Tėvai dažnai susiduria su iššūkiais, kai jų vaikai atsisako tam tikrų maisto produktų, o ypač mėsos. Ši problema gali kelti nerimą, nes mėsa yra svarbus geležies, baltymų ir kitų būtinų maistinių medžiagų šaltinis. Tačiau svarbu suprasti, kodėl vaikas nevalgo mėsos, ir rasti būdų, kaip užtikrinti subalansuotą mitybą.
Mitybos režimo svarba
Pirmiausia, atkreipkite dėmesį į vaiko mitybos režimą. Dažnas užkandžiavimas jogurtais, varškytėmis ar saldumynais gali sumažinti apetitą „normaliam“ maistui. Sultys taip pat yra maistas, kuriame nemažai cukraus, todėl geriau įpratinti vaiką gerti vandenį. Palaipsniui mažinant sulčių koncentraciją, galima pereiti prie vandens.
Tyrimai rodo, kad vaikai valgo per mažai daržovių ir užkandžiams dažniau renkasi saldumynus. Svarbu, kad tėvai rodytų gerą pavyzdį, nes būtent jie formuoja vaikų mitybos įpročius. Jei tėvai užkandžiauja saldumynais, vaikui sunku suprasti, kodėl jam to negalima daryti.
Kaip įsiūlyti vaikui sveiką maistą
Svarbiausia - vengti vertimo valgyti. Geriau rodyti gerą pavyzdį ir skatinti ragauti. Jei vaikas anksčiau nevalgė daržovių, jų per vieną dieną nepamėgs, bet tėvų pavyzdys, kantrybė ir skatinimas ragauti duos teigiamų rezultatų.
Reikiamas vaisių ir daržovių kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus, tačiau svarbiausia, kad vaikas išvis pradėtų juos valgyti. Maži vaikai dažnai mėgsta valgyti be įrankių, todėl daržoves geriau pateikti supjaustytas šiaudeliais ar smulkiai tarkuotas. Taip pat, jie dažnai pavargsta daug kramtydami, tad jiems labiau tinka smulkintos ar vandeningos daržovės. Vaikai dažnai mėgsta orkaitėje ant grotelių keptas daržoves.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Pradėkite nuo saldesnių daržovių, tokių kaip saldi raudonoji paprika (netinka vaikams iki 3 metų) ar morkų, o vėliau pasiūlykite išmėginti ir kitų daržovių. Mitybos režimas ir siūlymas ragauti yra labai svarbūs. Venkite užkandžiavimo netinkamu metu, pavyzdžiui, duoti vaikui saldumyną po to, kai jis nevalgo pietų.
Naujų patiekalų įvedimas
Pirmiausia parodykite vaikui, kaip valgo tėveliai, leiskite paragauti ir tik tuomet prie naujo skonio pratintis po truputį. Pavyzdžiui, jei vaikui nepatinka išvirtų lęšių spalva, parodykite jam nevirtus skaldytus lęšius, kurie yra oranžinės spalvos.
Vaikams neužtenka trijų valgymų, jiems reikia užkandžių. Geriausiai tinka vaisiai, daržovės ar bemielės viso grūdo miltų duonos riekelė, varškė su vaisiais ar žalumynais, bet ne saldumynai. Sveiki užkandžiai padeda išvengti vaikų nutukimo ir kitų ligų.
Pusryčiams vaikams naudingiausia yra nesaldi košė, kuri geriau pasisavinama. Ją galima paskaninti gabalėliu sviesto, lengvai patroškintomis daržovėmis ar smulkintu avokadu. Pietums siūlykite mėsą arba žuvį ir šiek tiek daržovių arba pilno grūdo makaronus, natūralius ryžius, pieno produktus, bulves, virtas su lupenomis ar keptas orkaitėje ant grotelių. Toks pat patarimas ir vakarienei. Jos metu tinka ir varškė ar kiaušinis su daržovėmis. Svarbiausia, kad nebūtų primaišyta daug skirtingų produktų vieno valgymo metu ir kad vaikas du kartus per dieną nevalgytų mėsos arba žuvies patiekalų - geriau įvairesnis maisto racionas. Jei vakarienė ganėtinai anksti - mažesniam vaikui prireiks ir nedidelių naktipiečių.
