Šeimos instituto vaidmuo auginant vaikus yra nepakeičiamas. Tačiau kartais tėvai susiduria su sunkumais, dėl kurių negali pilnai pasirūpinti savo atžalomis. Tokiais atvejais vaiko globa gali būti patikėta artimiesiems, dažniausiai seneliams. Straipsnyje aptariamos vaiko globos seneliams sąlygos ir tvarka Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir specialistų rekomendacijomis.
Vaiko globos nustatymo tvarka
Vaiko globos nustatymą Lietuvoje organizuoja savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Šis skyrius, kartu su globėjų ruošimo programos GIMK specialistais, įvertina norinčius globoti asmenis, juos moko, konsultuoja ir padeda pasirengti vaiko globai. Svarbu paminėti, kad norintys globoti asmenys turėtų pasitarti su savo gyvenamosios vietos vaiko teisių specialistais ir (ar) atestuotais GIMK specialistais.
Reikalavimai globėjams
Lietuvoje globėjais (rūpintojais) gali būti skiriami asmenys iki 65 metų amžiaus. Tačiau yra išimtis artimiesiems giminaičiams (seneliams, broliams ir seserims), jei jie nori globoti jaunesnį kaip 10 metų vaiką. Globoti norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise. Svarbiausia, kad asmuo, norintis globoti be tėvų globos paliktą vaiką, turėtų tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis. Artimiems vaiko giminaičiams (seneliams, broliams, seserims), norintiems tapti globėjais, gali būti taikomos atskiros sąlygos.
Laikinoji globa tėvų prašymu
Išvykdami ilgesniam laikui iš Lietuvos, tėvai turėtų pasirūpinti šalyje liekančio vaiko laikina globa. Anot specialistų, vien už tai, kad vaikas atostogauja pas močiutę, nėra jokios bausmės ir neatliekami jokie grėsmės lygių nustatymai. Bet jeigu abu tėvai tam tikram laikui išvyksta į užsienį arba vienas iš tėvų, kai kito nėra, jie gali sutvarkyti laikinosios globos dokumentus, kreipdamiesi į savivaldybę. Tada vaikai gali ramiai būti pas senelius ir gauti visas paslaugas, kurių reikia, jeigu pagal įstatymą joms būtinas atstovo dalyvavimas. Dažniausiai minimos gydymo paslaugos, bet yra ir kitų institucijų, kada vaikui nepilnamečiui reikia atstovo pagal įstatymą.
Jei tėvai yra Lietuvoje, jie dirba, o vaikai atostogauja pas senelius, ir gali pasiekti vaikus per kelias valandas, tikrai jokių dokumentų nereikia tvarkyti. Jeigu tėvai, išvykdami atostogauti, mano, kad per tą laikotarpį nereikės jokių turėti santykių su gydymo, švietimo, teisėsaugos įstaigomis, tai jokių papildomų dokumentų taip pat nereikia. Bet jeigu išvykstama, pavyzdžiui, dirbti į konsulines įstaigas užsienio šalyse, tai jie paprastai tą dalyką susitvarko, kad su vaiku liktų atstovas pagal įstatymą. Jis galėtų atstovauti vaikui, užpildyti dokumentus, padėti parašą, duoti sutikimą ar kitus dalykus padaryti, būtinus vaiko gerovei.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Kaip sutvarkyti laikinosios globos dokumentus?
Visgi nusprendusiems, kad laikina globa tėvų sutikimu vaikams yra reikalinga, dokumentus būtina pradėti tvarkyti ne vėliau kaip likus 30 dienų iki išvykimo. Užpildytą prašymo formą tėvai turi pristatyti savivaldybės, kurioje gyvena, administracijai. Jeigu laikina globa reikalinga vaikui, turinčiam 16 metų ir daugiau, būtina kartu pristatyti ir jo sutikimą.
