
• Ignoruoti: Juk apsimetus, kad problemos nėra, ji tarsi išnyksta. Tačiau tai - blogas sprendimas. Problema išnyksta tėvams, bet ne vaikui. Toks elgesys tik atvers didesnę prarają tarp vaiko ir jūsų.
• Vadovauti savo pavyzdžiu: Taisyklė „aš to nebijau - kodėl tu turėtum bijoti“ įsibaiminusiam mažyliui veiksminga lygiai taip pat, kaip ir jums - šuolių su parašiutu instruktoriaus paprotinimas: „aš nebijau - kodėl jums kinkos dreba?“. Jūs nebijote, nes jau išmokote šią baimę įveikti.
• Patiems neįveikti pesimizmo: Jei patys tėvai neišmoko nuolat negalvoti apie tai, kas gali nutikti blogiausia - vargu ar padės savo vaikui kovoti su baimėmis.
• Leisti žvelgti baimei į akis: Jei mažylį apėmusi tikra baimė, tokios priemonės ją taip pat tik dar labiau sustiprins. Apie pačias baimes, jo jausmus, išgyvenimus kalbėti reikia ir netgi būtina. Tačiau verčiau kol kas apsaugoti nuo su mirtimi susijusių vaizdų.

Veiksmingi Būdai Padėti Vaikui

• Priimkite vaiko baimę rimtai: Nors kartais suaugusiems vaikų baimės atrodo juokingos ar nereikšmingos, svarbu jų nenuvertinti. Nesakykite „Nėra ko bijoti“ - tai nesumažins vaiko baimės, o tik privers jaustis nesuprastu. Verčiau paklauskite „Kaip jautiesi?“ - leiskite vaikui išreikšti savo emocijas. Patvirtinkite jausmus - sakykite: „Aš suprantu, kad tau baisu. Bet aš esu šalia ir padėsiu tau su tuo susidoroti.“
• Padėkite vaikui pažinti ir suprasti baimę: Dažnai vaikas bijo to, ko nesupranta. Kai jis išmoksta daugiau apie tai, kas kelia baimę, ji tampa mažiau gąsdinanti. Kalbėkitės su vaiku - paprastais žodžiais paaiškinkite, kodėl jis bijo ir kas iš tikrųjų vyksta. Pasinaudokite pasakomis ir istorijomis - skaitykite knygas apie drąsą ar sukurkite istoriją apie vaiko baimę. Išmokykite vaiką, kaip elgtis tam tikrose situacijose - pavyzdžiui, jei vaikas bijo šunų, parodykite, kaip prie jų artėti saugiai.
• Žaiskite kartu su vaiku: Žaidimai padeda vaikams lengviau susidoroti su emocijomis. Jei vaikas bijo skiepų, išbandykite šiuos metodus: „Žaidžiame drąsą“ - sukurkite scenarijų, kur vaikas yra superherojus, įveikiantis savo baimę. „Baimės draugas“ - leiskite vaikui „supažindinti“ savo žaisliuką su baime, taip jis pats jausis stipresnis. „Piešimas ir baimės sunaikinimas“ - paprašykite vaiką nupiešti savo baimę ir kartu „panaikinkite“ piešinį (suplėšykite, uždažykite, užklijuokite lipdukais). Įveikite baimes žaisdami kartu. Žaidimai gali būti puiki priemonė vaikui tiek geriau susipažinti ir išbūti su tuo, ko baiminamasi, tiek gera erdvė išmokti baimės įveikos būdų. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo mokytojų, žaiskite mokyklą, jei gydytojų - ligoninę. Kartu su vaiku skaitykite ar kartu prieš miegą kurkite pasakas, kur vaikas galėtų įsijausti į narsaus herojaus vaidmenis.
• Palaipsniui susidurkite su baime: Vadinamoji „palaipsnio susidūrimo“ technika gali padėti mažinti baimes. Jei vaikas bijo tamsos - pradėkite nuo miego su naktine lempa, palaipsniui mažinkite šviesos kiekį. Jei vaikas bijo šunų - iš pradžių leiskite jam stebėti šunis iš tolo, vėliau priartėkite, kol galiausiai jis galės pats paglostyti draugišką šunį. Svarbu nenuvesti vaiko tiesiai į tai, kas jam baisiausia, o leisti jam žengti mažais žingsneliais. Tėvai gali švelniai, be pernelyg didelio spaudimo, paskatinti vaiką susidurti su baimę keliančiomis situacijomis. Aišku, kartais nėra taip paprasta vaiką įtikinti susidurti su baimę keliančia situacija: daugelis vaikų yra linkę tokių situacijų vengti. Tam tėvai gali padėti vaikui užduotį suskaidyti į mažesnius žingsnelius, kuriais eidamas vaikas gali jausti, kad kiekvieną iš jų gali įveikti. Pagal tyrimus, būtent laipsniškas susidūrimas su nerimą keliančiomis situacijomis labiausiai padeda nerimą įveikti. Pavyzdžiui, jeigu vaikas bijo vienas eiti į kiemą, jis gali iš pradžių labai trumpam nueiti ir pabūti prie laiptinės durų. Paskui nueiti iki artimiausios žaidimų aikštelės ir grįžti. Vėliau nueiti ir ten šiek tiek pabūti. Galiausiai, nueiti ir užkalbinti kitą vaiką.
• Rodykite pavyzdį: Vaikai dažnai kopijuoja suaugusiųjų elgesį, todėl jei tėvai rodo ramybę ir pasitikėjimą, vaikas jaučiasi saugiau. Kvėpavimo pratimai - mokykite vaiką giliai įkvėpti ir iškvėpti, kai jaučia baimę. Ramybės ritualai - šilta arbata, jaukus pokalbis prieš miegą gali sumažinti nerimą. Humoras - kartais baimė praranda savo galią, kai apie ją pasijuokiama (pvz., jei vaikas bijo pabaisų, galite sukurti juokingą istoriją apie tai, kaip pabaisa pamiršo valyti dantis ir todėl negali išlįsti).
• Kurkite saugią aplinką: Vaikai jaučiasi saugūs tada, kai žino, kad gali pasitikėti savo tėvais. Aiškiai pasakykite, kad visada esate šalia. Sukurkite raminančią rutiną prieš miegą, jei vaikas bijo tamsos. Padėkite vaikui suprasti, kad kiekviena baimė yra įveikiama.
• Leiskite laiką su vaiku tik dviese: Atraskite tai, ką jums ir vaikui malonu kartu veikti. Turėkite kartu tokio laiko, kai netrukdo pašaliniai reikalai.
• Stiprinkite vaiko pasitikėjimą savo galimybėmis spręsti sunkumus: Leiskite vaikui išbandyti paties sugalvotus sunkumų sprendimo būdus (jei jie realistiški). Priminkite vaikui apie jo anksčiau įveiktas baimes ar išspręstus sunkumus - tai įkvėps vaikui daugiau drąsos. Tačiau tuo pačiu supraskite ir vaikui atspindėkite, kad kažko baimintis yra normalu.
• Skatinkite drąsų elgesį: Pagirkite vaiką už bet kokį drąsos parodymą.
• Leiskite vaikui atvirai išpasakoti ko ir kodėl jis bijo, kodėl nerimauja.
• Baimes įveikite palaipsniui: Su vaiku sudarykite baimę keliančių situacijų sąrašą, išdėliokite situacijas nuo baisiausios iki mažiausiai baisios ir tada sudarykite veiksmų planą: kaip laipteliais judėsite nuo mažiausios iki didžiausios baimės. Keliaudami baimės laipteliais nespauskite ir neskubinkite vaiko.
• Galima pasitelkti stebuklingus daiktus: Pvz.: jei vaikas bijo įsivaizduojamos pabaisos esančios po lovą, vaikui galima pasiūlyti įsivaizduojamą kardą, su kuriuo vaikas galės gintis nuo pabaisos.
• Išmėginkite relaksacijas: Jos padeda atpalaiduoti kūną ir sumažina nerimo simptomus. Mokykitės su vaiku atsipalaidavimo būdų. Net labai maži vaikai gali išmokti atsipalaiduoti prisimindami kažką malonaus ir net darželinukai gali mokytis tiek realaksacijos būdų, tiek meditacijos.
• Džiaukitės, kai vaikas tampa savarankiškesnis: Neretai tėvai jaučia nerimą, kai jų vaikas tampa vis savarankiškesnis, pareiškia norą pats priimti sprendimus, nori rizikuoti. Kartais tėvai kiek persistengia darydami dalykus už vaiką ar spausdami elgtis taip, kaip elgtųsi jie.
• Spręskite savo nerimo sunkumus: Tyrimai atskleidžia, kad perdėtas tėvų nerimastingumas bei nerimo sutrikimai gali prisidėti prie vaikų nerimo sutrikimų. Tad jaučiant, kad nerimas valdo jūsų gyvenimą, svarbu patiems mokytis nerimo valdymo būdų. Be to, svarbu įsisąmoninti, kad vaikai sąmoningai ar nesąmoningai labai daug mokosi iš aplinkos, įskaitant ir tėvus. Stebėdami tėvus ir jų reakcijas vaikai nustato, ar situacija saugi ar pavojinga. Jeigu tėvai vienoje ar kitoje situacijoje jaučia nerimą ar baimę, tikėtina, kad vaikas reaguos taip pat. Jeigu tėvai yra per daug nerimastingi ir per daug globojantys, jų rodomas nerimas gali vaikui signalizuoti, kad pasaulis yra labai pavojingas. Kartu vaikas gauna „žinutę“, kad jis yra bejėgis pats įveikti sunkumus.
• Jei vaikas nedrąsiai jaučiasi naujoje aplinkoje: Pačiam modeliuoti tinkamą elgesį, džiaugtis nauja aplinka, žmonėmis. Jei vaikas sėdi ant kelių, jo nelinksminti, o kaip tik kalbėti nuobodžius dalykus. Apdovanoti už bet kokį drąsos ženklą.
• Vaikams svarbi rutina: Iš mokyklos ar darželio pasiimti visada tuo pačiu laiku. Pamačius auklėtoją ar mokytoją parodyti džiaugsmą. Atsisveikinant ilgai neužsibūti. Atėjus pasiimti iškart nebėgti, o trumpai pabūti, parodyti, kad būti ugdymo vietoje yra saugu ir smagu. Stenkitės laikytis nuoseklios dienotvarkės. Aišku, ne viską gyvenime pavyksta sudėlioti pagal grafiką, ir tai normalu. Tačiau nerimastingiems vaikams sunku būti chaose, o pastovi rutina mažina nerimą, suteikia saugumo jausmą, leidžia prognozuoti įvykius ir suteikia aplinkos kontrolės jausmą.
• Skatinti pozityvų kalbėjimą su savimi: „Aš drąsus“, „Aš tai padarysiu“.
• Galima pasitelkti tokius metodus kaip:
  • Baimės portretai: Pasiūlykime vaikui nupiešti kelis savo baimės portretus. Pastebėsite, kad sulig kiekvienu piešiniu vaikas vis labiau tolsta nuo savo problemos. Piešiant baimė tarsi išeina iš vaiko vidaus, atsiskiria nuo jo pasaulio, pradeda gyventi popieriuje. Su savo baimės portretu vaikas gali pasielgti kaip tinkamas - suplėšyti ar pasilikti atminimui, užtepti kitais dažais, užrakinti nupieštame narve, padovanoti mamai.
  • „Kaip aš nebijau“: Pasiūlykite vaikui piešti priešingus - pozityvius - autoportretus.
  • Žinutės butelyje: Reikės stiklinio ar plastikinio butelio su kamščiu. Kai vaikas, paauglys ima dėl ko nors nerimauti, tegul užrašo savo nerimą ant spalvoto lapelio ir įmeta į butelį. Kai butelyje prisirenka daug lapelių, galima jį išmesti į jūrą - vienu kartu atsisveikinti su visomis savo baimėmis ir nerimu.
  • Neramių minčių dėžutė: Jei vakarais atsigulus į lovą vaikui sunku užmigti dėl įkyrių, varginančių minčių, nesiliaujančių suktis galvoje, pasiūlykite jam pasidaryti neramių minčių dėžutę, į kurią galėtų sudėti nerimą keliančias mintis. Sukurkite ritualą, kaip tos mintys rašomos ant popieriaus, metamos į pravertą dėžutę ir pan. Tai padės vaikui nusiraminti ir greičiau užmigti.
  • Baimės termometras: Nubrėžkite liniją ir ją sugraduokite nuo 0 iki 10. Paprašykite, kad vaikas įvertintų, kokio stiprumo jo baimė (0 - visai nebijau, 10 - labai stipriai bijau). Tuomet ir vaikui, ir tėvams bus aiškiau matyti, su kokio didumo baime tenka turėti reikalų.
  • Baimės pyragas: Vaikas piešia rutulį. Rutulys - tai visos vaiko baimės. Šį rutulį jis turi padalyti kaip pyragą į dalis. Kiekviena dalis simbolizuoja konkrečią vaiko baimę. Paskui išskirtas baimes galima surašyti pagal stiprumą - nuo mažiausios iki didžiausios. Su vaiku aptarkite, kaip kiekvieną baimę įveikti. Pradėkite nuo silpniausios. Kol ji neįveikta, tol prie kitos nepereikite.

