Vardo suteikimas vaikui - tai svarbus ir atsakingas žingsnis, kurį lydi daugybė svarstymų. Vieni tėvai vardus renkasi pagal skambesį, kiti atsižvelgia į reikšmę, dar kiti - pagal populiarumą ar pagerbdami artimuosius. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip išrinkti vardą vaikui, atsižvelgiant į tradicijas, reikšmes ir praktinius patarimus, o taip pat aptarsime vardų parinkimo ypatumus Lenkijos lietuvių bendruomenėje.
Vardų rinkimo kriterijai: nuo grožio iki reikšmės
Vardų pasirinkimas - individualus procesas, priklausantis nuo tėvų vertybių ir įsitikinimų. Vieni tėvai vadovaujasi estetiniu principu, rinkdami gražiai skambantį vardą. Kitiems svarbi vardo reikšmė, siekiant, kad jis simbolizuotų tam tikras savybes ar likimą. Neretai pasirenkami populiarūs ar madingi vardai, o kartais - vardai, skirti pagerbti šeimos narius ar protėvius.
Tačiau renkant vardą, svarbu atsižvelgti ir į praktinius aspektus. Ar vardas lengvai ištariamas? Ar jis dera su pavarde? Ar neturi neigiamų konotacijų ar užslėptų poteksčių? Taip pat verta pagalvoti apie galimas vardo trumpinius ir pravardes, kad įsitikintumėte, jog jie jums priimtini.
Antrasis vardas: papildoma reikšmė ar tradicijos pagaivinimas?
Pastaruoju metu vis dažniau pasirenkamas antrasis vardas vaikui. Tai gali būti susiję su noru suteikti vaikui daugiau individualumo, pagerbti šeimos narį ar tiesiog pratęsti tradiciją. Antrasis vardas gali būti pasirinktas dėl jo reikšmės, skambesio ar asmeninės svarbos.
Antrojo vardo privalumai:
- Didesnis pasirinkimas. Antrasis vardas suteikia vaikui galimybę pasirinkti, kuriuo vardu jis nori būti vadinamas.
- Giminės tradicijų tęsimas. Antrasis vardas gali būti naudojamas pagerbti šeimos narį ar tęsti giminės tradiciją.
- Unikalumas. Antrasis vardas gali padėti vaikui išsiskirti iš minios, ypač jei pirmasis vardas yra populiarus.
- Daugiau galimybių. Vaikui augant, antrasis vardas gali tapti mažybiniu variantu arba būti naudojamas tik namuose.
- Potencialas karjerai. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys antrą vardą, dažnai yra sumanesni ir jiems geriau sekasi mokykloje bei karjeroje.
Senovės lietuvių tradicijos: individualumas ir gimininis ryšys
Archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius teigia, kad senovės Lietuvoje vardų davimas buvo grindžiamas individualumo principu - kiekvienas žmogus turėjo turėti unikalų vardą, kuris nesikartotų. Senąjį vardų fondą sudarė įvairios šaknys ir kamienai, iš kurių buvo komponuojami vardai. Tradicinis modelis buvo toks: vaikui duodant vardą, imamas vienas segmentas iš tėvo vardo ir pridedamas naujas, kuris išreiškia linkėjimus, norus ar pastebėtas vaiko savybes. Pavyzdžiui, jei tėvo vardas Mantvydas, sūnus galėtų būti Skirmantas, duktė - Gailmantė.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Krikščioniškos tradicijos: naujas vardas - nauja misija
Kunigas Artūras Kazlauskas teigia, kad pagal Bibliją, pavadinti kažką vardu reiškia išreikšti, kad tas kažkas tau priklauso. Krikšto vardo gavimas reiškia biblinės sampratos tęstinumą - gavus naują vardą, duodama nauja misija. Pačioje krikščionybės pradžioje naujai apsikrikštijusiems vardai buvo keičiami, tai buvo tarsi naujo gyvenimo gavimo išraiška.
Kaip išrinkti tinkamą vardą?
Astrologė Rita Vainauskienė pataria, kad norint vaikui suteikti tinkamą, likimui palankų vardą, pirmiausia reikia vadovautis savo intuicija. Moterys, kurios jaučia ypatingą ryšį su savo vaiku, gali tiesiog pažvelgusios į jį pajausti, koks vardas jam tinkamas. Vardas gali ateiti tarsi savaime, kai kurios moterys jį susapnuoja - kartais ne visą, o, pavyzdžiui, pirmąjį jo skiemenį ar pirmąją raidę.
Astrologė taip pat pataria atsižvelgti į vardo istoriją, reikšmę, kilmę ir tai, kokie žymūs asmenys jį nešiojo. Jei duodamas antrasis, krikšto vardas, verta rinktis pagal tai, kokių švenčių, vardinių dieną vaikas gimė. Tačiau svarbiausia, kad vardas neštų prasmę ir apsaugą, o ne būtų duodamas tik šiaip sau.
Civilinės metrikacijos biuro aspektas: taisyklės ir apribojimai
Kauno civilinės metrikacijos biuro vyresnioji specialistė Asta Glovackytė teigia, kad Lietuvoje galima duoti vaikui du vardus. Svarbiausia, kad vardas atitiktų lytį ir geros moralės principus - nebūtų žeidžiantis ar žeminantis žmogų.
Praktiniai patarimai renkant vardą:
- Ištarkite vardą garsiai. Ar vardas skamba dainingai? Šiurkščiai? Ar jį lengva ištarti?
- Patikrinkite, kaip vardas dera su pavarde. Ar vardas ir pavardė skamba harmoningai?
- Atsižvelkite į vardo reikšmę. Ar vardo reikšmė jums svarbi? Ar ji atitinka jūsų lūkesčius?
- Pagalvokite apie galimas pravardes. Ar jums patinka visi trumpesni vardo variantai?
- Atsižvelkite į kūdikių vardų tendencijas. Ar norite, kad jūsų vaikas išsiskirtų iš minios, ar norite rinktis populiarų vardą?
- Pasitarkite su šeima ir draugais. Tačiau geriausia yra „pačio pačiausio“ vardo varianto neatskleisti, kol gims kūdikis.
- Vadovaukitės savo intuicija.
Vardo reikšmingumas ir tradicijos Lenkijos lietuvių bendruomenėje (Punsko krašte)
Straipsnyje remiamasi Nijolės Birgelienės (Varšuvos universitetas) 2011-2012 m. atliktu anketiniu tyrimu Punsko krašto lietuvių šeimose. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti, kas lemia vardų pasirinkimą, kokie vardai buvo populiarūs anksčiau ir kokie yra dabar.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Vardas - tapatybės dalis
Punsko krašto lietuviams vardas yra svarbus dalykas. Daugeliui jų tai vienas iš tapatybės elementų, kaip kalba ir kultūra, todėl jie renkasi tradicinius lietuviškus vardus. Tačiau pastebimai daugėja ir tarptautinių vardų. Šeimos nariai ir aplinkiniai vaikus vadina tik lietuviškais vardais, t. y. lietuviškomis vardų formomis: Onutė, Alicija, Petras, Jonas, Juozas ir t. t.
Vardų pasirinkimo tendencijos
Punsko krašto lietuviai savo vaikams renka tokius vardus, kurie vartojami Lietuvoje. Taigi Lietuvos poveikis šiuolaikiniams punskiečių vardams neabejotinas. Tarp jų esama senųjų lietuviškų, kalendorinių krikštavardžių, naujųjų lietuviškų ir skolintinių vardų.
Vyresniosios kartos atstovai dažniausiai turi dar po du krikštavardžius, nes anuomet kunigas reikalaudavo, kad vaikas gautų ir kurio nors šventojo vardą (pvz., Genė Ona; Irena Ona, Aldona Marytė, Rūta Marija, Pijus Antanas, Kazimieras Sigitas, Petras Vytautas ir t. t.).
Apklaustieji tėvai prisipažino vardus rinkę patys, bet įvairiai - vieni prieš gimstant, o kiti kūdikiui jau gimus. Vyresnieji dažniau rinkdavosi šventųjų ir šeimoje jau vartojamus vardus (tėvų, senelių, prosenelių). Jaunos šeimos labiau linkusios krikštyti populiariais, t. y. tuo metu madingais (Tomas, Matas, Mantas, Diana, Erika) arba retais vardais (Gabija, Aida, Neringa, Augustas, Laisvė). Todėl jos dažniau ir vardų žodyną ar kalendorius pasklaidydavusios.
Vardų populiarumas
Vardų populiarumas nevienodas. Anksčiau populiarūs buvo: Onutė, Birutė, Danutė, Aldona, Jonas, Juozas, Vitas, dabar - tarptautiniai vardai: Diana, Klaudija, Erika, Tomas, Artūras. Retų, neaptinkamų kitur vardų nedaug (Odeta, Nona).
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Peržvelgus Punsko licėjaus 1959-2005 m. absolventų sąrašą, aiškėja tam tikros vardų parinkimo tendencijos. Gimusių 1937-1970 m. absolventų vardai daugiau tradiciški, klasėje mokosi po kelias Onutes, Birutes, Eles, Aldonas, Jonus, Juozus, Vitus, Petrus ir Antanus. Pradedant 1955 m. daugėja Danučių. Kartais klasėje jų būna net keturios ar penkios. Septintojo dešimtmečio pabaigoje vis daugiau esama Irenų, 1970-1971 m. - Aldonų, o nuo 1973 m. didėja Alicijų, Valdų ir Darių skaičius. Populiarėja Dalia ir Violeta, Robertas ir Romas.
Vardų rašymo ypatumai
Punskiečių vardai asmens dokumentuose dažniausiai užrašyti lenkiškai (Teresa, Zyta, Sygit, Waldemar, Romuald, Witold) arba lenkiškomis raidėmis (Wida, Dovile, Jokubas, Ramunas). Lietuviškomis raidėmis užrašytų vardų palyginti nedaug (Laima, Daiva, Matas, Birutė, Julija), bet, Lenkijai priėmus Tautinių mažumų įstatymą (2005 m.), jų po truputį daugėja.
Anksčiau visi vardai (be išimties) būdavo užrašomi tų pačių vardų lenkiškais atitikmenimis: Juozas - Józef, Jurgis - Jerzy, Antanas - Antoni, Petras - Piotr, Jonas - Jan, Onutė - Anna, Anelė - Aniela, Elena - Helena ir t. t. Jeigu tėvai parinkdavo lietuvišką vardą, kurio atitikmens lenkų kalboje nebuvo, pvz., Danguolė, Živilė, Birutė, Jūratė, Nijolė, Vida, Ramūnas, tai jis būdavo pritaikomas lenkų kalbos rašybos ir fonetikos reikalavimams. Šitaip ką tik išvardyti vardai virto: Danguola, Żywila, Biruta, Jurata, Nijola, Wida, Ramunas.
Psichologiniai aspektai renkant vardą
Psichologės Ugnės Juodytės teigimu, renkant vardą, galima atsižvelgti ir į psichologines perspektyvas. Galima pagalvoti, kaip padaryti, kad tam vaikui būtų patogu su tuo vardu gyventi skirtinguose gyvenimo etapuose. Kai vaikas visiškai mažas, jam svarbu, kad vardą būtų galima lengvai ištarti ir užrašyti. Paauglystėje svarbu, su kuo vardas asocijuojasi, kaip jis skamba ir ar iš jo negali gimti patyčios. Tėvų atsakomybė - patikrinti, kaip visa tai atrodo.
Svarbu žvelgti ir į tolimesnę perspektyvą. Šiuo metu žmonės dirba, gyvena įvairiuose pasaulio kraštuose, todėl turime pasižiūrėti, kokias reikšmes vardai turi ne tik Lietuvoje, bet jau dabar ir pasaulyje, kad nebūtų tokių kuriozinių situacijų, kai vardą pasako ir visi susiima už burnos, nes neaišku ką tai reiškia.
Anot U. Juodytės, vaikui bendraujant su kitais bendraamžiais, vardas turi nemažą įtaką. Kaip tas vaikas save pristato - labai didelę reikšmę gali turėti. Ar jis pasitikintis savimi, ar kaip tik susigūžia ir vos tą savo vardą tyliai ištaria - tai rodo, kiek aš pasitikiu savimi.
Vardai ir metų laikai
Vardai ir… metų laikai. Kaip susiję šie du, atrodo, kad iš pirmo žvilgsnio, visai nesusietini dalykai? Pradėkime nuo to, kad vieni vardai skamba švelniau, kiti - „kiečiau“, tvirčiau. Tai lemia ne kas kita, kaip garsų išsidėstymas. Jei varde bus daugiau priebalsių š, ž, r, jis skambės griežčiau, tarkim, Ąžuolas, Žygimantas, Šarūnas.
- Žiemą gimsta talentingi, valingi, siekiantys tikslų žmonės, bet šeimyniniame gyvenime dažnai patiria sunkumų dėl savo aštrių charakterio kampų - jie mėgsta būti teisūs, nėra linkę nusileisti.
- Pavasarį gimę žmonės nesunkiai pažeidžiami fiziškai ir psichiškai. Jie paprastai būna neryžtingi, įžeidūs, kažkiek egoistiški. Daugelis labai talentingi, bet jiems trūksta pasitikėjimo savimi, todėl negali būti lyderiais.
- Vasarą gimusieji paprastai būna geri, bet dažnai neturi savo nuomonės, tarsi kažko bijo. Lengvai pasiduoda kitų įtakai, emocionalūs, mėgsta riziką, yra išdidūs. Šiuo metų laiku gimę žmonės paprastai myli vaikus, jiems patinka gyvūnai ir apskritai gamta, jie supranta ir mėgsta meną.
- Rudenį gimę žmonės universalūs. Jie rimti, visapusiškai apdovanoti, vertina sukauptą, įgytą patirtį ir stengiasi nekartoti klaidų.
Jei mergaitė gimė liepos mėnesį, pavyzdžiui, pavadinti ją Liepa. O gal konkrečiu laikotarpiu mėlynuoja rugių laukas ir jums bus priimtinas Rugilės vardas?