Šiame straipsnyje panagrinėsime Tyzenhauzų rūmų istoriją, nuo jų įkūrimo dvarininkų Tyzenhauzų iniciatyva iki virtimo reikšminga gimdymo įstaiga. Aptarsime architektūrines ypatybes, istorines peripetijas ir žymius asmenis, susijusius su šiuo pastatu.
Tyzenhauzų dvaras ir rūmų statyba
XVIII amžiuje grafams Tyzenhauzams priklausė dvaras, kurio rūmai buvo pastatyti 1801 metais Ignoto Tyzenhauzo iniciatyva. Šie rūmai tapo svarbia giminės rezidencija ir kultūros centru. Dvaro istorija glaudžiai susijusi su Tyzenhauzų gimine, kuri paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Architektas Algimantas Katilius ir jo indėlis
Architektas Algimantas Katilius, kurio gyvenimą paženklino tremtis Sibire, suprojektavo ne vieną žymų pastatą Vilniuje, įskaitant ir Gimdymo namus Tyzenhauzų gatvėje. A. Katilius, kartu su architektų ir projektuotojų komanda, prisidėjo prie tokių pastatų kaip Sporto rūmai, Santuokų rūmai, Respublikinė onkologinė ligoninė Santariškėse ir Antakalnio poliklinika projektavimo. Jo kūrybai įtakos turėjo tremties patirtis, kuri atsispindėjo jo darbuose.
Tremties įtaka architekto kūrybai
1941 metais dvylikametis Algimantas Katilius kartu su šeima buvo ištremtas į Sibirą. Ši patirtis paliko gilų pėdsaką jo gyvenime ir kūryboje. Vaiko dienas skaidrino rašomas dienoraštis, kurį Algimantas tęsė ir kai su šeima pabėgo iš tremties, ir kai vėl suėmė saugumas ir antrą kartą ištrėmė. Po septyniasdešimties metų dienynas sugulė į du knygos „Tremtinio užrašai“ tomus.
Šiemet minime 80-ąsias tremties metines. Tremtiniams pagerbti ir tragiškiems įvykiams atminti projektas „Šalčio gėlės lange“ kviečia pasiklausyti specialiai šiai progai parengtų audiovizualinių įrašų. Šiuo projektu siekiama prisiminti ir pagerbti ištremtuosius, paskatinti žmones domėtis tremties istorija, ieškoti faktų apie tai, ką išgyveno nekaltai ištremtieji iš gimtinės.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Pirmieji keturi ciklo audiovizualiniai įrašai sukurti remiantis knygomis, parašytomis tremtį išgyvenusių žmonių. Tai dailininko ir poeto Emanuelio Katiliaus knyga „Laiškai, parašyti naktį“ (leidėjas „Gimtasis žodis“) ir architekto-projektuotojo Algimanto Katiliaus knyga „Tremtinio užrašai“ (leidėjai „Gimtasis žodis“ ir „Pamėginčius“). Audiovizualinius įrašus praturtina nuotraukos, archyviniai dokumentai, autentiškų dienoraščių skanuoti fragmentai, piešiniai, grafikos darbai.
Pirmasis įrašas skirtas 1948 m. gegužės 22-27 d. vykdytos operacijos „Vesna“ tremtiniams pagerbti ir atminti. Jame išgirsite 1948 m. trėmimo liudininku tapusio Utenos gimnazisto A. Katiliaus dienoraščio ištraukas apie sukrečiantį įvykį.
Dvylikametis A. Katilius 1941 m. birželį kartu su šeima buvo ištremtas į Sibirą. Ten jis pradėjo rašyti dienoraštį. Viename pirmųjų dienoraščio įrašų pasakojama, kad tada niekas gerai nesuprato, kur yra vežami. A. Katilius, turėjęs galimybę pabėgti, visgi nusprendė likti su šeima, o tokį sprendimą paskatino glaudus ryšys su mama, baimė ją įskaudinti ir, kaip liudijama dienoraštyje, iš dalies ir noras keliauti, patirti nuotykių.
