Motinos pienas - tai daugiau nei maistas. Tai gyvybės eliksyras, turtingas maistingųjų medžiagų ir apsauginių faktorių, kurie užtikrina kūdikio sveikatą, darnų vystymąsi ir stiprų ryšį su mama. Nuo seniausių laikų motinos pienas laikomas stebuklingu, o šiuolaikiniai moksliniai tyrimai tik patvirtina jo unikalumą ir nepakeičiamą naudą.
Motinos pieno sudėtis ir jos kaita
Motinos pieno sudėtis yra dinamiška ir nuolat kinta, prisitaikydama prie augančio kūdikio poreikių. Pieno sudėtyje yra:
- Pagrindinės maistinės medžiagos: angliavandeniai, baltymai, riebalai.
- Vanduo: patenkina kūdikio skysčių poreikį.
- Imuniniai faktoriai: gyvos ląstelės (baltieji kraujo kūneliai), imunoglobulinai (antikūnai), lizocimas, laktoferinai, mucinai ir kiti junginiai, kurie naikina virusus ir bakterijas.
- Hormonai: siunčia informaciją į audinius ir organus, padeda jiems veikti tinkamai.
- Fermentai: daugiau nei 40 fermentų.
- Mikro-RNR molekulės: slopina tam tikrus ląstelių genus ir stabdo jų koduojamų baltymų sintezę, svarbios formuojantis imuniniam atsakui.
- Oligosacharidai (prebiotikai): netirpūs organiniai junginiai, priskiriami angliavandeniams.
Po gimdymo krūtyse pradeda gamintis priešpienis, kuris yra tirštas, lipnus skystis, vadinamas „skystuoju auksu“. Priešpienyje gausu antikūnų ir baltųjų kraujo kūnelių, kurie apsaugo naujagimį nuo infekcijų. Priešpienį keičia pereinamasis pienas, o vėliau - brandusis pienas, kurio sudėtis taip pat kinta, prisitaikydama prie augančio kūdikio poreikių.
Motinos pieno nauda kūdikiui
Motinos pienas yra tobulas maistas naujagimiams ir kūdikiams iki tam tikro amžiaus. Pirmą gyvenimo pusmetį motinos pienas kūdikiui yra sunkiai pakeičiamas maisto šaltinis, nes tuo metu pienas turi didžiausią naudą vaiko vystymuisi ir sveikatai.
Imuniteto stiprinimas. Motinos piene esantys antikūnai, gerosios bakterijos, mineralai ir vitaminai stiprina vaiko imuninę sistemą. Jeigu mama žindymo metu peršąla, antikūnai, gaminami kovai su peršalimu, su motinos pienu perduodami vaikui, tokiu būdu formuojamas ir mažylio imunitetas. Žarnyno imuninės sistemos veikla geriau išsivysčiusi vaikų, kurie pirmus 6 mėnesius buvo išimtinai tik žindomi.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Apsauga nuo ligų. Žindomi vaikai rečiau serga peršalimo ligomis, alergijomis, virškinamojo trakto ligomis, nutukimu, pirmo tipo cukriniu diabetu ir vėžiu. Vaikai, kurie buvo atjunkyti iki 2 metų amžiaus, turi padidintą riziką ligoms. 16-30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta, nei nežindyti vaikai.
Optimalus augimas ir vystymasis. Motinos piene natūraliai yra didžioji dalis vaiko augimui būtinų maistinių medžiagų, angliavandenių, riebalų ir baltymų. Žindymas skatina optimalų augimą ir vystymąsi, mažina alerginių ligų riziką, sumažina antsvorio ir cukrinio diabeto tikimybę, turi įtakos taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų formavimuisi bei išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies.
Psichologinė ir socialinė raida. Žindymas svarbus vaiko asmenybės vystymuisi. Žįsdamas vaikas nusiramina, jaučia mamos artumą. Žindymas visam gyvenimui užmezga stiprų psichologinį ryšį tarp mamos ir jos vaiko. Ilgalaikis žindymas padeda vaikams laipsniškai pereiti iš kūdikystės į vaikystę.
Geresnis miegas. Žymiai didesnė tikimybė, kad mamos pienu pasisotinęs mažylis ramiai ir saldžiai užmigs ir duos mamai pailsėti.
Motinos pieno nauda mamai
Žindymas naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai:
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
- Hormonų pusiausvyra. Po gimdymo, žindymas padeda normalizuoti hormonų pusiausvyrą. Mamos organizme gaminasi hormonas oksitocinas, kuris veikia kaip antidepresantas, mažina nerimo jausmą ir pogimdyminės depresijos riziką.
- Greitesnis gimdos susitraukimas. Maitinančiai mamai po gimdymo greičiau susitraukia gimda.
