Vaikų auginimo patarimai: kaip užauginti laimingą ir sėkmingą vaiką

Vaikų auginimas - vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria poros. Šiame procese natūraliai kyla nuovargis, nesutarimai dėl auklėjimo metodų ir laiko trūkumas vienas kitam. Tačiau kartu auginti vaikus ir išlaikyti tvirtus santykius tikrai įmanoma. Svarbiausia - atvirumas, pagarba ir sąmoningas dėmesys vienas kitam. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius vaikų auginimo aspektus, nuo darnaus smegenų vystymo iki tvaraus požiūrio į kūdikio auginimą, pateiksime praktinių patarimų ir strategijų, padėsiančių jums šiame nuostabiame, bet kartais ir sudėtingame kelyje.

Santykių išsaugojimas auginant vaikus

Augindami vaikus, nepamirškite ir vienas kito. Štai keletas patarimų, kaip išlaikyti tvirtus santykius su partneriu:

  • Pasidalinkite atsakomybėmis. Palaikykite vienas kitą.
  • Susitarkite dėl pagrindų. Priimkite partnerio požiūrį.
  • Planuokite laiką dviese. Priminkite vienas kitam, kad esate partneriai, o ne tik tėvai.
  • Nekaltinkite. Raskite laiko pokalbiui.
  • Pasidalykite savo jausmais. Kalbėkite apie tai, kas jus džiugina ar neramina. Klausykitės be teisimo.
  • Skirkite laiko sau. Palaikykite partnerį.
  • Pastebėkite partnerio pastangas. Būkite dėkingi už kartu kuriamą šeimą.
  • Ieškokite palaikymo šeimoje ar drauguose. Konsultuokitės su specialistais.

Traumų prevencija ir adekvatus auklėjimas

Kad auklė galėtų prižiūrėti ir auklėti mūsų vaikus darželyje, ji mokosi 2 metus. Kiek laiko mes mokėmės auklėti vaikus? Greičiausiai nesimokėme, o auklėjame vaikus taip, kaip tėvai auklėjo mus. Deja, mūsų tėvai tikrai nesimokė auklėti vaikų ir jų auklėjimo pavyzdys greičiausiai nėra tinkamas. Taigi, mes auklėjame vaikus neturėdami specialaus pasirengimo, todėl, patys to nenorėdami, galime traumuoti vaikus.

Vaikai, patyrę psichologines, emocines ar fizines traumas, pradeda elgtis neadekvačiai. Tada mes kreipiamės į vaikų psichologus, kad šie „sutaisytų“ mūsų vaiką. Tačiau kiek nori „taisyk“ tą vaiką, jei mes ir toliau elgsimės, kaip elgėmės, t.y. traumuosime.

Lietuva pagal tam tikrus rodiklius yra vienoje iš pirmųjų vietų Europoje:

Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi

  • Patiria daugiausia patyčių iš 42 tyrime dalyvavusių šalių (PSO).
  • Linkę nusikalsti - Nusikaltimai ES 100 tūkst.
  • Linkę žudytis - Vyrų savižudybių dažnis (100 tūkst. gyventojų) 3 kartus viršija ES vidurkį ir esame Nr. 1 (2010). Lietuvos savižudybių rodikliai jau du dešimtmečius yra aukščiausi pasaulyje. Savižudybių priežasčių yra daug, tačiau viena svarbiausių - psichosocialinė, t.y. vaikų ir jaunuolių nepasirengimas įveikti gyvenimo iššūkius (D. Gailienė).
  • Dažniausiai žudo kitus žmones - Nužudymų dažnis (100 tūkst. gyventojų) 5 kartus viršija ES vidurkį ir esame Nr.
  • Sėdi kalėjime - Kalinių dalis (100 tūkst. gyventojų) 2,5 kartus viršija ES-27 vidurkį ir esame Nr.
  • Išgeria daugiausia alkoholio - pagal alkoholio suvartojimas pasaulyje esame Nr.
  • Skiriasi - Skyrybų skaičius ES 100 tūkst.

Kur užauga žmogžudžiai, savižudžiai, dori piliečiai? Kas juos tokiu užaugina? Koks užaugs Jūsų vaikas? Sutuoktiniai (tėvai) nepakankamai suvokia kaip stipriai įtakoja savo vaiką, deramai neįvertina vaikų ugdymo svarbos, neturi reikiamų žinių ir gebėjimų, kurie pas juos yra skirtingi (ir dažnu atveju - neteisingi), nemoka suderinti tų skirtumų bei neskiria pakankamai laiko vaikams. Kaip sukurti artimą ryšį su vaikais, todėl negali vaikui suteikti reikiamos jam paramos ir saugumo.

