Daugelis tėvų tam tikru metu susiduria su situacija, kai jų vaikas nenori mokytis. Tai gali kelti nerimą ir nusivylimą. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės priežastys, kodėl vaikas gali prarasti motyvaciją mokytis, ir pateikiami praktiniai patarimai, kaip tėvai gali padėti savo vaikams įveikti šį iššūkį.
Kodėl vaikas praranda norą mokytis?
Vaikų nenoras mokytis gali būti nulemtas įvairių veiksnių. Svarbu suprasti pagrindines priežastis, kad būtų galima veiksmingai spręsti problemą. MRU psichologė S. Vimoncienė teigia, kad sąlyginai galima išskirti dvi pagrindines vaiko nenoro mokytis priežasčių rūšis: tai, kas slypi vaiko galvoje, ir tai, kas dedasi jo širdyje.
Kas slypi vaiko galvoje
- Pažintiniai sunkumai ir nervų sistemos ypatumai. Vaikams gali būti sunku įsisavinti informaciją dėl įvairių subtilių nervų sutrikimų, pažintinių sunkumų ar gebėjimų skirtumų. Pavyzdžiui, mokymosi sunkumai gali būti susiję su sunkiau funkcionuojančiu girdimuoju suvokimu, kai vaikui sunkiau įsisavinti informaciją, kurią girdi.
- Mokymosi poreikių skirtumai. Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl jo mokymosi poreikiai gali labai skirtis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiu būdu jūsų vaikas geriausiai mokosi. Ar jam labiau patinka regimasis, girdimasis, ar kinestezinis mokymasis?
- Informacijos perteklius ir nuobodulys. Vaikai gauna per daug informacijos, tačiau vargu ar kas artimiausiu metu pasikeis. Esmė ta, kad medžiaga būna dėstoma tikrai nuobodžiai (gal ir ne visada, bet labai dažnai), be jokio kūrybiškumo. Kitaip tariant, tai - sausa teorija, kurią reikia iškalti.
- Už vaiko sugebėjimus didesni mokyklos keliami reikalavimai. Negebėdamas arba nespėdamas įvykdyti aukštų reikalavimų ir už tai pelnydamas tėvų bausmes, užsitraukdamas pedagogų nepasitenkinimą, vaikas taip pat nenorės mokytis.
Kas dedasi vaiko širdyje
- Emociniai išgyvenimai ir tarpusavio santykių problemos. Įvairūs emociniai išgyvenimai ir tarpusavio santykių problemos, bendraujant su tėvais, mokytojais, bendraamžiais ir draugais, gali turėti didelės įtakos vaiko norui mokytis. Jautresniam vaikui dauguma kasdieninių įvykių dažnai jam tampa tikromis dramomis.
- Nesėkmės baimė. Mąstymas apie perfekcionizmą arba tam tikrus, griežtus lūkesčius gali trukdyti vaikui mokytis. Vaikai vengia užduočių ne todėl, kad nenori, o todėl, kad bijo suklysti, bijo, kad nepavyks, nuvils tėvus ar kitus svarbius aplinkinius.
- Spaudimas iš išorės. Tėvų, aplinkos ir mokytojų spaudimas kai kuriems vaikams gali būti nepakeliamas. Čia reikia padėti vaikui suprasti, kad nesėkmė teste - ne pasaulio pabaiga.
- Susidomėjimo stoka. Pagrindinė pasipriešinimo priežastis gali būti susidomėjimo dalyku stoka. Visi žmonės (vaikai ne išimtis) yra labiau linkę įsitraukti, kai tema jiems atrodo intriguojanti ar aktuali.
- Patyčios. Nenoras nė į mokyklos pusę pažvelgti neretai susijęs su patyčiomis. Įtarę patyčias atsargiai pasikalbėkite su vaiku, mokytoju, klasės draugų tėveliais. Būtinai spręskite šią problemą įvairiapusiškai.
Kaip padėti vaikui, kuris nenori mokytis?
Nėra universalaus sprendimo, tinkančio visiems vaikams, tačiau yra keletas bendrų strategijų, kurias tėvai gali išbandyti:
Bendraukite ir palaikykite
- Pasikalbėkite su vaiku. Pokalbis turėtų būti nuoširdus ir rūpestingas. Svarbiausia, kad nebūtų barnių, kaltinimų ar net nuobaudų. Svarbu kalbėti ne tik apie vaiko, bet ir savo jausmus.
- Būkite šalia ir besąlygiškai palaikykite. Tėvai turėtų nespręsti vaiko problemų už jį, bet tiesiog nuolat būti šalia. Atminkite, kad vaikas turi pats išmokti rasti sprendimus ir tapti savarankišku.
- Supraskite, kad vaikui nepavyko ir jis taip pat dėl to išgyvena. Kiekvienas iš mūsų norime būti sėkmingi ir gauti dėmesio, tik vaikai ne visada supranta ir atranda tinkamus būdus jo gavimui. Svarbu mokyti vaiką reaguoti į situaciją su atsakomybe.
