Vaikų ausų ligos: priežastys, simptomai, gydymas ir prevencija

Statistiniai duomenys rodo, kad net 5 iš 6 vaikų iki trejų metų amžiaus bent kartą yra sirgę ausų uždegimu (otitu). Tai ausies kanalo audinių ir/arba būgnelio infekcijos sukeltas pažeidimas, kuris dažniausiai pasireiškia sutrikusia klausa, šlapiavimo pojūčiu, skausmu. Ausų skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kreipiamasi į pediatrą. Skausmas ypač vargina jaunesnius nei 5 metų amžiaus vaikus.

Kodėl vaikai serga ausų uždegimu dažniau nei suaugusieji?

Gydytojai pastebi, kad vaikai ausų uždegimu serga dažniau nei suaugusieji dėl anatominių ypatumų. Eustachijaus vamzdis, jungiantis nosiaryklę su būgnine ertme, vaikams yra trumpesnis, todėl infekcijai lengviau patekti į ausį ir sukelti būgnelio uždegimą. Be to, vaikų imuninė sistema nėra visavertė, todėl peršalimai kartojasi dažniau nei suaugusiems. Svarbų vaidmenį atlieka ir nosiaryklėje esantys adenoidai, kurie yra normali imuninės sistemos dalis. Peršalus adenoidai gali padidėti ir užblokuoti Eustachijaus vamzdžio angą, dėl ko šis praranda drenažo bei slėgio reguliavimo funkcijas.

Ausų uždegimo formos

Atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, ausies uždegimas gali būti dviejų formų - išorinis (ausų kanalo audinių uždegimas) arba vidurinis (ausies būgnelio pažeidimas). Kaip teigia Pašilaičių šeimos medicinos centro gydytojai, vidurinis otitas dar yra skirstomas į ūmų, ūmų sekrecinį ir lėtinį sekrecinį.

• Vidurinis ūmus otitas. Šiam uždegimui yra būdingas infekcijos sukeltas būgnelio pažeidimas, dėl kurio pacientas jaučia įvairius simptomus - ausies skausmą, klausos suprastėjimą, šlapiavimo pojūtį, suprastėjusį apetitą, nuotaiką.
• Ūmus sekrecinis otitas. Sergant šia otito forma, kuriai būdingas skysčio atsiradimas būgnelio būgninėje ertmėje, simptomai nėra ypatingai jaučiami (išskyrus klausos suprastėjimą). Todėl labai svarbu lankytis profilaktinei apžiūrai. Sergant ūmiu sekreciniu otitu, už būgnelio būgninėje ertmėje stebimas skystis. Ši otito rūšis gali nesukelti jokių simptomų, išskyrus klausos suprastėjimą, kurio tiek vaikai, tiek tėvai gali nepastebėti. Sekrecinį otitą diagnozuoja gydytojas po ausies apžiūros.
• Lėtinis sekrecinis otitas. Galiausiai pradeda prastėti vaiko klausa, dėl ko atsiranda pavojus jo kalbos raidai. Nesikreipiant pagalbos, klausa gali nebegrįžti į savo pradinę būseną. Kai skystis už būgnelio ilgą laiką išlieka būgninėje ertmėje, ūmus sekrecinis otitas tampa lėtinis. Ilgainiui negydant lėtinio sekrecinio otito, klausa gali suprastėti negrįžtamai. Be to, sergant lėtiniu sekreciniu otitu tampa vis sunkiau kovoti su pasikartojančia ausų infekcija.

Vaikų ausų uždegimo priežastys

Vaikų vidurinio ausies uždegimo (otito) priežastys dažniausiai susijusios su peršalimu, sloga ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kai bakterijos iš nosiaryklės patenka į ausį, sukeldamos uždegimą. Išorinis otitas gali išsivystyti dėl mechaninių pažeidimų ar infekcijų, patekusių po maudynių. Dažniausia ausų uždegimo priežastis - kvėpavimo takų infekcijos ir peršalimo ligos. Infekcijos priežastimi gali būti maudynių metu į ausis patekęs vanduo, horizontalioje padėtyje gulinčio kūdikio maitinamas, taip pat alergijos (alerginė sloga, šienligė), sinusitas, išvešėję adenoidai, čiulptuko naudojimas ir pasyvus rūkymas.

