Žmogaus Raidos Psichologija: Apibrėžimas, Etapai ir Aspektai

Įvadas

Žmogaus raidos psichologija, arba amžiaus tarpsnių psichologija, yra psichologijos šaka, nagrinėjanti žmogaus elgesio ir psichikos pokyčius viso gyvenimo bėgyje, nuo pat gimimo iki pat mirties. Ši disciplina apima įvairius amžiaus tarpsnius, pradedant vaiko psichologija ir baigiant gerontopsichologija, apimančia senatvės psichologinius aspektus. Raidos psichologai tiria fizinės raidos, kognityvinius (pažintinius) ir psichosocialinius aspektus, siekdami suprasti, kaip žmogus keičiasi per visą savo gyvenimą.

Žmogaus Raidos Psichologijos Apibrėžimas ir Esmė

Žmogaus raidos psichologija, dar vadinama amžiaus tarpsnių psichologija, tiria fizinės raidos (kūno pokyčius, motorinius gebėjimus), kognityvinius (mąstymą, kalbą) ir psichosocialinius (emocijas, bendravimo ypatybes) aspektus. Ši mokslo šaka siekia nustatyti kiekvieno amžiaus tarpsnio psichikos ypatumus, procesus, asmenybės savybių susidarymo ir raidos dėsnius. Raidos psichologai aprašo, kaip žmonės keičiasi normatyviai (bendri raidos dėsningumai, pobūdis) ir ideografiškai (individualios variacijos).

Daugiausiai dėmesio skiriama vaikystei, paauglystei ir jaunystei, nes šiuose etapuose vyksta reikšmingiausi žmogaus psichikos pokyčiai, susiję su elgesio funkcijų įgijimu arba praradimu. Pavyzdžiui, vaikas įgyja kalbos įgūdžius, o senyvo amžiaus žmogus gali prarasti atmintį. Augimas ir brendimas, apimantys kiekybinius fizinius ir fiziologinius pokyčius, kartu su išmokimu įgyta patirtimi, kokybiškai keičia bręstančio žmogaus veiklos galimybes ir elgesį.

Psichikos dinamiką ir elgesio plėtrą lemia asmens genetinių, biologinių, fizinių ir socialinės aplinkos sąlygų sąveika. Tam tikri amžiaus tarpsniai, vadinami kritiniais arba sensityviais periodais, yra palankiausi tam tikrai emocinei ar socialinei patirčiai įgyti, asmenybės bruožams ir įgūdžiams susidaryti.

Pagrindiniai Žmogaus Raidos Aspektai

Žmogaus raida apima tris pagrindinius aspektus:

Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?

• Fizinė raida: apima kūno pokyčius, motorinius gebėjimus ir kitus fizinius aspektus.
• Kognityvinė raida: susijusi su mąstymo, kalbos, atminties ir kitų pažintinių funkcijų vystymusi.
• Psichosocialinė raida: apima emocijų, asmenybės ir socialinių santykių formavimąsi.

Raidos Psichologijos Šakos

Žmogaus raidos psichologija apima kelias šakas, kurios specializuojasi skirtinguose amžiaus tarpsniuose:

• Vaiko psichologija: tiria vaiko psichikos raidą nuo gimimo iki paauglystės.
• Paauglio psichologija: nagrinėja paauglių psichikos ypatumus ir problemas.
• Subrendusio žmogaus psichologija: tiria suaugusiųjų psichikos raidą ir pokyčius.
• Gerontopsichologija: analizuoja senėjimo procesų įtaką psichikai ir elgesiui.

Raidos Psichologijos Principai

Žmogaus raidos psichologija remiasi keliais pagrindiniais principais:

• Raida yra nuolatinis procesas: žmogaus psichika keičiasi visą gyvenimą.
• Raida yra kompleksinė: ją veikia įvairūs biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.
• Raida yra individuali: kiekvienas žmogus vystosi skirtingu tempu ir būdu.
• Raida yra kontekstuali: ją veikia aplinka, kurioje žmogus gyvena.

Aplinkos Įtaka Žmogaus Raidai

Aplinka daro nuolatinę įtaką žmogaus raidai. Ši įtaka gali būti laikina (pvz., liga) arba ilgalaikė. Socializacija yra procesas, kurio metu žmogus tampa socialinės grupės nariu, perima ir supranta tos grupės lūkesčius. Socializacija yra dvipusis procesas, trunkantis visą gyvenimą.