Svarbu suvokti, kokias asmenines savybes ir kaip jas suformuoti vaikui. Nors visi tėvai nori, kad vaikai būtų sėkmingi, tačiau jie dar nepakankamai suvokia, kaip vaike suformuoti aktyvaus žmogaus savybes. Tikslingai neformuojant aktyvaus žmogaus savybių labai tikėtina, jog vaikas taps pasyviu, laukiančiu, kol kas nors už jį išspręs jo problemas.

Taip pat svarbu suprasti, kokias vertybes ir kaip jas įskiepyti vaikui, kokias teigiamas nuostatas ir kaip jas suformuoti vaikui. Daugelis tėvų patys turi neigiamas nuostatas (įsitikinimus), todėl ir patys kenčia nuo prastų santykių šeimoje ar finansinio nepritekliaus. Tėvai neįvertina nuostatų įtakos vaiko sprendimams, todėl neskiria specialaus dėmesio suformuoti teigiamas vaiko nuostatas. Ypatingai vaiko likimą gali paveikti jo neigiamos nuostatos į pinigus, turtą, turtuolius, darbą, priešingą lytį ar gyvenimą.

Svarbu pastebėti ir išlavinti vaiko talentą. Sakoma, „Jei pasirinksi paklausią profesiją turėsi pinigų ir būsi nepatenkintas. Jei pasirinksi mėgstamą profesiją būsi patenkintas, bet neturėsi pinigų“. Tačiau geriausia, kai mėgstama profesija yra paklausi.

Tėvai nujaučia, tačiau nežino konkrečiai, ką turėtų mokėti (gebėti) jų vaikas. Nežinodami, kokius gebėjimus vaikui turi išlavinti, jie jų tikslingai neugdo.

Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą

Santykių pertvarkymas gimus vaikui

Gimus vaikui kardinaliai pasikeičia sutuoktinių, tapusių tėvais, dėmesio centras. Jei pradžioje jų dėmesys buvo vienas į kitą, tai gimus vaikui žmonos (motinos) visas dėmesys nukrypsta į vaiką. Vyras (tėvas) lieka be dėmesio jam (arba su labai mažu dėmesiu). Dėl to Vyras (tėvas) būna nepatenkintas, irzlus, priekabus, konfliktuojantis. Toks Vyro santykis į Žmoną ją paveikia neigiamai ir ji pati tampa nepatenkinta, irzli, priekabi, konfliktuojanti.

Kiekvienas iš sutuoktinių (tėvų) turi skirtingą įsivaizdavimą, koks turi būti vaikas užaugęs. Dažniausiai tas įsivaizdavimas yra paimtas iš savo šeimos ir beveik visais atvejais jis yra ne visiškai teisingas. Nemokėjimas spręsti tarpusavio konfliktų dėl to, koks vaikas turi būti užaugęs, dėl to, kaip auklėti vaiką, veda į sutuoktinių (tėvų) tarpusavio santykių blogėjimą.

Jei abu tėvai laikosi Paklusimo modelio šeimoje, pagal kurį tris namo kampus turi laikyti žmona, o vieną - vyras, tai geri jų tarpusavio santykiai yra pasmerkti žlugti. Paklusimo modelis tiko prieš šimtą ir daugiau metų, kai žmona gimdė ir augino 10-12 vaikų ir neturėjo jokių galimybių gauti išsilavinimą bei turėti laiko uždirbti pajamas. Visas žmonos (motinos) laikas buvo skiriamas vaikų auginimui, namų priežiūrai. Šiais laikais šeimos augina vidutiniškai 1,2 vaiko, o žmona (motina) turi išsilavinimą bei laiko profesinei veiklai. Kitaip sakant žmona (motina) laiko jau 3,5 namo kampo, o vyrui (tėvui) lieka tik 0,5 🙂 Toks pareigų pasidalijimas kenkia visiems trims: motinai, tėvui ir vaikui. Dėl pervargimo motina tampa nepatenkinta, irzli, priekaištaujanti, konfliktiška.

Vaiko ugdymas yra ypatingas tuo, kad jo negalima pakartoti. Padarei klaidą ir vaikas patyrė traumą. Negalime Laiko sugražinti atgal ir pakartoti situaciją. Kiekvienas pokalbis su vaiku, kiekviena bausmė jam, kiekvienas užrėkimas ar jo ignoravimas daro poveikį vaikui.

Tvarus kūdikio auginimas: džiaugsmingas ir paprastas būdas

Ar gali tvarus kūdikio auginimas būti džiaugsmingas ir paprastas? Ar žinojote, kad 95% kūdikius auginančių tėvų naudoja vienkartines sauskelnes, o jų per pirmuosius vaiko gyvenimo metus prireikia net iki 6000 vienetų?