Rizikos veiksniai

Nors beveik kiekvienas vaikas iki 3 metų amžiaus bent kartą perserga ūminiu viduriniu otitu, tam tikri veiksniai gali didinti ligos riziką:

Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais

• Amžius: Dažniausiai serga vaikai nuo 6 mėnesių iki 3 metų.
• Pasunkėjęs kvėpavimas per nosį: Dėl alerginės slogos, padidėjusių adenoidų, stipriai iškrypusios nosies pertvaros.
• Ugdymo įstaigų lankymas: Dažnesnis kontaktas su virusais ir bakterijomis darželyje ar lopšelyje.
• Genetinis polinkis: Jei tėvai vaikystėje dažnai sirgo otitais, didesnė tikimybė ir vaikams.
• Pasyvus rūkymas: Buvimas prirūkytose patalpose silpnina kvėpavimo takų apsaugines funkcijas.
• Gretutinės ligos ir nusilpęs imunitetas.
• Čiulptuko naudojimas: Ypač vyresniems nei 1 metų vaikams (gali nežymiai keisti spaudimą nosiaryklėje).
• Maitinimas gulint: Pieno ar mišinio gali patekti į nosiaryklę ir ausies trimitą.
• Blogos socialinės ir ekonominės sąlygos;
• Sezoninės virusinės infekcijos;
• Maitinimas ne krūtimi kūdikystėje;
• Amžius iki 6 metų;
• Imuninės sistemos sutrikimai;
• Gomurio įtrūkimas;
• Dauno sindromas;
• Genetiniai veiksniai.

Kaip atpažinti ausų uždegimą? Simptomai

Pastebite, kad vaikas vis dažniau liečia savo ausį, o kviečiamas sunkiai reaguoja? Tai gali būti rimtas ženklas, signalizuojantis apie otitą! Vaikas yra besiformuojanti ir auganti asmenybė, kuriai dažnai sunku suprasti ir apibūdinti išgyvenamus potyrius, ypač fizinį skausmą. Todėl tėvai turėtų būti atidūs ir stebėti, ar vaikas nėra emocionalesnis, nerimastingesnis nei įprastai. Šį jausmą gali išduoti nuolat liečiama ausis, nemiga, apetito nebuvimas, aukšta kūno temperatūra.

Atpažinti ausies uždegimą svarbu, kad būtų laiku suteikta pagalba. Simptomai priklauso nuo vaiko amžiaus:

Vyresni vaikai:

• Stiprus, varginantis ausies skausmas;
• Jausmas, kad ausis kažko pripildyta;
• Pulsavimas galvos skausmas;
• Klausos suprastėjimas;
• Spengimas ausyse;
• Aiškiai pasako, kad skauda ausį (skausmas būna stiprus, pulsuojantis);
• Skundžiasi pablogėjusia klausa;
• Gali jausti spaudimą ar pilnumą ausyje.

Kūdikiai ir maži vaikai:

• Staigus neramumas, dirglumas, verksmingumas (ypač naktį);
• Karščiavimas (temperatūra gali pakilti iki 39-40°C);
• Apetito praradimas: Atsisako valgyti, žįsti krūtį ar gerti iš buteliuko (ryjant padidėja spaudimas vidurinėje ausyje ir sustiprėja skausmas);
• Prastas miegas: Dažnai prabudinėja verkdamas;
• Lietimasis prie ausies: Trina, griebia, suka ar tempia skaudamą ausį;
• Skausmas paspaudus: Skausmas gali suintensyvėti paspaudus ausies kaušelio spenelį (kremzlinę iškyšulį prieš ausies landą);
• Išskyros iš ausies: Jei dėl susikaupusių pūlių pratrūksta ausies būgnelis, iš ausies gali pradėti tekėti pūlingas ar kraujingas sekretas. Tokiu atveju skausmas ir karščiavimas dažniausiai staiga sumažėja. Kartais tai būna pirmas tėvų pastebėtas ligos požymis;
• Karščiavimas (vaikams net iki 40 ºC, dažnas viduriavimas, vaikas gali būti irzlus, verksmingas);
• Bendras negalavimas;
• Nerimas ir miego sutrikimai;
• Apetito praradimas, kūdikiai nelinkę žįsti;
• Gausios pūlingos nemalonaus kvapo išskyros;
• Gali atsirasti ausies būgnelio perforacija, susijusi su skausmo palengvėjimu arba išnykimu;
• Galimas speninės ataugos (mastoido) skausmas su spaudimu;
• Maži vaikai bando liesti ausį ar ją uždengti.

