Mokyklos nelankymas yra opi problema, turinti neigiamų pasekmių tiek pačiam vaikui, tiek visuomenei. Praėjusiais mokslo metais mokyklos nelankė beveik 16 tūkstančių vaikų Lietuvoje, todėl būtina išsiaiškinti šios problemos priežastis ir ieškoti efektyvių sprendimo būdų.
Nauji reikalavimai dėl pateisinimų: griežtesnė kontrolė ir papildoma našta
Nuo šiol tėvai galės pateisinti tik 5 vaiko nelankytas dienas per mėnesį, o kitu atveju reikės gauti medikų išrašą. Anksčiau tėvai galėjo pateisinti visas vaiko nelankytas pamokas, tačiau dabar, siekiant užtikrinti didesnį lankomumą, įvedami griežtesni reikalavimai. Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad į ministeriją kreipiasi mokytojai, sakydami, kad situacija su vaikų lankomumu yra itin prasta.
Seimas nusprendė, kad mokyklos privalės informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie tėvus, kurie neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
Lietuvos psichologų sąjungos narė Alina Martinkutė-Vorobej atkreipė dėmesį, kad bet kokiais būdais bandoma priversti ugdymo įstaigas lankyti visus vaikus, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių vaikas nelanko.
Švietimietė, Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė sako, kad atėjo metas vaikams ir jų tėvams priminti, kad mokytis ir eiti į mokyklą privalu - toks vaiko darbas. Jei norime turėti protingus ir našius visuomenės narius, aplaidžiai žiūrėti į jų ugdymą niekaip negalima.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Kritiką keliantys sprendimai
Šis sprendimas kelia diskusijų, nes kai kurie specialistai mano, kad tai gali būti papildoma našta šeimos gydytojams ir mokytojams. Psichologai atkreipia dėmesį, kad reikėtų atsižvelgti į priežastis, dėl kurių vaikas nelanko mokyklos, ir ieškoti individualių sprendimų.
Pagrindinės mokyklos nelankymo priežastys
Mokyklos nelankymo priežastys gali būti įvairios:
- Liga. Tai viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių vaikai praleidžia pamokas.
- Socialinės ir emocinės problemos. Patyčios, sunkumai bendraujant su bendraamžiais, emociniai sunkumai gali paskatinti vaiką vengti mokyklos.
- Mokymosi sunkumai. Jei vaikui sunku mokytis, jis gali jaustis nesaugus ir vengti mokyklos.
- Šeimos problemos. Nesutarimai šeimoje, finansiniai sunkumai, tėvų nedėmesingumas gali turėti įtakos vaiko lankomumui.
- Emigracija. Šeimos, išvykusios į užsienį, ne visada deklaruoja išvykimą, todėl vaikai lieka registruoti mokykloje, nors faktiškai jos nelanko.
- Tėvų požiūris. Kai kurie tėvai nepakankamai rimtai žiūri į mokyklos lankymą ir leidžia vaikams praleidinėti pamokas be svarbios priežasties.
- Paauglystės problemos. Paaugliams iškyla tapatumo klausimai, formuojasi vertybės, stiprėja draugų įtaka, todėl jie gali patirti baimę, gėdą ar pyktį ir vengti mokyklos.
Pasekmės
Mokyklos nelankymas turi neigiamų pasekmių:
- Mokymosi spragos. Praleistos pamokos lemia žinių spragas, kurias sunku užpildyti.
- Prastesni mokymosi rezultatai. Mokyklos nelankymas tiesiogiai koreliuoja su prastesniais mokymosi rezultatais.
- Socialinė izoliacija. Vaikai, nelankantys mokyklos, praranda ryšį su bendraamžiais ir gali jaustis vieniši.
- Elgesio problemos. Mokyklos nelankymas gali paskatinti elgesio problemas, eksperimentus su psichoaktyviomis medžiagomis.
- Ateities perspektyvos. Mokyklos nelankymas gali apriboti ateities galimybes, susijusias su išsilavinimu ir karjera.
Sprendimo būdai
Sprendžiant mokyklos nelankymo problemą, svarbu:
- Ankstyva intervencija. Kuo anksčiau pastebimi vaiko sunkumai, tuo lengviau jam padėti.
- Bendradarbiavimas. Svarbu bendradarbiauti tėvams, mokyklai ir specialistams (psichologams, socialiniams pedagogams).
- Individualus požiūris. Kiekvienu atveju reikia ieškoti individualių sprendimų, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir situaciją.
- Pagalba šeimai. Svarbu teikti pagalbą šeimoms, susiduriančioms su sunkumais.
- Švietimas ir sąmoningumo didinimas. Būtina šviesti tėvus ir vaikus apie mokyklos lankymo svarbą.
- Alternatyvūs mokymo būdai. Jei vaikas negali lankyti įprastos mokyklos, reikia apsvarstyti alternatyvius mokymo būdus, pavyzdžiui, nuotolinį mokymąsi.
- Dėmesys paaugliams. Paaugliams reikia skirti ypatingą dėmesį, padėti jiems spręsti emocinius sunkumus, stiprinti pasitikėjimą savimi.
Konkretūs veiksmai
- Mokyklos turėtų tą pačią dieną informuoti tėvus, jei jų vaikas nelanko pamokų, jei tėvai apie tai nepranešė iš anksto.
- Mokyklos privalės informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie tėvus, kurie neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi pranešimą, turės domėtis informacija, inicijuoti paslaugų teikimą, lankyti šeimą.
Multidimensinė šeimos terapija
Vienas iš galimų pagalbos būdų yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vykdoma „Multidimensinės šeimos terapijos programa“. Ji skirta paauglius auginančioms šeimoms ir teikiama terapinių pokalbių forma. Įprastai mokyklos lankomumo klausimai iškyla pirmaisiais naujų mokslo metų mėnesiais.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Šeimos terapijos metodika unikali ir tuo, kad į darbą įtraukiama ne tik vaiko šeima, bet dažnai kur kas platesnė, vaikui reikšminga artimiausia aplinka, dažnai tai būna ir mokykla. O identifikavus vaiko sunkumus šiose aplinkose, joms keičiantis, kinta ir paauglio elgesys.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje