Velykos - viena gražiausių pavasario švenčių, turinti gilias tradicijas ir papročius. Šventės metu svarbu ne tik gamtos atgimimas, bet ir religinė bei istorinė prasmė. Kone visame pasaulyje minimos Velykos ne tik žymi gamtos pabudimą, bet turi ir svarbią religinę bei istorinę prasmę, apipintą įvairiausiais papročiais bei giliausiomis tradicijomis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Velykų tradicijas Lietuvoje ir kitose šalyse, kiaušinių marginimo istoriją ir reikšmę, bei kitus įdomius papročius, susijusius su šia pavasario švente.
Pasirengimas Velykoms Lietuvoje
Pasirengimas Velykoms Lietuvoje prasideda Didįjį penktadienį (paskutiniąją Gavėnios savaitę prieš Velykas), kai laikomasi vadinamojo sauso pasninko (nevalgyta mėsiškų ir pieniškų valgių). Didįjį šeštadienį šventinta Velykų ugnimi virdavo ir kepdavo Velykoms valgius, dažydavo ir margindavo kiaušinius. Velykų pirmąją dieną, sekmadienio rytą (po mišių), su bažnyčioje pašventintais valgiais visi skubėdavo į namus.
Velykų stalo tradicijos
Nuo seno kiekviena šeima išsikepdavo pyrago, patiekdavo mėsiškų valgių ir būtinai būdavo margučių - dažytų kiaušinių, margintų dvejopai: dažyti kiaušiniai išskutinėjami įvairiais raštais arba pirma išmarginami vašku, paskui dažomi. Apeiginis Velykų stalas būdavo apkraunamas ir kitais tradiciniais valgiais: kiaulės galva arba paršeliu, papuoštu žalumynais, žvėriena, sūriu, sviestu, keptu avinėliu. Stalą dažnai puošdavo žalumynų girliandos. Velykų stalas puošiamas per žiemą išsilaikiusia žaluma, kuri lemia gerą žiemkenčių augimą, greitesnį žolės sužaliavimą, vešlumą. Per Didįjį ketvirtadienį būdavo einama žalumynų velykiniam stalui: smulkialapių bruknienojų, švelnių šarkakojų šakelių, pataisų, rugių želmenų, išsprogusių beržo vytelių ir panašių žalumynų.
Tradiciniai Velykų patiekalai
Velykų valgiai Lietuvoje būdavo visokie kepiniai, mėsiški valgiai, žvėriena ir dažyti kiaušiniai, keptas avinėlis su dviejų spalvų vėliavėle. Šerno arba naminio meitelio (pavyzdžiui, kiaulės) galva buvo būtinas švenčių valgių daiktas. Dzūkijoje sunyko paprotys Velykoms troškinti riebius kopūstus ir būtinai su kiaulės knysle. Suvalkiečiai iki XX a. vidurio išlaikė paprotį virti arba krosnyje kepti kiaulės galvą. Ją gerai ištrindavo druska, pipirais, česnakais, apdengdavo džiovintais kopūstlapiais, ir, porą dienų palaikę, stumdavo į gerai iškūrentą krosnį. Vėlesniais laikais imta daryti kiaulės galvos sūrį, valgomą su krienais. Aukštaitijoje ant stalo būdavo kiaulės kepsnys iš pirmarūšės mėsos, dažniausiai iš užpakalinio kumpio. Kumpis, parą išlaikytas išrūgose, aplipdomas rugine tešla ir kepamas krosnyje. Iškeptas su aštriais ir burokais paruoštais krienais buvo šventės skanumynas. Sukama sviestvarškė - šviežia nerūgšti varškė ištrinama, sumaišoma su sviestu ir gerai išsukama, kol pasidaro vientisa masė. Visoje Lietuvoje paplitę Velykų patiekalai iš kiaulienos: suktos ir slėgtos karkos, šaltiena. Šventinį stalą puošia ne tik šakotis arba aukšta velykinė „boba“ (keksas), bet ir velykiniai kepiniai, plokštainiai, meduoliai, o vėlesniais laikais ir tortai. Kaimuose kepami kraujiniai vėdarai, verdama šaltiena, šventinis šiupinys, raugintų kopūstų sriuba, o mieste - sultinys su pyragėliais. Gaminami ir sūriai, kurie ruošiami iš šviežios varškės. Dabar švenčiant Velykas valgiai iš dalies pasikeitę. Tai įvairios salotos ir mišrainės, kalakutienos, veršienos arba iš kitokios mėsos kepsniai su vaisiais arba marinuotais agurkais, arba su džiovintomis kriaušėmis, įvairūs užkandžiai, tradicinė silkė ir pan. Valgiai papuošiami svogūnų laiškais, marinuotos ar virtos morkos gabalėliais, ridikėliais, marinuotais kaparėliais, petražolių šakele, džiovintais vaisiais.