- Apsauga nuo ligų ateityje. Žindymas gali sumažėti tikimybę susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu, diabetu, hipertenzija ir širdies ligomis, osteoporoze, reumatoidiniu artritu.
- Stiprinamas motinos ir kūdikio prieraišumas. Žindymo metu yra sukuriamas ypatingas biologinis ir emocinis ryšys.
Kiek ilgai žindyti?
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikį krūtimi maitinti iki 6 mėn., o iš dalies, įtraukiant papildomą maistą, tęsti žindymą iki 2 metų ir ilgiau. Amerikos Pediatrijos Akademija (2005) rekomenduoja, kad „žindymas turėtų būti tęsiamas mažiausiai iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ir tęstis iki kol to nori mama ir vaikas. Kuo ilgesnis žindymas, tuo didesnis teigiamas poveikis mamos ir vaiko sveikatai ir vystymuisi. Nėra jokio limito iki kada turėtų tęstis žindymas ir nėra jokios psichologinės ar vystymosi žalos žindant vaiką iki 3 m. Žindymo medicininė akademija (2012) ilgalaikį žindymą laiko biologiniu standartu, norma.
Tačiau svarbu atsižvelgti į individualią situaciją ir mamos bei vaiko poreikius. Svarbu prisiminti, kad kiekviena mama ir vaikas yra unikalūs, todėl ir sprendimas dėl žindymo trukmės turi būti individualus.
Sunkumai žindant ir pagalbos galimybės
Žindymo pradžioje gali iškilti įvairių sunkumų: netaisyklinga žindymo padėtis, neteisingas mažylio pridėjimas prie krūties, spenelių skausmas. Svarbu žinoti, kad tai tik laikini sunkumai, kuriuos galima įveikti kreipiantis pagalbos į specialistus.
Norinčioms žindyti savo mažylį moterims, kai renkasi gimdymo namus, svarbu pasidomėti, ar tai - kūdikiui palanki ligoninė, ar ji turi žindymo konsultantą, kas įstaigoje atsakingas už žindymą. Jei vis dėlto gydymo įstaigoje žindymo konsultanto nėra, ieškoti pagalbos galima pas šeimos gydytoją. Taip pat galima kreiptis į žindymo konsultantus, laktacijos specialistus, dalyvauti žindymo kursuose.
Svarbu prisiminti, kad žindymas - ne tik mamos užduotis. Mažylio tėtis - ypač svarbus mamos palaikytojas, todėl į žindymo kursus vyrai taip pat yra kviečiami.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Mityba žindymo metu
Maitinant krūtimi svarbu pasirūpinti ir savimi. Jūsų priimti su mityba susiję sprendimai - nuo pakankamo skysčių vartojimo iki sveikos subalansuotos mitybos - maitinimo krūtimi metu padės kūdikiui gauti augimui ir vystymuisi svarbių vitaminų ir mineralų, o jums bus lengviau palaikyti savo energijos lygį. Rekomenduojama valgyti vaisių, daržovių, viso grūdo kruopų, baltymų šaltinių, tokių kaip mėsa ar žuvis, riebalų ir pieno produktų derinius.
Pieno skonis nėra visada vienodas ir priklauso nuo mamos mitybos. Kūdikis, jausdamas skonio skirtumus, žįsti gali ir atsisakyti. Nereikėtų nustebti, jei, prisivalgius vienų ar kitų stiprių, aštrių, kvapnių produktų, kūdikis staiga nenoriai ims žįsti krūtį. Dar daugiau - suvartotas mamos produktas vaikui gali sukelti alergiją.
Burnos higiena žindymo metu
Žindymo laikotarpiu svarbu nepamiršti geros individualios burnos higienos. Individualios burnos higienos trūkumas gali sukelti dantenų ligas bei paspartinti ėduonies atsiradimą. Svarbu nepamiršti, kad visos bakterijos esančios burnoje gali persiduoti ir vaikui kai ji bučiuojate, dalinatės šaukštu ir nulaižote jo čiulptuką.
Pastebima, kad mamos, susilaukusios vaikų, pradeda dažniau griežti dantimis. Taip nutinka todėl, kad įsitempia galvos ir kaklo raumenys, dėl ko būna šiek tiek labiau įtempti ir žandikauliai, todėl prasideda dantų griežimas. Atsiradus dantų griežimui, kreipkitės į burnos priežiūros specialistus, kad gautumėte visą reikiamą informaciją kaip apsaugoti dantis.
Išvados
Motinos pienas - tai neįkainojama dovana, kurią mama gali duoti savo vaikui. Jis užtikrina optimalų augimą, vystymąsi, apsaugo nuo ligų ir stiprina ryšį tarp mamos ir vaiko. Svarbu žinoti motinos pieno sudėtį, naudą ir galimus sunkumus žindant, kad galėtumėte priimti teisingus sprendimus dėl savo vaiko maitinimo.