Laiko faktorius taip pat svarbus, nes brendimo ir mokymosi sąveika priklauso nuo amžiaus. Bronfenbrennerio bioekologinis modelis išskiria kelis aplinkos lygius, kurie veikia individo raidą:

• Mikrosistema: artimiausia aplinka, kurioje žmogus tiesiogiai sąveikauja (šeima, mokykla, bendraamžiai).
• Mezosistema: ryšiai tarp mikrosistemų (pvz., šeimos ir mokyklos sąveika).
• Egzosistema: socialinės aplinkos, kurios netiesiogiai veikia individą (pvz., tėvų darbo vieta).
• Makrosistema: kultūrinės vertybės, įstatymai ir papročiai, kurie formuoja individo aplinką.

Baltesas teigė, kad individo gyvenimo eigą veikia ne tik augimo pokyčiai, bet ir istoriniai pokyčiai.

Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje

Tyrimo Metodai Žmogaus Raidos Psichologijoje

Žmogaus raidos psichologijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai:

• Stebėjimas: natūralus arba kontroliuojamas elgesio stebėjimas.
• Interviu: klausimų uždavimas tiriamiesiems siekiant gauti informacijos apie jų patirtį ir nuostatas.
• Anketos: standartizuoti klausimynai, skirti surinkti duomenis iš didelio skaičiaus žmonių.
• Eksperimentai: kontroliuojami tyrimai, skirti nustatyti priežastinius ryšius tarp kintamųjų.
• Longitudiniai tyrimai: tie patys tiriamieji stebimi ilgą laiką.
• Išilginio pjūvio metodas: skirtingo amžiaus grupės tiriamųjų tiriamos tuo pačiu metu.
• Kombinuotas planas: dviejų ar daugiau grupių, individų ar giminių tyrimai skirtingu laiku, pakartotinai, tam tikrais laiko tarpais.

Svarbu užtikrinti tyrimų validumą (tinkamumą) ir objektyvumą. Koreliacija yra matematinė išraiška tarp dviejų kintamųjų, padedanti susisteminti duomenis.

Pagrindinės Raidos Teorijos

Žmogaus raidos psichologijoje egzistuoja įvairios teorijos, kurios bando paaiškinti raidos procesus:

• Biheviorizmas: teigia, kad elgesys yra išmoktas per sąlygojimą ir aplinkos poveikį. Išmokimas vyksta klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo dėka. Žmogus reaktyvus, subjektyviai reaguoja į aplinkos įtaką, individas formuojasi dėka proceso, kurio metu formuojas ryšiai tarp stimulo ir reakcijos, arba tarp elgesio variantų ir pasekmių. Mokymas vyksta automatiškai.
• Kognityvinė teorija: akcentuoja mąstymo ir pažinimo procesų svarbą raidoje. Atstovas - Pjažė (1896-1980) laikomi struktūralistais, tai struktūrinio požiūrio psichologiniai šalininkai, kurie kėlė sau tikslą protines struktūras tirti ir informacijos apdorojimo būdus vidiniame plane.
• Psichoanalitinė teorija: pabrėžia nesąmoningų motyvų ir ankstyvos vaikystės patirties įtaką asmenybės formavimuisi. Pradininkas Z. Froidas (1856-1939). Psichoanalitinė teorija, kuri remiasi Froido teorija prisilaiko determinizmų požiūrių į žmogaus prigimtį ir teigia, kad asmenybė motyvuoja vidinį biologinį potraukį. Pagal Froidą žmogaus elgesį apsprendžia visų pirma biologiniai potraukiai apimant seksualinius ir agresijos.
• Humanistinė psichologija: akcentuoja žmogaus potencialą augti ir tobulėti, pabrėžia asmens laisvę ir atsakomybę. Susiformavo Xxa., kaip trečia optimistiškesnė jėga asmenybės tyrimuose. Ji atsirado kaip reakcija į išorinį determinizmą, kuri atstovavo mokymosi teorijas ir visinio determinizmo seksualinio ir agresyvių instintyvių poreikių teoriją siūloma Z. Humanistinė psichologija siūlo holistinę asmenybės teoriją ir yra artimai susijusi su egzenstalizmo filosofija, egzenstalizmas - tai šiuolaikinės filosofijos kryptis, kurios dėmesio centre žmogaus siekis rasti savo asmeninio egzistavimo prasmę ir siekis gyventi laisvai ir atsakingai, neprieštaraujant etinėms principams.