Kiaušinių marginimas: gyvybės, saulės ir atgimimo simbolis
Tiesiog būtina kiekvienų Velykų tradicija, kuri šios šventės išvakarėse kartu suburia ir mažiausius, ir vyresnius - kiaušinių marginimas. Manoma, kad šiai tradicijai pasaulyje - tūkstančiai metų, o Lietuvoje rasta dar XIII a. margintų kiaušinių likučių. Pats kiaušinis simbolizuoja gyvybę, saulę ir atgimimą - ilgėja dienos, sugrįžta šiluma ir atbunda gamta, o jo marginimas įvairiausiais būdais ir spalvomis šį pojūtį tik sustiprina. Dabar naudojami raštai ir marginimo technikos mena mūsų protėvių laikus - tada kiaušiniai taip pat buvo puošiami vašku, įvairiomis žolelėmis ir svogūnų lukštais. Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. Tiksliau nuspėti, kelintą dešimtmetį skaičiuoja ši tradicija, galima remiantis archeologiniais radiniais - nors nėra žinoma kada, kur ir kodėl atsirado kiaušinių marginimo paprotys, tačiau Lietuvoje kiaušinių randama jau nuo 13-o amžiaus. Kadangi Velykos - gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidėsiantį naujų metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu, todėl ir kiaušinis simbolizuoja atgimimą. Kiaušinis nuo seno turi ypatingą reikšmę - jis simbolizuoja gyvybės atsiradimą, atgimimą, vaisingumą. Tikima, kad jis turi magiškos galios - suteikia jėgų, apsaugo nuo piktos akies, ligų. Nors nėra žinoma, kada, kur ir kodėl atsirado kiaušinių marginimo paprotys, tačiau galima daryti prielaidą, kad kiaušinių galia dar labiau sustiprėja, kai jie yra puošiami įvairiais raštais. Apskritai, lietuvių margučių raštai yra archajiški, išlikę nuo labai senų laikų - tai, kaip dabar marginame kiaušinius, kadaise margino ir mūsų seneliai, proseneliai, protėviai. Tuo turėtume didžiuotis. Margučių daužymas - dar viena Velykų tradicija. Pasak liaudies išminties - kuo stipresnis kiaušinis, tuo pranašesnis už kitus yra jo savininkas. Todėl ruošiantis kiaušinių daužymo „varžyboms“ visuomet stengiamasi išsirinkti stipriausią margutį.
Taip pat skaitykite: Lietuvos įžymybės, švenčiančios gimtadienį liepą
Margučių marginimo technikos ir raštai
Kiaušinių marginimui naudojama daugybė technikų, nuo paprasčiausio dažymo svogūnų lukštais iki sudėtingų raštų vašku. Tradiciniai lietuviški raštai dažnai būna geometriniai, simbolizuojantys saulę, žvaigždes, augalus ir gyvūnus. Kiekvienas raštas turi savo reikšmę ir simbolinę prasmę, perduodamą iš kartos į kartą.
Kiti Velykų papročiai
Velykų bobutė ir kiškis - vaikams sugalvoti personažai. Velykė (taip dar vadinama Velykų bobutė) - močiutė, o kai kuriuose Lietuvos regionuose ir jauna mergina, gyveno pamiškėje ir cukriniu arba vaškiniu vežimaičiu kartu su kiškiais Velykų rytą veždavo vaikams kiaušinius. Seniau, kuomet nebūdavo parduotuvių ir žmonės žiemą valgydavo tai, ką per vasarą ir rudenį pavykdavo užsiauginti, tas kiaušinių dovanojimas turėjo visai kitokią reikšmę nei šiandien. Vaikai kiaušinių labai laukdavo ir jais džiaugdavosi, kadangi kasdien jų valgyti negalėdavo. O jei dar padovanoti kiaušiniai būdavo išmarginti… Vis tik Velykų bobutė - personažas, skirtinguose regionuose vadinamas ir vaizduojamas vis kitaip. Nepaisant to, jo funkcija - šventinį rytą vaikams atnešti dovanų, išlieka ta pati. Seniau kai kuriuose Lietuvos regionuose buvo ne tik Velykų bobutė - būdavo ir senelis, diedukas, dėdulė, senis, Velykis, o štai Klaipėdos regione margučius nešdavo zuikis, bobutės nebūdavo išvis. Vis tik Velykų senelis nebuvo toks stiprus personažas, kaip bobutė, jis laikui einant būdavo vis rečiau prisimenamas, kol dabar tokio, galima sakyti, mūsų pasakojimuose neliko visai. Dar viena archajiška Velykų šventės apeiga - supimasis. Pasak etnologės, nuo senų laikų supimasis buvo sietas su vaisingumo magija - lietuvių papročių aprašymuose užfiksuota, kad šis ritualas duos gerą linų derlių, bus skatinamas augmenijos augimas, pažadinamas moters vaisingumas.
