Sprendimas susilaukti vaiko - vienas svarbiausių įvykių gyvenime, atnešantis ne tik neįkainojamų emocijų, bet ir finansinių įsipareigojimų. Nors meilės pinigais neišmatuosi, vaiko gerovė, ugdymas ir ateities perspektyvos tiesiogiai priklauso nuo tėvų gebėjimo planuoti biudžetą.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, kai kartu gyventi pradeda du suaugę žmonės, kurie iš savo šeimų atsineša dažnai kiek skirtingą požiūrį į pinigus, turi savus siekius, nemenku iššūkiu tampa ir gimstantys vaikai. Būsto, pirmo bendro automobilio įsigijimas, atsakomybių pasidalijimai ir kiti finansiniai klausimai sprendžiasi bendro gyvenimo pradžioje.
Bendrosios išlaidos vaiko išlaikymui
Remiantis naujausiais duomenimis, vilniečiai per 18 metų vaikui išauginti gali išleisti daugiau nei 100 tūkst. eurų. Banko „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovo Lietuvoje Edvardo Arnatkevičiaus teigimu, išlaidos vaikui auga kartu su juo: „Išlaidos sauskelnėms ir pieno mišiniams vėliau virsta išlaidomis būreliams, stovykloms, technologijoms ir sudėtingesniems poreikiams.“
Remiantis 2022 metais atliktu tyrimu, 40 proc. apklaustų tėvų nurodė, kad suma per metus svyruoja nuo 3 000 iki 5 000 eurų. Dar 13 proc. nurodė, kad išlaidos siekia daugiau negu 5 000 eurų per metus. Išlaidoms per mėnesį siekiant 500 eurų ir daugiau, per 18 metų susidaro didesnė negu 100 tūkstančių eurų suma.
„Labai apibendrintai galima sakyti, kad užauginti vaiką iki savarankiško gyvenimo gali kainuoti ir 50, ir 100, ir 200 tūkstančių eurų“, - sako J. Cvilikienė.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Jei šeimoje auga ne vienas, o du ir daugiau vaikų, išlaidos bus dar didesnės. Tiesa, dauginti iš dviejų nereikėtų, nes užauginti antrą ar trečią vaiką tėvams įprastai atsieina mažiau negu pirmą - ir dėl jau turimų reikalingų priemonių, drabužių, baldų, kuriuos galima panaudoti antrą kartą, ir dėl didesnių lengvatų, nuolaidų.
E. Arnatkevičius atkreipia dėmesį, kad išlaidų dydis taip pat reikšmingai skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Remiantis savivaldybių pateiktais švietimo įkainiais, vidutinėmis maisto, drabužių ir būsto kainomis bei „Numbeo“ duomenų baze, galima teigti, kad Vilniuje pragyvenimas yra maždaug 10 proc. brangesnis nei kituose regionuose. Tai reiškia, kad per 18 metų vilniečių šeimos biudžetas gali patuštėti apie 105 tūkst. eurų, o kituose regionuose ši suma siekia apie 84 tūkst.
Vis dėlto, verta turėti omenyje, kad valstybė šiuo metu skiria mėnesinę išmoką vaikui, kuri kompensuoja dalį išlaidų.
Pagrindiniai skirtumai tarp išlaidų skirtinguose miestuose atsiranda dėl didesnių būsto, maitinimo ir laisvalaikio išlaidų sostinėje. Pavyzdžiui, vien viešųjų darželių mokestis už lopšelinukų maitinimą Vilniuje siekia apie 2,90 euro per dieną, nors kitose savivaldybėse šis mokestis dažnai nesiekia ir 2,50 euro per dieną.
- Būstas. Papildomas kambarys ir didesni komunaliniai mokesčiai šeimos išlaidas išaugina vidutiniškai 100-140 eurų per mėnesį.
- Priežiūra ir ugdymas. Net ir pasirinkus valstybinį darželį, mėnesio išlaidos siekia apie 80 eurų.
- Laisvalaikis. Be abejo, dar daugiau išleidžia tie, kas renkasi privačias švietimo įstaigas: privatus darželis gali kainuoti nuo 350 iki 900 eurų per mėnesį, o privati mokykla - net ir 1 000 eurų per mėnesį.
Išlaidos ugdymui ir būreliams
Didžiausią dalį išlaidų sudaro išsilavinimas ir ugdymas. Svariai prisideda ir lankomi užsiėmimai ir būreliai.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Vieni metai už ugdymą privačioje mokykloje atsieina vidutiniškai apie 6 000 eurų per metus. Ir čia papildomai nėra įskaičiuotas maitinimas mokykloje, kuris siekia vidutiniškai 5,5-6,5 euro už dieną, papildomi mokami būreliai, ekskursijų išlaidos ir kt. Tokiu atveju suma vaikui užauginti gali siekti ir 200 tūkstančių eurų.
Būreliai, kurių kainos, remiantis statistika, išaugo geru dešimtadaliu, - svarbi vaiko edukacijos dalis.