Raidos Sutrikimai

Psichologiniai raidos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios pasireiškia nenormaliu ar sutrikusiu vystymusi. Paprastai raidos sutrikimas arba sulėtėjimas konstatuojami labai ankstyvame vystymosi etape, tada, kai tik galima patikimai nustatyti pakitimus. Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK) apibrėžia įvairius raidos sutrikimus, įskaitant autizmą ir Aspergerio sindromą.

Vaiko Raida Pagal Amžių

Vaiko raida pagal amžių yra procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo gimimo iki brandos.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui

• Vaikai, gavę plačias galimybes užsiimti motorine ir intelektine veikla, būna iniciatyvūs, sugeba planuoti ir prisiimti atsakomybę.
• Vaikai, kurie raginami veikti, kurti, dirbti ir paskatinami už pastangas, vysto savo įgūdžius, pasididžiavimą pasiekimais, tampa darbštūs, siekiantys tikslų.
• Jauni suaugusieji privalo tobulinti sugebėjimą bendrauti ir rūpintis kitais, nebijodami prarasti savo tapatumo.
• Apie gyvenimo vidurį, suvokus savo mirtingumą, iškyla rūpestis ateinančia karta ir savęs įprasminimu.
• Vientisumas reiškia žmogaus sugebėjimą atsigręžti į savo praeitį ir įvertinti ją kaip turiningą ir prasmingą. Tai palengvina ir susitaikymą su mintimi apie artėjančią mirtį.

Mąstymo Raida

Mąstymas yra psichinis procesas, kurio produktas - netiesioginis, apibendrintas pasaulio vaizdas žmogaus smegenyse. Pažintinė žmogaus veikla prasideda nuo pojūčių, suvokimų, vaizdinių ir pereina į mąstymą. Mąstydamas vaikas tiria aplinką, analizuoja, konstatuoja, apibendrina, daro išvadas, sprendžia. Pagal apibendrinimo lygį išskiriamos trys mąstymo rūšys: konkretusis veiksminis mąstymas, konkretusis vaizdinis mąstymas ir abstraktusis sąvokinis mąstymas.

J. Piaget koncepcija teigia, jog vaiko protas tobulėja pereidamas keletą stadijų - nuo paprastų naujagimio refleksų iki suaugusio žmogaus abstraktaus mąstymo. Jis aprašė keturias pagrindines pažintinės raidos stadijas, kurias vaikas augdamas pereina: sensomotorinę, priešoperacinę, konkrečių operacijų ir formaliųjų operacijų.

Kalbos Raida

Kalba yra praktinis sugebėjimas reikšti žodžiais savo mintis. Kalba formuojasi mąstymo įpročių pagrindu. Vaiko mąstymo raida ir kalba yra viena su kita susijusi, kalba vaikui yra minčių perteikimo būdas. Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais vaiko kalba labai tobulėja. Sulaukęs 9 - 12 mėnesių kūdikis taria garsus, laukia, kol jam bus atsakyta, mėgina kartoti tai, ką išgirdo. Antrųjų gyvenimo metų pabaigoje jau išryškėja tam tikra kalbos struktūra, vaikas žino daugybę žodžių ir geba jais išreikšti įvairiausias mintis, gali sujungti 2 - 3 žodžius į paprastą sakinį.

Socialiniai ir Emociniai Aspektai

Šeimoje atsiradęs naujas narys, tėvams sukelia nemažai streso bei rūpesčio. Ir tai ne tik dėl nemigo naktų, pilvo dieglių ar kitų kasdienių bei įprastų rūpesčių. Greta viso to eina ir vaiko raidos stebėjimas. Net jei visi aplinkui nuolat kartoja, kad visi vaikai yra skirtingi ir jų vystymasis individualus, bet rūpestingų tėvų akys nevalingai krypsta į draugų, kaimynų ar darželio grupės vaikus, kurie geba šiek tiek daugiau, nei jų pačių atžala.

Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Vertinant vaiko raidą, apimami įvairūs jos etapai, neišskiriant kažkurio individualiai - motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt. Vaikų vystymosi seka yra vienoda, skiriasi tik tam tikrų įgūdžių įgijimo laikas.

Istorija ir Pagrindiniai Tyrinėtojai

Žmogaus raidos psichologijos pradininkas G. Stenley Hallas (1844-1924, Jungtinės Amerikos Valstijos) 19 a. pabaigoje pirmasis pradėjo taikyti interviu, jo duomenis panaudojo teorijai formuluoti. 20 a. pradžioje žmogaus raidos psichologija tapo savarankiška psichologijos šaka, jai darė poveikį biheiviorizmas, etologija, psichoanalizė, psichoseksualinė raida, psichosocialinė raida, kognityvinė psichologija, socialinio išmokimo teorija ir kitos kryptys. Žymiausi tyrinėtojai: S. Freudas, E. Eriksonas, J. Piaget, B. F. Skinneris.

Raidos Psichologija Lietuvoje

LIETUVOJE žmogaus raidos psichologija pradėta plėtoti 20 a. pradžioje. Problemas tiria Vilniaus, Lietuvos edukologijos universitetai, Švietimo plėtotės centras.

Praktiniai Aspektai ir Tėvų Rolė

Šeimoje atsiradus naujam nariui, tėvai patiria nemažai streso ir rūpesčių. Stebėdami vaiko raidą, jie kartais nerimauja, jei vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei bendraamžiai. Tačiau svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir jo vystymosi tempas gali skirtis. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurie gali padėti nustatyti, ar vaiko raida atitinka jo amžių.

Tėvų vaidmuo vaiko raidoje yra itin svarbus. Vaikai, gavę plačias galimybes užsiimti motorine ir intelektine veikla, būna iniciatyvūs, sugeba planuoti ir prisiimti atsakomybę. Vaikai, kurie raginami veikti, kurti, dirbti ir paskatinami už pastangas, vysto savo įgūdžius, pasididžiavimą pasiekimais, tampa darbštūs, siekiantys tikslų.

Suaugusiojo Raida

Jauni suaugusieji privalo tobulinti sugebėjimą bendrauti ir rūpintis kitais, nebijodami prarasti savo tapatumo. Apie gyvenimo vidurį, suvokus savo mirtingumą, iškyla rūpestis ateinančia karta ir savęs įprasminimu. Vientisumas reiškia žmogaus sugebėjimą atsigręžti į savo praeitį ir įvertinti ją kaip turiningą ir prasmingą.

Psichosocialinė Raida pagal Erik Eriksoną

psichosociãlinė raidà - žmogaus amžiaus tarpsnių kitimas ir socialinės aplinkos (kultūrinės, istorinės ir visuomeninės) veiksnių poveikis asmenybės raidai. Psichosocialinės raidos koncepciją 1950 pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų psichoanalitikas E. Eriksonas knygoje Tapatumas ir amžiaus tarpsniai (Identity and the Life Cycle) vietoj austrų psichologo ir psichiatro S. Freudo sukurtos psichoseksualinės raidos.

E. Eriksonas praplėtė S. Freudo psichoseksualinės raidos teoriją papildęs viso gyvenimo raidos sampratą, asmenybės raidą skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo pojūtį, bet pagal asmenybės ryšį su socialine aplinka. Teigė, kad psichosocialinė raida vyksta pagal epigenetinį principą, tai yra fizinė raida nustato psichosocialinės raidos trukmės pagrindines ribas, o tam tikra kultūra gali tik pastūmėti, sulėtinti, patobulinti arba pažeisti žmogaus raidą.

E. Eriksonas pabrėžė, kad kiekviename raidos tarpsnyje žmogui iškyla specifinių sunkumų ir konfliktų, vadinamų krizėmis, nuo kurių baigties priklauso tolesnis asmenybės formavimasis. Teigiamai įveikus krizę padidėja žmogaus jėgos, patirta nesėkmė ją sprendžiant reiškiasi į S. Freudo aprašytą žmogaus elgesį panašiu fiksacijos atveju.