Velykų tradicijos įvairiose šalyse
Įvairiuose pasaulio kraštuose Velykos sutinkamos savitai. Štai keletas pavyzdžių:
- Vokietija: Didįjį penktadienį valgoma žuvis, saldumynai, geriama arbata, degamas velykinis laužas. Vokiško Velykų stalo puošmena - velykinis lizdas - kepinys iš mielinės tešlos su duobutėmis margučiams sudėti. Labai mėgstamas maltos mėsos kepsnys - netikras zuikis.
- Anglija: Keičiamasi dovanomis: velykiniais kiaušiniais ir kitomis smulkmenomis. Valgomos mielinės saldžios vaisinės bandelės (saugo namus nuo piktųjų dvasių) - populiariausias patiekalas Didįjį penktadienį. Pagrindinis šventės akcentas - velykinis kiškis, kuris simbolizuoja gausą ir vaisingumą.
- Latvija: Kiaušiniai turi būti išvirti, išmarginti, dekoruoti raižiniais.
- Švedija: Velykiniai kiaušiniai gaminami ir iš kartono, o į vidų įdeda po didelį saldainį. Namai puošiami velykinėmis geltonos, žalios ir baltos spalvų gėlių kompozicijomis.
- Šveicarija: Ant Velykų stalo būtini šokoladiniai zuikučiai, marginti kiaušiniai ir velykinės bandelės.
- Ispanija: Kiaušinių marginimo tradicija nebeturi didelės reikšmės. Čia būtini šokoladiniai kiaušiniai arba pasigaminti pačių.
- Amerika: Velykos prasideda bažnyčioje. Velykų sekmadienį ruošiami šventiniai pietūs. Tradiciniai velykiniai pietūs - kumpis, keptas su ananasais ir bulvėmis, valgomas su vaisinėmis salotomis ir daržovėmis.
- Afrika: Velykos - pagrindinė krikščionių bendruomenių šventė, kai bažnyčios puošiamos gėlėmis, o giedamoms giesmėms pritariama afrikietiškais būgneliais išgaunamais garsais ir įvairiais moterų balsais, šauksmais.
- Australija: Įvairių tautybių žmonės iš skirtingų šalių savaip sutinka Velykas. Vaikai keičiasi velykiniais šokoladiniais arba cukriniais kiaušiniais. Valgomas keptas ėriukas, kepta aviena, jautiena arba viščiukas su keptomis daržovėmis, karštos bandelės.
Įdomios Velykų tradicijos kitose šalyse
- Prancūzija: Prancūzai tiki, kad penktadienį prieš Velykas visi Velykų varpai skrenda į Vatikaną ir nešasi kančią bei sielvartą. Manoma, kad į Prancūziją jie grįžta Velykų sekmadienio rytą ir atneša daugybę šokolado bei kiaušinių. Kiekvienais metais Velykų pirmadienį apie 10 000 žmonių susirenka kepti milžinišką omletą.
- Graikija: Velykų šeštadienį pro salos gyventojų langus ir balkonus pasipila molinių indų kruša. Žmonės pro balkonus mėto vandens ar vyno sklidinus ąsočius. Tikima, kad indų mėtymas neša laimę, o į užantį įsidėta šukė neš sėkmę visus ateinančius metus.
- Čekija ir Slovakija: Velykų pirmadienį vaikinai simboliškai šakelėmis čaižo merginoms kojas. Tikima, kad tai turi suteikti sveikatos ir išsaugoti jaunystę. Nuplakta moteris kaip atleidimo ir dėkingumo ženklą vyrui duoda margutį. Na, o mainais į plakimą vakare moterys ant bet kurio vyro gali užpilti kibirą šalto vandens.
- Norvegija: Norvegai per Velykas mėgsta ne tik slidinėti kalnuose ir marginti kiaušinius, bet ir narplioti painias žmogžudystes. Dauguma televizijos kanalų rodo detektyvines istorijas, laikraščiai bei žurnalai jas spausdina, o skaitytojai bando išsiaiškinti.