Ausies skausmas be karščiavimo

Ūmus ausies uždegimas dažnai pasireiškia be karščiavimo ar net be skausmo. Dažniausiai suserga 6-24 mėnesių amžiaus vaikai. Išorinės ausies uždegimas (išorinis otitas) gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: nuo komplikacijų po slogos, svetimkūnio atsiradimo ausyje, potrauminės būklės, sieros kamščių ar net infekcijų. Sergant išorinės ausies uždegimu gali pasireikšti tokie simptomai: labai stiprus skausmas vos palietus ausies spenelį, ausies kanalo patinimas, niežulys, stiprėjantis skausmas kramtant, skausmo persimetimas į žandikaulį. Be to, mažylis gali graibstyti už ausies, uždengti ją ranka, verkti ir rėkti iš skausmo, neleisti prisiliesti prie ausies.

Vidurinės ausies uždegimas Sergant vidurinės ausies uždegimu, be skausmo, gali pablogėti klausa, atsirasti išskyrų iš ausies. Mažas vaikas gali būti irzlus, verkti, graibstyti ranka ausį. Karščiavimo nesukeliantis ausies skausmas gali paūmėti naktį ir pažadinti miegantį mažylį.

Ausies skausmas sloguojant

Sloguojančiam vaikui ausų skausmą dažniausiai sukelia tie patys virusai, kurie sukėlė viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Ši būklė, vadinama katariniu ausies uždegimu, arba otitu, yra tam tikra peršalimo komplikacija. Tokiu atveju skausmą sukelia patogenai, kurie iš nosies gleivinės plinta į Eustachijaus vamzdžio ir vidurinės ausies gleivinę. Sloguojant vaiko nosies gleivinė gamina gleivių perteklių, dalis jų išteka per nosį, kita dalis - nuteka į gerklę. Ten yra anga, vedanti į minėtą Eustachijaus vamzdį. Vaikų klausos vamzdžiai yra trumpesni ir platesni nei suaugusiųjų, todėl sloguodami jie daug dažniau gali jausti ausų skausmą.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“

Kaip diagnozuojamas ausų uždegimas?

Nors simptomai gali būti labai būdingi, tikslios diagnozės nustatymui vien nusiskundimų neužtenka. Gydytojas turi:

• Apžiūrėti ausį otoskopu: Tai specialus prietaisas ausies kanalui ir būgneliui apžiūrėti. Esant uždegimui, būgnelis būna paraudęs, paburkęs, išsipūtęs, praradęs blizgesį, kartais matomas už jo susikaupęs skystis ar pūliai. Jei būgnelis plyšęs - matoma perforacija ir išskyros.
• Įvertinti viršutinius kvėpavimo takus: Apžiūrima nosis, gerklė, nosiaryklė, ieškoma slogos, ryklės uždegimo, adenoidų padidėjimo požymių, nes šias būkles taip pat reikia gydyti.

Atsiradus ausies skausmui, būtina pasikonsultuoti su pediatru ar laringologu, kad būtų nustatyta negalavimo priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas. Pagrindinis ausies skausmo diagnozavimo tyrimas yra otoskopija. Otoskopija taip pat turėtų būti atliekama karščiuojantiems vaikams (ypač kūdikiams), kvėpavimo takų infekcijomis sergantiems vaikams, vemiantiems kūdikiams, vaikams, kuriems pasireiškia nepagrįstas nerimas, klausos sutrikimų turintiems pacientams. Taip pat galima atlikti timpanometriją - objektyvų klausos tyrimą, leidžiantį nustatyti ausies uždegimą (otitą) ir klausos sutrikimą.

Ausų uždegimo gydymas

Gydymo taktika priklauso nuo vaiko amžiaus, ligos sunkumo ir formos (virusinė ar bakterinė).

• Skausmo malšinimas: Tai pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Skiriami geriamieji vaistai nuo skausmo ir karščiavimo (pvz., paracetamolis ar ibuprofenas), dozuojami pagal vaiko svorį. Dažniausiai kaip pirmąją pagalbą nuo ausų uždegimo gydytojai skiria vaistus uždegimui bei karščiavimui mažinti - ibuprofeną arba paracetamolį.
• Stebėjimas („Watchful Waiting“): Jei vaikas vyresnis (pvz., virš 2 metų), simptomai nėra labai sunkūs (nekarščiuoja aukštai, nėra labai irzlus) ir nėra pūlingų išskyrų, gydytojas gali rekomenduoti 2-3 paras palaukti ir stebėti būklę, skiriant tik vaistus nuo skausmo. Dalis virusinės kilmės otitų praeina savaime. Gali būti, kad gydytojas patars 3 paras stebėti situaciją - paprastai per tokį laiką uždegimas praeina savaime be jokio gydymo.
• Antibiotikai: Skiriami, jei:
  • Vaikas yra jaunesnis nei 6 mėnesių.
  • Ligos eiga yra sunki (aukšta temperatūra, stiprus skausmas, didelis irzlumas).
  • Būklė negerėja per 2-3 stebėjimo paras.
  • Iš ausies teka pūliai (trūkęs būgnelis).
  • Vaikui yra kitų rizikos veiksnių ar lėtinių ligų. Antibiotikai paprastai skiriami gerti, kursas trunka nuo 5 iki 10 dienų (svarbu suvartoti visą paskirtą kursą!). Pirmosiomis dienomis kartu su antibiotikais tęsiamas gydymas vaistais nuo skausmo/karščiavimo. Jei otitas nepraeina savaime per 3 paras arba yra ūmus, gydymas antibiotikais greičiausiai bus neišvengiamas. Rekomenduojama nedelsiant gerti antibiotikus šiems vaikams: jaunesniems nei 6 mėnesių amžiaus, jaunesniems nei 2 metų amžiaus, sergantiems abipusiu vidurinės ausies uždegimu, stipriai karščiuojantiems, vemiantiems arba iš ausies tekant išskyroms.
• Ausų lašai:
  • Skausmą malšinantys lašai: Sudėtyje turintys vietinio anestetiko. Juos galima naudoti tik įsitikinus, kad ausies būgnelis nėra prakiuręs (nėra išskyrų iš ausies)! Jų lašinimas esant perforacijai gali pakenkti vidurinei ausiai. Be to, jie gali apsunkinti gydytojo apžiūrą. Dažnai pirmenybė teikiama geriamiems vaistams nuo skausmo.
  • Antibiotikų lašai: Skiriami gydytojo, jei būgnelis yra trūkęs ir iš ausies teka pūliai, arba esant išorinės ausies landos uždegimui. Gydytojas taip pat gali paskirti skausmą malšinančių vaistų ir ausų lašų, vaistažolių ekstraktus ar aliejukus.
• Slogos gydymas: Labai svarbu atlaisvinti kvėpavimą pro nosį: reguliariai plauti nosį jūros vandeniu ar fiziologiniu tirpalu, mažiems vaikams išsiurbti sekretą specialiu siurbtuku. Jei nosies gleivinė labai paburkusi, gydytojas trumpam kursui gali skirti gleivinę sutraukiančių lašų.
• Būgnelio prapjovimas (miringotomiją): Jei vidurinėje ausyje prisikaupia skysčio, tačiau būgnelis nesprogsta pats ir dėl to dingsta klausa, gydytojas gali atlikti būgnelio prapjovimą (miringotomiją) ir taip nuimti spaudimą bei paspartinti gijimą.
• Timpanopunktūra: Reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti timpanopunktūrą, nusiurbiant uždegimu pasireiškusius pažeidimus, drėkinant būgnelio ertmę, o kai kuriais atvejais rekomenduojamas ventiliacinis drenažas.
• Antihistamininiai vaistai, į nosį lašinami lašai, kurių sudėtyje esama sutraukiančių medžiagų: Kai kuriais atvejais skiriami antihistamininiai vaistai, į nosį lašinami lašai, kurių sudėtyje esama sutraukiančių medžiagų, siekiant ausies angą išvalyti iš gerklės pusės.
• Paracentezė: Kartais būtina atlikti paracentezę, t. y. procedūrą, kai, prapjovus ausies būgnelio plėvelę, leidžiama iš ausies ištekėti pūlingoms išskyroms.

