Įvadas
Lietuvoje vykdoma vaiko globos sistemos pertvarka yra ambicingas ir būtinas procesas, kuriuo siekiama atsisakyti institucinės globos ir pereiti prie šeimai artimesnių paslaugų teikimo bendruomenėje. Ši pertvarka tiesiogiai veikia socialinius darbuotojus, kurių veiklos turinys ir atsakomybės smarkiai keičiasi. Straipsnyje analizuojami socialinių darbuotojų patiriami iššūkiai ir įgyta patirtis šioje pertvarkos procese, siekiant užtikrinti vaikams didesnį rūpestį, gerovę ir galimybes augti šeimai artimoje aplinkoje.
Institucinės globos pertvarkos kontekstas Lietuvoje
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje yra dalis platesnio deinstitucionalizacijos proceso, kuris apima ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų su negalia globos įstaigas. Šalyje vis dar veikia 38 stacionarios globos įstaigos neįgaliesiems, kuriose gyvena apie 6,1 tūkst. suaugusių žmonių, turinčių proto ar psichikos negalią. Pertvarkos projektas vykdomas 6 regionuose: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Telšių, Tauragės ir Marijampolės.
Pagrindinis pertvarkos tikslas - sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi bendruomenėje, o ne institucijose, teikiant jiems individualizuotas paslaugas ir pagalbą. Tai apima apsaugotą būstą, atvejo vadybą, socialines dirbtuves ir įdarbinimą su pagalba.
Tačiau pertvarka susiduria su iššūkiais, tokiais kaip visuomenės stigma, paslaugų trūkumas bendruomenėje ir koordinavimo tarp skirtingų institucijų stoka.
Socialinių darbuotojų vaidmuo ir patirtys pertvarkos procese
Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį vaiko globos sistemos pertvarkos procese. Jie yra atsakingi už:
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
- Vaikų ir šeimų poreikių įvertinimą.
- Individualių pagalbos planų sudarymą.
- Paslaugų koordinavimą.
- Pagalbos teikimą vaikams ir šeimoms.
- Pereinamojo laikotarpio į bendruomenę valdymą.
Socialinių darbuotojų patirtys šioje pertvarkoje yra įvairios. Jie susiduria su iššūkiais, tokiais kaip:
- Naujų įgūdžių ir žinių poreikis.
- Didelis darbo krūvis.
- Emocinis išsekimas.
- Bendradarbiavimo su kitomis institucijomis sunkumai.
- Nepakankamas finansavimas ir išteklių trūkumas.
Tačiau socialiniai darbuotojai taip pat įgyja vertingos patirties, kuri leidžia jiems:
- Geriau suprasti vaikų ir šeimų poreikius.
- Efektyviau teikti pagalbą.
- Dirbti komandoje su kitais specialistais.
- Prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.
Socialinių darbuotojų patirtys bendruomeniniuose vaikų globos namuose
Socialinių darbuotojų veikla yra glaudžiai susijusi su patirtimi, todėl socialinis darbas laikomas veikla, kurią veikia pokyčiai, kai reikia sugebėti susisiekti ir spręsti problemas su asmeniu, bendruomene ir visuomene.
Tyrimai rodo, kad socialiniai darbuotojai, dirbantys bendruomeniniuose vaikų globos namuose, patiria teigiamų pokyčių. Vaikai gauna tinkamas auginimo sąlygas, atitinkančias jų poreikį augti šeimai artimoje aplinkoje, ir gali gauti kompleksinę pagalbą bei paslaugas. Tačiau vis dar trūksta tyrimų, analizuojančių socialinių darbuotojų požiūrį į veiklą bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Sukaupta patirtis leidžia daugeliui specialistų spręsti problemas, stebėti šias problemas, kontroliuoti ir normalizuoti skirtingų asmenų grupinį ar individualų socialinį funkcionalumą.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Socialiniai darbuotojai patiria iššūkių, susijusių su naujomis pareigomis, funkcijomis ir vaidmenimis, dėl kurių padidėja netikrumas ir įtampa. Tyrimo dalyviai nurodė, kad trūksta paaiškinimų tiek dėl naujų reglamentų, tiek dėl rekomendacijų dėl jų įgyvendinimo. Dėl to socialiniai darbuotojai susidūrė su sunkumais vykdydami savo profesines pareigas.
Esant nepakankamam atsakingų institucijų bendradarbiavimui, kilo klausimų dėl socialinių darbuotojų profesinės atskaitomybės ir atsakomybės už savo darbą ir kitų sistemos specialistų darbą. Dėl paslaugų vaikams ir šeimoms trūkumo, įskaitant galimybės naudotis esamomis paslaugomis trūkumą, socialiniai darbuotojai jaučiasi neturintys profesinių galių. Klientus ir visuomenę neigiamai paveikė informacijos apie pertvarkos procesą trūkumas ir informacijos aiškumo stoka, o tai trukdė socialinių darbuotojų darbui.
