Įvadas
Vaikų globos namai - institucijos, kuriose auga ir ugdomi tėvų globos netekę vaikai. Pagrindinis vaiko globos tikslas - užtikrinti jam saugią aplinką, kurioje jis galėtų tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Lietuvoje veikia tiek valstybinės, tiek privačios vaikų globos institucijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime vaikų globos namų istoriją Lietuvoje, dabartinę situaciją ir vykdomas reformas, siekiant sumažinti institucinę globą ir užtikrinti vaikams galimybę augti šeimose.
Pirmieji Vaikų Globos Institucijų Žingsniai Lietuvoje
Pirmosios vaikų globos institucijos Europoje pradėjo kurtis dar XVII-XVIII amžiuje. Lietuvoje iniciatyva rūpintis našlaičiais ir pamestinukais kilo XVIII amžiaus pabaigoje.
XVIII Amžius: Pradininkai ir Pirmosios Prieglaudos
Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė 1786 m. įkūrė pirmąją kūdikių prieglaudą. 1791 m. jos iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vienuolės prižiūrėjo apie 400 vaikų. Šios įstaigos tapo svarbiu žingsniu rūpinantis beglobiais vaikais.
XIX Amžius: Plėtra ir Labdaros Draugijų Įsijungimas
XIX amžiuje vaikų globos iniciatyvos plėtėsi. 1848 m. Kaune įsteigtas lopšelis pamestinukams, vėliau pertvarkytas į nuolatinę vaikų prieglaudą. 1864 m. ten pat įkurti kūdikių auklėjimo namai, kuriuose gyveno apie 40 pamestinukų. 1890 m. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kituose miestuose labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.
Pirmasis Pasaulinis Karas: Iššūkiai ir Pagalba
Pirmojo pasaulinio karo metu Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. Tai buvo atsakas į didžiulį našlaičių skaičiaus augimą dėl karo.
Taip pat skaitykite: Trakų rajono bibliotekos paslaugos vaikams
1918-1940 m.: Bažnytinės Organizacijos ir Patronavimas
1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų, tokių kaip Vaikelio Jėzaus draugija ir Šv. Vincento Pauliečio draugija. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda „Lopšelis“, kurioje buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus. Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti - už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.
Sovietinis Laikotarpis: Nacionalizacija ir Pertvarkymai
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. Lietuvoje veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus.
Dabartinė Situacija ir Deinstitucionalizacijos Procesas
Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai buvo pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. Tačiau 2015 m. Lietuvoje pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę ir didinti bendruomenines bei šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas. Šios reformos tikslas - užtikrinti, kad vaikai nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2016-2018 m. bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėjo. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis (64 %) tėvų globos netekusių vaikų buvo globojami šeimose, 5 % - šeimynose, o 30 % - globos įstaigose.
2018 pabaigoje (kaip ir 2017 pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).
Taip pat skaitykite: Darželio istorija
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai: Alternatyva Institucinei Globai
Viena iš deinstitucionalizacijos strategijų - bendruomeninių vaikų globos namų steigimas. Tai mažesnės, šeimos tipo įstaigos, kuriose gyvena nedidelis skaičius vaikų (dažniausiai iki 8).
Reikalavimai Bendruomeniniams Vaikų Globos Namams
Utenos rajono savivaldybė, siekdama sukurti vaikams kuo artimesnę namų aplinką, vadovaujasi teisės aktais, kurie apibrėžia reikalavimus bendruomeniniams vaikų globos namams:
- Jie turi būti kuriami gyvenamosiose vietovėse, kad vaikai galėtų pasiekti ugdymo įstaigas ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.
- Apibrėžtas minimalus kvadratinių metrų skaičius vienam vaikui, kambarių įrengimas ir baldai.
- Nustatyta, kokia teritorijos dalis turi būti skirta vaikų poilsiui ir rekreacijai.
- Svarbu paminėti, kad bendruomeniniai vaikų globos namai neturi turėti iškabų ar kitų skiriamųjų ženklų.
Utenos Rajono Patirtis: Pavyzdys Kitiems
Utenos rajono savivaldybė yra viena iš savivaldybių, aktyviai dalyvaujančių deinstitucionalizacijos procese. Čia steigiami bendruomeniniai vaikų globos namai, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas be tėvų globos likęs vaikas galėtų augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje.
Utenos rajono savivaldybėje pirmieji bendruomeniniai vaikų globos namai įsteigti 2017 m. 2018 m. įkurti dar vieni namai. 2024 m. planuojama atidaryti trečiuosius bendruomeninius globos namus, kad neliktų vaikų, gyvenančių didelėse globos įstaigose. Naujuose namuose gyvens iki 8 tėvų globos netekusių vaikų nuo 3 iki 18 metų. Jų priežiūrą užtikrins socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai, o psichosocialinę pagalbą teiks Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro specialistai.
Šilutės Rajono Patirtis
Šilutės rajono savivaldybė taip pat aktyviai dalyvauja institucinės globos pertvarkoje. 2021 m. Saugų vaikų globos namai reorganizuoti ir prijungti prie Vaiko gerovės ir globos centro, kuriame įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai.
Taip pat skaitykite: Gimdymų tendencijos ir pasirinkimo galimybės
Trakų Globos Ir Socialinių Paslaugų Centro Istorija
Trakų globos ir socialinių paslaugų centro įkūrimo projektas buvo įgyvendintas Trakų rajono savivaldybės tarybos ir tuometinio Socialinės globos ir rūpybos skyriaus viršininkės R. Bologovienės, monsinjoro Vytauto Pranciškaus Rūko iniciatyva kartu su miestais partneriais Reine, Bernburgu iš Vokietijos ir Borne iš Nyderlandų.
Įkūrimas ir Pirmieji Metai
Trakų rajono savivaldybės taryba dar 1995 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 55 „Dėl Trakų globos ir socialinių paslaugų centro steigimo“, o 1995 m. rugsėjo 22 d. parapijos namuose pasirašyta Bendros veiklos ir finansavimo sutartis, atidengta simbolinė lenta. Partnerių pastangomis buvo rekonstruotas Trakų parapijos bažnyčiai nuosavybės teise priklausantis pastatas. Įvairių akcijų metu surinkta ir centro steigimui paaukota 750 tūkst. litų. Centro atidarymas įvyko 1997 m. spalio 19 d. Pirmąja įstaigos vadove tapo K. Survilienė. Tuo metu tai buvo pirmoji moderni tokio pobūdžio socialinių paslaugų įstaiga respublikoje. Tai buvo Trakų miesto pagyvenusių žmonių susibūrimo, užimtumo, bendradarbiavimo centras.
1998 m. birželio 17 d. patvirtinti Trakų globos ir socialinių paslaugų centro nuostatai ir Jungtinės veiklos sutartis tarp Trakų rajono savivaldybės ir Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos bažnyčios. Jau daugiau nei 20 metų centrą globoja vienas iš steigimo iniciatorių monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas, jo pasekėjai kunigas Valdas Girdžiušas ir kunigas Jonas Varaneckas. Centre tuo metu dirbo 5 socialiniai darbuotojai. Du iš jų,- Ana Liachovič ir Arvydas Zurlys ir dabar tebedirba įstaigoje.
Dabartis
Šiuo metu Trakų globos ir socialinių paslaugų centras - tai įstaiga, kuri organizuoja ne tik socialinių paslaugų teikimą Centro patalpose bei asmens namuose, bet ir kitokią paramą savivaldybės gyventojams, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis ir formuoja pozityvų visuomenės požiūrį į integralias socialines paslaugas ir centro veiklą. Trakų globos ir socialinių paslaugų centrui išduotas higienos pasas, sveikatos priežiūros licencija suteikianti teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti slaugos paslaugas, socialinių paslaugų licencija, suteikianti teisę teikti socialinės globos suaugusiems asmenims su negalia ar senyvo amžiaus asmenims namuose paslaugas ir licencija suteikianti teisę teikti dienos socialinės globos institucijoje paslauga.
Socialinių paslaugų centro paslaugų gavėjai,- Trakų rajono savivaldybės gyventojai (jų šeimos), kurie dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturi, neįgiję arba praradę gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Teikiamos Paslaugos
- Bendrosios socialinės paslaugos (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo, maitinimo, skalbimo, asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimo ir kt.) teikiamos Trakų seniūnijos sunkiai materialiai gyvenantiems asmenims.
- Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis. Trakų rajono savivaldybės gyventojai aprūpinami techninės pagalbos priemonėmis. Techninės pagalbos priemonė-tai įranga, padedanti išvengti, kompensuoti, sumažinti arba pašalinti sutrikusių funkcijų įtaką sveikatos būklei, asmens savarankiškumui, ugdymuisi bei darbinei veiklai.
- Transporto paslaugos teikiamos pagal poreikius Trakų rajono savivaldybės gyventojams, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.
- Specialiosios socialinės paslaugos:
- Socialinė priežiūra (pagalba į namus) yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti, pagalba. Socialinė priežiūra teikiama asmens namuose. Paslaugų gavėjai - senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, kiti asmenys ir šeimos (laikinai dėl ligos ar kitų priežasčių savarankiškumo netekę asmenys);
- Socialinė globa ir integrali pagalba (socialinės globos ir slaugos) namuose paslaugos. Pagrindinė Trakų globos ir socialinių paslaugų centro veikla yra nukreipta Projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-418-01 „Integralios pagalbos (socialinės globos ir slaugos) namuose paslaugų plėtra Trakų rajono savivaldybėje. Integrali pagalba - tai slaugos ir socialinių paslaugų visuma. Teikiant šias paslaugas asmeniui, tenkinami slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, teikiama nuolatinė kompleksinė specialistų pagalba ir priežiūra. Gaudamas integralią pagalbą namuose, žmogus gali ilgiau išvengti gydymo stacionarioje ligoninėje ar apgyvendinimo globos namuose. Artimiesiems nereikia atsisakyti darbo, kad galėtų prižiūrėti savo artimuosius.
Veiklos Plėtra
Nuo įkūrimo dienos Centras teikė paslaugas tik Trakų seniūnijos vyresnio amžiaus asmenims. Nuo 2007 metų centras teikia pagalbos į namus paslaugas penkių iš aštuonių seniūnijų gyventojams, o šiuo metu integralios pagalbos paslaugos teikiamos viso rajono gyventojams, pagal nustatytą šių paslaugų poreikį. Pastaraisiais metais Centras aktyviai prisideda prie gyventojų rėmimo kitomis socialinės paramos formomis. Centras dalina drabužius, avalynę, žaislus ir kitus būtiniausius reikmenis, ką perduoda rajono gyventojai, organizacijos arba gaunama VšĮ „Humana People to People Baltic“. Šia parama pasinaudoja Centro lankytojai ir Trakų savivaldybės gyventojai pagal poreikį Centro darbuotojai.
Žmogiškieji Ištekliai
Trakų globos ir socialinių paslaugų centre dirba atsidavę ir nuoširdūs žmonės, skyrę Centrui nemažą savo gyvenimo dalį. Vidutinis darbuotojų darbo stažas įstaigoje siekia 15 m. 2019 metais centro veiklai organizuoti patvirtintos 68,7 pareigybės, dirba 74 darbuotojai. Visi socialiniai darbuotojai turi aukštąjį universitetinį socialinio darbo išsilavinimą. Visi socialinio darbuotojo padėjėjai ir slaugytojo padėjėjai - kvalifikuoti ir patyrę socialinių paslaugų teikėjai. Centro darbuotojai kasmet dalyvauja mokymuose, įgytos žinios taikomos praktikoje. Įstaigoje praktiką atlieka Lietuvos kolegijų ir universitetų studentai, studijuojantys socialinį darbą.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Vaikų globos sistemos reforma yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Vis dar susiduriama su iššūkiais, tokiais kaip visuomenės stereotipai apie tėvų globos netekusius vaikus. Taip pat sudaromos sąlygas tenkinti socialinės globos ir specialiojo ugdymo (si), saviraiškos poreikius, skatinti mokytis, pasirenkant formalaus ir neformalaus švietimo programas. Atsižvelgiant į vaiko psichofizines galias, garantuojama kvalifikuota socialinė, pedagoginė, psichologinė, specialioji ir kt.
Artūro Morozovo Paroda „Tada, Kai Pamačiau Tave“
Globos centrus Lietuvoje vienijanti iniciatyva „Vaikai yra vaikai“ pristato fotografo Artūro Morozovo parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“. Menininko įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi augti šeimoje. Simboliška, kad paroda vyksta iki 1990 m. „Tada, kai pamačiau Tave“ yra ne tik nuostabus pasakojimas apie globojančių šeimų kasdienybę, bet ir atsargus raginimas pagalvoti apie tai, ką kiekvienas iš mūsų galėtume duoti mūsų visų vaikams. Parodos herojų - vaikų ir juos priimančių globėjų - fotografijos eksponuojamos tarsi šeimos albume, atskleidžiant kaip globojamas vaikas įtraukiamas į bendrą šeimos paveikslą.