Tradicinės priemonės

Tradicinės priemonės gali būti naudojamos tais atvejais, kai nesusiduriame su rimtesne infekcija. Įtarus vidurinės ausies uždegimą, jei ausyje yra svetimkūnis ar pastebėjus kitų nerimą keliančių simptomų, vaikui turėtų padėti gydytojas. Jeigu gydytojas neranda kontraindikacijų, galima naudoti tradicines priemones. Jos visų pirma skirtos skaudamoms vietoms sušildyti ir taip numalšinti skausmui. Taip pat verta vaikui duoti nereceptinių vaistų, pavyzdžiui, nuskausminamųjų tablečių ar lašų.

• Kamparo aliejus: Įtrinti po 1-2 lašus ausies kaušelio galą, iki 3 kartų per dieną.
• Alyvuogių aliejus: Šiek tiek pakaitintą aliejų (jis turi būti šiltas, ne karštas) nedideliais kiekiais (lašeliais) galima lašinti tiesiai į ausį.
• Svogūnų kompresas: Žalius svogūnų griežinėlius galima suvynioti į švarų audinį arba iš anksčiau išspaustų svogūnų sulčių pasidaryti kompresą, dedamą prie ausies. Kompresui galima naudoti ir iki minkštumo išvirtus svogūnus.
• Česnakai: Dėl antiseptinių ypatybių šviežiomis česnakų sultimis galima švelniai įtrint vidinę ausies pusę.
• Ausies šildymas šilto vandens kompresais arba prie ausies uždedant šildyklę.
• Švelnus ausies masažas: Gerina kraujotaką, bet nesukelia papildomų skausmingų negalavimų.
• Snapučiai (geranium): Nuplėšę lapus, suformuokite rutulį ir sutrinkite, kad augalas išskirtų sulčių, tada atsargiai įkiškite į ausį.

Svarbu atminti, kad tradicinės priemonės nuo ausies uždegimo (otito) neišgydys ligos, jos gali atlikti tik pagalbinį vaidmenį malšinant skausmą. Šilti sausi kompresai gali pagreitinti ausies būgnelio plėvelės plyšimą ir leisti nutekėti išskyroms.

Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"

Ko nedaryti?

Šilti ausų kompresai yra senas, visiškai netinkamas gydymo būdas, kuris gali tik pabloginti ligos eigą, taigi ausies uždegimas neturėtų būti taip gydomas. Nerekomenduojama naudoti jokių šiltų kompresų ant ausų, patariama nieko nelašinti į ausį - nei aliejaus, nei česnako ar kitokios liaudies medicinos priemonės. Nebent galite paguldyti vaiką taip, kad galva būtų šiek tiek pakelta. Tam naudokite aukštesnę pagalvę.

Kaip teisingai lašinti vaistus į ausį?

• Sušildykite buteliuką su lašais savo rankoje iki kūno temperatūros (šalti lašai gali sukelti galvos svaigimą).
• Paguldykite vaiką ant šono taip, kad skaudama ausis būtų viršuje.
• Švelniai patempkite ausies kaušelį (mažiems vaikams - žemyn ir atgal; vyresniems - aukštyn ir atgal), kad išsitiesintų ausies landa.
• Sulašinkite gydytojo nurodytą lašų skaičių į landą (stenkitės neliesti lašintuvo galiuku odos).
• Švelniai kelis kartus paspauskite kremzlinę iškyšulį priešais ausies landą (tragus) - tai padės lašams nutekėti gilyn.
• Palaikykite vaiką gulintį ant šono kelias minutes.
• Jei reikia, į ausies landos pradžią galima įdėti nedidelį vatos gumulėlį (nekišti giliai!), kad lašai neištekėtų.
• Po procedūros saugokite ausį nuo vėjo, vandens.