Socialinių darbuotojų profesionalumo iššūkiai ir supervizijos poreikis
Vaiko globos sistemos pertvarka įnešė didelių pokyčių į socialinio darbuotojo profesinės veiklos turinį ir sukėlė iššūkius jų profesionalumui. Tyrimai atskleidžia refleksyvios konsultuojamos kultūros poreikį tiek organizacijos viduje, tiek už socialinio darbo organizacijos ribų, siekiant stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Visgi išlieka aktualus klausimas: kiek supervizija ir intervizija kaip refleksyvi konsultavimo(si) praktika priimtina ir skatinama profesinėje aplinkoje. Socialiniams darbuotojams reikia reguliarios supervizijos ir intervizijos, kad jie galėtų:
- Aptarti savo patirtis ir iššūkius.
- Gauti grįžtamąjį ryšį ir paramą.
- Tobulinti savo įgūdžius ir žinias.
- Išvengti perdegimo.
Supervizija ir intervizija taip pat padeda užtikrinti, kad socialiniai darbuotojai laikytųsi etikos principų ir profesinių standartų.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Bendruomeninių paslaugų plėtra ir iššūkiai
Pertvarkos procese svarbu plėtoti bendruomenines paslaugas, kurios padėtų vaikams ir šeimoms gyventi savarankiškai. Tai apima:
- Apsaugotą būstą.
- Atvejo vadybą.
- Socialines dirbtuves.
- Įdarbinimą su pagalba.
- Šeimos paramos centrus.
- Psichologinę pagalbą.
Tačiau bendruomeninių paslaugų plėtra susiduria su iššūkiais, tokiais kaip:
- Finansavimo trūkumas.
- Kvalifikuotų specialistų trūkumas.
- Visuomenės stigma.
- Koordinavimo tarp skirtingų paslaugų teikėjų stoka.
Apsaugotas būstas ir atvejo vadyba
Žmogui, kuris turėtų gyventi globos namuose, sudaroma galimybė gyventi išnuomotame name ar bute, teikiant jam atvejo vadybos paslaugą. Tokiame būste gali gyventi iki 4 asmenų. Šiems žmonėms padeda atvejo vadybininkas, kuris pritraukia jiems reikalingas paslaugas - reabilitacijos, medicinos, įdarbinimo ir kt.
Išsikėlusieji iš globos namų iš pradžių džiaugiasi laisve, bet greit pavargsta, nes viską tenka daryti patiems. Dažnai jie puola į paniką, nes galvoja, kad nesugebės susitvarkyti. Todėl labai svarbu pasirūpinti, kad stresas neištiktų dėl visko vienu metu, nereikia tuo pačiu metu ir įsidarbinti, ir išsikelti į apsaugotą būstą, ir imti viską daryti savarankiškai. Be to, reikia žmonėms leisti atkristi ir vėl pradėti iš naujo.
Apsaugoto būsto paslauga orientuota į alternatyvą stacionariai globai, o ši - alternatyva dienos globai.
Socialinės dirbtuvės ir įdarbinimas su pagalba
Socialinės dirbtuvės kuriamos tam, kad neįgalieji dirbtų jiems prieinamus darbus ir net galėtų simboliškai užsidirbti. Yra dirbtuvių, kuriose dirba labai sunkią negalią turintys žmonės, darbo vietoje tegalintys išbūti po 2 valandas, po to juos keičia kiti, nes dirbtuvės veikia po 6 valandas per dieną. Su žmonėmis vienu metu dirba 3 darbuotojai - socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas ir meistras, užimtumo specialistas, kuris moko konkretaus darbo.
Kritikuojantiems sakoma, kad stipresniems žmonėms skirta paslauga yra įdarbinimas su pagalba. Ir darbdaviui, ir negalią turinčiam žmogui į pagalbą ateina darbo tarpininkas, padedantis asmens gebėjimus ir galimybes pritaikyti atviroje darbo rinkoje.
Visuomenės požiūris ir stigma
Visuomenės požiūris į žmones su negalia ir vaikus, gyvenančius globos namuose, yra svarbus veiksnys, lemiantis pertvarkos sėkmę. Stigma ir neigiamos nuostatos gali trukdyti žmonėms integruotis į bendruomenę ir gauti reikiamą pagalbą.
Apklausų duomenys rodo, kad neįgalieji vertinami kaip pavojingesni už kenčiančius nuo priklausomybės ar išėjusius iš įkalinimo įstaigų. Todėl labai svarbu šviesti visuomenę ir keisti neigiamas nuostatas. Miestuose turi būti kuriamos socialinės dirbtuvės, neįgalieji turi ateiti į darbo vietas, apsaugoto būsto gyventojai taip pat turi lankytis parduotuvėse, įstaigose, renginiuose, juos turi dažniau matyti visuomenė.