Tarpukario Lietuva, laikotarpis tarp dviejų pasaulinių karų (1918-1940 m.), buvo jauna valstybė, siekianti įsitvirtinti ir modernizuotis. Šis laikotarpis pasižymėjo savitumu, iššūkiais ir pasiekimais įvairiose srityse, įskaitant sveikatos apsaugą, žemės ūkį ir socialinę gerovę. Straipsnyje nagrinėjami tarpukario Lietuvos gydytojų darbo ypatumai, arklių reikšmė to meto gyvenime ir naujagimių priežiūros praktikos.
Sveikatos Apsauga Tarpukario Lietuvoje
Tarpukario Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema dar tik kūrėsi. Gydytojų skaičius buvo ribotas, ypač kaimo vietovėse. Medicinos paslaugos buvo sunkiai prieinamos didžiajai daliai gyventojų, o ypač tiems, kurie gyveno atokiau nuo didesnių miestų. Nepaisant to, gydytojai stengėsi teikti pagalbą ir rūpintis žmonių sveikata.
Šiandieninė Lietuva tarpukario Lietuvą akivaizdžiai pranoksta. Pernai vidutinė tikėtina mūsų gyvenimo trukmė siekė 73 metus, o istorikas G.Vaskela apskaičiavo, kad 1938-1939 m. tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo vos 55, Estijoje - 56, Latvijoje - 58 metai. Tarpukariu kūdikių iki metų mirtingumas siekė 12 (būta ir 17) mirčių tūkstančiui gyventojų, o dabar - keturios.
Tarpukario Lietuvoje gydytojų skaičius 10 tūkst. gyventojų 1940 m. siekė 6,7. Palyginimui, Latvijoje šis rodiklis buvo 13,2, o Estijoje - 10,0. Šiandien Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų tenka 41,7 gydytojo.
Arklių Svarba Tarpukario Lietuvoje
Tarpukario Lietuvoje arklys buvo nepakeičiamas pagalbininkas žemės ūkyje ir transporto priemonė. Didžioji dalis gyventojų gyveno kaime ir vertėsi žemės ūkiu, todėl arklys buvo būtinas dirbant žemę, vežant derlių ir keliaujant.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie vaikų gydytoją Kėdainiuose
Kad įsigytų darbinį arklį, kuris 1939 m. kainavo 86,5 Lt, o vyriški pusbačiai - 17,15 Lt. Kostiumas atsieidavo apie tris tonas pieno arba 17 tūkst. kiaušinių. Miestiečiai vaikų augindavo mažiau - du-keturis, tačiau miesto gyventojai įvairiais tarpukario metais tesudarė 13-20 proc. visų gyventojų. 1939 m. Lietuvoje miestuose gyveno 23,6 proc. gyventojų ir pagal šį rodiklį Eu ropoje atrodėme gūdi provincija.
Jei šeima netekdavo arklio ar karvės, tai būdavo kone tragedija, todėl ūkininkas susirgusius gyvulius gydydavo iš paskutiniųjų, priešingai nei susirgusį šeimos narį.
Naujagimių Priežiūra Tarpukario Lietuvoje
Tarpukario Lietuvoje naujagimių priežiūra buvo sudėtinga dėl skurdžių gyvenimo sąlygų, riboto medicinos personalo ir informacijos trūkumo. Kūdikių mirtingumas buvo didelis, o daugelis šeimų neturėjo galimybių užtikrinti tinkamą priežiūrą savo naujagimiams.
Tarpukariu kūdikių iki metų mirtingumas siekė 12 (būta ir 17) mirčių tūkstančiui gyventojų, o dabar - keturios. Tarpukario Lietuvoje turbūt reta šeima nebuvo palaidojusi savo naujagimio, nes šeimos buitis smarkiai skyrėsi nuo tos, kokią matome dabar. Iki XX a. trečiojo dešimtmečio vidurio Kaune kanalizaciją turėjo vos keli namai ir daugybė žmonių bėgiojo į lauko tualetus. Miestas neturėjo centrinio šildymo, tad visi šildėsi individualiai malkomis ar anglimis. Didelį vaikų mirtingumą lėmė ne tik sudėtingos gyvenimo sąlygos, skurdi buitis, bet ir tam tikras šaltas, atsainus, ciniškas požiūris į naujagimius. 1920-1930 m. buvo išplitusi tokia blogybė, kaip nesantuokinių kūdikių žudymas.
Tarpukario Lietuvos Gyvenimo Būdas ir Iššūkiai
Tarpukario Lietuva susidūrė su daugybe iššūkių, įskaitant ekonominį atsilikimą, socialinę nelygybę ir politinį nestabilumą. Palyginus su šiandieniniu gyvenimu, atrodytų, kad nuo tarpukario kasdienybės mus skiria praraja, panašumų atrastume daugiau, negu galima tikėtis: abi visuomenes vienijo noras prisivyti kitas Europos šalis, tačiau po 22 metų vis dar teko vilktis uodegoje ir gyventi bene skurdžiausiai Europoje.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir Perspektyvos: Vaikų Gydytojai Jonava
Istorikas Algimantas Kasparavičius pabrėžia, kad 80 proc. Lietuvos visuomenės tarpukariu gyveno kaime, stabilių pajamų neturėjo ir išsilaikė iš to, ką užsiaugina ir parduoda. Pajamos buvo ciklinės (kol užaugs kitas bekonas ar užderės naujas derlius, teks laukti pusmetį ar metus), tad gavusi pinigų šeima turėjo juos Šiuolaikinės Lietuvos sveikatos apsauga prisidėjo, kad vidutinė gyvenimo trukmė, 1938-1939 m. naujagimį. Didele prabanga laikyti ir nauji drabužiai, nes vyriškas vilnonis kostiumas kaina miestuose gyveno 34,5 proc., Čekoslovakijoje - 47,4 proc., Švedijoje - 37,4 proc.
Tarpukario visuomenėje mažiausią nepriteklių jautė kariuomenėje ar valstybės tarnyboje įsitvirtinę gyventojai. m. tarnautojai, kurių iš viso buvo 3640, per mėnesį uždirbdavo nuo 250 Lt, o, pavyzdžiui, darbininkai, kurių gretos viršijo 29,8 tūkst., - tik 99 Lt.
Pažanga ir Modernizacija
Nepaisant iššūkių, tarpukario Lietuva pasiekė nemažai pažangos. Šalis siekė modernizuotis ir prisivyti kitas Europos valstybes. Buvo dedamos pastangos plėtoti pramonę, žemės ūkį, švietimą ir kultūrą.
Vienas ryškiausių abiejų Respublikų panašumų - per 22 metus abi visuomenės pasiekė įspūdingą pažangą: 1924 m. Lietuvoje buvo 5 tūkst. telefono abonentų ir septyni radijo aparatai, o 1938 m. atitinkamai 26,6 ir 59,5 tūkst. Atitinkamai keitėsi ir miestų vaizdas. 1922-1923 m. Kaunas neturėjo net šaligatvių, ryte Laisvės alėja karvės buvo genamos į ganyklą, o vakare pargenamos. 1933 m. vaizdas jau buvo gerokai pasikeitęs: grindžiamos gatvės, tiesiami šaligatviai, miesto centre uždrausta laikyti gyvulius, vyko statybos, miestas sparčiai modernėjo.
Lyginamoji Statistika su Kitomis Baltijos Šalimis
Lyginant tarpukario Lietuvą su Latvija ir Estija, galima pastebėti tam tikrų skirtumų ir panašumų. Latvija ir Estija buvo labiau urbanizuotos ir pramonės išsivysčiusios, o Lietuva labiau orientuota į žemės ūkį. Vis dėlto visos trys šalys siekė modernizuotis ir gerinti savo gyventojų gyvenimo sąlygas.
Taip pat skaitykite: Pirmasis vizitas pas gydytoją nėštumo metu
1939 m. Baltijos šalyse daugiausia gyventojų turėjo Lietuva - 2,925 mln. (2013 m. sausio 1 d. - 2,979 mln.), Latvija - 1,951 mln. (2,028 mln.), Estija - 1,122 mln. žmonių (1,286 mln.). Labiausiai urbanizuota tuomet buvo Latvija, kur miestuose gyveno 34,5 proc. gyventojų, Estijoje - 32,8 proc., Lietuvoje - 23,1 proc.
Tarp Baltijos šalių galvijų skaičiumi tuomet pirmavo Estija - šimtui gyventojų - 61,7 (Lietuva - 47,2); pagal kiaules - Lietuva - 49,8; avis - Latvija - 62,7; arklius - vėl Lietuva - 23,2.
Tautosaka ir Mitologija
Tautosakoje ir mitologijoje galima rasti atspindžių apie to meto žmonių gyvenimą ir supratimą apie ligas bei įgimtus defektus. Mitologiniuose pasakojimuose nurodomos priežastys, dėl ko gimė kūdikis su vienokiu ar kitokiu įgimtu defektu. Kadaise domėjausi lietuvių mitologija, esu pririnkęs sakmių ir pasakojimų, kuriuose galima įžvelgti genetinių ligų apibūdinimų.
tags: #tarpukariu #gydytoja #arkli #naujagimi