Laikinosios globos nustatymas gali trukti iki 30 dienų. Per šį laikotarpį įvertinama laikino globėjo gyvenamoji vieta ir sąlygos, informuojami VVTAĮT atstovai, pastarieji įvertina laikino globėjo tinkamumą.
Vaiko interesų užtikrinimas
Svarbu pabrėžti, kad visais atvejais, kai vaikas patenka į teisėsaugos akiratį, nepriklausomai nuo to, ar jis yra nukentėjusysis, liudytojas ar įtariamasis, policijos pareigūnai informuoja VVTAĮT. Jeigu vaikas atvežamas į ligoninę ne tėvų, įtėvių, globėjų, o artimų giminaičių, kaimynų ar atvyksta iš įvykio vietos, ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje būtinoji pagalba jam bus suteikta visada. Jei vaikas atvežamas ne dėl būtinosios pagalbos, o dėl planinės konsultacijos ar guldymui į ligoninę, prašoma atvežusiojo pateikti dokumentą, kuriuo įstatyminiai atstovai įgalioja jį atstovauti vaiko interesams sveikatos priežiūros įstaigoje. Vienas iš senelių gali būti paliekamas ligoninėje vaikui prižiūrėti, bet ir šiuo atveju jis turi pateikti įstatyminių atstovų pasirašytą dokumentą, kuriuo įgaliojamas atstovauti vaiko interesams jam būnant ligoninėje.
Įvaikinimas
Įvaikinimas - procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.
Įvaikinimas- galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.
Kas gali įvaikinti?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma teismo, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad įvaikinimas prieštarautų vaiko interesams.
Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims. Išimtį teismas daro, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui:* kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, tačiau pastarasis yra pakankamai geros fizinės ir psichinės būklės, kad pajėgtų išauginti įvaikį;* kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų);* kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką;* kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai;* kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas.
Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.
Sveikata - nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-402/A1-152 redakcija).
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Teistumas - apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą. Tarnybos atestuoti asmenys, vykdantys Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (toliau - GIMK darbuotojai), įvertins surinktus duomenis ir sutuoktinių (nesusituokusio asmens) galimybes užtikrinti geriausius vaiko interesus. Vaikai, augantys Jūsų šeimoje, yra labai svarbūs įvaikinimo proceso dalyviai, kurių nuomonę reikia išklausyti. GIMK darbuotojai vertins, kokios sąlygos būtų sudarytos įvaikintam vaikui augti Jūsų šeimoje kartu su Jūsų vaikais, atsižvelgiant į visų vaikų poreikius pagal jų amžių.
Gyvenimo sąlygos - GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus, kuriuose vaikas turės tinkamas gyvenimo sąlygas. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas (neprivaloma turėti nuosavybės teise priklausantį būstą).
Gaunamos pajamos - įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą.
Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.
Vaiko kilmė - viena iš GIMK programos mokymų temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, savo šaknų žinojimą. Žinios apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą ir suteikianti pasitikėjimo savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės ir atsiradimo įtėvių šeimoje istoriją. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių. Pastarieji, kalbėdami apie vaiko kilmę ir praeitį, galėtų ir įskaudinti jį bei sukelti nepasitikėjimą Jumis.
Gyvenamoji vieta - jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių. Jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos kompetentingą instituciją.
Nuo 2012 metų balandžio 1 d. užsieniečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą tik dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo, t. y. vaikų, turinčių rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikų (nuo 8 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupių. Be to, įvaikinti mūsų šalyje turės teisę tik susituokusios užsienio piliečių poros.
Įvaikinimo procedūros trukmė
Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus. Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros trukmė - iki 6 mėnesių.
Mokesčiai
Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos.
Šeima pati turi padengti tik šias išlaidas, susijusias su:- dokumentų įvaikinimui paruošimu (vertimas, legalizacija) (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);- kelione ir pragyvenimu Lietuvoje (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);- vertėjo paslaugomis viešnagės Lietuvoje ir teismo posėdžio metu (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);- atstovo, advokato paslaugomis;- žyminiu mokesčiu: mokestis už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose - 41,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 8 p.), o pateikiant pareiškimą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) (e.teismas.lt) - 31,00 Eur, t. y. 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 str. 7 d.);- kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, papildomais vaiko sveikatos tyrimais ir pan.
