Gimdymo traumos dažniausiai asocijuojasi su kūdikių sužalojimais, tačiau moterys taip pat gali patirti įvairių fizinių ir psichologinių traumų gimdymo metu. Lietuvoje apie moterų patiriamas traumas kalbama rečiau, nors statistika rodo, kad net trečdalis moterų savo gimdymą vertina kaip traumuojantį. Svarbu atkreipti dėmesį į šią problemą ir užtikrinti tinkamą pagalbą moterims, patiriančioms gimdymo traumas.
Veronikos istorija: Simfizitas po dvynukių gimdymo
Vilnietė Veronika, dvynukių Elžbietos ir Adelės mama, sutiko pasidalyti savo istorija apie patirtą gimdymo traumą - simfizitą. Nėštumas nebuvo komplikuotas, tačiau dėl dvynukių nešiojimo Veronika jautė didesnį krūvį kaulus jungiančioms ir laikantiems raiščiams. Po gimdymo, praėjus 4 valandoms nuo atvykimo į ligoninę, mergaitės gimė greitai ir sveikos. Tačiau po nejautros atsibudusi Veronika pajuto nepakeliamus skausmus.
Gydytojai iš pradžių į tai žiūrėjo ramiai, tačiau vėliau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad prasidėjęs vidinis kraujavimas, o hemoglobinas nukritęs iki gyvybei pavojingos ribos. Po gimdymo ligoninėje prabuvus 10 dienų, Veronika vis dar negalėjo pakilti iš lovos dėl atsiskyrusių gaktikaulio sąvaržos kaulų.
Nors laukdamasi moteris buvo skaičiusi apie simfizitą, kai atsipalaiduoja dubens kaulus jungiantys raiščiai, tačiau ši būklė dažniausiai praeina savaime. Tačiau Veronikos atveju situacija buvo sudėtingesnė.
Grįžus namo, porą dienų Veronika pragulėjo lovoje, o paskui pradėjo minimaliai judėti, nes auginant dvynukus gulimasis režimas nebuvo įmanomas. Ji gėrė nuskausminamuosius, kad ištvertų skausmą, ir maitino mergaites savo pienu. Po mėnesio skausmai nemažėjo, todėl ji kreipėsi į ortopedą, kuris skyrė mankštas ir magnetinę terapiją.
Taip pat skaitykite: Silantų apžvalga
Po 4 mėnesių Veronika pateko pas gerą ortopedą, kuris pasakė, kad reikia operuoti, nes dubens kaulai skiriasi toliau. Po operacijos tris mėnesius ji turėjo laikytis gulimojo režimo. Tačiau operacijos pjūvio vieta negijo, pradėjo pūliuoti, todėl teko dar kartą operuoti ir išimti metalinę plokštelę, jungusią kaulus. Laimė, per tą laiką kaulai jau buvo spėję atsistatyti į normalią padėtį.
Veronika džiaugiasi, kad pusmetį pavyko maitinti dukrytes natūraliai, nors ir gėrė vaistus nuo skausmo. Jos vyras Vytenis pasinaudojo tėvystės atostogomis, todėl galėjo rūpintis mergytėmis ir Veronika. Padėjo ir artimieji - mamos dažnai užsukdavo pagaminti valgyti, pabūti su vaikeliais. Veronika pataria kitoms moterims, patyrusioms gimdymo traumą, klausyti savo vidinio balso ir nekentėti.
Gimdymo traumos naujagimiams
Gimdymo traumos - tai neonataliniai gimimo sužalojimai, kuriuos kūdikis patiria gimdamas, kol slenka gimdymo kanalu. Naujagimis gali patirti fizinius sužalojimus, tačiau tai niekada nebus gimdyvės kaltė. Dažniausiai pasitaikančios gimdymo traumos naujagimiams:
- Mėlynės: Naujagimis gali gimti su mėlynėmis galvytėje ar veide. Paprastai tokie sužalojimai būna nestiprūs ir užgyja per kelias dienas.
- Caput Succedaneum: Tai naujagimio galvos minkštųjų audinių patinimas, kuris trunka kelias dienas ir nekelia jokio pavojaus.
- Subkonjuktyvinis kraujavimas: Tai įprasta gimdymo trauma, kuri ištinka akis. Jūsų naujagimio akyse gali pasirodyti kraujo žymių. Taip nutinka sutrūkinėjus kraujagyslėms. Tačiau ši trauma nedaro jokios įtakos regėjimui ir praeina per 7 - 10 dienų.
- Kaulų lūžiai: Gimdymo metu gali kilti sunkumų, kai įstringa kūdikio petukas ar kai jis gimsta sėdmenine pirmeiga. Tokiais atvejais kūdikiui gali lūžti raktikaulis.
- Veido paralyžius: Jei gimdymo metu kūdikio veidui tenka daug spaudimo, tai gali sukelti veido paralyžių. Paralyžius išryškėja kūdikiui verkiant, kai nejuda jo veido raumenys, arba jam miegant, kai viena akis lieka atmerkta.
- Peties paralyžius: Tai grupės nervų pažeidimas rankoje. Tai dažniausiai nutinka tuomet, kai gimdymo metu įstringa kūdikio petukas. Ištikus peties paralyžiui, naujagimis kelias dienas negali judinti ar pasukti rankos.
Retesnės gimdymo traumos naujagimiams:
- Smegenų pažeidimai: Smegenys gimdymo metu pažeidžiamos retai. Smegenų pažeidimai įvyksta tuomet, kai užsitęsus gimdymui, kūdikiui pradeda trūkti deguonies.
- Kraujavimas smegenyse: Kraujavimas smegenyse taip pat yra reta trauma, bet ji paplitusi tarp pirma laiko gimusių kūdikių.
Gimdymo traumų priežastys naujagimiams:
Taip pat skaitykite: Kūdikių košės ir druskos klausimas
- Užsitęsęs gimdymas
- Instrumentinės priemonės (akušerinės replės ir vakuuminis ekstraktorius)
- Cefalopelvinė disproporcija
- Pirmalaikis gimdymas
- Spaudimas gimdymo metu
- Didelis kūdikio svoris
Gimdymo traumos moterims
Moterims gimdymo metu būdingi įvairūs gimdymo takų sužalojimai:
- Gimdos kaklelio plyšimai
- Makšties plyšimai
- Tarpvietės plyšimai
- Dubens sąnarių sužalojimas
- Gimdos išvirtimas
- Gimdos kūno plyšimas
- Lytinių organų bei šlapimo takų fistulės
- Žarnų pratakos - fistulės
Gimdymo takų sužalojimų priežastys moterims:
- Anatominės gimdymo takų ypatybės
- Funkcinės gimdymo takų savybės
- Vaisiaus ypatybės
- Greitas gimdymas
- Taikytos akušerinės operacijos gimdymui baigti
Psichologinė gimdymo trauma
Psichologinė gimdymo trauma (angl. Psychological birth trauma (PBT) - tai gimdymo metu patirtas stresas dėl savo arba kūdikio gyvybės ar sveikatos. Psichologines traumas dažnai lemia nemalonus, grubus gydytojo, akušerės ar kito medicinos personalo elgesys.
Gimdymui artėjant ir jo metu moterys tampa itin jautrios, pažeidžiamos. Netinkamos slaugių ar medikų replikos, šaipymasis, akivaizdžiai rodomas nepasitenkinimas, šaltumas ir abejingumas, gimdyvės interesų ir norų nepaisymas ir t. Netinkamas aplinkinių elgesys užkerta kelią gimdyvei išgyventi jausmus, priimti gimdymo patirtis ir su jomis susitaikyti.
Potrauminio streso sindromo simptomai:
Taip pat skaitykite: Ar kūdikiui reikia kepurės?
- Įkyrios mintys ir prisiminimai
- Košmarų sapnavimas
- Atsiribojimas, abejingumas
- Vengimas žmonių, vietų ar situacijų, primenančių apie skausmingą patirtį
- Hiperaktyvumas
- Sunkumai norint užmigti
- Irzlumas, pykčio protrūkiai
- Dėmesio koncentracijos sutrikimai
- Bendravimo gebėjimų praradimas
Kaip atsigauti po psichologinės gimdymo traumos:
- Kreiptis į specialistus
- Pasistengti gerai išsimiegoti
- Daugiau judėti
- Įsigyti masažų abonementą
- Bendrauti su kitomis neseniai pagimdžiusiomis moterimis ar neigiamą patirtį gimdymo metu išgyvenusiomis moterimis
- Skaityti greičiau atsigauti po traumų padėsiančią psichologinę literatūrą
- Nuoširdžiai ir atvirai bendraukite su medicinos personalu
Dubens dugno traumos
Dubens dugnas tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos inervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Visos šios struktūros moters kūne suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, makščiai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo (šlapinimosi ir tuštinimosi), seksualines funkcijas.
Su nėštumu/gimdymu susijusios dubens dugno traumos - tai bet kokie audinių pažeidimai, kurie įvyksta dėl nėštumo ir jo metu ir/ar gimdymo metu. Šioms traumoms įvykti ne visada svarbią reikšmę vaidina nėštumo trukmė ar gimdymo trukmė.
Su nėštumu susiję pokyčiai:
- Nėštumo metu mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas.
- Didėja spaudimas/tempimas į dubens žiedą, dubens dugną dėl augančio vaisiaus, vaisiaus vandenų, svorio.
Mechaniniai jungiamojo audinio (fascijų, raiščių), sąnarių, raumenų, odos pažeidimai - tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Tokių traumų rizika didėja, esant tam tikriems anatominiams dubens variantams ir/ar dideliam vaisiui, nėštumo metu išsivysčiusioms ir/ar prieš nėštumą jau buvusioms įvairioms dubens srities sąnarių, raumenų disfunkcijoms.
Nervų pažeidimai - dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas.
Galimos dubens dugno traumų pasekmės:
- Dubens organų slinkimas/nusileidimas/iškritimas per makštį - prolapsai.
- Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo (“didesnio tonuso”, “raumenų sutrumpėjimo”) sindromas.
- Judėjimo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai.
Ar įmanoma išvengti dubens dugno/tarpvietės traumų nėštumo/gimdymo metu?
Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati. Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandos sudėtyje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui. Pirminėje (su šeimos gydytoju) ar antrinėje (su gyd. akušeriu-ginekologu) grandyje dirbančios akušerės gali suteikti reikiamą informaciją dėl tarpvietės paruošimo gimdymui. Taip pat svarbios tam tikros gimdymo metu traumas mažinančios strategijos.
Gydymo strategijos:
- Skausmo valdymas (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms (kineziterapija, masažas, šiluma, stabilizavimas kinezioteipais, ortopediniais diržais ir kt.)
- Sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo.
Svarbu, kad moteris, patyrusi dubens dugno traumą gimdymo metu, net ir nelabai sudėtingą, nedelstų ir kreiptųsi pagalbos į šeimos gydytoją, pasitartų dėl varginačių simptomų, jų gydymo taktikos.
Kineziterapija po gimdymo
Kineziterapija po sunkių dubens dugno traumų yra ypač svarbi ne tik tiesiogiai greitesniam dubens dugno raumenų funkcijų atkūrimui, raumenų stiprinimui, bet ir judėjimo, kvėpavimo funkcijų gerinimui, siekiant išvengti galimų įvairių nepageidaujamų ankstyvojo laikotarpio komplikacijų tokių, kaip - hipodinamija (fizinio aktyvumo, judėjimo trūkumas), tromboembolija (kraujo krešulių sukeltas kraujagyslių užsikimšimas), fizinio krūvio tolerancijos praradimai, diastazės (pilvo sienos raumenų fascijos prasiskyrimo) progresavimas ir pan.
Kuo anksčiau kineziterapija įterpiama kaip reabilitacijos intervencija į pacientės gydymo planą, tuo sėkmingesnės gijimo eigos ir greitesnio funkcionavimo atsikūrimo dažniausiai galima tikėtis bei sumažinti vėlyvųjų pasekmių išsivystymo riziką, tokių kaip prolapsai, lėtiniai šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių funkcijų sutrikimai.