Įvadas
Šiame straipsnyje analizuojama vaiko gerovės strategija Lietuvoje, apimanti vaiko saugumo užtikrinimą, vaiko teisių apsaugą ir paramos vaikui bei šeimai priemones. Strategija remiasi principais, kurie pabrėžia organizacijos pareigą užtikrinti, kad bet kokia su vaiku susijusi veikla būtų teigiama patirtis vaikams, apsaugant juos nuo sužalojimų ir smurto. Vaiko gerovės užtikrinimas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis nuoseklaus dėmesio, prevencijos ir reagavimo į iškylančias problemas.
Vaiko saugumo užtikrinimo strategijos esmė
Vaikų saugumo užtikrinimo strategijoje saugumo užtikrinimas apibrėžiamas kaip organizacijos pareiga užtikrinti, kad bet kokia veikla būtų teigiama ir maloni patirtis visiems vaikams ir kad visi vaikai, dalyvaudami veikloje, būtų apsaugoti nuo sužalojimo (įskaitant smurtą). Vaikų saugumo užtikrinimas apima prevencinius veiksmus sužalojimo rizikai sumažinti ir atsakomuosius veiksmus siekiant užtikrinti, kad atsiradus susirūpinimą keliantiems klausimams šie būtų tinkamai sprendžiami.
Žala gali būti įvairaus pobūdžio ir paprastai reiškia vaiko saugumui ir gerovei kilusį pavojų. Smurtas - tai netinkamas elgesys su vaiku, padarantis arba galintis padaryti vaikui žalos. Asmuo gali smurtauti prieš vaiką arba pats jam kenkdamas, arba nesugebėdamas užkirsti kelio kito asmens daromai žalai. Prieš vaikus smurtauti gali žmonės, kuriuos vaikai pažįsta iš šeimos aplinkos arba institucijos ar bendruomenės. Kita vertus, nors kiek rečiau, prieš vaikus gali smurtauti nepažįstamieji, pavyzdžiui, internete. Nors įprastai manoma, kad saugumo užtikrinimo klausimai kyla tada, kai suaugęs asmuo netinkamai elgiasi su vaiku, būna, kad ir patys vaikai smurtauja vienas prieš kitą.
Rizikos faktoriai
Futbole ir kitose veiklose egzistuoja tam tikri rizikos faktoriai, kurie gali kelti pavojų vaikų gerovei:
- Traumos: Kiekviena sporto šaka neatsiejama nuo tam tikros kūno sužalojimo rizikos.
- Spaudimas dėl rezultatų: Laimėjimas - svarbi futbolo dalis, tačiau per didelis spaudimas gali neigiamai paveikti vaikus.
- Artimi santykiai: Futbolui labai svarbūs ir naudingi komandos narių tarpusavio santykiai su treneriu ir kitais pagalbiniais darbuotojais. Daugelis vaikų užmezga artimus ir pasitikėjimu grindžiamus santykius su savo treneriais, kurie tampa jų gyvenime svarbiais žmonėmis.
Strategijos įgyvendinimas ir atsakomybė
Šioje strategijoje išdėstyti minimalūs reikalavimai, o pagrindinis dėmesys skiriamas kontaktui su vaikais, kuris vyksta darbe ir veikloje, už kurią atsako VšĮ „Sporto perspektyvos“ arba kitas, bet kokio lygmens ir kompetencijos VšĮ. Tokius atvejus būtina atidžiai išnagrinėti, ir bet koks sprendimas dėl tolimesnio bendradarbiavimo su konkrečiu asmeniu turėtų būti pagrįstas principu, kad futbolo veikloje dalyvaujantys vaikai turėtų būti saugūs siekiant geriausių vaiko interesų. Kiekvienas asmuo atsako už saugumo užtikrinimą, o saugumo užtikrinimo veikloje labai svarbios skaidrumo ir atvirumo vertybės. Į visus pareikštus nuogąstavimus dėl vaiko saugumo ir apsaugos turėtų būti žiūrima rimtai.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Šios strategijos privalo laikytis kiekvienas asmuo, kuris futbole arba su juo susijusioje srityje, įskaitant ir VšĮ „Sporto perspektyvos“ ar kurį nors VšĮ. Siekdama užtikrinti šios saugumo užtikrinimo strategijos įgyvendinimą, VšĮ „Sporto perspektyvos“ skiria už saugumo užtikrinimą atsakingą asmenį iš VšĮ „Sporto perspektyvos“ administracijos. Rekomenduojama, kad už saugumo užtikrinimą atsakingo asmens pareigos būtų skirtos bent minimalių žinių, aprašytų Vaikų saugumo užtikrinimo priemonių rinkinyje, apie vaikų apsaugą arba saugumo užtikrinimą turinčiam asmeniui.
Saugesnė personalo atranka ir etikos kodeksas
Tam tikrais išimtiniais atvejais galima pradėti vykdyti veiklą nebaigus saugesnio personalo atrankos patikrų. Su saugesne personalo atrankos praktika susiję dokumentai (pavyzdžiui, rekomendacijos) privalo būti saugomos. Bet koks dalyvavimas VšĮ turi atitikti nustatytus standartus. Įtarus etikos kodeksų pažeidimą arba gavus apie tai pranešimą, galima kreiptis į už vaiko saugumą atsakingų VšĮ. Reaguodama į tokius atvejus, VšĮ „Sporto perspektyvos“ imsis visų būtinų priemonių prieš vaikų teises pažeidusį arba VšĮ. Būtina įvertinti pavojų vaikams ir nuspręsti, ar nusižengęs asmuo (asmenys) turėtų būti laikinai nušalintas (-i) nuo darbo VšĮ. Etikos kodekse bus numatytos konkrečios drausminės priemonės už pažeidimus.
Darbo su vaikais principai
Įprastai reikėtų vengti individualaus darbo. Su vaikais turėtų dirbti mažiausiai 2 suaugusieji. Atsižvelgiant į kontekstą ir konkrečių vaikų amžių bei gebėjimus, veikloje visada privalo dalyvauti tiek suaugusiųjų, kiek būtų pakankama tinkamam vaikų saugumui užtikrinti. Antidopingo mėginių poėmiui iš nepilnamečio taikomi tam tikri specialūs reikalavimai, kurių privaloma laikytis testavimo procedūros metu. sportininkas gali pasirinkti būti lydimas komandos atstovo per visą mėginio poėmio procedūrą. Lietuvos futbolo federacijos varžybose dalyvaujantys klubai, renginius vykdantys Lietuvos futbolo federacijos nariai įsipareigoja užtikrinti, kad už kiekvieną dalyvaujantį nepilnametį būtų tinkamai užpildyta ir pasirašyta „susipažinimo ir sutikimo forma nepilnamečiams“. Rūbinės, dušai ir kitos patalpos turėtų būti prižiūrimi, tačiau taip, kad būtų saugomas vaikų privatumas. Vaikams persirenginėjant persirengimo kambariuose turėtų būti tik už vaikų priežiūrą atsakingas suaugusysis. Joks kitas asmuo (pavyzdžiui, fotografai) neturėtų būti persirengimo kambariuose, kai juose persirenginėja vaikai.
Lankytojų prieiga ir žiniasklaidos atstovai
VšĮ „Sporto perspektyvos“ ir kiekvienas asmuo, kuriam VšĮ „Sporto perspektyvos“ buvo pavesta atlikti konkrečias funkcijas VšĮ „Sporto perspektyvos“ jaunimo varžybose, turėtų užtikrinti, kad visi lankytojai, už kuriuos jie yra atsakingi (įskaitant žiniasklaidos atstovus), prieš apsilankymą būtų supažindinti ir suprastų šios VšĮ. Lankytojai (įskaitant žiniasklaidos atstovus) turėtų visada būti lydimi, o vieni be palydos su vaikais gali būti paliekami tik išimtinais atvejais (pavyzdžiui, jeigu yra atliekamas tyrimas). Bendraujant su žiniasklaida, vaikų saugumui ir gerovei niekada neturėtų kilti pavojus. (Reglamentas (ES) 2016/679, BDAR - 2016 m. balandžio 27 d.)
Internetinis saugumas
Jeigu vaikas turi prieigą prie interneto, turi būti įdiegti filtrai ir blokavimo programinė įranga, padėsianti užkirsti galimybes prieiti prie netinkamos, taip pat ir įžeidžiančios, medžiagos. Visuose VšĮ turi būti užtikrintas interneto saugumas. Gavus įžeidžiančios medžiagos arba nepageidaujamų žinučių, apie tai turi būti nedelsiant pranešta už saugumo užtikrinimą atsakingiesiems asmenims, kurie savo ruožtu privalės apie incidentą informuoti informacinių technologijų saugumo komandą, kad ši galėtų patobulinti interneto prieigos saugą, bei atitinkamas teisėsaugos institucijas.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Bendradarbiavimas su partneriais
Derėtų skirti ypatingą dėmesį vaikų saugumo užtikrinimo klausimams. Jeigu susirūpinimas dėl vaiko saugumo užtikrinimo susijęs su VšĮ „Sporto perspektyvos“ partnerio veikla, derėtų apsvarstyti ne tik tai, ar apie tokius susirūpinimą keliančius klausimus pranešti atitinkamoms institucijoms, tačiau taip pat ir tai, ar nederėtų nutraukti partnerystės. Su VšĮ „Sporto perspektyvos“ partneriu susijusio klausimo dėl vaiko saugumo kėlimas automatiškai nereiškia, kad būtina nutraukti partnerystę.
Mokymai ir rizikos vertinimas
Kiekvienas asmuo, dirbantis VšĮ, turi būti apmokytas ir susipažinęs su vaiko gerovės strategija. Ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikams informuoti apie VšĮ „Sporto perspektyvos“ strategiją ir įvairiems galimiems apsisaugojimo būdams. Atsižvelgiant į vykdomo darbo pobūdį ir konkretų darbuotojų, savanorių, trenerių ir pan. kompetenciją, bus organizuojami specialūs mokymai. Nors Lietuvos futbolo federacija teikia rekomendacijas ir vykdo mokymus dėl konkrečioms pareigybėms tenkančios atsakomybės ir pareigų pagal šią strategiją, visi suaugusieji privalo asmeniškai prašyti papildomų paaiškinimų ir konsultuotis, jeigu nėra tikri, ko iš jų tikimasi pagal pareigas. Už vaikų saugumo užtikrinimą atsakinga komanda arba už vaikų saugumo užtikrinimą atsakingas asmuo VšĮ turi atsakyti į visus klausimus. Visų vykdomų mokymų ir orientavimo užsiėmimų dokumentai, įskaitant užsiėmimų datą ir dalyvių sąrašus, turi būti saugomi.
Rizikos vertinimai yra svarbus kiekvieno saugumo užtikrinimo proceso elementas. Jie sudaro prevencinių veiksmų pagrindą, užtikrindami, kad veikla yra saugi, o nustatyta rizika yra šalinama arba sumažinama. metu nustatomi galimo pavojaus šaltiniai ir parengiamas planas šiam pavojui sumažinti. Prieš vaikams pradedant dalyvauti fizinėje veikloje, būtina susirinkti kontaktinius duomenis asmenų, į kuriuos būtų kreipiamasi nenumatytais atvejais, ir medicininę informaciją. Rizikos valdymo priemonės yra reguliariai peržiūrimos tiek veiklos eigoje, tiek ir jai pasibaigus.
Pranešimų apie susirūpinimą keliančius klausimus tvarka
Privalo būti parengta aiški pranešimų apie susirūpinimą keliančius klausimus tvarka. Pranešimų nagrinėjimo schema paaiškins visus pranešimų nagrinėjimo žingsnius. VšĮ „Sporto perspektyvos“ sudarys galimybę iškelti susirūpinimą keliančius klausimus (įskaitant galimybę pranešti anonimiškai).
Bendradarbiavimas su institucijomis
Siekiant palengvinti iškilusio klausimo nagrinėjimo perdavimą kitoms institucijoms prireikus specialisto konsultacijos ir pagalbos, būtina užmegzti santykius su policija ir atitinkamomis vaiko teisių apsaugos ir teisėsaugos institucijomis. Siekiant palengvinti pranešimų perdavimą vietos vaiko teisių apsaugos ir teisėsaugos institucijoms, reikėtų iš anksto nustatyti kontaktinius asmenis šiose įstaigose. Ieškant pagalbos arba norint pasikonsultuoti dėl vaikų saugumo užtikrinimo, tai būtina rimtai vertinti.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Incidentų valdymas ir teisės aktai
Kiekvienas pranešimas apie saugumo incidentus, jo tyrimas ir valdymas privalo atitikti nacionalinius teisės aktus. Nagrinėjant susirūpinimą keliančius klausimus, teikiant medicininę arba psichologinę pagalbą vaikui, gali dalyvauti tik tie asmenys, kurių dalyvavimas yra būtinas. Po kiekvienos procedūros būtina parengti dokumentą, kurį pasirašo procedūros dalyviai. Dokumentas siunčiamas už vaikų saugumo užtikrinimą atsakingam VšĮ. Pranešimo perdavimas vaiko teisių apsaugos arba teisėsaugos institucijoms turėtų vykti tos institucijos nustatyta tvarka; institucijos gali būti nustačiusios priimtiną pranešimų formatą.
Atsakomybė ir vertinimas
Galutinė atsakomybė už vaikų saugumo užtikrinimo strategijos įgyvendinimą tenka už vaikų saugumo užtikrinimą atsakingai VšĮ. Ne rečiau kaip kas 3 metus Lietuvos futbolo federacija turėtų paprašyti su ja susijusių klubų įvertinti jų organizacijoje susiklosčiusią situaciją.
Socialinė ir ekonominė aplinka
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vaiko aprūpinimo srityje Lietuva pasuko valstybės atsakomybės mažinimo linkme. Valstybės parama, teikiama pašalpomis, motinystės atostogomis bei vaiko dienos priežiūros paslaugomis kaip BVP dalis, 1999 m. sudarė tik 62 procentus 1991 m. lygio.
Nėra požiūrio į vaiko apsaugą kaip socialinių paslaugų vaikui ir šeimai sistemą. Valstybės veiksmai vaiko apsaugos srityje apsiriboja vaiko gelbėjimu paimant vaiką iš šeimos, nieko jai nepasiūlant. Vaiko teisė augti savo šeimoje yra pažeidžiama nepripažįstant socialinių-ekonominių priežasčių, o apkaltinant šeimą.
Mažėja universalios paramos šeimoms dalis, valstybei orientuojantis į testuojamos pagal pajamas ir turtą paramos teikimą. Tarptautinė patirtis ir tyrimai rodo, kad tokia parama daugelio žmonių nepasiekia, o esant dideliems atrankos reikalavimams žemina žmones. Nestabili socialinė ir ekonominė aplinka bei pirmosios prevencijos paslaugų šeimoms, auginančioms vaikus, trūkumas ar jų finansavimo mažinimas lemia plačiai paplitusią vaikų nepriežiūrą, apleistumą ir smurtą prieš vaikus. Dirbančių tėvų vaiko teisė į ikimokyklinę priežiūrą buvo smarkiai apribota uždarius daug vaikų darželių bei lopšelių.
Sumažinus išteklius vaiko rūpybai, padidėjo vaiko apsaugos problemos. Šeimų, kurios negali pasirūpinti savo vaikais, skaičius nuo 1995 m. iki 2001 m. padidėjo 93 procentais. Valstybės globojamų vaikų gerokai pagausėjo. Gausėja probleminių šeimų ir jos nesugeba pasinaudoti socialinės apsaugos garantijomis vaiko labui. Tai rodo, kad socialinės apsaugos išlaidų struktūroje per didelė dalis tenka piniginėms išmokoms ir per maža socialinėms paslaugoms bei natūrinei paramai. Labai nevienodas atskirų savivaldybių skiriamas socialinių paslaugų vaikams ir šeimoms finansavimo dydis. Nemaža dalis savivaldybių paslaugų vaikams teikiama tik stacionariose valstybės įstaigose, nekuriamas savas paslaugų tinklas.
Vaiko apsaugos srityje vyrauja teisinės ir medicininės paslaugos. Vaikus nuo smurto ginančios valstybės institucijos dirba neveiksmingai, dažnai apsaugos proceso metu priverčia vaikus patirti pakartotinį smurtą. Vaikai yra apklausinėjami daugelį kartų, dažnai dalyvaujant skriaudėjams. Įvairių vaiko globos institucijų priklausomybė skirtingoms žinyboms, pavaldumas skirtingiems administracijos lygmenims bei finansavimas iš skirtingų šaltinių yra žalingas. Vaiko pakeičiamosios globos (apgyvendinimas globos namuose, globėjo šeimoje ar įvaikinimas) reformos nepakeitė vaikų gerovės, nes reforma buvo nukreipta į nediferencijuotą pašalpos padidinimą, bet ne į tarnybas organizuojančias vaikų globos šeimose kūrimą bei socialinių paslaugų joms teikimą. 2002 m. pradžioje 40 procentų tėvų globos netekusių vaikų gyveno įvairiose globos institucijose.
Lietuvoje įvaikinama labai mažai vaikų. Įvaikinimą stabdo įtėvių paieškos bei socialinių paslaugų būsimiems įtėviams ir įvaikinusiai šeimai stoka. Vaiko teisė į dalyvavimą yra pažeidžiama vaikų ir suaugusiųjų santykiuose, pabrėžiant vaikų subordinacinį vaidmenį, tėvų atsakomybę įstatymiškai nusakant tėvų valdžią bei toleruojant fizines bausmes. Žiniasklaida viešina vaikų ir jų šeimų subtilias gyvenimo detales, pateikia nuotraukas ir tapatybės duomenis pažeisdama orumo apsaugos ir Vaiko teisių konvencijos reikalavimus šiuo aspektu.
Valstybės parama šeimoms ir vaikams
Šeimos gyvenimo modeliai yra labai įvairūs. Valstybė vienodai rūpinasi vaikų priežiūra šeimose, nediskriminuodama vaikų dėl jų tėvų gyvenimo būdo. Būti tėvais reiškia didžiulę atsakomybę. Stengiantis patenkinti vaikų poreikius visose jų raidos pakopose, dažnai tėvų prioritetai balansuoja tarp darbo ir gyvenimo namuose. Todėl valstybė teikia paramą tėvams viena ar kita forma. Už pagalbą atliekant tėvystės ir motinystės pareigas atsakinga valstybė, pasitelkianti ir skatinanti visas kitas visuomenės institucijas: teisines, socialines, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir religines bendruomenes ar kitas nevyriausybines organizacijas. Vyriausybės institucijos bei nevyriausybinės organizacijos reaguoja į šeimų ir vaikų prašymus, analizuoja situaciją ir kuria socialines paslaugas, labiausiai atitinkančias vaikų ir šeimų poreikius.
Skurdui, kaip labiausiai pažeidžiančiam vaikus, mažinti valstybė pirmiausia pripažįsta realią absoliutinio skurdo ribą mūsų visuomenėje. Ji indeksuojama ir ja remiantis garantuo… Ilgą laiko tarpą vaiko padėtis visuomenėje nebuvo apibrėžta, vaikai neturėjo jokių teisiškai pripažintų teisių ir buvo visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų, nuo jų valios. XX amžius, galima sakyti, yra vaiko padėties socialinėje sistemoje pasikeitimo amžius.
Vaiko teisių raida
Pirmą kartą apie vaiko teises prabilo moterys Didžiojoje Britanijoje. 1923 metais jos suformulavo penkis vaiko teisių teiginius, kurie po metų buvo pripažinti ir patvirtinti Tautų Lygoje.
Tarptautinis oficialus vaiko teisių pripažinimas prasideda Eglantain Džeb (Englantyne Jeeb) dėka. Jai rūpėjo ne trumparegiška politika, menkos politinės klaidos bei karai. Reikėjo pripažinti vaiko teises, o kad tai įvyktų, politikai privalėjo atsižvelgti į vaiko interesus. Taip atsirado rūpestis vaiku.
1920 metais E. Džeb Ženevoje įkūrė tarptautinę organizaciją „Gelbėkit vaikus“, kuri vėliau tapo tarptautine vaiko gerovės organizacija.
1924 metais Tautų lyga priėmė Ženevos Vaiko teisių Deklaraciją. Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo milijonai žmonių, buvo sugriauti miestai ir kaimai, siautėjo badas ir ligos. Ypač kentėjo vaikai, likę be tėvų globos ar pastogės.
1948 metais Jungtinės Tautos Generalinė Asamblėja, patvirtindama, kad žmogaus teises turi ginti įstatymas, priėmė visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją. Tai tarptautinis dokumentas, išreiškiantis kiekvienos žmogiškos būtybės prigimtines teises. 25-tame straipsnyje vaikui suteikiama teisė į specialią rūpybę ir pagalbą. Šioje Deklaracijoje teigiama, kad motinystė ir kūdikystė turi būti ypatingai globojamos ir remiamos, vienodą teisę į socialinę apsaugą turi ir santuokiniai ir ne santuokoje gimę vaikai.
1959 metais Jungtinės Tautos Generalinė Asamblėja, atsižvelgdama į tai, kad vaikas yra fiziškai ir protiškai nesubrendęs ir jam reikalinga ypatinga globa ir priežiūra, priėmė Vaiko teisių deklaraciją. Jos tikslas - užtikrinti vaikui laimingą vaikystę. Joje pripažįstamos vaiko nediskriminacijos teisė, teisė į vardą ir pilietybę. Pabrėžiamos vaiko teisės į mokslą, sveikatos apsaugą.
1979-ieji metai Jungtinės Tautos paskelbiami Tarptautiniais vaiko metais. Imta svarstyti aktualiausios vaiko teisių problemos. Daugybė valstybių įsijungė į diskusijas ir nusprendė, jog kiekvienas žmogus turi žinoti vaiko teises. Tai rodo Jungtinių Tautų susirūpinimą vaikais ir jų kritiška padėtimi pasaulyje: vaikai kentė dėl ligų, bado, stichinių nelaimių, neraštingumo. Todėl buvo siekiama gerinti vaiko padėtį.
1989 metais Jungtinės Tautos generalinė asamblėja priėmė Vaiko teisių konvenciją, kuri įsigaliojo 1990 metais. Šiame dokumente vaiku laikomas asmuo iki 18 metų, atsižvelgiama į tai, kad vaikams reikia ypatingo supratimo, meilės, moralinės bei materialinės paramos, jog jie taip pat yra pilnateisiai visuomenės nariai ir turi pareigas, siekiama užtikrinti vaiko gerovę ir jų vystimąsi. Vaiko teisių konvencijoje, be įprastų vaiko teisių į suaugusiųjų globą ir apsaugą, pabrėžiama ir vaiko teisės į asmeninę nuomonę, raiškos laisvę, ideologinį pasirinkimą ir privatumą. Tai suteikia vaikui galimybę dalyvauti bendruomenės gyvenime, laisvai reikšti savo mintis, vertinti dalykus, susijusius su paties vaiko gyvenimu. Daugelis pasaulio valstybių yra ratifikavę šią konvenciją ir įsipareigojo ginti vaiko teises ir saugoti juos nuo bet kokios diskriminacijos, žiaurumo, narkotikų, išnaudojimo. Vaiko teisių konvencijos nuostatos - tai normų minimumas, kad vaikai būtų sveiki, išsilavinę, gyventų normaliomis sąlygomis.
Vaiko teisės Lietuvoje
Lietuvoje vaiko teisių klausimai pradėti analizuoti po keleto Valstybės nepriklausomybės atkūrimo metų. 1992 metais Lietuvoje pasirašyta ir 1995 metais ratifikuota Jungtinių tautų 1989 metų Vaiko teisių konvencija.
Kiekvienas žmogus turi savo teises, bet kartu privalo vykdyti ir savo pareigas. Tas suvokimas susieja vaiko teises su jo pareiga ir atsakomybe. Vaiko pareigos gana išsamiai pateikiamos LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Teisės ir pareigos
Teisė - tai pagarbos reikalavimas ir įsipareigojimas pagarbai, arba filosofijos kategorijomis: teisė - tai egoizmo ir altruizmo vienovė. Žmogaus teisės - tai tokios teisės, kurios turi individui garantuoti tam tikrą erdvę, kurioje jis, nepriklausydamas nuo valstybės valdžios ir kitų institucijų, galėtų pats tvarkyti savo gyvenimą.
Teisės samprata apima ne tik teisės šaltinius ir principus, bet ir jos socialinę paskirtį bei funkcijas, kuriomis teisė tiesiogiai įprasminama kaip socialinio elgesio visuomenėje reguliatorius. Teisė, kaip ir pareiga, tiesiogiai atsiranda iš žmonių bendravimo ir todėl valdo jų tarpusavio santykius, atsižvelgiant į visų žmonių lygybę.
