Įvadas
Vaikų darželis - svarbi švietimo sistemos pakopa, kurioje vaikai pradeda pažinti pasaulį, mokosi bendrauti ir įgyja įgūdžių, reikalingų tolimesniam gyvenimui. Straipsnyje aptarsime vaikų darželio svarbą, adaptacijos procesą, ugdymo metodus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su vaikų ugdymu darželyje.
Darželio svarba vaiko raidai
Darželis - unikali ir svarbi patirtis vaiko raidai, ugdanti bendravimo įgūdžius, savarankiškumą bei pasitikėjimą savimi. Augdamas namuose vaikas daug laiko praleidžia su suaugusiaisiais - tėvais, seneliais, aukle. Taip formuojasi vaiko bendravimo su suaugusiaisiais įgūdžiai. Tačiau ne mažiau svarbus ir jo bendravimas su bendraamžiais. Socializuodamasis bendraamžių rate vaikas tampa savarankiškesnis bei drąsesnis, greičiau susiranda draugų. Įgytas pasitikėjimas savimi padeda įveikti netikėtumus. Darželio lankymas teigiamai veikia vaiko gebėjimą atsiskirti nuo tėvų, prisitaikyti prie naujų taisyklių ir pasikeitusios aplinkos, veikti kartu su bendraamžiais.
Adaptacija darželyje
Naujų mokslo metų pradžia darželyje - tai naujų ryšių kūrimo ir užmegztų santykių stiprinimo laikas. Po atostogų grįžę vaikai, net tie, kurie darželį lanko jau ne pirmus metus, kartu su naujais darželio draugais iš naujo adaptuojasi. Nors vaikų patirtys unikalios, yra priemonių, kaip padėti visiems ugdymo proceso dalyviams. Užtenka nuosekliai jų laikytis - ir mokslo metų pradžia taps pasitikėjimu grįsto ryšio pamatu.
Gerai paruošta aplinka
Montessori pedagogikos šalininkai gerai žino, kad adaptuojantis daugiausia dėmesio skiriama gyvenimo praktikos įgūdžiams lavinti ir saugumą teikiančiai dienotvarkei pažinti. Pedagogas paruošia priemones taip, kad vaikai galėtų pasirinkti jiems labiausiai patinkančią priemonę, kuri bus tinkama atlikti savarankiškai, padės vaikui susitelkti į atliekamą darbą (pavyzdžiui, verti karoliukus ar rūšiuoti akmenėlius pagal spalvą), pailsėti nuo adaptacinės įtampos ir patirti prasmingos veiklos užbaigimo džiaugsmą. Šias priemones vieną po kitos pedagogė ar pedagogas pristato visai vaikų grupei ir vėliau primena kiekvienam vaikui atskirai. Gyvenimo praktikos darbelį vaikas gali atlikti ir mamai ar tėčiui dar esant grupėje.
Ramus santykis
Paprastai atrodo, kad adaptuojantis svarbu kuo daugiau dėmesio skirti grupės naujokui. Tačiau siūloma alternatyva: pirmąsias dienas skirti dėmesio sugrįžusiems senbuviams, o naujokams leisti tiesiog būti ir stebėti, kaip atrodo ramus grupės darbas. Pirmosios dienos būna palankios senbuvių nuotaikoms harmonizuoti dar ir dėl to, kad naujai atėjusius vaikus lydi jų mamos ar tėčiai. Išmintingas pedagogas nesistengia „atkovoti“ mažylio dėmesio ir iškart susidraugauti ar patikti. Kol vaikas įsikabinęs į gimdytojo ranką, pamažu susidraugaukite su vaiką lydinčiu suaugusiuoju. Vaikai jaučia tėvų nerimą ir nepasitikėjimą, dažnai jį perima ir blogai jaučiasi naujoje aplinkoje. Tačiau lygiai taip pat perima ir tėvų ramybę ir pasitikėjimą. Todėl pedagogė ar pedagogas, ramiai dirbantis su vaikų grupe ir atsargiai pasiūlantis tėvams pamažu atsitraukti tiek, kiek jie tuo metu yra pasirengę, sukuria pasitikėjimo atmosferą. Per kelias dienas tėvai nurimsta, nusiramina ir mažylis, o vaikų grupė jau būna grįžusi prie įprasto ritmo.
Taip pat skaitykite: Tėvų vaidmuo auginant vaikus
Pedagogė ar pedagogas išklauso tėvams nerimą keliančių klausimų (svarbu, kad pokalbis vyktų skyriumi nuo mažylio), atjaučia ir pasiūlo vaiko palikimo ir tėvų informavimo strategiją. Kartais tėvai vaikams netyčia pasako gąsdinančių dalykų, tarkime: ateisime į darželį, tada tu ten pasiliksi vienas (!), o mes eisime į darbą. Įsivaizduokite, ką girdi vaikas: mes kažkur tave paliksime vieną ir išeisime. Verta aptarti, kaip vaikui pasakyti, kad jis liks su naujais draugais ir draugų auklėtoja padainuoti, pašokti, pažaisti lauke, kol tėvai nuvažiuos į parduotuvę (kitą vaikui žinomą vietą). Svarbu susitarti, kiek laiko tėvai bus atsitraukę, ir to nuosekliai laikytis. Dar svarbiau netęsti atsisveikinimų, nes jie liūdina vaiką ir mažina tik suaugusiųjų įtampą. Verčiau su įtampa susitvarkyti išėjus už darželio sienų. Jei būtinai reikia, sutariama, kad pedagogė ar pedagogas paskambina tėvams po pusvalandžio ir praneša, kaip laikosi mažylis. Verta prisiminti, kad tėvai jaučia graužatį, palikę atžalą darželyje. Išsiskyrimo skausmas ir liūdesys - naujo gyvenimo etapą lydintys išgyvenimai. Svarbu tėvus palaikyti ir patvirtinti, kad tokie išgyvenimai įprasti ir sveiki, kad ne gėda truputį paliūdėti ir „beprotiškai“ pasiilgti savo vaiko.
Dienotvarkė
Rutina teikia dienai aiškumo, paprastumo ir harmonijos. Dienotvarkės dalys tebūnie džiuginančios, prasmingos ir kaskart nustebinančios, bet veiklų eiliškumas turi būti iki koktumo vienodas. Dėl dienotvarkės aiškumo vaikai gali atsipalaiduoti, nusiteikti darbui ir kūrybai, poilsiui ir žaidimui. Atsiranda mažyčių grupės tradicijų ir mielų ritualų, kuriuos vaikai brangina ir stengiasi kartoti namuose. Rutina leidžia nurimti emocijoms ir pamatyti, kokiu metu vaikas jautrus, pedagogai atpažįsta, ką tuo metu vaikas be vargo ir su džiaugsmu gali išmokti.
Individualus darbas - dienos metas, kai kiekvienas vaikas atlieka būtent sau pritaikytas užduotis ir darbus. Ryte vaikai dirba kiekvienas savo erdvėje (ant kilimėlių ar prie staliuko) ir patiria prasmingos veiklos džiaugsmą. Vėliau veikla pamažu pereina į bendrą grupės liniją, kuri pradedama mankšta ir tęsiama kaip bendras savaitės temos išskleidimas. Vaikai klauso, domisi, klausinėja, išmoksta naujų dalykų ir atlieka užduotis. Po šios veiklos vaikams būtina judėti ir žaisti lauke. Po lauko žaidimų grįžtama pietauti ir ilsėtis, vėliau - dalyvauti popietiniame ugdyme (teatras, šokis, muzika, katechezė, keramika ir t. t.), vakarieniauti ir vėl žaisti lauke. Gera prisiminti, kad nėra prasto oro - tik netinkama apranga. Paprastas ritmas, bet įdomios savaitės temos ir veiklos įtraukia naują vaiką į darželio gyvenimą, adaptacija įvyksta.
Kaip palengvinti adaptaciją?
Adaptacija yra individuali. Ji priklauso ne tik nuo vaiko amžiaus, bet ir prieš tai vyravusio gyvenimo būdo. Jei tėvai ir vaikas gyveno gan uždarą gyvenimą, laiką leido tik su pačiais artimiausiais žmonėmis, rečiau lankydavosi viešose susibūrimo vietose, vaikas nebuvo paliekamas net kelioms valandoms seneliams - jam priprasti prie darželio aplinkos gali būti šiek tiek sunkiau. Ir čia tėvams nereikėtų stebėtis ar dramatizuoti, o visa tai priimti ramiai ir natūraliai. Be to, labai dažnai vaikai verkia darželyje tik prie tėvų, o kai tėvai išeina - jie nurimsta. Tad jei mama ar tėtis nerimauja geriau pastovėti kelias minutes už durų ir palaukti, kol nebegirdės verksmo. Taip ir tėvams bus lengviau. Svarbiausia tėvų šypsena, padrąsinimas. Rami reakcija į ašaras, griuvimą ant žemės ar net mušimąsi. Neguosti vaiko ir jokiu būdu nesakyti, jog „oi, kaip gaila, kad turiu tave palikti“. Tuomet vaikas galvos, jog darželis yra kažkoks baubas ar net bausmė. Kur kas lengviau priprasti bus, jei tėvai nemeluos. Nesakys, jog tuoj sugrįš, o duos žodį ir jo laikysis. Pavyzdžiui, pažadės ateiti pasiimti po vakarienės. Taip pat patariama prieš pradedant lankyti darželį sužinoti apie įstaigoje vyraujančią rutiną. Kada vaikai valgo, miega, žaidžia ir jau prieš tai vaiką pratinti gyventi tokiu ritmu. Lengviau pasilikti padės trumpas ir aiškus atsisveikinimas. Įvedimas į grupę už rankos, o ne nešimas ant rankų. Greitas tėvų išėjimas. Be to, patariama, kad į darželį atvestų kiekvieną dieną tas pats artimas žmogus. Kartais tėvai, o ypač mamos, daro klaidą - nori pirmąsias savaites būti nuolat kartu su vaiku darželyje manydamos, jog vaikas taip greičiau adaptuosis: tai didžiulė klaida. Kai tėvai atveda į darželį vaikus, patariama pabūti pirmas tris dienas ir tik trumpą laiką. Jau pirmąją dieną palikti vaiką bent kelioms valandoms pabūti vienam grupėje su naujaisiais draugais ir auklėtojomis. O kodėl klaida būti nuolat su vaiku? Todėl, kad po kažkurio laiko mama ar tėtis turės išeiti. O tada vaikui bus tragedija. Sugrius jo įsivaizdavimas apie naująją aplinką. Kad čia jis bus su draugais, auklėtoja ir mama. Tada viskas prasidės iš naujo. Ir priprasti gali būti dar sunkiau nei pradžioje.
Tobulas amžius
Amžinasis klausimas - kada gi pradėti leisti vaikutį į darželį? Psichologė teigia, jog rekomenduojama kažkuriuo metu iki 4 metų. Vyresniam vaikui pradėti pirmą kartą lankyti darželį būtų sunku. Čia atsiranda daugiau problemų. Vyresnis vaikas jau daugiau savinasi daiktus, nėra linkęs dalintis, dėl to gali šalintis kiti vaikai. O kokio amžiaus anksčiausiai pradėti lankyti geriausia - sunku pasakyti. Tai vėlgi individualu. Vokietijoje skatinama kuo greičiau pradėti lankyti darželį. Ten priimami net nevaikščiojantys vaikai. Į ugdymo įstaigas priimami jau vaikščiojantys vaikus, kuomet vaikas jau yra daugiau savarankiškas. Taip pat pašnekovė akcentuoja, jog svarbus ir darželio grupės dydis. 3-4 metų vaikas gali eiti ten, kur daugiau vaikų. 1,5 - 3 metų vaikams geriau mažesnėje grupėje, kurioje 10-15 vaikų.
Taip pat skaitykite: Gimdymo tendencijos Lietuvoje
Ugdymo metodai darželyje
Utenos vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ pedagogai įgyvendina nuostatą, kad vaikai turi būti ugdomi šiuolaikiškai, taikant aktyvius mokymo metodus. Mokytojų susitelkimas į darnią vieną komandą, išsiskirstant pagal pasirinktos veiklos grupę, atskleidžia, kad „Eglutės“ pedagoginis kolektyvas priima įvairius iššūkius ir moka dalintis sėkmės istorijomis bei turima patirtimi.
STEAM veiklos
Pastaruoju metu nuolat ieškoma STEAM veiklos ypatumų ir galimybių. STEAM (tai veikla, apjungianti mokslą, technologiją, inžineriją, matematiką ir meną) penki komponentai integruojami siekiant sukurti tokią mokymosi aplinką, kurios tikslas - skatinti vaikų mąstymo įgūdžius, kritinį mąstymą, bendradarbiavimą ir gebėjimą taikyti žinių spektrą realiame pasaulyje. STEAM ugdymo metodas taip pat paremtas vaikų kūrybiškumo skatinimu, kai kasdienė veikla grupėje keičiama į tyrinėjimų laboratorijas ir erdves lauke, laboratorijose ar kitose vaikams įdomiose eksperimentams ir kūrybai tinkančiose erdvėse.
Pavyzdžiui, projekto „STEAM obuolio laboratorija“ metu vaikai susipažino su obuolio augimo ciklu, aptarė, kur jie auga, kokios reikalingos sąlygos augimui, kaip keičiasi skirtingais metų laikais, kokių būna obuolių (spalva, forma, dydis). Savo smalsumą patenkino tyrinėdami obuolio sandarą (skilteles, sėklas, minkštimą, luobelę, kotelį,), pavadino pagrindines obuolio dalis, apžiūrėjo jas iš arčiau padidinamuoju stiklu. „Pelėdžiukai“ atliko smagius bandymus su obuoliais - tikrino, ar jie skęsta ar plaukia, išbandė obuolių oksidacijos eksperimentus: „Kokios maistinės medžiagos obuoliui neleidžia paruduoti?“, „Šokanti sėklytė“ - vaikai spėliojo ar obuolio sėklos plauks, ar nuskęs. Nors spėjimai buvo skirtingi, tačiau atlikus bandymą, paaiškėjo, jog ką tik išimta sėklytė kiek sunkesnė už vandenį, todėl pirmiausia ji nusileidžia į dugną, o išdžiūvusi sėklytė visą laiką buvo paviršiuje, nes ji lengvesnė už vandenį. Atlikdami inžinerines veiklas - konstruodami obuolius, statydami obuolių bokštelius - vaikučiai ugdėsi kruopštumo, susikaupimo ir kantrybės įgūdžius bei tobulino akies ir rankos koordinaciją. Dėliodami obuolius ant įvairaus aukščio, storio platformos bokštelių išsiaiškino, kad ant aukščiausio ir ploniausio bokštelio sunkiausia uždėti obuolį.
Meninė veikla
Kurdami mandalas vaikai tobulino mąstymo įgūdžius, lavino esminius pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, uoslę, skonį, mokėsi argumentuotai pristatyti savo atliktą darbą, sutelkti dėmesį, stiprino pasitikėjimo savimi jausmą.
Informacinės technologijos
Antroje grupėje „Kontekstų kūrimas pasitelkiant informacines technologijas“ mokytojos kūrė kontekstus iš gamtinių medžiagų, mokėsi naudotis kompiuterinėmis programėlėmis planšetėse, kad sukurtas kontekstas būtų susietas su 3D formatu sukurtu gyvūnu, kuris „apsigyvena“ tame kontekste.
Taip pat skaitykite: Vaikų Kalėdos darželyje
Sportinės pertraukėlės
Trečiojoje grupėje „Sportinės pertraukėlės ugdomosios veiklos metu“ mokytojos įsijungė į sportines veiklas, kuriose kartojo pratimus dėmesiui sukaupti, reakcijai lavinti, tinkančius pertraukėlėms ugdomųjų veiklų metu.
Vaikų ligos darželyje
Vaikų “darželio ligos” yra natūralus imuniteto formavimosi etapas. Pasak gydytojų pediatrų, dažniau ar rečiau mažylis sirgs, priklauso nuo vaiko imuniteto. Pastarasis paprastai susiformuoja iki ketverių metų. Gydytojai sako, jog tokio amžiaus vaikams sirgti aštuonis kartus per metus yra normalu. Tikimybė, kad pradėjusi lankyti darželį jūsų atžala nesirgs, nedidelė. Pirmąjį pusmetį dažniausiai vyksta adaptacija. Vaikas sutinka gerokai daugiau ligų sukėlėjų, negu augdamas namuose. Vaikų darželis - puiki terpė infekcijai. Nors higienos normos griežtai draudžia vesti sloguojančius, kosinčius vaikus, tačiau tėveliai apie tai nepagalvodami atveda bepradedančius ar ne visai pasveikusius vaikus.
Patarimai tėvams
Tėveliai būkite sąmoningi ir saugokite ne tik savo atžalos, bet ir kitų vaikų sveikatą, tada ir kolektyvinių susirgimų bus kur kas mažiau. Na, o jei vaikas susirgo, kuo skubiau imsitės priemonių, tuo mažiau bus vargo. Optimalus laikas pradėti lankyti darželį yra tada, kai vaikui sueina treji - ketveri metai. Tačiau vaikai, pradėję lankyti darželį, pradeda sirgti ir dėl kitų faktorių, kurie nuo jų nepriklauso. Todėl, kad dėl pasikeitusios aplinkos susilpnėja jų imunitetas - naujas režimas, neįprastas maistas, daug triukšmo ir įspūdžių. Be to savo, šeimoje kiekvienas vaikas yra įpratęs kovoti su namuose pasitaikančiais mikrobais, o į darželį ateina kiekvienas su savo mikrobų rinkiniu, taigi pasikeitimas jais neišvengiamas.
Nepamirškite grūdinti vaikų - fizinis aktyvumas, ypač gryname ore, stimuliuoja imuninę sistemą. Pirmą kartą vaiką vesti į darželį geriausia vasarą arba ankstyvą rudenį.
Bendradarbiavimas su tėvais
Tikriausiai kiekviena švietimo įstaiga turi savitas bendravimo taisykles ir įpročius. Lopšeliui-darželiui „Eglutė“ labai svarbus bendravimas ir bendradarbiavimas su vaikų tėvais, todėl neužtenka to, kad tėveliai vaikus atveda ir parsiveda iš darželio. Pedagoginės bendruomenės požiūriu, darželis yra ugdymo vieta, iš kurios negali būti išstumta šeima, kadangi tinkamai įgyvendinamas bendradarbiavimas tarp ugdymo įstaigos ir šeimos gali būti naudingas abiem pusėms.
Pilietiškumo ugdymas
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pilietiškumo ugdymas prasideda šeimoje. Su pirmaisiais vaiko žingsneliais darželyje pilietiška vaiko savimonė tik stiprėja. Ikimokyklinių įstaigų pedagogų siekiamybė pilietiškai sąmoningas ir aktyvus vaikas. Pilietiškumo ugdymas prasideda nuo meilės, pagarbos šeimai, gimtajam miestui, šaliai, kurioje mes gyvename. Svarbu pažinti, žinoti ir nepamiršti gimtosios šalies istorijos, tradicijų, papročių.
Auklėtojo vaidmuo
Kiekviena profesija yra reikalinga ir naudinga. Pedagogo profesija yra viena iš seniausių ir labiausiai aptarinėjama šeimose, kuriose auga vaikai. Darželio auklėtojos darbas - tai kasdieninio gyvenimo buitis su žaidimais, kūrybiniais darbais ir šventėmis vaikams. Kiekvieną dieną darželio grupėje žaidžia apie dvidešimt vaikų (būna ir daugiau). Kiekvienas vaikas yra išskirtinis, nepakartojamas, kiekvienas nori gauti dėmesio, kiekvienas pasakoja, skundžiasi ar žaisdamas džiūgauja. Kiekvieną rytą darželio auklėtojai yra paliekamas didžiausias šeimos turtas - vaikas, su kuriuo dirbdama auklėtoja pritaiko savo profesinius gebėjimus, žinias, įgūdžius. Gera auklėtoja kiekvienam vaikui nusišypso, apkabina, paglosto, pažaidžia ir padeda, išklauso ir nuramina. Mažieji ugdytiniai myli ir supranta, kad šalia jų yra geras žmogus, t.y. gera auklėtoja. Darželio auklėtoja kiekvieną dieną tėveliams gali suteikti žinių apie vaiko pasiekimus ar keblumus fizinėje, socialinėje, emocinėje ir intelektinėje sferoje. Vykstant spartiems ekonominiams, socialiniams pokyčiams, keliamiems sudėtingiems reikalavimams, ikimokyklinėse įstaigose dirba stiprūs, kūrybingi, kompetetingi pedagogai -auklėtojai. Kiekvienas darbas, atliekamas sąžiningai, kruopščiai nebus lengvas, nes nuolat galvojama: “Ar viskas atlikta?