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas

Paklausta, ką svarbiausio tėvai turėtų žinoti šia tema, Asta sako, kad svarbiausia žinia yra ta, kad misija auginti zero waste vaikus - tikrai įmanoma. Ir tai tikrai nėra nei brangu, nei sudėtinga. Nebūtina pradėti dairytis vien brangių ekologiškų prekių ar madingų zero waste produktų - tikroji tvarumo esmė yra principas: sumažink vartojimą, panaudok daiktus daug kartų, perdirbk (angl. reduce, reuse, recycle).

Pirmiausia pašnekovė rekomenduoja pagalvoti, ar tikrai jums ir jūsų vaikams reikalingi visi jums siūlomi daiktai ir ar tikrai jų reikia visų iš karto. Ji ragina nebijoti rinktis jau naudotus daiktus, ypač jei jų kokybė, saugumas ir pagrindinės funkcijos nenukentėjusios, o nebereikalingus daiktus perleisti tiems, kuriems jie dar galėtų praversti arba tiesiog atiduoti perdirbti.

Asta, su vyru auginanti tris dukras - 12, 10 ir 5 metų, sako ekologija pradėjusi domėtis, kai laukėsi pirmagimės. „Tuo metu tai apskritai buvo gana nauja - ekologiškų prekių buvo galima įsigyti tik mažose krautuvėlėse kur nors Senamiestyje. Natūralu, kad laukiantis kūdikio iškilo įvairių klausimų, pavyzdžiui, dėl sauskelnių. Jau buvau mačiusi, kad yra modernių užsegamų medvilninių, kelnytes primenančių vystyklų, tačiau jie atrodė labai brangūs. Taip pat nerimavau, kad gal bus per sunku. Bet, laimei, sutikau mamų, kurios papasakojo ir parodė, kad viskas kur kas paprasčiau. Kaip ir visiems jauniems tėvams, jiedviem galva sukosi nuo bandymo suprasti, kiek ir ko reikia naujagimiui. Daiktų sąrašas išėjo ilgas, o suma jiems įsigyti susidarė tikrai apvali, tad dėl kiekvieno daikto pora tiesiog pradėjo kelti klausimus: ar jo tikrai reikia, ar būtinai reikia naujo, ar tikrai daiktų reikia tiek daug ir ar tikrai reikia dabar? Kai į juos atsakė, sąrašas iškart sutrumpėjo net keletą kartų! „Idealios būklės naudotą komodą, kuri sykiu buvo vystymo stalas, susiradau per skelbimus. Naują medžiaginę nešynę įsigijau iš draugės, kuriai ji „neprilipo“, vystyklų pasiuvo kita bičiulė, visą kalną dėvėtų drabužėlių naujagimiui gavau iš sesers, automobilinę kėdutę atidavė bendradarbis. Kūdikių daiktai dažniausi būna naudoti labai trumpą laiką - kai pamatai, kokios jie puikios būklės ir kad juos gali gauti nemokamai arba pusvelčiui, ranka nebekyla pirkti naujų.

Paklausta apie iššūkius, kurie kilo tvariai auginant vaikus, moteris prisipažįsta: „Mano galva, didžiausias iššūkis tėvams, nusprendusiems vaiką auginti ekologiškai, - aplinkinių spaudimas. Jei mudu su vyru prasitardavome, kad auginsime kūdikį naudodami medžiaginius vystyklus, sulaukdavome gąsdinimų, kad bus per sunku. Juokingiausia, kad protindavo net ir neturintieji savo vaikų. Gimus pirmagimei, visų artimųjų paprašėme nepirkti jokių žaislų. Tačiau vis tiek kiekvienas atnešė po barškutį. Su vyru juokais svarstėme - įdomu, kokį kiekį žaislų būtume gavę, jei nebūtume prašę jų nepirkti? Močiutėms ir seneliams atrodė nedovanotina, kad vaikas neturės „padoraus“ vežimėlio, todėl jam įsigyti padovanojo pinigų, beliko išsirinkti norimą. Įsigijome naują, didelį, patvarų, klasikinio stiliaus.

Tėvams, dar tik laukiantiems vaikelio atėjimo į šį pasaulį, Asta pataria įjungti kritinį mąstymą ir gerai apsvarstyti, ko reikia būtent jūsų šeimai, ir kviečia nepasiduoti madai, nepulti į kraštutinumus ir likti ištikimiems savo vertybėms. Ji teigia, kad svarbiausias tėvų darbas pirmomis dienomis, savaitėmis, mėnesiais - susipažinti su vaikeliu, užmegzti su juo ryšį. „Visos priemonės ir daiktai turi jums padėti, o ne trukdyti ir kelti nereikalingą įtampą“, - sako pašnekovė. - Tarkime, jeigu jaučiate, kad vystyklų skalbimas jus erzina ir nebeturite kantrybės vaikams, gal verta apsvarstyti, kad gera nuotaika namuose yra svarbiau nei siekis gyventi tvariai. Ir, priešingai, jei įsigijote naują vežimėlį, mobiliąją auklę ar kitos technikos tik dėl to, kad „visi pažįstami tai perka“, turbūt irgi kankinsitės - konkrečiai jums nepasiteisinę daiktai tik užims vietą ir privers jaustis kaltus, kad išleidote tiek pinigų, o nesinaudojate“.

Taip pat nereikėtų tikėtis, kad daiktų gausa savaime išgelbės nuo tėvystės rūpesčių. „Smagu, jeigu ekologiški pasirinkimai suteikia džiaugsmo ir padeda labiau pasitikėti savimi kaip tėvais. Bet tai neturėtų tapti varžybomis ar mėginimu kažką įrodyti aplinkiniams“, - sako pašnekovė. - Šeimoje nuo pat pradžių stengėmės visko pirkti kuo mažiau. Mums patiko mintis, kad neverta apsikrauti daiktais ir kad be daug ko galime kuo puikiausiai išsiversti. Visgi pastebėjau, kad su kiekvienu vaiku keičiasi situacija ir tuo pačiu požiūris. Tarkime, augindami vyresnėles, neturėjome maitinimo kėdutės - jos valgė sėdėdamos mums ant kelių. Ir mums tai puikiausiai tiko. Tačiau, kai atsirado mažiausioji, maitinimo kėdutę įsigijau - reikėjo laisvų rankų, kad galėčiau maisto įdėti ir sesėms.

„Prieš 8 metus buvo daugkartinių sauskelnių bumas, bet kartu informacijos buvo ne tiek ir daug. Susiradusi iškarpų, sauskelnes bei vystyklus iš senų kilpinių rankšluosčių bei flanelės atraižų siuvausi pati. Pirmas akstinas auginti vaikus tokiu būdu Agnei buvo aplinkosauginis. O kadangi sauskelnes siuvosi pati, netruko pajusti, kad tai puikus būdas sutaupyti pinigų. „Jeigu nori, ieškai, kaip viską padaryti, o jeigu nenori, ieškai priežasčių to nedaryti, - sako ji. Aš nebuvau radikali. Jeigu žiemą, kai lauke būdavo -10, eidavome pasivaikščioti ir žinodavau, kad vaikas užmigs, nedėdavau jam daugkartinių sauskelnių. Lygiai taip pat elgdavausi, kai turėdavome kur nors keliauti ir žinodavau, kad daugkartines sauskelnes pakeisti bus nepatogu. Nereikia pernelyg apsisunkinti, bet tuo pačiu ir kankini savęs mintimis, kad nusižengėme savo principams.

Paklausta, iš ko daugiausiai sulaukusi palaikymo, moteris sako, kad tuo metu labai aktyvus buvęs „Prieraišiosios tėvystės centras", kuriame ji lankė kursus apie vystyklus bei nešiokles kūdikiams, bendravo su bendraminčiais. Aktyviai veikė ir tėvų forumas, kuriame ji visada galėjo sulaukti pagalbos ir gauti patarimų.

Štai keletas patarimų, kaip auginti vaiką tvariai:

  1. Naudokite daugkartinius vystyklus. Skaičiuojama, kad vienas kūdikis sunaudoja maždaug 6000-7000 vienetų vienkartinių sauskelnių. Joms visiškai suirti gali prireikti net 500 metų.
  2. Medžiaginiai pašluostukai. Jūs puikiausiai galite išsiversti be vienkartinių drėgnų servetėlių ar vienkartinių sugeriančių paklotų. Kūdikio užpakaliukui nuvalyti ar nusausinti galite rinktis nedidelius švelnaus audinio rankšluostukus. Įsigykite porą neperšlampamų, daugkartinių paklotų.
  3. Natūrali kosmetika. Ji nebūtinai brangiai kainuoja!
  4. Jei tik įmanoma, žindykite. Žindymas krūtimi nieko nekainuoja ir nesukuria jokių atliekų. Jei jaudinatės, ar pavyks, verta investuoti į kursus ar asmeninę konsultaciją su sertifikuota žindymo specialiste.
  5. Naudoti daiktai puikiai tinka! Baldai, vežimėlis, drabužiai - daug ką galima įsigyti iš antrų rankų.
  6. Atidžiai rinkitės žaislus. Pigaus plastiko žaislai gali turėti didesnį kiekį pavojingų ir nuodingų medžiagų - ftalatų, todėl verta ieškoti pagamintų iš natūralių medžiagų arba bent jau rinktis patikimus gamintojus, kuriems rūpi saugumas. Kai kurie ugdymo specialistai įsitikinę, kad per daug ryškūs ir specifikuoti žaislai skurdina vaikų vaizduotę.

Smalsumo skatinimas

Vaikas nuo pat mažens yra smalsus. Jau nuo kelių mėnesių jis stebi aplinką, daiktus, jų formas, spalvas, bando siekti ir paliesti kas yra šalia jo. Daugeliui žinomos situacijos, kaip virtuvės spintelėje skaičiuojami puodai, šaukštai, noras atidaryti stalčius, kuriuose yra sudėti daiktai. Augantis vaikas dar labiau smalsauja ir nori pažinti supantį pasaulį, suvokti skleidžiamus garsus, daiktus. Smalsumas - instinktyvus dalykas, nes vaikai nuo pačių pirmųjų savo gyvenimo dienų viską liečia, ragauja, kitaip tariant tiria savo aplinką. Taip vystosi jų kognityviniai gebėjimai, atmintis, motorika. Taigi, nesmalsių vaikų - nebūna.

Dažnai vaikas smalsumo vedamas nori pažiūrėti, kas gi yra žaislo viduje, iš ko sudarytas. Žaislą išardo, ardydamas sulaužo. O jeigu tai dar ką tik nupirktas žaislas? Ką mes suaugę tuomet sakome - ir vėl tu sulaužei žaislą, aš tau daugiau nepirksiu, nes tu laužai. Ar taip skatiname vaiko smalsumą? Tikrai ne. Ar vaikas tai padarė blogų minčių ar emocijų vedamas? Matyt, kad ne. Jis paprasčiausiai smalsauja.

Augant vaikui atsiranda poreikis klausti kas, kaip, kodėl? Vaikai - kodėlčiukai, kurie nuolat klausinėja tėvų ir aplinkinių įvairiausių dalykų. Mes suaugę privalome vaikams atsakyti į iškilusius klausimus. Dažnai neturėdami laiko pilniems atsakymams, paprašome netrukdyti, vėliau paklausti. Taip neskatiname smalsumo, o jį žlugdome. Smalsumą labai lengva nuslopinti, pakanka kelis kartus ignoruoti vaiko klausimus ar pažadėti į juos atsakyti vėliau. Vaikui vėliau šis klausimas jau gali visai ir neberūpėti.

Smalsumo skatinimui labai svarbi yra aplinka, nes norime, kad vaikas augtų visapusiška asmenybe: tiek fiziškai stipria, gebančia atpažinti ir valdyti savo jausmus bei emocijas, socialia ir intelektualia. Todėl aplinkoje turi būti ir atitinkamų priemonių. Jeigu vaikas visada būna tame pačiame kambaryje ir jis neskatinamas tenkinti savo smalsumo, nereikia tikėtis, kad ateityje bus smalsus. Suaugusiųjų pareiga - parodyti vaikui kuo įvairesnių veiklų, ir jis tikrai supras, kas jam šiuo metu įdomiausia. Kuo labiau vaikas pažins supantį pasaulį, tuo daugiau jam kils klausimų.

Ne tik vaikai turi klausinėti suaugusiųjų. Bet ir suaugę klausti vaiko įvairių dalykų. Tinkamai atsakant į vaiko klausimus, modeliuojant įvairias situacijas, galima ne tik skatinti vaiką smalsauti, bet ir ugdyti vaiko mąstymo gebėjimus bei kūrybiškumą. Reikėtų vengti klausimų, į kuriuos vaikai atsakytų taip arba ne. Tokie klausimai neskatina vaikus samprotauti, ieškoti atsakymų.

Nepamirškite, kad vaikai kopijuoja ir imituoja suaugusiuosius. Neretai vaikai, žaisdami vaidmenų žaidimus, jie pasirenka tėvų profesijas, atkartoja jų laisvalaikį. Tad ir polinkį viskuo domėtis vaikai perima iš tėvų. Jei tėvai po darbo kiekvieną vakarą atlieka tą pačią veiklą, pvz. žiūri televizorių tai ir vaikui formuojasi supratimas, kad normalu nuolat užsiimti ta pačia veikla ir neieškoti iššūkių. Mes suaugę sugebame nuslopinti vaiko smalsumą.

tags: #kaip #auginti #vaika