Pirmas žingsnis. Kur kreiptis?
Jeigu norite įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, Jūs turite kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių.
Antras žingsnis. Kokius dokumentus pateikti?
Norintis įvaikinti asmuo savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai arba Tarnybos teritoriniam skyriui pateikia šiuos dokumentus:1. Prašymą įvaikinti vaiką (-us), kuriame nurodoma: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė padėtis, kartu su norinčiu įvaikinti asmeniu gyvenančių asmenų vardai ir pavardės, gimimo datos, giminystės ryšiai, pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičius, amžius, lytis, sveikatos būklė, įvaikinimo motyvai;2. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimo (forma Nr. 046/a) kopiją.
Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs norinčio įvaikinti asmens prašymą, iš registrų ir valstybės informacinių sistemų surenka:1. Dokumentus, įrodančius asmens santuoką, jeigu asmuo susituokęs, ištuoką, jeigu asmuo išsituokęs, sutuoktinio mirtį, jeigu asmuo yra našlys (našlė);2. Dokumentus, įrodančius santuokos pripažinimą negaliojančia;3. Dokumentus, įrodančius sutuoktinių gyvenimą skyrium, jeigu yra teismo sprendimas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium;4. Dokumentus, įrodančius, kad sutuoktinis paskelbtas nežinia kur esančiu, jeigu yra teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu;5. Dokumentus, įrodančius, kad sutuoktinis pripažintas neveiksniu šeimos santykių srityje, jeigu yra teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu šeimos santykių srityje;6. Duomenis iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei duomenis iš Administracinių nusižengimų registro apie Jūsų ir kitų faktiškai kartu gyvenančių asmenų teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.
Trečias žingsnis. Pasirengimo įvaikinti patikrinimas.
Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs aukščiau nurodytus dokumentus, patikrina:* ar nesate teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;* ar nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia;* ar Jūs nebuvote vaiko globėjais (rūpintojais), ir globa nebuvo panaikinta dėl Jūsų kaltės;* ar Jūs nesergate ligomis, kurioms esant Jūs negalėtumėte įvaikinti vaiko;* ar Jūs ir kiti kartu gyvenantys asmenys nėra teisti už tyčinius nusikaltimus, kurie neleistų Jums tapti įvaikintoju.
Pradinis Jūsų dokumentų vertinimas truks ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo Jūsų rašytinio prašymo tapti įtėviais pateikimo.
Jeigu Tarnybos teritorinis skyrius nustatytų, jog yra aukščiau numatytų aplinkybių, Jus per 3 darbo dienas raštu informuotų, kad Jūsų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimas negali būti tęsiamas.
Ketvirtas žingsnis. Mokymai būsimiems įtėviams.
Jeigu nenustatoma aplinkybių, dėl kurių Jūs negalėtumėte būti įtėviais:
Tarnybos teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau nei per 1 darbo dieną nuo sprendimo dėl pradinio asmens įvertinimo priėmimo dienos, kreipiasi į asmens gyvenamosios vietos globos centrą dėl Mokymų organizavimo, ir per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl asmens, norinčio įvaikinti vaiką, pradinio įvertinimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja asmenį, norintį įvaikinti vaiką.
Mokymų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai. Mokymus sudaro 7 grupiniai susitikimai ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai būsimųjų įtėvių namuose. Tarnybos atestuoti asmenys grupinių ir individualių susitikimų metu vertina pagal GIMK programos 5 gebėjimų sritis šeimos (asmens) motyvus ir padeda atskleisti šeimos galimybes ir pasirengimą įvaikinti vaiką.
Penktas žingsnis. Išvados apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, pasirengimą įvaikinti.
- Išvados dėl pasirengimo vaiko įvaikinimui parengimas trunka ne ilgiau nei 20 darbo dienų nuo įtėviams skirtų mokymų pasibaigimo. Su parengta išvada yra supažindinami įvaikintojai. Jie ją pasirašo.* Teigiama išvada dėl pasirengimo įvaikinti vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos. Išvadą dėl pasirengimo įvaikinti vaiką Tarnybos atestuoti asmenys per 3 darbo dienas nuo jos pasirašymo dienos pateikia Tarnybos teritoriniam skyriui.* Esant neigiamai išvadai dėl pasirengimo įvaikinti vaiką, Tarnybos atestuoti asmenys ją pateikia Tarnybos teritoriniam skyriui, o neigiamos išvados kopiją - pareiškėjams.* Išnykus priežastims, dėl kurių buvo pateikta neigiama išvada dėl įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką, asmenys gali pakartotinai kreiptis į Tarnybos teritorinį skyrių dėl pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo.
Šeštas žingsnis. Įrašymas į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Tarnyba, gavusi teigiamą išvadą dėl pasirengimo įvaikinti vaiką, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo dienos priima sprendimą įrašyti norinčius įvaikinti asmenis ar jų neįrašyti į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Tarnyba priima sprendimą neįrašyti asmenų į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą, jei paaiškėja bent viena iš Civilinio kodekso 3.210 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Jei asmuo nuteistas už kitą (-as) nusikalstamą (-as) veiką (-as) ir dėl teisės įvaikinti sprendžia teismas, tas asmuo įrašomas į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Septintas žingsnis. Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas.
- Tarnybos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, atsižvelgdama į vaiko interesus ir įvertinusi įvaikintojų, įrašytų į Sąrašą, lūkestį dėl vaiko, parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančius įvaikintojus. Jeigu Sąraše yra kelios vaiko poreikius atitinkančios šeimos, vaikui parenkami tie asmenys, kurie pirmiau įrašyti į šį sąrašą.* Tarnyba apie šeimos parinkimą konkrečiam vaikui informuoja juos per gyvenamosios teritorinį skyrių ar Globos centrą. Informaciniame rašte pateikiama informacija apie vaiką (vardas ir pavardė; gimimo data ir vieta; įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą pagrindas; vaiko gyvenamoji vieta (globos (rūpybos) vieta); informacija apie vaiko kilmę, socialinę aplinką, šeimos istoriją; vaiko sveikatos būklė; specialūs vaiko poreikiai). Jūs, su vaiko globėju (rūpintoju) iš anksto suderinę laiką ir datą, turėsite teisę susipažinti su Tarnybos informaciniame rašte nurodytu vaiku.* Savo sutikimą ar atsisakymą įvaikinti pasiūlytą vaiką Vaiko teisių apsaugos skyriui raštu turėsite pateikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto apie galimą įvaikinti vaiką išsiuntimo dienos.* Pažymėtina, jog šeima, pateikusi motyvuotą atsisakymą dėl parinkto vaiko, laukia kito galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo pagal šeimos nurodytą lūkestį vaikui.
Atkreipiame dėmesį, kad galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo trukmė priklauso nuo to, kokius lūkesčius turėsite dėl pageidaujamo įvaikinti vaiko (amžius, lytis, sveikatos būklė, vaiko biologinių tėvų gyvenimo būdas, turimos priklausomybės, psichinės sveikatos sutrikimai bei protiniai gebėjimai, kelintas vaikas, gimęs šeimoje ar kt.) ir jų skaičiaus. Taip pat įtakos turi ir tai, kokie vaikai (amžius, sveikatos būklė, jo tėvų sveikatos būklė, socialinė kilmė ir kt.) yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą.
Aštuntas žingsnis. Teisminis procesas dėl įvaikinimo.
- Esant Jūsų sutikimui įvaikinti pasiūlytą vaiką, Jūs turite kreiptis į vaiko ar savo gyvenamosios v…