„Birželio 15-osios rytą apie 8 valandą mane prižadino keistai skambantis mamos balsas. Ne iš karto supratau, kad tai ne sapnas. Renkitės, vaikučiai, reikės toli važiuoti. Norėjau sušukti: „Mama, kaip gerai, kad jus jau paleido.“ Bet susilaikiau. Nes tarpduryje pamačiau svetimo vyro veidą. O mamos akyse žvilgančias ašaras. Greit atsikėliau ir apsirengiau. Mamai leido pasiimti patalynę, drabužių ir maisto. Kol ji rinko daiktus, įgrūdau keletą knygų, sąsiuvinių, rašymo priemonių. Papuolė ir šis mano dienoraštis. <…> Nors mus stebėjo trijų vyrų akys, paskui mane ir Rūtą jie nesekiojo. Kai nuėjau į tualetą, esantį gale tvarto, tikrai galėjau pasprukti: įbristi į čia pat augantį kviečių lauką, kuriame be šuns vargu ar surasi. Arba per tvartą užlįsti į pastogę ir pasislėpti šiene. Reikėjo apsispręsti per minutę. Nugalėjo prisirišimas prie mamos. Nenoras įskaudinti ją. Gal kiek ir noras keliauti, patirti nuotykių, sužinoti, kas mūsų laukia. Minutė, kuri nulėmė tolesnį mano gyvenimą“, - tokie A. Katiliaus dienoraščio žodžiai skamba garso įraše.
Toliau skaitomas pasakojimas apie kelionę gyvuliniais vagonais, gyvenimo sąlygas, sargybinių elgesį. „Pagaliau birželio 16-ąją apie antrą valandą po pietų prie sąstato prikabino garvežį ir pajudėjome Vilniaus link. Vakare sustojome Naujojoje Vileikoje. čia visą vakarą manevravome pirmyn atgal po stotį, o naktį prastovėjom. Iš Naujosios Vileikos pajudėjom tik birželio 17-osios ryte. Prasidėjo tikroji kelionė į nežinomybę.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Su pažadėtu maitinimu buvo įvairiai. Pirmąsias dienas tenkinomės tik savo maistu, bet vėliau retkarčiais duodavo duonos, kažkokios buizos ir košės. Duona vienuose miestuose būdavo šviežia, minkšta ir skani, kituose pasenusi, kieta ir sunkiai valgoma. Karšto maisto gaudavom retai“, - rašoma dienoraštyje.
A. Katiliaus šeima tremtyje Sibire praleido šešerius metus. 1947 m. rudenį šeima pabėgo į Lietuvą.
Gimdymo namų įkūrimas ir veikla
Sovietmečiu Tyzenhauzų rūmai buvo pritaikyti gimdymo namams. Šis sprendimas atspindėjo to meto visuomenės poreikius ir sveikatos priežiūros sistemos pokyčius. Gimdymo namai tapo svarbia įstaiga, kurioje gimė daugybė vilniečių.