Siekiama, kad kiekvienas galėtų laisvai plėtoti savo asmenybę, tikėtis savo teisių apsaugos ir tais atvejais, kai pats nebepajėgia pareigų vykdymu užsitikrinti jos bent minimaliu lygiu. Tai apima tiek individo, tiek valstybės institucijų elgesį. Pagrindinė žmogaus teisių problema yra tų teisių ribų klausimas, kokiu pagrindu ir kiek gali būti varžomos žmogaus teisės ir apskritai ar jos gali būti varžomos, nes dažnai kalbama apie kai kurių žmogaus teisių absoliutumą. Neaišku, kurias savo teises asmuo privalo įgyti pareigų vykdymu, o kurios jam suteikiamos be pareigų vykdymo.
Žmogus yra socialinė būtybė, todėl pirmiausia kreipiamas dėmesys į jo gebėjimą gyventi santarvėje su savo artimu. Jei jis kartu vykdo ir atitinkamas pareigas, tai yra savo elgesiui suteikia teisių ir pareigų vienovės pavidalą ir tokį asmenį visuomenė laiko socialiai vertingu. Atskirai nei teisės, nei pareigos nekuria žmogaus orumo, kuria tik jų vienovė. Būtent ji daro visas žmogaus teises racionalias, protu suvokiamas.
Kiekvienas žmogus vertina savo sveikatą, laisvę, gyvybę, turtą ir kita ir reikalauja, kad kiti taip pat gerbtų jo vertybes ir susilaikytų nuo žalingo elgesio jų atžvilgiu. Reikalaudamas pagarbos, žmogus privalo savo norus ir reikalavimus suderinti su savo paties įsipareigojimu, pasiryžimu gerbti kito žmogaus tokį patį reikalavimą. Jis turi gebėti suderinti savo naudą su kitų asmenų nauda. Anot A.Vaišvilos, „teisė - tai pagarbos reikalavimas ir įsipareigojimas pagarbai“.
Žmogus negali tikėtis apsaugoti savo interesų, vertybių, negerbdamas kito žmogaus teisių į tokias pat vertybes. Siekdamas užsitikrinti savo saugumą, asmuo turi garantuoti ir savo artimo saugumą. Taip pagarbos reikalavimas suderinamas su įsipareigojimu gerbti. Atsisakymas gerbti kartu yra ir atsisakymas reikalauti sau pagarbos. Tik teisės, atskirtos nuo su jomis susijusių pareigų, virsta privilegijomis, o pareigos be teisių virsta išnaudojimu, vergove. Privilegijos įžiebia prievartą, agresiją prieš artimą, teisių ir pareigų vienovė prievartą ir agresiją mažina. Teisių ir pareigų vienovė kyla iš abipusių pastangų užtikrinti savo teises ir remiasi lygiateisiais mainais. Civilizuotoje visuomenėje nėra teisių be pareigų, ir kartu pareigos sukuria teises. Gamtoje gyvūnai teises gauna ir apgina turima jėga, o visuomenėje kiekviena teisė ginama susitarimu ir jo vykdymu. Teisių ir pareigų vienovė žmogų ir visuomenę saugo nuo vergavimo ir agresijos, ji suteikia žmonių santykiams santarvę, sujungia visuomenę. Teisių ir pareigų neatitikimas sukelia konfliktus ir nedarną. Teisių ir pareigų vienovė - tai visuomenės sutarties išraiška, kuri palaiko tos visuomenės gyvenimą santarvėje, mažina prievartos poreikį. Tai normos, kurios apibrėžia teisių ir pareigų pusiausvyrą. Teisė yra žmogaus gyvenimas, o pareiga - nekonfliktuojantis gyvenimas su kitais žmonėmis. Teisių ir pareigų pusiausvyra humanizuoja žmonių santykius ir kuria visų gerovę.
Kaip nustatyti teisių ir pareigų pusiausvyrą? Tai daroma diskusijomis, kompromisais ir įtvirtinamos sutartimis. Kova dėl teisių - tai kova dėl teisių ir pareigų vienovės. Teisių ir pareigų vienovė socialiniu požiūriu reikšminga tuo, kad ji yra viešas atsisakymas bet kokios agresijos, pradedant kasdieniais buitiniais, darbiniais ir baigiant politiniais, tarptautiniais santykiais. Tai reiškia, jog naudojantis savo teisėmis, nuolat galvoti apie savo artimo teises ir apie padarinius savo teisėms, pažeidus artimo teises.