Kada atsistato klausa?

Po ūminio vidurinio otito klausa gali būti susilpnėjusi dar kelias savaites ar net mėnesius, net jei skausmas ir karščiavimas praėjo. Taip yra dėl vidurinėje ausyje užsilikusio skysčio (eksudato), kuris trukdo normaliam būgnelio ir klausos kauliukų judėjimui. Paprastai šis skystis palaipsniui rezorbuojasi ir klausa visiškai atsistato. Jei įtariate, kad vaikas prasčiau girdi praėjus 1-2 mėnesiams po ligos, kreipkitės į gydytoją (šeimos ar LOR) patikrinimui. Skystis iš būgninės ertmės dažniausiai pasišalina per 3-6 savaites, nors neretai gali išlikti ir iki kelių mėnesių. Tad šiuo atveju labai svarbus yra tokio paciento sekimas.

Galimos komplikacijos

Nors dauguma ūminių vidurinės ausies uždegimų praeina be pasekmių, laiku nepradėjus ar netinkamai gydant bakterinį uždegimą, galimos rimtos komplikacijos:

• Infekcijos išplitimas į speninę ataugą už ausies (mastoiditas).
• Infekcijos išplitimas į vidinę ausį ar net smegenis (meningitas, smegenų abscesas) - tai retos, bet labai pavojingos komplikacijos.
• Būgnelio perforacija (skylutė), kuri negyja.
• Lėtinis vidurinės ausies uždegimas.
• Ilgalaikis skysčio kaupimasis vidurinėje ausyje (eksudacinis otitas) ir dėl to pablogėjusi klausa.
• Klausos sutrikimai.
• Veido nervo parezė, arba paralyžius;
• Labirinto (vidinės ausies dalies) uždegimas;
• Smegenų minkštųjų dangalų uždegimas (meningitas);
• Smegenų dangalo pūlinys ir pūlinys po kietuoju smegenų dangalu (epiduralinis ir subduralinis abscesas);
• Kietosios žarnos veninio sinuso kraujotakos sutrikimas (sigmoidinio sinuso trombozė).

Jei simptomai būna ignoruojami ar gydymas vykdomas netinkamai, visiems sergantiems ausų uždegimu, gali išsivystyti sunkios komplikacijos, paliksiančios žymę visam gyvenimui. Dėl pernelyg didelio susikaupusio skysčio ar pūlių keliamo spaudimo, gali plyšti ausies būgnelis. Jei infekcija pažeidžia vidinę ausį ar patį būgnelį, laikinas klausos suprastėjimas ligos metu gali tapti nuolatiniu.

Jei ausies uždegimas kartojasi, kyla nemaža lėtinio otito grėsmė. Negana to, uždegimas gali paveikti ne tik vidurinę ausį, bet ir išplisti į už ausies esantį mastoidinį kaulą - jei taip nutinka, kyla nemenkas pavojus bendrai sveikatai ir net gyvybei. Jei ausies uždegimas komplikuojasi į mastoiditą, gali grėsti meningitas - smegenų dangalų uždegimas. Tai - labai rimta būklė, kurią privalu gydyti ligoninės stacionare. Mastoidito komplikacijos taip pat gali lemti veido paralyžių, sepsį, pūlinių susidarymą, klausos praradimą ar labirintitą (vidinės ausies uždegimą).

Komplikuoti atvejai gydomi ligoninėje, kartais prireikia skubaus chirurginio gydymo. Jeigu otitas pradeda kartotis itin dažnai, gydymas antibiotikais duoda tik trumpalaikį efektą, ilgesniam laikui suprastėja vaiko klausa, dėl to nukenčia jo kalbos ir bendra raida, tuomet prireikia operacinio gydymo. Adenoidų pašalinimo operacija neretai išsprendžia minėtas pasikartojančias vaiko sveikatos problemas. Operacinis gydymas atliekamas taikant bendrinę endotrachėjinę nejautrą, kurios metu vaikas miega (nieko negirdi ir nieko nejaučia). Operacija užtrunka tik apie 20 min. Po jos jau tą pačią dieną pacientas paleidžiamas namo, nes dažniausiai jaučiasi puikiai. Po adenoidektomijos dažniausiai nieko neskauda, todėl mažųjų pacientų nuotaika, praėjus kelioms valandoms po operacijos, jau būna gera.

Kaip apsisaugoti nuo ausų uždegimo? Prevencija

Visiškai išvengti otitų sunku, bet galima sumažinti riziką:

• Skiepai: Pneumokokinė (PCV) ir Hib (B tipo Haemophilus influenzae) vakcinos, įtrauktos į vaikų skiepų kalendorių, apsaugo nuo dažniausių bakterijų, sukeliančių ausų uždegimus. Sezoninė gripo vakcina taip pat mažina riziką, nes gripas dažnai komplikuojasi otitu. Pirmiausia rekomenduojama griežtai skiepyti vaikus pagal kalendorių, o vakcina nuo gripo kasmet. Tyrimais įrodyta, kad paskiepyti vaikai otitu serga daug rečiau nei nepaskiepyti.
• Žindymas: Motinos pienas stiprina kūdikio imunitetą. Rekomenduojama žindyti bent 6 mėnesius. Tyrimai rodo, kad maitinimas krūtimi iki 6 mėn. sumažina ausų uždegimo riziką.
• Vengti pasyvaus rūkymo: Nerūkykite šalia vaikų ir patalpose, kuriose jie būna.
• Slogos gydymas: Laiku ir tinkamai gydykite slogą - plaukite nosį jūros vandeniu, valykite sekretą. Kuo mažiau virusų nosyje, tuo mažesnė tikimybė, kad jie išplis į vidurinę ausį. Kad sloguojančiam vaikui neskaudėtų ausies, reikia pasirūpinti tinkama nosies priežiūra ir tinkamu sekreto pašalinimu.
• Bendras imuniteto stiprinimas: Sveika mityba, pakankamas miegas, buvimas gryname ore. Natūraliai organizmą stiprina imbieras, vaisiai, daržovės, smulkiažiedės tubės, kvapiojo gvazdikmedžio ar rozmarino arbatos, taip pat vitaminai C, D, cinkas, selenas, magnis, geležis.
• Higiena: Dažnas rankų plovimas mažina virusų plitimą.
• Tinkama mityba: Jei maitinate iš buteliuko, maitinkite vaiką laikydami pusiau gulomis (mažiausiai 45° kampu) ar vertikalioje padėtyje (o ne gulintį).
• Riboti čiulptuko naudojimą: Tyrimai rodo, kad čiulptuko naudojimas padidina ausų uždegimo riziką.
• Dėl svarbių Eustachijaus vamzdžio funkcijų svarbu išlaikyti tinkamą šio vamzdžio takumą.

Ar būtina vaikams nešioti kepurytę?

Kepurė yra svarbi šaltu, vėjuotu ar darganotu oru, kad apsaugotų nuo bendro peršalimo. Vasarą ji reikalinga apsisaugoti nuo saulės smūgio. Tačiau kepurės nešiojimas tiesiogiai neapsaugo nuo vidurinės ausies uždegimo. Kaip minėta, infekcija į vidurinę ausį dažniausiai patenka iš nosiaryklės per ausies trimitą, o ne iš išorės. Todėl svarbiau saugotis peršalimo ligų ir slogos, o ne tik dengti ausis, ypač šiltu oru.

Tinkama ausų priežiūra

Kalbant apie otito profilaktiką, labai svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą ausų priežiūrą. Geriausia ausis valyti iš karto po maudynių, rankšluosčio ar servetėlės kampu. Nereikia stengtis valyti kuo giliau, nes išorinėje ausies landoje yra sekreto, kuris apsaugo odą nuo pažeidimų. Pernelyg kruopščiai valant ausis, oda lieka be apsaugos. Be to, mechaniškai valant ausis, atsiranda rizika pažeisti itin ploną ir tampriai su antkauliu suaugusią odą. Jei pasireiškia pasikartojantys seroziniai otitai, tam, kad jie nepereitų į lėtinę ligą, reikia reguliariai tikrintis. Taip pat turi būti stebimos ligos priežastys.

tags: #vaiku #ausu #gydytojas