Depresija - tai rimta sveikatos problema, kuri paveikia ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus bei paauglius. Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad vaikystė yra nerūpestingas metas, deja, ne visi vaikai gali džiaugtis tokia realybe. Vaikų depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris veikia vaiko mąstymą, nuotaiką ir elgesį, o negydoma gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų depresijos požymius, priežastis ir gydymo būdus, siekiant padėti atpažinti šią problemą ir suteikti reikiamą pagalbą.
Kas yra vaikų depresija?
Vaikų depresija yra psichikos sveikatos problema, kuri turi įtakos vaiko mąstymui, nuotaikai ir elgesiui. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Net ir visai jaunas vaikas gali rodyti depresiškumo, apatiškumo ir bejėgiškumo bruožų, ypač po sunkių trauminių patirčių, tokių kaip įvairių rūšių smurtas, skyrybos ar katastrofos.
Nors suaugusiųjų ir vaikų depresija turi panašumų, vaikų depresija dažnai pasireiškia kompleksiškai, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip nerimas ar elgesio sutrikimai.
Vaikų depresijos požymiai
Atpažinti vaikų depresiją gali būti sudėtinga, nes simptomai gali skirtis nuo suaugusiųjų. Kai kurie vaikai gali nekalbėti apie savo jausmus, bejėgiškumą ar neviltį ir neatrodyti liūdni. Priešingai, jie gali nuolat kelti bėdų savo agresyviu, probleminiu elgesiu, kuris iš pirmo įspūdžio gali atrodyti kaip maištas ar tinginystė.
Šie simptomai gali padėti atpažinti, ar jūsų vaikas susiduria su depresiškumu ar depresija:
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
- Liūdesys ar slogi nuotaika, trunkanti bent 2 savaites.
- Elgesio problemos mokykloje.
- Sumažėjęs susidomėjimas dalykais, kurie anksčiau patiko.
- Neryžtingumas, trūksta pasitikėjimo savimi.
- Sumažėjęs bendravimas su draugais ir šeima.
- Tuštumos jausmas, negali jausti emocijų.
- Mintys apie savižudybę arba savęs žalojimą.
- Savęs žalojimas, pvz., rizikingas elgesys, priklausomybės, pjaustymasis, perdozavimas.
- Sutrikęs miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai).
- Dėmesio koncentracijos problemos.
- Žemas energijos lygis arba bendras nuovargis.
- Pakitęs apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai).
- Svorio pokyčiai.
- Kiti fiziniai simptomai.
- Mažų vaikų depresiją gali atspindėti staiga pasikeitę tamsūs piešiniai ar pavojingos veiklos/elgesys.
Kai kurie vaikai, kurie turi problemų dėl nerimo ir depresijos, taip pat gali turėti fizinių simptomų, tokių kaip galvos ir skrandžio skausmai, kurie neturi fiziologinio pagrindo. Depresijos simptomus gali imituoti ir nediagnozuota anemija, hipotirozė ar vitamino D trūkumas, todėl prieš diagnozuojant depresiją svarbu atmesti šias ligas.
Svarbu suprasti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems visiškai normalu išgyvenus sunkų gyvenimo įvykį jaustis prislėgtu ir reikėti laiko prisitaikyti. Sunerimti verta, kai nuotaikos ir elgesio pokyčiai užsitęsia ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi ir socialiniam gyvenimui. Taip pat, labai svarbu nesumaišyti gedulo su depresija, kadangi gedulas yra natūrali netekties išgyvenimo stadija kurio nevadiname tikrąja depresija. Tačiau užsitęsęs gedulas, lydimas kitų ilgalaikių pakitimų, gali pereiti į tikrąja depresiją tad svarbu stebėti situaciją ir gedulo procesą.
Vaikų depresijos priežastys
Depresijos atsiradimo priežastys yra daugialypės. Šiam sutrikimui įtakos gali turėti socialiniai, psichologiniai ir biologiniai veiksniai. Manoma, kad šį sutrikimą lemia:
- Traumuojantys gyvenimo įvykiai, pvz., netektis, nelaimė.
- Fiziniai faktoriai, pvz., alkoholio, rūkalų vartojimas, neaktyvus gyvenimo būdas.
- Ligos.
- Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai.
- Patyčios.
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas.
- Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai, pvz., negalia, ADHD, autizmo spektro sutrikimas.
- Jausmų skirstymas į blogus/gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus.
- Genetinis polinkis į depresiją, kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje).
Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir patirti sunkių gyvenimo įvykių. Dažnai galvojama, kad prie vaikų depresijos priveda problemos mokykloje ir bendraamžių patyčios, tačiau mokykla ir patyčios retai būna vienintelės depresiją sukėlusios priežastys.
Viena dažnesnių vaikų depresijos priežasčių - biologiniai, genetiniai faktoriai. Kitas ne mažiau svarbus veiksnys - santykiai šeimoje. Jei šeimoje kyla daug konfliktų, vaikui formuojasi savikritiškas savęs vertinimas, savo asmenybės menkinimas, nepasitikėjimas savimi.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Kaip padėti vaikui, sergančiam depresija?
Susidūrus su šiuo sutrikimu, labai svarbu laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau.
Štai keletas būdų, kaip galite padėti savo vaikui:
- Užtikrinkite aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomasi.
- Kalbėkitės su vaiku apie jausmus, skatinkite juos reikšti kad ir kokie jie būtų - galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt.
- Būkite šalia, leisdami vaikui būti tokiu, koks jis yra šią akimirką, nespaudžiant keistis.
- Padėkite susigražinti ryšį su aplinka per judesį, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimus, masažus, kvėpavimą, buvimą gamtoje.
- Skirkite vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus.
- Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.
- Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti, svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą.
- Labai svarbu priimti vaiko pakitusią būseną ir jo dėl to nekaltinti. Tėvai taip pat neturėtų kaltinti savęs. Svarbu parodyti, kad vaikas yra priimamas ir tuomet, kai nesijaučia gerai; kad gali sulaukti palaikymo ir pagalbos sunkiu metu.
Vaikų depresijos gydymas
Jei gydytojas nustatė, kad vaikas turi depresijos sutrikimą, tuomet jis pasiūlys tinkamiausią gydymą. Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda išmokti naujų įgūdžių dėmesio valdymui, organizacinių gebėjimų plėtojimui ir impulsyvumo kontrolei. Psichoterapija taip pat padeda spręsti su ADHD susijusius emocinius sunkumus, tokius kaip žemas savigarbos jausmas ar praeities nesėkmių poveikis.
- Medikamentinis gydymas. Medikamentinis ADHD gydymas yra vienas efektyviausių būdų kontroliuoti sutrikimo simptomus. Vaistai ADHD gydymui skirstomi į stimuliantus ir nestimuliantus. Nestimuliantai, pavyzdžiui, atomoksetinas, gali būti skiriami asmenims, kuriems netinka stimuliantai dėl šalutinio poveikio ar kitų sveikatos problemų. Šie vaistai veikia lėčiau, bet gali suteikti stabilesnį ir ilgalaikesnį poveikį. Gydymas gali turėti šalutinį poveikį, tokį kaip apetito sumažėjimas, miego sutrikimai ar širdies ritmo pagreitėjimas. Svarbu reguliariai stebėti vaistų poveikį kartu su gydančiu gydytoju ir koreguoti dozavimą pagal poreikį. Daugelis žmonių patiria ženklų gyvenimo kokybės pagerėjimą, kai randa tinkamą medikamentų derinį.
Depresija paauglystėje
Paauglystė yra laikotarpis, kupinas pokyčių, kurie gali turėti įtakos jaunuolių elgesiui ir psichinei sveikatai. Depresija paauglystėje yra net labiau paplitęs sutrikimas už įvairias lėtines ligas tokias, kaip pavyzdžiui, astma. Depresija serga net 14 proc. 15-18 m. amžiaus paauglių, iš jų 3-8 proc. - sunkia depresija. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Depresija paauglystėje taip pat yra siejama su padidėjusia savižudiško elgesio rizika.
Kaip atskirti depresiją nuo paauglystei būdingo nuotaikos svyravimo?
Paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiškais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika. Pradiniai depresijos simptomai, tokie kaip nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas) ar nuovargis, atsirandantis vengimas bendrauti ar užsisklendimas, padidėjęs jautrumas nesėkmėms gali būti mažai pastebimi aplinkiniams (pavyzdžiui, lyginant su elgesio sutrikimais) arba priskiriami paauglystės laikotarpio ypatumams. Be to, depresija gali būti slepiama dažnų gretutinių sutrikimų, pavyzdžiui, socialinių fobijų ir kitų nerimo sutrikimų, valgymo ar elgesio sutrikimų. Dalis paauglių nesulaukia tinkamos pagalbos bei gydymo ir dėl tėvų požiūrio į psichikos ligas.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Depresijos simptomai paauglystėje:
- Gilaus liūdesio arba beviltiškumo jausmo.
- Išnykusio susidomėjimo ar malonumo jausmo mėgstamoje, įprastoje veikloje.
- Dirglumo, pykčių protrūkių.
- Kaltės, nepasitikėjimo savimi, žemos savivertės jausmo.
- Socialinio atsiskyrimo.
- Sunkumo organizuoti savo darbus, susikaupti, prisiminti informaciją.
- Pradingusio atsakomybės jausmo dėl nepadarytų darbų mokykloje ar namuose, pamokų nelankymo.
- Lėto mąstymo, kalbėjimo ar lėtų kūno judesių.
- Nuolatinio nuovargio, energijos trūkumo.
- Stipriai pasikeitusio apetito - padidėjusio arba sumažėjusio.
- Pasikeitusio miego - miegama arba per daug, arba per mažai.
- Fizinių negalavimų - galvos, pilvo skausmų.
- Savęs žalojimo ar minčių apie savižudybę.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiniais simptomais, tokiais kaip mokymosi apleidimas, fiziniai skausmai ar dirgli/pikta, o ne liūdna nuotaika.
Kaip padėti savo paaugliui?
Jeigu manote, kad jūsų vaikas turi depresijos simptomų, yra svarbu ne save kaltinti, o kuo skubiau kreiptis pagalbos. Labai svarbu pasikonsultuoti su specialistais: savo šeimos gydytoju, pediatru ir / ar psichikos sveikatos specialistu.
- Aktyviai klausykite, kai jūsų vaikas nori su jumis kalbėtis, nutraukite tai, ką darote, ir visą dėmesį skirkite vaikui.
- Peržiūrėkite reikalavimus ir apmąstykite, kurių turite laikytis tvirtai.
- Nuolat ieškokite ryšio.
- Stebėkite: paaugliams geriau pavyksta išvengti klaidų ir geriau sekasi susidoroti su iššūkiais, kai jų tėvai žino, kur jie yra ir ką veikia.