Tyrimo duomenimis, pusė tėvų savo vaikus leidžia į vieną mokamą būrelį, ketvirtadalis - į du mokamus būrelius ir tik 7 proc. apklaustųjų leidžia į tris. Beveik penktadalis sako sau apskritai negalintys leisti mokamų vaikų būrelių.
Maistui mokykloje mokinys vidutiniškai per dieną išleidžia apie 3 eurus. Vadinasi, šeimai pietūs vienam vaikui kainuoja apie 60-70 eurų per mėnesį. Jei mokykloje vaikas lieka visą dieną ir valgo ir kelis kartus, išlaidos gali dar ūgtelėti trečdaliu.
Infliacijos įtaka
Šios išlaidos dėl infliacijos kiekvienais metais didėja. Ypač jos šoktelėjo šiemet. Remiantis liepos mėnesio Statistikos departamento duomenimis, kilo kone visų prekių ir paslaugų, kurios aktualios auginant vaikus, kainos: maistas mokyklose (17 proc.), kanceliarinės prekės (14 proc.), poilsio ir kultūros paslaugos, būreliai (11 proc.), knygos (5,9 proc.) avalynė (3,9 proc.), rūbai (0,9 proc.).
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
S. Strockytė-Varnė tvirtina, kad, remiantis oficialia statistika, lyginant, su praeitų metų kovu, išaugo ir vaikų auginimui reikalingos išlaidos. Pavyzdžiui, maistas mokyklose brango 10,2 proc., kanceliarinės prekės - 1,5 proc., poilsio ir kultūros paslaugos, būreliai 3,8 proc., o avalynė 1,9 proc.
Taupymo galimybės auginant vaiką
Suvokus realias išlaidų sumas, kyla natūralus klausimas - kaip joms pasiruošti ir kur galima sutaupyti?
E. Arnatkevičius pataria pradėti nuo ilgalaikio finansinio planavimo. „Kaupiant pinigus studijoms ar savarankiško gyvenimo startui, galima rinktis ilgalaikes priemones, tokias kaip biržoje prekiaujami fondai (ETF). Itin ilgalaikiams tikslams tinka III pakopos pensijų fondai, jau suplanuotiems didesniems pirkiniams galima rinktis kelerių metų trukmės terminuotąjį indėlį, o neplanuotoms išlaidoms - kaupiamąjį indėlį“, - sako E. Arnatkevičius.
Specialistas pastebi, kad nors geriausia vaiko pinigus investuoti į patį vaiką, esant galimybei, galima sukaupti ir mokslams užsienyje: „Net ir konservatyviausios bei saugiausios kaupimo priemonės, generuojančios apie 2,5 proc. metinę grąžą, per 18 metų leistų sukaupti apie 33 tūkst. eurų, o investuojant į fondus ir nepasitaikius ekonomiškai prastam laikotarpiui, galima sukaupti net apie 59 tūkst.“
S. Strockytė-Varnė pabrėžia, kad tėvai tikrai neturėtų tenkinti visų savo vaikų pageidavimų. Svarbu mokyti vaiką atskirti norus nuo poreikių. Tokiu būdu ugdysime vaiko finansinio raštingumo suvokimą ir tai yra daug daugiau vertės kuriantys nemokami dalykai negu daiktai vaikų kambariuose, kurie dažnai apčiuopiamos vertės nesukuria.
- Atsakingas vartojimas. Svarbu atsiminti, kad perteklinis vartojimas ir siekis pasirodyti geresniems nebėra madingi. Vaikams nebūtina pirkti pačius naujausius rūbus ar žaislus.
- Maistas iš namų. Vietoj to, kad vaikas kasdien pirktų maistą mokykloje, galima pagaminti maistą namuose ir įdėti jam į mokyklą.
- Dėmesys vaikui, o ne daiktams. Daug svarbiau parodyti vaikams dėmesį, paaiškinti, kodėl buvo priimti vieni ar kiti finansiniai sprendimai, susiję su jo ugdymu ar prašymais.
Alimentai vaikui
Lietuvos įstatymai numato tėvų pareigą išlaikyti ne tik nepilnamečius vaikus, tačiau ir vaikus, sulaukusius pilnametystės. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.
Įstatyme įtvirtinta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Vaiko išlaikymo išmoka, arba alimentai - pinigai, kuriuos sutuoktinis po skyrybų privalo mokėti nepilnamečio biologinio vaiko išlaikymui. Alimentus moka tas tėvas, kuris gyvena atskirai nuo šeimos. Išmokos gali būti priteisiamos ir aukštojoje mokykloje studijuojančiam, bet ne vyresniam nei 24 m. Dėl vaiko išlaikymo priteisimo reikia kreiptis į teismą arba teisines paslaugas teikiančius asmenis. Taip pat padėti prisiteisti alimentus gali ir tokią veiklą vykdančios įmonės.
Paprastai priimant sprendimą dėl alimentų dydžio remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateikta rekomendacija, kad minimalus alimentų dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų prilygti minimaliai mėnesinei algai (MMA).