Civilinės metrikacijos įstaigų veikla sovietmečiu
Civilinių metrikacijos įstaigų įsteigimas ir veikla susijusi su sovietinės valdymo sistemos Lietuvoje įvedimu, teritorijos administraciniu suskirstymu, kuris pradžioje iš esmės dar nebuvo keičiamas. 1940 m. pabaigoje vietoj seniūnijos įvestas apylinkės administracinis vienetas, paliekant valsčius ir apskritis. 1945 m. Lietuvoje buvo 26 apskritys, 320 valsčių ir 3032 apylinkės. Po Antrojo pasaulinio karo pradėtas didinti apskričių skaičius per penkerius „palaipsninės“ reformos metus 1950 m. 1950 m. birželio 20 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku „Dėl Lietuvos TSR administracinio-teritorinio padalijimo” panaikintas respublikos administracinis suskirstymas apskritimis ir valsčiais, sudarant sritis bei rajonus: įkurtos 4 sritys ir joms pavaldūs 87 rajonai. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1951 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 303 „Dėl tvarkos civilinės būklės aktams Lietuvos TSR registruoti“ įsteigti rajonų civilinės būklės aktų įrašų biurai. Šiuo nutarimu nustatyta, kad kaimo vietovėje gyvenančių piliečių gimimo ir mirties civilinės būklės aktai gali būti registruojami ir apylinkių Tarybose, o santuokos ir ištuokos tik rajonų civilinės būklės aktų įrašų biuruose. 1950-1989 m. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyrius sudarydavo gimimo, santuokos, ištuokos, įvaikinimo, tėvystės nustatymo, pavardės, vardo pakeitimo ir mirties civilinės būklės aktų įrašus dviem egzemplioriais. Iki 1957 metų Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoms vadovavo Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerija. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1957 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 339 Trakų rajono civilinės būklės aktų įrašų biuras (toliau - CBAĮ biuras) tapo pavaldus Trakų rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 1958 m. gegužės 15 d. 1959 m. gruodžio 7 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku (nutarimo numerio nustatyti nepavyko) Daugų rajonas buvo panaikintas, didžiausia jo dalis (t.y. 1959 m. gruodžio 7 d. 1962 m. balandžio 19 d. 1962 m. gruodžio 8 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku (nutarimo numerio nustatyti nepavyko) Jiezno rajonas buvo panaikintas. 1962 m. gruodžio 8 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku (nutarimo numerio nustatyti nepavyko) Vievio rajonas buvo panaikintas, didžiausia jo dalis (t.y. Remiantis Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1975 m. balandžio 30 d. nutarimu (nutarimo numerio nustatyti nepavyko) ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. gegužės 12 d. potvarkiu Nr. 1977 m. spalio 7 d. priėmus TSRS įstatymą Nr. 6367-IX „Dėl TSRS Konstitucijos (pagrindinio įstatymo) įsigaliojimo tvarkos“, vietinių valstybės valdžios organų pavadinimai buvo pakeisti į liaudies deputatų tarybas. Trakų rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriaus (toliau - CMS) pavadinimas buvo pakeistas į Trakų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyrių.
Ši informacija atspindi civilinės metrikacijos įstaigų veiklą sovietmečiu, kuri buvo glaudžiai susijusi su administraciniais teritoriniais pokyčiais ir valdymo sistema.
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai
Dabartis ir ateitis
Šiandien buvę Tyzenhauzų rūmai, o vėliau gimdymo namai, yra svarbus istorinis ir architektūrinis paminklas. Jo ateitis priklausys nuo sprendimų, kurie bus priimti siekiant išsaugoti šį kultūros paveldo objektą ateities kartoms. Galimos įvairios panaudojimo galimybės, atsižvelgiant į pastato istoriją ir architektūrines ypatybes.
Kiti dvarai ir istorinės vietos Lietuvoje
Lietuva garsėja savo dvarų gausa, kurių kiekvienas turi savitą istoriją ir architektūrą. Štai keletas kitų įdomių dvarų ir istorinių vietų, kurias verta aplankyti:
- Ilzenbergo dvaras: Įkurtas 1515 m., atkurtas, ūkininkaujantis harmonijoje su gamta, dvaras. Jame rasite prabangius vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus su istoriniais XVIII a. interjerais, unikalų šiuolaikinių skulptūrų parką.
- Burbiškio dvaras: Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. Dvarą supa peizažinio tipo parkas su 15 salų ir daugybe pusiasalių, sąsiaurių, kuriuos jungia 20 tiltelių.
- Pakruojo dvaras: Laikomas didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba su daugiau nei 48 ha plote esančiais 34 statiniais. Dvaro ansamblis pradėtas kurti XVIII a. pabaigoje. Šiandien dvare - Gyvasis istorijos muziejus, kuriame atgaivintas XIX a. gyvenimas.