- Vertinkite ne tik rezultatą, bet ir pastangas. Negalima vaikui siųsti žinios, kad jis reikšmingas tik tada, kai gauna aukštus įvertinimus. Tokiu atveju iškyla pavojus vaikui jausti nuolatinę įtampą ir baimę gauti blogą pažymį, vaikai bijo suklysti ir nesiima sunkesnių iššūkių ar užduočių.
- Skatinkite vaiką į iššūkius žiūrėti kaip į galimybes augti. Juk klaidos - natūrali mokymosi dalis. Jų nereikėtų bijoti.
- Kurkite saugią bandymų ir klaidų (sėkmių) erdvę. Mokykime, klauskime, kartokime, palaikykime ir skatinkime už mažus žingsnius į priekį. Sukurkime palaikančias mantras, šūkius, praktikuokime nusiraminimo pratimus.
- Stiprinkite pozityvų požiūrį į mokyklą. Padėkite vaikui iš naujo atrasti teigiamus mokyklos aspektus. Kalbėkite apie įdomias pamokas, galimybes susitikti su draugais, dalyvauti popamokinėje veikloje ar mokytis naujų dalykų.
Prisitaikykite prie vaiko poreikių
- Atraskite vaiko mokymosi stilių. Atkreipkite dėmesį į tai, kokiu būdu jūsų vaikas geriausiai mokosi. Ar jam labiau patinka regimasis, girdimasis, ar kinestezinis mokymasis? Pravartu paieškoti ir kūrybiškų, emociškai malonių būdų kartu su vaiku nagrinėti jį dominančias temas.
- Suteikite vaikui galimybę bent šiek tiek kontroliuoti savo mokymosi procesą. Leiskite jiems pasirinkti juos dominančias temas ar projektus bei pridėti savo idėjas ar nuomonę.
- Pasirūpinkite fizine vaiko būkle. Pasirūpinkite, kad mokyklinukas būtų išsimiegojęs, papusryčiavęs, kad kuprinėje turėtų lengvą užkandį ir gėrimą. Ypač aktyviems vaikams reikėtų turėti pakankamai fizinės veiklos, jiems puikiai tiktų po pamokų „išsikrauti“ sporto būrelyje.
- Įdiekite dienos rėžimą. Viena pagrindinių jūsų užduočių yra sureguliuoti savo atžalų dienos ritmą, nes pats vaikas gali dar sunkiai suvokti, ką ir kokiu paros metu yra tikslingiausia daryti. Valandomis nustatytos ribos mokymuisi, pramogoms ar poilsiui nėra bausmė, atvirkščiai - tai skatina vaikų atsakomybės jausmą.
- Peržvelkite vaiko dienotvarkę. Atkreipkite dėmesį, kuriomis savaitės dienomis po mokyklos būna labiau pavargęs. Būtų naudinga į dienotvarkę įtraukti vaiko mėgstamą fizinę veiklą, nes visi žinome, kad judant, protas pailsi nuo formulių ir taisyklių. Taip pat reikėtų nustatyti poilsio laiką, jeigu vaikas iš mokyklos grįžta pervargęs.
Būkite kantrūs ir nuoseklūs
- Nenumokite ranka į problemą. Jei kas yra negerai - reikia apie tai kalbėti, nes visada atsiras žmogus galintis padėti. Turėkite omenyje, kad blogiausias problemų sprendimas yra jos ignoravimas.
- Nenustatykite per didelių lūkesčių. Tėvams svarbu sutarti, kas anot jų yra tas jog nesiseka mokytis. Neretai tėvų ir mokytojų bendravimas virsta kova, kai iš gynybos pereinama į puolimą ir atvirkščiai.
- Nenaudokite bausmių ar grasinimų. Visada venkite spausti vaiką ar griebtis bausmių, gąsdinimų, ultimatumų. Tokia aplinka skatins vaiką slėpti savo nesėkmes, jis gali pasidaryti uždaresnis.
- Nelyginkite vaiko su kitais. Tėvai dažnai daro klaidą, kaip pavyzdį pateikdami bendraklasius, vyresniuosius brolius ar seseris, kaimynų ar draugų vaikus. Vaikas jaučiasi prastesnis, nevykęs, nė nebesitiki pasiekti tokių aukštumų ir nebesistengia. Vertinkite vaiką, kaip unikalią asmenybę ir džiaukitės jo asmeniniu progresu.
Ieškokite pagalbos
- Pasikalbėkite su mokytojais. Būtinai atraskite laiko ir pasikalbėkite su vaiko mokytojais, galbūt jie turės savo įžvalgų ir galės pateikti savo versiją, kodėl vaiko nedomina mokslai.
- Kreipkitės į specialistus. Jei nepavyksta rasti bendros kalbos su vaiku, galima pasitelkti į pagalbą artimuosius arba kreiptis į mokyklos psichologą. Tam, kad būtų galima tiksliai įsivardinti ir nustatyti vaiko nenorą mokytis ir mokymosi sunkumų priežastis, specialistai gali atlikti psichologinį-pedagoginį vertinimą, o iš gautų rezultatų pateikti rekomendacijas ir pagalbos vaikui būdus.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje