Nėštumas - tai ypatingas ir jautrus laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, rūpesčių ir didelių pokyčių visai šeimai. Norint tinkamai pasiruošti šiam etapui, svarbu žinoti nėštumo požymius ir suprasti, kas vyksta su moters organizmu.
Pirmieji žingsniai sužinojus apie nėštumą
Vos tik įtarus nėštumą, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai atliks reikiamus tyrimus ir antrojo apsilankymo metu aptars rezultatus. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Todėl vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių Jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
Svarbūs tyrimai nėštumo metu
11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius t.y. 27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Nėštumo požymiai gali būti labai individualūs ir pasireikšti skirtingu metu. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Vis dėlto, yra keletas dažniausiai pasitaikančių požymių, kurie gali padėti įtarti nėštumą:
- Vėluojančios mėnesinės: Tai vienas iš pirmųjų ir akivaizdžiausių požymių, ypač jei menstruacijų ciklas yra reguliarus. Tačiau mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, streso, ligos ar vaistų vartojimo.
- Kraujavimas ar tepimas: Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas, kuris atsiranda praėjus 6-12 dienų po kiaušinėlio apvaisinimo, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės.
- Krūtų jautrumas ir pokyčiai: Krūtys gali tapti jautresnės, pabrinkusios, skausmingos ar dilgčioti. Speneliai gali tapti itin jautrūs, o oda aplink spenelius (areolės) gali patamsėti. Šie pokyčiai paprastai atsiranda dėl hormonų pokyčių organizme. Krūtų pokyčiai yra kitas labai anksti atsirandantis nėštumo požymis. Pastojusios moters organizme labai greitai keičiasi hormonų kiekiai. Dėl šių pokyčių po savaitės ar dviejų savaičių krūtys gali patinti, tapti jautrios ar atsirasti dilgčiojimas. Moteris gali pastebėti, kad krūtys tapo sunkesnės, pilnesnės ar liečiamos skauda. Taip pat gali patamsėti oda aplink spenelius, dar vadinama areole.
- Rytinis pykinimas ar vėmimas: Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Rytinis pykinimas gali pasireikšti bet kuriuo paros metu, nors dažniausiai jaučiamas ryte.
- Dažnas šlapinimasis: Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Nėštumo metu jūsų kūnas padidina išpumpuojamo kraujo kiekį. Dėl to inkstai apdoroja daugiau skysčių nei įprasta, todėl šlapimo pūslėje atsiranda daugiau skysčių. Hormonai taip pat vaidina didelę reikšmę šlapimo pūslės sveikatai. Galite pastebėti, kad dažniau bėgate į vonios kambarį arba atsitiktinai ištekėjo šlapimas.
- Nuovargis ir silpnumas: Nėštumo pradžioje daugelis moterų jaučia didelį nuovargį ir silpnumą. Tai gali būti susiję su padidėjusiu progesterono kiekiu kraujyje, taip pat su kitais veiksniais, pavyzdžiui, sumažėjusiu cukraus kiekiu kraujyje ar mažesniu kraujospūdžiu. Stiprus nuovargis yra normalus reiškinys nėštumo laikotarpiu, pradedant nuo pat nėštumo pradžios.
- Nuotaikos pokyčiai: Nėštumo metu hormonų svyravimai gali sukelti nuotaikų kaitą, irzlumą, ašarojimą dėl menkniekių, kurių anksčiau nesureikšmindavote. Nėštumas padidina estrogeno ir progesterono hormonų lygį, o tai gali sukelti daugiau emocijų nei įprastai.
- Paštrėjusi uoslė ir skonio pasikeitimas: Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri, o skonis gali pasikeisti. Gali atsirasti potraukis tam tikriems maisto produktams arba pasibjaurėjimas anksčiau mėgtais patiekalais.
- Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas: Ankstyvo nėštumo metu gali atsirasti pilvo pūtimas, panašus į mėnesinių simptomus. Tai gali būti dėl hormonų pokyčių, kurie taip pat gali sulėtinti jūsų virškinimo sistemos veiklą. Dėl to galite jausti užkietėjusius vidurius. Vidurių užkietėjimas taip pat gali sustiprinti pilvo pūtimą.
- Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta: Aukštesnė bazinė kūno temperatūra taip pat gali būti nėštumo požymis. Jūsų kūno temperatūra taip pat gali lengviau padidėti mankštos metu ar karštu oru. Per tą laiką turėsite įsitikinti, kad geriate daugiau vandens ir atsargiai mankštinatės.
Kiti galimi požymiai
Be pagrindinių simptomų, kai kurios moterys gali patirti galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą, rėmenį ar net odos pokyčius.
Taip pat skaitykite: Apvaisinimas: Žinduolių klasės analizė
Kada atlikti nėštumo testą?
Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės, yra didelė. Geriausias laikas atlikti nėštumo testą yra praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Daugelis buitinių nėštumo testų yra gana jautrūs ir gali aptikti nėštumą anksti. Tačiau, jei testas atliekamas per anksti, jis gali parodyti klaidingai neigiamą rezultatą, nes hCG hormono lygis dar gali būti per žemas.
Nėštumo testų patikimumas
Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą nėštumo testas parodo labai retai.
Ką daryti gavus teigiamą arba neigiamą rezultatą?
Jei nėštumo testas yra teigiamas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. Jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės.
Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei:
- Jaučiamas stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas.
- Atsiranda staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai.
- Jaučiamas aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas.
- Sumažėja vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu).
Reguliarūs vizitai pas gydytoją
Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.
Taip pat skaitykite: Požymiai ir Gydymas: Vaikų Depresija
Papildai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.
- Folio rūgštis (vitaminas B9): Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.
- Geležis: Padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams.
- Kalcis: Būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
- Omega-3 riebalų rūgštys (ypač DHR): Būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi.
- Vitaminas D: Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
- Magnis: Labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi.
- Cinkas: Stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje.
- Jodas: Būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.
Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.
Vaisiaus vystymasis nėštumo metu
Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė. Penktąją savaitė ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos. Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai. Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė. Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Vis dėl to vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti. Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties. Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotrapiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi.
Trečiasis nėštumo trimestras
Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų dregmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų. Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąją aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.
Emocinė būsena nėštumo metu
Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Taip pat skaitykite: Apie Evangelijos žinią