Trijų Karalių šventė - sausio 6 d. minima tradicinė šventė, simbolizuojanti kalėdinio laikotarpio pabaigą. Ši diena, turinti gilias istorines ir kultūrines šaknis, Lietuvoje švenčiama įvairiais būdais, ypač akcentuojant vaikų dalyvavimą.
Trijų Karalių Šventės Istorija ir Prasmė
Sausio 6-oji tradiciniame kalendoriuje yra Trijų Karalių šventė. Bažnyčios liturginiame apeigyne ji vadinama Viešpaties Apsireiškimu. Kartu šia diena baigiasi didžioji saulės sugrįžimo šventė. Truko ji lygiai dvylika dienų, o šviesaus paros laiko prisidėjo 16 minučių. Kaime sakydavo, kad diena pailgėjusi per gaidžio žingsnį. Teigiama, kad Betliejuje gimusio kūdikėlio Jėzaus pasveikinti ėję trys bibliniai vyrai iš tiesų buvo ne karaliai, o trys Rytų išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Danguje suspindus ryškiai žvaigždei, išminčiai pagal pranašų liudijimus žinojo, kad tai turi sutapti su pasaulio Atpirkėjo atėjimu į Žemę. Taigi jie keliavo pasveikinti Betliejuje gimusio kūdikėlio Jėzaus. Su savimi keliautojai nešėsi karališkų dovanų - aukso, smilkalų ir miros.
Europoje Trijų Karalių šventė žinoma nuo XII a., kai iš Milano į Kiolną buvo perkeltos trijų legendinių išminčių relikvijos ir joms pagerbti pastatyta garsioji katedra. Lietuvoje liaudiškieji Trijų Karalių papročiai nėra sudėtingi.
Trijų Karalių Tradicijos Lietuvoje
Lietuvoje liaudiškieji Trijų Karalių papročiai nėra sudėtingi. Po kaimą vaikščiodavo trys jauni vyrai, užsidėję blizgučiais papuoštas karūnas, prisiklijavę linų pluošto ar avikailio barzdas. Vienas jų būtinai „juodaodis“- suodinais skruostais. Karalius veda Angelas, nešantis rankoje Betliejaus žvaigždę. Karaliai, aplankę kiekvieną sodybą, šventinta kreida užrašo ant durų staktos tris kryželius ir savo vardų raides +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Iš tiesų tos raidės viduramžiais reikšdavo lotyniškos frazės „Telaimina Kristus šią buveinę“ pirmąsias raides. Paženklinti namo angas - labai sena tradicija. Anksčiau tai darydavo pats namų šeimininkas saulei leidžiantis. Sakydavo, „krikštus deda“, kad piktosios dvasios vidun neįsismelktų. Ne tik ant durų, bet ir virš langų, taip pat tvarto staktų, ant aruodų ir skrynių.
Kiekvienam karaliui skirtas kryželis prieš jo vardą, reiškia išminčiaus šventumą. Tikima, kad užrašius šias raides apsaugoma nuo piktųjų dvasių.
Taip pat skaitykite: Psichologinės įžvalgos „Trys paršiukai“
Minėtinos ir skirtingos Trijų Karalių vaikštynių regioninės tradicijos. Žemaičių Karaliai karūnas nusipindavo iš šiaudų, dar pasipuošdavo perpetinėmis juostomis, rankose turėdavo krivūles. Žvaigždę su skambučiais nešdavo baltai pasirėdęs vaikutis. Užėję į trobą, persirengėliai pagieda šventas giesmes, o toliau, jei šeimininkai neskuba vaišinti, užtraukia ir kokią talalinę. Aukštaičių Karaliai vilkėdavo kailiniais: vieno ilgų ilgiausi, antro - puskailiniai, trečio - išvirkšti. Per juosmenį ir pečius ryšėdavo margas juostas, o kartoninės karūnos būdavo išrašytos kryželiais. Angeliuko žvaigždė būdavusi su įtaisyta žvakele. Kai kuriose vietovėse susidarydavo visas persirengėlių pulkas: Tris Karalius lydėdavo kareiviai, visų priekyje eidavo Pranašas, o gale - velniukas. Suvalkijoje Trys Karaliai dažniausiai keliaudavo per sodybas raiti. Savo vardų raides rašydavo ir ant ėdžių bei rakandų, iš kurių šeriami gyvuliai. Šeimininkas Karalius šio bei to paklausinėdavo, laukdamas protingo ir sąmojingo atsakymo. Tik tada apdovanodavo paviržiu tolimesnei kelionei. Vilnijos krašte su Trimis Karaliais eidavusi ir Karalienė. Jų palydovais būdavę Dievo Motina, Šv. Juozapas, Giltinė, velniukas. Dar prisidėdavęs ir Krivių Krivaitis. Jis būdavo pasirėdęs tautiniais drabužiais, su žynio krivūle rankoje, sakydavęs patriotines prakalbas. Persirengėliai iš artimesnių gyvenviečių atvažiuodavę ir į Vilnių, užeidavę į įstaigas, restoranus bei kavines. Pralinksminti, pasveikinti giesmėmis bei oracijomis: „Kiek lapų barsto miškai, tiek laikrodis muša laiko.
Trijų Karalių Šventė Darželiuose ir Mokyklose
Ši šventė ypač populiari tarp vaikų, todėl darželiuose ir mokyklose rengiami įvairūs vaidinimai ir pasirodymai. Priešmokyklinės "Boružiukų" grupės vaikai persirengę Trimis Karaliais ir kelrode žvaigžde kartu su auklėtoja Raimonda Kazlauskiene ir meninio ugdymo pedagoge Oksana Valodkiene aplankė l-d grupes, administraciją ir virtuvę. Visiems linkėjo gerų, gražių, prasmingų metų. Ant durų staktos pašventinta kreida parašė pirmąsias Trijų karalių vardų raides: +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Vėliau "Boružiukų" grupės vaikučiai salėje atliko vaidinimą "Trys Karaliai". Po vaidinimo vaikučiai su daina atsisveikino su eglute. Visi linksmai nusiteikę sugrįžo į grupes, kur kartu su auklėtojomis nupuoš savo grupių eglutes, bei su jomis atsisveikins.
Trijų Karalių personažų pasirodymas - įdomi, graži ir jau tapusi tradicine šventė. Auklėtojos, persirengusios Trijų karalių drabužiais, pasveikino visus susirinkusius ir trumpai papasakojo Trijų karalių istoriją: apie tai, kaip karaliai sekė žvaigždę danguje, kas jiem trukdė, kokių dovanų jie dovanojo kūdikėliui. Vaikai susidomėję stebėjo rodomas skaidres, klausė dovanų rekšmių paaiškinimus.
Trijų Karalių Scenarijus Vaikams
Svarbu supažindinti vaikus su Trijų Karalių šventės prasme, naudojant įvairias priemones, tokias kaip vaidinimai, dainos ir žaidimai. Austėja su mama ir broliu paruošė nuostabų spektakliuką apie Tris Karalius. Morta pakomentavo, kad labai gražus spektaklis, o Vilhelmas pagyrė piešinius… Iš tiesų istorija buvo trumputė, graži ir labai gražiai pateikta.
Federico García Lorca ir Lėlių Teatras
Įdomu pažymėti, kad garsusis ispanų poetas Federico García Lorca taip pat buvo susijęs su Trijų Karalių šventės minėjimu vaikams. F. G. Lorca ruošė lėlių teatro spektaklius Trijų Karalių išvakarėse. 1923 m. sausio 6 d. išvakarėse F. G. Lorca parengė pačią geriausią dovaną savo dvylikos metų sesutei Isabel ir kitiems Granados vaikams, kaimynams, draugams - lėlių teatro spektaklį su kompozitoriaus M. de Fallos muzika. Pats rašytojas buvo pjesės autorius, meno vadovas ir lėlininkas.
Taip pat skaitykite: Kaip švenčiama Trijų Karalių šventė
Trijų Karalių Pyragas
Viena iš smagių Trijų Karalių tradicijų - kepti specialų pyragą, kuriame būna paslėptas prizas. Kas tą prizą randa - gali užsidėti karūną. Vilhelmas - vos pasiėmus iš mokyklos - tuoj puolė girtis, kad mokykloje valgė Trijų Karalių pyragą.
Šventės Pabaiga ir Eglučių Palydos
Trijų Karalių dieną dažniausiai užgesinamos Kalėdų eglės miestų aikštėse, nupuošiamos šventinės eglutės namuose ir įstaigose. Vilniuje tradicine tapusi teatralizuota Trijų Karalių eisena, lydima didelėmis lėlėmis persirengusių aktorių - piemenų, gyvulėlių, angelų, prie jų prisijungusių miestiečių, keliaus į Katedros aikštę. Vėliau prasidės šventė visai šeimai „Lik sveika, Kalėdų eglute“.
Taip pat skaitykite: Eksperimentiniai obuolių pyragai
tags: #trys #karaliai #scenarijus #vaikams