- Biržų pilis: Pirmoji pilis buvo pastatyta XVI a. ir XVI-XVII a. buvo viena svarbiausių bastioninių pilių LDK. Šalia pilies tyvuliuoja Širvėnos ežeras - seniausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys, suformuotas 1575 m.
- Švėkšnos dvaras: Dvaro sodyba istoriniuose šaltiniuose minima jau nuo 1596 m. Dvaro bruožus įgijo XIX a. viduryje, kai jame šeimininkavo rusų grafai Naryškinai, atvežę angliškos architektūros idėjų.
- Žagarės dvaras: XVI a. įgijo XIX a. viduryje, kai jame šeimininkavo rusų grafai Naryškinai, atvežę angliškos architektūros idėjų.
- Baisogalos dvaras: Nuo 1830 m. dvaras tapo Napoleono armijos pulkininko Juozapo Komaro nuosavybe. Įspūdingas objektas - centriniai dvaro rūmai - baigti statyti tik XX a. pradžioje.
- Kelmės dvaras: Tai retas Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvaras, įkurtas XV a. Daugiau nei 300 metų jį valdė lenkų kilmės bajorai Gruževskiai.
- Užutrakio dvaras: Dvaras žinomas nuo XV a., tačiau suklestėjo XVIII a., kai jį įsigijo bajorai Nagurskiai.
- Adomynės dvaras: Iš keletą dešimtmečių dvarą valdžiusios bajorų Žurauskių giminės žemę su pastatais 1880 m. nupirko eigulys Adomas Vilėniškis.
- Salų dvaras: Dabartinius klasicistinio stiliaus rūmus pastatė kartu su Bona Sforca į Lietuvą iš Italijos atvykę grafai Morikoniai.
- Akmenėlių dvaras: Iš lauko akmenų prieš du šimtmečius pastatytas dvarelis su tvartu, svirnu, klojimu bei įspūdingu parku buvo Pakruojyje šeimininkavusių baronų fon der Ropų nuosavybė.
- Pakėvio dvaras: Rūmai, svirnas, ūkinis sandėlis ir arklidė buvo pastatyti apie 1900 m. Dabartiniai dvaro savininkai pastatus rekonstravo ir atvėrė lankymui bei renginiams.
- Kuršėnų dvaras: Dvaro istorija siekia dar Žygimanto Augusto laikus. Nuo 1631 m. priklausė Gruževskių giminei. Jie XIX a. antroje pusėje buvo kone turtingiausi Žemaitijos dvarininkai.
- Jakiškių dvaras: Dvaras yra privatus, tačiau norintiems savininkė Meilė Zaleckienė aprodo teritoriją, papasakoja aristokratiškos istorijos nuotrupas apie XIX a. dvariško gyvenimo Jakiškiuose fragmentai yra užfiksuoti senosiose nuotraukose, kurias dabartinei dvaro valdytojai perdavė baronų Koškulių palikuonys.
- Paberžės dvaras: Dvare veikė sukilėlių štabas ir ginklų slėptuvė. Paberžės dvare įkurtas 1863 m. sukilimo muziejus - vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje.
- Dautarų dvaras: Iki šiol čia išlikusi mūrinė geležinkelio stotelė. Sovietų okupacijos metu dvaras buvo nacionalizuotas, jame įkurta mokykla.
- Žeimių dvaras: Vėlyvojo klasicizmo laikotarpiu susiformavusių ansamblių. Nuo XVIII a. rūmus, suteikdami jiems dabartinę išvaizdą.
- Barborlaukio dvaras: Pasakojama, kad prezidentas Antanas Smetona mėgdavęs čia užsukti ir švęsti savo vardo dieną.
Šie dvarai ir istorinės vietos atspindi Lietuvos istoriją, kultūrą ir architektūrą. Kiekvienas iš jų turi savitą istoriją ir vertę, kurią svarbu išsaugoti ateities kartoms.
tags: #tyzenhausu #gimdymo #namai #karjera