• Pirmoji stadija - saugumo ir nesaugumo (iki 1 metų): vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais. Formuojasi vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu, kuris priklauso nuo rūpinimosi vaiku. E. Eriksono teigimu, kai motina yra jautri ir pareiginga, kūdikis pasitiki ja ir kartu įgyja pagrindą pasitikėti kitais žmonėmis. Pasitikėjimas žmonėmis ir savimi padeda nugalėti sunkumus vaiko augimo kitose stadijose. Vaikas, kuriuo rūpinamasi nepakankamai, pradeda bijoti jį supančių žmonių ir aplinkos, pasidaro įtarus, todėl jo asmenybė sunkiau formuojasi kitose stadijose.
• Antroji stadija - autonomiškumo ir gėdos (1-3 metai): vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti: mokosi naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti ir kalbėti, arba ima abejoti savo gebėjimais. Krizės sprendimo rezultatai priklauso nuo tėvų pasirengimo suteikti vaikui laisvę jo galimybių ribose. Antraisiais ir trečiaisiais gyvenimo metais vaikas siekia viską daryti pats (pavyzdžiui, apsirengti) ir labai didžiuojasi savo naujais gebėjimais. Tėvai, kurie leidžia vaikui atlikti tai, ką jis nori ir gali, padeda jam įgyti savarankiškumo ir ugdyti valią. Savarankiškumo atsiradimas ir augimas stiprina pirmojoje stadijoje įgytą pasitikėjimą kitais. Nekantrūs tėvai, kurie daro tai, ką gali pats vaikas, arba nuolat jį skubina, formuoja vaikui abejojimo savimi ir gėdos jausmą.
• Trečioji stadija - iniciatyvumo ir kaltės (3-6 metai): vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji, todėl kartais peržengia tėvų nustatytas ribas ir dėl to jaučiasi kaltas. Pagal E. Eriksoną, tai yra žaidimų amžius. Vaikui žaidžiant auga jo aktyvumas, jis turi spręsti naujas žaidimo užduotis, atsiranda smalsumas ir kūrybiškumo užuomazgų. Šioje stadijoje sprendžiamas konfliktas tarp iniciatyvos ir kaltės jausmo. Kiek iniciatyva viršys kaltės jausmą, priklauso nuo to, kiek ir kaip tėvai leis pasireikšti vaiko valiai. Jeigu tėvai skatins vaiko smalsumą, kūrybą, savarankiškumą, formuosis iniciatyvumas, kuris sudaro potencialią galimybę ateityje siekti savo tikslų ir efektyviai dirbti.
• Ketvirtoji stadija - meistriškumo ir menkavertiškumo (6-12 metų): vaikas intensyviai mokosi siekdamas būti kompetentingas ir produktyvus arba jaučiasi nevisavertis, negebantis ką nors gerai padaryti. Meistriškumo ir darbštumo jausmo atsiradimas labai priklauso nuo to, kaip vaikui sekasi mokykloje, nuo jo pažangumo ir nuo to, kiek jį palaiko artimieji.
• Penktoji stadija - tapatumo ir vaidmenų neaiškumo (paauglystė): paauglys nori išsiaiškinti, kas jis yra, pasiekia seksualinį, etninį, profesinį tapatumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateityje jo laukiančius vaidmenis. Šią stadiją E. Eriksonas vertino kaip svarbiausią formuojantis asmenybės tapatumui. Tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių, čia kyla vaidmenų sumaišties pavojus. Jau ne vaikas, bet dar nesuaugęs paauglys turi atsakyti į klausimą - kas aš esu - įvairiais požiūriais: lyties, pašaukimo, būsimos profesijos ir karjeros, vertybių, pasaulėžiūros ir kita. Į šiuos klausimus jis ne visuomet laiku randa atsakymą, sprendimas gali būti atidėtas kuriam laikui. Sprendimo atidėjimą E. Eriksonas pavadino psichosocialiniu moratoriumu. Pavyzdžiui, jei asmuo negeba pasirinkti specialybės, jis gali studijuoti keliuose universitetuose, išeiti į kariuomenę, taigi susitapatinimo su profesija klausimas atidedamas ilgesniam laikui. Jaunų žmonių negebėjimą surasti savo tapatumą E. Eriksonas pavadino tapatybės krize (dažniausiai pasireiškia negebėjimu pasirinkti karjeros kelio arba tęsti mokslo). Teigiamas šios stadijos krizės įveikimas formuoja naują vertingą asmenybės savybę - ištikimybę, kurią E. Eriksonas suprato kaip gebėjimą priimti visuomenės dorovę, etiką ir ideologiją.
• Šeštoji stadija - intymumo ir izoliacijos (jaunystė; apie 20-40 metų): jaunas suaugęs žmogus siekia kito žmogaus meilės ir draugystės arba lieka izoliuotas nuo kitų, yra vienišas. Šioje stadijoje jaunas žmogus įžengia į suaugusiųjų pasaulį, kur jo laukia nauji išbandymai. Kyla noras priartėti prie žmonių, intymumo poreikis, meilės siekimas, kartu ir baimė netekti individualybės. Jei žmogus jau yra atradęs savo tapatybę, jis tampa pakankamai stiprus, kad galėtų atsiduoti kam nors - siekiui, idealui, kitam asmeniui - nebijodamas prarasti savęs. Šios stadijos krizės įveikimas pasireiškia vidinės laisvės pajautimu. Žmogus jaučia, kad atsiduodamas artimam, įkvėptiems išgyvenimams jis papildo savo asmenybę vertinga patirtimi. Teigiamai išsprendęs šios stadijos krizę žmogus subręsta meilei, socialinis darinys, susiformavęs šioje stadijoje, yra etinis jausmas ir dorovė. Baimė prarasti savąjį Aš veda į stiprų izoliacijos jausmą ir pasinėrimą į save. Neįveikęs šio amžiaus krizės žmogus neturi vidinės laisvės, nepajėgus atsiduoti ir nėra ištikimas nei kitam asmeniui, nei savo siekiams dėl savo nepastovumo.
• Septintoji stadija - generatyvumo ir stagnacijos (vidutinis amžius; apie 40-65 metus): suaugęs asmuo yra produktyvus, dirba jam svarbų darbą, puoselėja šeimą arba tampa sustingęs. Šios stadijos veiklumas (apima produktyvumą ir kūrybingumą) yra esminė suaugusiųjų savybė. Daugeliui tai reiškia tapti tėvu ar motina, auginti ir auklėti vaikus. Kai kurie asmenys dėl ypatingų polinkių ir talentų gali atsiduoti kūrybiniam darbui. Rūpindamasis kitais žmogus praturtėja pats, jei jis rūpinasi tik savimi, tada regresuoja. Šioje stadijoje įveikus krizę gali pasireikšti žmogaus kūrybiškumas, altruizmas. Tokie žmonės tiksliai žino, ko siekia gyvenime, dažnai sukuria darnią šeimą ir tampa pavyzdžiu jaunajai kartai. Neįveikus šios stadijos krizės atsiranda stagnacija. Žmogus negeba įsijausti į kitų problemas ir poreikius.
• Aštuntoji stadija - integracijos ir nevilties (senatvė): žmogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas, mato savo gyvenimo svarbą arba supranta, kad nepasiekė savo gyvenimo tikslų. Tai paskutinė žmogaus brendimo stadija, kuri prasideda maždaug nuo 65 metų ir trunka iki mirties. Šiuo laikotarpiu vyksta svarbus ir galutinis vidinis apsvarstymas: praeities (kas jau įvyko), dabarties (kas vyksta šiuo metu), ateities (kas įvyks, tai yra mirties). Šios stadijos krizės įveikimas didele dalimi priklauso nuo to, kaip buvo įveiktos ankstesnių stadijų krizės. Žmogus, kuriam pavyko jas teigiamai įveikti, įgyja pasitikėjimo, autonomijos, iniciatyvos, meistriškumo, intymumo, veiksmingumo jausmą, senatvėje visa tai susilieja į vidinę darną - žmogus suvokia, kad ne veltui gyveno. Teigiamai neišsprendęs krizių žmogus darnos nejaučia, jį apima nerimas, gailestis dėl beprasmiškai pragyvento gyvenimo. E. Eriksonas teigė, kad asmenybė bręsta visą gyvenimą, bet tikrasis brandumas ir gyvenimo išmintis pasiekiama senatvėje.

tags: #vaiko #raidos #psichologija