Kada Kreiptis Į Specialistą?

Kartais baimės tampa tokios stiprios, kad trukdo vaikui normaliai funkcionuoti. Štai keletas požymių, rodančių, kad reikalinga specialisto pagalba:

• Baimė labai įkyri ir užima didžiąją vaiko dienos dalį.
• Vaikas vengia tam tikrų situacijų ar vietų dėl baimės.
• Baimė sukelia fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, pilvo skausmas ar panikos priepuoliai.
• Baimė trukdo vaikui miegoti, valgyti ar bendrauti su kitais vaikais.
• Jei pastebite pasikartojančias lyg ratu besisukančias mintis, atsirandančius ritualus/veiksmus, be kurių vaikas krenta į paniką, labai svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos.

Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į vaikų psichologą ar psichoterapeutą.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“

Profesionalios Pagalbos Būdai

• Žaidimo terapija: Tai labai veiksmingas būdas mažiems vaikams. Žaidimas buvo ir bus natūrali vaiko veikla, o joje atgyja ir daugybė gyvenimiškų konfliktų. Žaidžiant svarbiausia tai, kad vaikas atlieka tam tikrą vaidmenį. Žaidimo vienetas - tariama situacija, o turinys - toks santykis su aplinka ir žmonėmis, koks jis atrodo vaikui. Mažas žmogus vaidina kitus, mėgdžioja tipiškus jų veiksmus, kartoja elgesio šablonus, modeliuoja situacijas - žodžiu, iš naujo išgyvena buvusius įvykius. Nedirektyvioji žaidimo terapija yra puikus ir mokslu įrodytas būdas švelniai ir maloniai, pačio vaiko tempu padėti vaikui per pagrindinę ir svarbiausią vaikui veiklą - žaidimą. Tokios terapijos metu vaikas vadovauja žaidimui, o terapeutas seka iš paskos nepridėdamas nieko savo. Tai duoda kontrolės pojūtį, moko išbūti su jausmais esant aiškioms kabineto riboms bei terapeutui, kuris talpina viską, kas ten vyksta. Tokia terapija paprastai trunka ilgiau nei kitos, tačiau gali duoti labai prasmingus pokyčius. Tėvai įtraukiami ir dalyvauja kaip ypač svarbūs terapijos sąjungininkai.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET terapija yra labai efektyvus būdas įveikti baimes. Šios terapijos metu vaikas mokosi atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį. Vaikas pradeda suprasti, kad ne visos mintys yra tiesa, o tai padeda keisti baimingą mąstymą į įgalinantį, stiprinti pasitikėjimą savimi, rinktis elgesį. O ekspozicijos metodas labai tinkamas vaikams turintiems konkrečią baimę pvz. gyvačių, šunų ir t.t. Po truputi mažais žingsneliais pratinamasi įveikti šiuo metu įveikiamą iššūkį, kuris vis didėja, kol yra įveikiama visa baimė. Taip baimė suskaidyta į daug mažų dalelių tampa įveikiama.
• Meno terapija: Nuosekliai dirbant ir taikant įvairias šios terapijos metodikas, ilgainiui vaikas vėl iškelia vaikystės vaizdinius, ima juos suprasti, transformuoti ir taip įveikia įtampa. Pagerėjus jo psichologinei būsenai, grįžta gera nuotaika, pasitikėjimas savimi, netgi fizinis aktyvumas, dingsta miego sutrikimai.
• Medikamentinis gydymas: Jei nerimas labai didelis, vaiko gyvenimas trinka, nepavyksta padėti arba yra uždelsta pagalba, kartais reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas.

Papildomi Patarimai

• Neperstimuliuokite vaiko: Pirkite amžių atitinkančius žaislus, privenkite agresyvių filmų ir kompiuterinių žaidimų, ribokite laiką prie ekranų - ypač artėjant miegui.
• Skatinkite fizinį aktyvumą: Tyrimai atskleidžia, kad tiek pastovus fizinis aktyvumas, tiek ir sveika mityba siejasi su mažesniu nerimastingumu. Ieškokite kartu su vaiku, kokia fizinė veikla jam patiktų - gal dviračiai, pasivaikščiojimas ar baseinas, o gal komandinis sportas.
• Emocinis intelektas: Emocinio intelekto stiprinimas, įvairios knygelės, užsiėmimai, pokalbiai, filmų analizavimas padeda vaikui suprasti ir įvardyti savo jausmus, tame tarpe ir baimę, o ne ją slopinti. Didėjant emociniam intelektui vaikas vis geriau reguliuojasi pats, o tai skatina ir pasitikėjimo savimi augimą, bei didesnį atsparumą susiduriant su iššūkiais tolimesniame gyvenime.

Išvados

Vaikų baimės yra normali raidos dalis, tačiau svarbu jas atpažinti ir padėti vaikui jas įveikti. Suvokus, iš kur ji kilo, svarbu ne slopinti baimes, o padėti vaikui jas atpažinti, pažinti ir palaipsniui įveikti. O jei tampa per sunku - naudinga kreiptis pagalbos į psichologus bei psichiatrus. Atminkite, kad palaikymas, supratimas ir kantrybė yra raktas į sėkmingą kovą su vaikų baimėmis.

Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"

tags: #vaiku #baimes #ir #kaip #jas #iveikti