Ankstyvas primaitinimas ir įpročių formavimas
Pradėkite pratinti vaiką prie įvairaus maisto kuo anksčiau. Pirmųjų primaitinimo mėnesių įpročiai gali turėti ilgalaikės įtakos tolesnei mažylio mitybai. Amerikos pediatras Alanas Grynas (Alan Greene) sukūrė naują primaitinimo programą, kuria vadovaujantis mažieji gali pamėgti įvairų ir sveiką maistą.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Apie 4-6 mėn., kai mažylis jau pasirengęs ragauti kieto maisto, vyksta įvairiausi vystymosi pokyčiai, kurių dėka vaikas apskritai labiau domisi valgymu. Tokio amžiaus mažyliai išgyvena ir unikalią mitybos vystymosi fazę - išnyksta stūmimo liežuviu refleksas ir į burnytę paragavimui keliauja praktiškai viskas. Jei pakartotinai duosite vaikui tam tikro maisto, 4 - 6 mėnesių mažylis lengviau pripras prie jo skonio nei bet kuriuo kitu metu savo gyvenime. Deja, ši pažintinio valgymo fazė yra sąlyginai trumpa. Sulaukęs metukų mažylis tikriausiai norės valgyti tik tą maistą, kurį jau pažįsta ir pasitiki. Tiesą sakant, tokio amžiaus mažieji netgi ima bijoti naujo maisto (ypač mėsos ir daržovių). Šis reiškinys netgi turi mokslinį pavadinimą - neofobija.
Įvedant į valgiaraštį naują maistą, stebuklingasis žodis yra kantrybė. Mažyliams visiškai normalu raukytis pirmąsyk ko nors ragaujant. Reikia to paties pasiūlyti šešis - dešimt kartų, kol galiausiai mažasis gurmanas nusprendžia, jog dalykas valgomas ir galbūt net… visai nieko. Pasak tyrimų, apie ketvirtadalis tėvų pasiduoda po pirmo ar antro paragavimo. Mažyliai, kurie iš pradžių atsisako kokios nors daržovės, dar tikrai gali ją pamėgti.
Taip pat, nereikia kūdikiui visad duoti idealiai sutrintos tyrės. Tėvai iki šiol įspėjami tarp naujų produktų įvedimo daryti trijų - penkių dienų pertraukas. Daktaras Alanas Grynas girežtai su tuo nesutinka - pasak jo, neįrodyta, jog tokia atsarga nors kažkiek sumažina alergijos tikimybę.
Įdomus tyrimas atliktas Vokietijoje ir Prancūzijoje. Kūdikiai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė gavo tą pačią daržovę devynias dienas paeiliui. Antroji grupė gaudavo tris daržoves - po vieną tris dienas iš eilės. Trečioji grupė taip pat valgė tris daržoves, tačiau jas kasdien kaitaliojo. Kaip jau tikriausiai atspėjote, antrajai grupei priklausę kūdikiai noriau ragavo naujas daržoves, palyginus su pirmąja grupe.
Jei mažylis sveikas ir puikiai auga, nereikia jo įkalbinėti paragauti ko nors daugiau, nei kąsnelį. Neverta ir patiems apsimesti valgančiais, čepsėti lūpomis ir šūkčioti: „Niam niam, kaip skanu!“ Tiesiog atsipalaiduokite. Versdami jį valgyti, greičiausiai nepadėsite jam pamėgti naujo skonio.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Nepamirškite apie spalvas! Per kiekvieną maitinimą pasiūlykite jam ryškios spalvos vaisiaus ar daržovės. Augalų spalvos yra skirtos mums privilioti. Dažniausiai ryškiose daržovėse yra ypač naudingų medžiagų.
Mažyliui svarbu matyti ir jus, besimaitinančius sveikai. Tyrimais įrodyta, jog vos vienas (!) kartas, kuomet vaikas mato tėvus valgančius kokį nors produktą, po metų sustiprina jo norą to paties paragauti.
Jei mažyliui kas nors nepatinka šiandien, nereikia jo versti valgyti. Grįžkite prie mėgstamo maisto, bet rytoj vėl mėginkite. Įveskite vis naujus skonius - netgi po keletą vienu metu. Verčiau pradėkite nuo žalių daržovių - tarkime, žirnių ar špinatų, nes sakoma, jog būtent jų vaikai labiausiai nemėgsta. Kita vertus, mažylis gali iškart pripažinti šiuos skonius, jei valgėte žirnius ar špinatus besilaukdama ar žindydama. Jei kūdikis buvo maitintas mišinukais, pirmiausiai galite jam duoti paragauti saldesnių oranžinių daržovių - morkų ar moliūgo. Po žaliųjų daržovių galite pradėti ragauti ir vaisių. Mėsą daktaras Grynas rekomenduoja įvesti jau po vaisių, nes jos mėgimą ar nemėgimą ankstyvi mitybos įgūdžiai įtakoja mažiausiai. Kuo daugiau savaičių „sugaiškite“ pratindami jį prie žalių daržovių, kol mažajam dar neužgimė neofobija.
Gudrybės, jei vaikas nemėgsta daržovių
Jei vaikas vietoj daržovių porcijos reikalauja saldainio, sausainio ar šokolado gabalėlio, pyktis neverta, geriau apsukriai pagudrauti. Oregono universiteto (JAV) mokslininkų grupės tyrimu yra įrodyta, kad jei vaiką valgio metu pripratinsite gerti vandenį, taip paskatinsite jį valgyti žalumynus. Vaikai, kurie valgio metu reguliariai geria vandenį, turi didesnį apetitą daržovėms.
Reikia nedaug pastangų - valgio metu prie vaiko pastatyti stiklinę vandens. Pirmą, antrą, trečią kartą vaikas gal jos net nepalies, tačiau tikrai sulauksite dienos, kai jūsų atžala paprašys antros stiklinės vandens.
Vaikas atsisako mėsos: ką daryti?
Pirmiausia reikėtų išaiškinti, dėl kokios priežasties vaikas atsisako mėsos. Tai gali būti pakankamai sudėtinga, nes mažieji tų priežasčių gali turėti begales. Pasitaiko, kad mažyliai natūraliai perima vegetariškos mitybos tradicijas iš tėvų.
Maždaug nuo dvejų-trejų metų vaikų racionas tampa labai siauras ir tas laikotarpis dažnai užsitęsia iki pat mokyklos. Tėvai turėtų apsišarvuoti kantrybe - tai laikinas periodas ir tokie vaiko pasikeitimai yra laikomi normaliais. Iš tikrųjų nieko bloga, jei vaikas nenori vieno ar kito produkto. Galbūt jam nepatiko jo skonis, kvapas ar spalva, būna, kad mažasis atsisako karšto ar labai šalto maisto.
Išrankumo pirmūno racionu vertėtų susirūpinti tada, kai vaikas ima dažnai sirgti, prastėja jo vystymosi rodikliai.
Jei patys tėvai nusprendžia už vaiką - pratina prie vegetariškų patiekalų, tai turi būti labai apgalvotas žingsnis, nes tuomet mėsą reikia keisti kitais produktais. Mėsa - vienas svarbiausių geležies šaltinių, todėl iškyla anemijos (mažakraujystės) grėsmė. Ne paslaptis, geležis iš mėsos įsisavinama daug greičiau nei iš augalinės kilmės produktų. Griežtas vegetarizmas gali būti mitybos nepakankamumo priežastimi, sukelti vitaminų ir mineralų (ypač vitamino B12, vitamino D, kalcio, geležies, cinko) trūkumą.
Jei vaikas nemėgsta troškinio su mėsa ar kotleto, išmėginkite kitokius jų paruošimo būdus. Jeigu vaikas visiškai nevalgo raudonos mėsos, jo racione turi būti daug geležies bei vitamino C (jis pagerina geležies įsisavinimą) turinčio maisto.
Psichologiniai aspektai
Penkiametis atsisako valgyti mėsą. Ar tam įtaką gali daryti psichologiniai veiksniai? Gali atsisakyti dėl to, kad nepatinka mėsos skonis, kietumas, patiekimas. Reikia išsiaiškinti, kodėl mažasis stumia mėsos patiekalus į šalį. Atsakykite į klausimus: ar nustojo valgyti tam tikru metu, ar niekada neparagavo? Vaikas gali turėti baimių, susijusių su tam tikru maistu. O gal jis tiesiog yra labai išrankus.
Nereiktų siūlyti maisto per prievartą. Jei 10 min. nevalgo patiekto valgio, maistą galima nuimti nuo stalo. Niekada nereikia maitinti per prievartą, nes yra svarbu, kad valgymas būtų susijęs su maloniomis emocijomis. Vaikas turi rinktis, ką valgyti, už valgymą ar nevalgymą nereikia nei bausti, nei skatinti. Tegul vaikas valgo tada, kai pajaus alkio jausmą.
Vaikui labai svarbu, kaip maistas atrodo, ir tik tada jis renkasi: valgys ar ne. Su kuo tai gali būti susiję? Su malonumo jausmu. Tėvai verčia valgyti, neleidžia nueiti nuo stalo, kol nebus tuščia lėkštė, skatina saldumynais ir pan. Kaip toks elgesys gali atsiliepti vaikui ateityje? Vertimas valgyti ar vaiko baudimas ilgu sėdėjimu prie stalo, kol lėkštė nebus tuščia, sukelia vaikui pykčio, baimės, pažeminimo jausmus. Spaudimas valgyti skatina valgyti mažiau, sukelia dar didesnį pasipriešinimą, padidina tikimybę, kad vaikas to kišamo maisto ateityje nemėgs.
Jei vaikas sako, kad darželio maistas skanus, mėsa ten skani, o namie - neskani, tai išties gali būti vaiko būdas paprašyti papildomo dėmesio ar išlieti savo pyktį. Bet reikia atkreipti dėmesį ir į realybę - gal jūsų atžala dar neišalko, gal mėsa kitaip paruošta ir jam iš tikrųjų neskanesnė. Galima pasikalbėti su mažuoju, kokie patiekalai jam skaniausi. Gal įtakos turi valgymo aplinka (darželyje valgo visi kartu, namie taip pat rekomenduojama valgyti visai šeimai kartu). Prie stalo patiriamos emocijos taip pat turi įtakos.
Pasak šeimos gydytojos Aurikos Jurevičienės, jei vaikas atkakliai nevalgo mėsos, per prievartą tikrai jos nereikėtų jam kišti. Aišku, verta pasiūlyti skirtingos rūšies mėsos ar skirtingai paruoštos, gal tai padės. Bet jei ne - tai ne, nes vaikas dažnai instinktyviai atsirenka, kam jo organizmas pasiruošęs ir ko jam tikrai reikia. Kartais turime tikrus vegetarus iš prigimties, o ne iš įsitikinimo, kaip daugelis suaugusiųjų. Tokių vaikų dažnai organizmas prisitaikęs taip, kad išsunkia geležį iš kitų maisto produktų, ir atlikus kraujo tyrimą rodikliai būna visai neblogi. Tokiems vaikams galima duoti profilaktiškai geležies turinčių preparatų, bet tai neturėtų būti gydomosios geležies dozės.
Vegetarizmas vaikams: specialistų nuomonė
Šiuo metu populiarėja vaikų vegetarizmas. Tėvai turi teisę pasirinkti savo mitybos įpročius, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota, atitikti vaiko amžių. Iki 18 m. vaikai negali gauti tik vienos rūšies maisto, todėl veganiška dieta ar vegetarinis maitinimas jiems nerekomenduojami.
Mityba turi įtakos tiek fizinei, tiek protinei vaiko raidai. Svarbiausia - įvairus ir tinkamai parinktas maistas, su kuriuo organizmas gautų reikiamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekį. Maistas turi užtikrinti kalorijų kiekį, kurio užtektų patenkinti vaiko energetiniams poreikiams.
Bet kurio amžiaus vaikui labiausiai tinka mišrus maistas (tiek augalinis - daržovės, vaisiai, kruopos, tiek gyvūninis - mėsa, žuvis, kiaušiniai). Kuo įvairesnį maistą vaikas valgo, tuo geriau patenkinami jo organizmo poreikiai.
Gyvūninis maistas būtinas augančiam ir bręstančiam organizmui, nes su juo vaikas gauna visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų, riebaluose tirpstančių vitaminų, vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino B 12 (jis randamas tik gyvūniniuose produktuose).
Vaiko dietoje mėsa yra būtina, nes tai visaverčių baltymų, geležies, cinko, vitamino B12 šaltinis. Mėsoje yra visaverčių (tai yra, turinčių visas nepakeičiamas amino rūgštis) baltymų, reikalingų vaiko augimui bei ląstelių, audinių, organų atsinaujinimui, atstatymui. Todėl pakankamą visaverčių baltymų kiekį gauti ypač svarbu vaikams ir paaugliams. Gyvūninės kilmės baltymai įsisavinami geriau (96-98 proc.), negu augalinės kilmės.
Mėsos raumeniniame audinyje yra iki 1,5 proc. mineralinių medžiagų (daugiausia yra kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro, magnio, cinko). Pažymėtina, jog mėsos mineralinės dalies elementai išskyrus nedideles išimtis, yra biologiškai aktyvioje, žmogaus organizmui lengvai pasisavinamoje formoje. Geležies, esančios mėsoje, žmogaus organizmas įsisavina 30 proc., o kai ji patenka su kitais maisto produktais, jos įsisavinama tik 10-12 proc.
Žuvis - tai maisto produktas, turtingas gyvūninės kilmės baltymu ir polinesočiosiomis omega-3 riebalų rūgštimis, puikus vitaminų A, D šaltinis, todėl vaiko organizmui ji būtina (aišku, jei vaikas nealergiškas).
Dėl netinkamos mitybos (negaunant gyvūninės kilmės maisto produktų), vaikui trūkstant pagrindinių maisto medžiagų, mažėja apsauginės organizmo savybės, silpnėja vaiko atsparumas, jis greičiau suserga. Be to, kai vaiko maisto racione ypač stokoja baltymų, jo raumenų ir kūno masė, ūgis, krūtinės ląstos apimtis esti mažesni už tinkamai maitinamo vaiko.
Ką daryti, jei vaikas atsisako papildomo maisto?
Dažnai būna, kad vaikučiai, iki pusės metų ar ilgiau gėrę tik mamos pieną, vėliau atsisako papildomo maisto: daržovių, mėsos ar kruopų. Mažyliui, žinoma, neįprastas yra daržovių ir mėsytės skonis. Todėl patarčiau padaryti kelių savaičių ar kelių mėnesių pertrauką. Reikėtų pasidaryti ir kraujo tyrimą. Nepatarčiau kasdien vis siūlyti daržoves ir mėsą vaikučiui, jei jis jų atsisako. Nes taip mažylį galima išvis atpratinti nuo tokio maisto. Aišku, galima „žaisti“ su visokiais skoniais, bet geriausia padaryti pertrauką.
Jei vaikas atsisako mėsos ir nepakeitus jos gausesnėmis kito maisto, turinčio šio mineralo, porcijomis, gali prasidėti mažakraujystė. Daugumai žmonių ne iš karto pastebi anemijos simptomus, mat geležies atsargos mažėja palengva. Vadovaujantis specialistų rekomendacijomis, vaikas per dieną turėtų suvalgyti bent 2 produktų, kuriuose gausu geležies, porcijas.
Nesijaudinkite. Vaikas neišbus net dienos nevalgęs. Baimė, kad mažasis numirs iš bado - visiškai nepagrįsta.
Kaip paskatinti vaiką valgyti?
- Užkandis, o ne užkandžiavimas turi būti, tačiau tam tikru laiku. Užkandį vaikui dera duoti po pagrindinio valgymo, pvz., pusryčių, pietų, praėjus 2-2,5 valandos. Užkandis - mažas valgymas. Tiks vaisiai, nesaldintas jogurtas, keksiukas, varškė su pertrintomis uogomis. Užkandis valgomas kartu su vaiku atsisėdus prie stalo.
- Kartu su vaiku ruošti patiekalus, kuriuos valgys jis ir jo šeima. Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto - patiekalo ruošimo yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina kas, kodėl ir kaip daroma.
- Parodyti vaikui, kaip jums patinka valgyti maistą - patiekalą, kurį kartu paruošėte. Kitaip tariant, rodyti pavyzdį, nes mažieji kopijuoja tėvus.
- Padaryti valgymo laiką laimingą ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo ir savitarpio supratimo laiku.
- Patiekalą patiekti vaiko lėkštutėje su jo valgymo įrankiais. Į lėkštutę įdėti mažai patiekalo, nes daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos (mažas maisto kiekis).
- Valgymui skirti apie 20 minučių. Jei vaikas nevalgė maisto, nunešti jį ir nesiūlyti alternatyvių užkandžių ar patiekalų.
- Pastebėjus, kad vaikas prarado susidomėjimą maistu ar atrodo pavargęs, niūrus ir / ar blogai nusiteikęs, patiekalą pašalinti.
- Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus (patiekalus).
- Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą.
- Nuolat siūlyti naujus maisto produktus. Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais).
- Leisti vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu.
- Pagirti mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens…
- Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis. Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš.
Mamos patirtis ir specialistų patarimai
Jei vaikas iki 2 metų tampa išrankesnis maistui ir jį pamaitinti gali būti sudėtinga - tai visiškai normalu ir paprastai tęsiasi iki 4 metų. Vieni mažyliai labai nenoriai ragauja naujų produktų (tai vadinama neofobija, kuri, manoma, yra natūralus evoliucinis instinktas, saugantis vaikus nuo jiems nesaugaus maisto), kiti vaikai ima nebevalgyti ir maisto, kurį anksčiau mėgo (tai vadinama išrankumu), o kai kurie taiko abi šias taktikas!
Mažyliai mokosi mėgdžiodami kitus žmones, ypač jus, todėl jeigu jūs patys mėgstate valgyti įvairią mėsą ir žuvį, labiau tikėtina, kad tokį maistą mielai valgys ir jūsų vaikas. Polinkį prie kai kurių maisto produktų gali lemti ir genai - dalis žmonių iš prigimties nemėgsta mėsos ar žuvies. Mūsų pojūčiai įtakoja, kaip priimame naują maistą, o mėsos ir žuvies tekstūra, kvapas, vaizdas kai kuriems žmonėms, įskaitant 1-4 metų vaikus, gali būti atstumiantis.
Mėsoje ir žuvyje yra daug baltymų, taip pat vitaminų ir mineralų. Raudonoje mėsoje, tokioje kaip jautiena ar ėriena, ypač gausu geležies, reikalingos normaliam vaikų smegenų vystymuisi. Riebioje žuvyje, tokioje kaip lašiša ir skumbrė, yra gausu omega 3 riebalų rūgščių.
Skatinkite mažylį paraugti įvairios mėsos ar žuvies, nes nė viena jų nėra geresnė už kitas, svarbiausia - įvairovė.
Ar vaikas valgys mėsos ir žuvies patiekalus, labiausiai priklauso nuo to, ar matys jus juos valgant. Stebėdamas jus, mažylis supras, kad mėsą ir žuvį valgyti skanu bei saugu. Mėsos ir žuvies įvairovė gali paskatinti mažąjį patirti naujų skonių. Pasistenkite jam pasiūlyti ne tik mėgiamiausios mėsos ar žuvies, bet ir naujų skonių patiekalų, kad mažylis turėtų progą susidomėti naujais skoniais.
Versdami valgyti vaiką per prievartą galite sulaukti priešingo efekto, nei tikitės. Mažylis gali atsisakyti maisto ir pratinimas prie naujo skonio užtruks dar ilgiau. Svarbiau vaiką paskatinti išbandyti naujoves ir patirti naujų skonių, nei rūpintis, kad jis suvalgytų visą porciją. Kai norės, valgys daugiau.
Patiekite naują mėsos ar žuvies patiekalą, kurį norite, kad jūsų mažylis paragautų, kartu su kitais jam tikrai patinkančiais maisto produktais. Svarbiausia suteikti vaikui kuo daugiau galimybių paragauti naujo maisto. Nenusiminkite, jeigu iš pradžių mažylis nenorės ragauti naujų produktų. Pasiūlykite paragauti to paties rytoj arba išmėginkite kitą gaminimo būdą. Mėsą galima greitai pakepti su daržovėmis.
Patarimai mamoms, kurių vaikai nevalgo sveikatai naudingo maisto
- Būkime pavyzdžiu. Kuo dažniau iš parduotuvių lentynų rinkimės sveikatai palankesnius maisto produktus. Atsisakykime kepto, gruzdinto, skrudinto, rūkyto, pervirto maisto. Kai nebus namuose tokių produktų, nebus ir valgytojų.
- Sudarykime tinkamas mitybos sąlygas. Būtinas mitybos vienodumas, o tai pasiekiama per kompleksinį mitybos įpročių raštingumo didinimą visos ugdymo įstaigos bendruomenės.
- Didinkime vaikų mitybos raštingumą ir sąmoningumą. Kartu su vaikais skaitykime ženklinimo etiketes, analizuokime sudėtį, atmeskime prastą maistą ir rinkimės kokybišką ir sveikatai palankų.
- Duokime vaikams laisvę tik į įgimtą alkio ir sotumo jausmo patenkinimą, kai vaikas nori valgyti - duokime, kai vaikas sako “Aš sotus” - leiskime jam baigti. Pasirinkimas galimas tik tarp sveikatai naudingų patiekalų ir maisto produktų, bet ne tarp koldūnų ir daržovių troškinio.