Kitataučių įspūdžiai apie lietuviškas Velykas
Kas mums, lietuviams, atrodo įprasta, užsieniečius bei kitataučius stebina ir žavi. Televizijos laidų vedėja ir dainininkė Berneen Candice Čereška, kilusi iš Pietų Afrikos Respublikos, pirmą kartą dažyti kiaušinius pamėgino Londone. Jai smagi tradicija gražinti margučius, labai įdomu, koks bus galutinis rezultatas. Diskotekų vedėjas Dj Sezzy, atvykęs iš Turkijos, teigia, kad musulmonams religija neleidžia mėtytis maistu, nepagarbiai su juo elgtis. Jam patinka kiaušinių ridenimo tradicija, daužymo techniką taip pat neprastai išmano. Tango ir salsos mokytojas Chuanas Eduardo Gimenezas, turintis lietuviško kraujo, prisimena, kaip vaikystėje močiutė lietuvė porą kartų dažė kiaušinius. Jam patinka pačiam marginti kiaušinius - dažome paprastai, tik kartais ant jų tapome kaip tikri margučių dailininkai. Poetas Kerry'is Shawnas Keysas, kilęs iš JAV, teigia, kad lietuviškos ir amerikietiškos Velykų tradicijos gana panašios. Jam smagu kartu su savo mažamečiais dvynukais dažyti kiaušinius ir pažindinti juos su šventės tradicijomis. Dainininkės Ericos Jennings sesuo Anne, įsikūrusi Lietuvoje, pirmą kartą pamatė margučius ir kaip jie dekoruojami. Su šeima mes taip pat dabar laikomės tradicijos marginti kiaušinius. Buvusi Rusų dramos teatro direktorė, choro dirigentė Tatjana Rinkevičinė Lietuvoje gyvena jau beveik tris dešimtmečius. Tiek šv. Kalėdas, tiek šv. Velykas ji švenčia po du kartus: pagal lietuviškas ir rusiškas tradicijas.
Velykos ir politika: kur švęsti negalima?
Pasaulyje esama šalių, kuriose švenčiantys Velykas rizikuoja užsitraukti valdžios pareigūnų nemalonę. Pavyzdžiui, islamo tėvynėje Saudo Arabijoje draudžiama išpažinti kitas religijas. Šalies švietimo ministro įsakymu Saudo Arabijoje veikiančiose užsieniečių mokyklose taip pat uždrausta minėti nemusulmoniškas šventes, tokias kaip Kalėdos, Velykos ar Naujieji metai. Kitoje teokratinėje šalyje - Irane - vyrauja šiitų pakraipos islamas. Nors religinių mažumų padėtis čia kiek geresnė nei Saudo Arabijoje, krikščionys taip pat susiduria su persekiojimais, taip pat ir per religines šventes.
Taip pat skaitykite: Vaikų švenčių paslaugos
Istorinis paradoksas: puritonai draudė Velykas
Kad ir kaip būtų paradoksalu, viešas Kalėdų ir Velykų šventimas prieš kelis šimtmečius buvo uždraustas konservatyvios protestantų bendruomenės - puritonų - valdomoje Anglijoje. XVII a. viduryje puritonai įgijo daugumą Anglijos parlamente, o 1649 metais, įvykdę egzekuciją Anglijos karaliui, perėmė šalies valdymą. 1653 metais puritonas Oliveris Kromvelis pasiskelbė valstybės vadovu. Jam valdant Anglijoje pradėtos diegti griežtos puritonų tikėjimo dogmos. Taip pat buvo uždrausta švęsti Kalėdas ir Velykas. Kadangi nemažai puritonų išvyko gyventi į tuometes Anglijos kolonijos, kai kuriuose puritonų dominuojamuose kraštuose taip pat įsigaliojo šio tikėjimo dogmos, tarp jų ir tradicinių krikščioniškųjų švenčių draudimas.
Kontroversiška Filipinų tradicija
Margučių dažymo ir žaidimų tradicijos populiarios visame pasaulyje, be to, panašių tradicijų turi ir kitos nekrikščioniškos kultūros. Štai Filipinai garsėja ypatinga Didžiojo penktadienio nukryžiavimo tradicija. Kiekvienais metais keliuose šalies miestuose už nuodėmes atgailaujantys filipiniečiai ryžtasi būti nukryžiuojami. Jie tikisi, kad tai padės išpirkti nuodėmes. Katalikų bažnyčia šią tradiciją vertina neigiamai. Jos atstovų teigimu, savęs žalojimas nesuderinamas su krikščionybės mokymu, liepiančiu tikintiesiems rūpintis sveikata ir vengti jai žalą darančių dalykų, tokių kaip alkoholis, narkotikai ir t. t.
Musulmonai, švenčiantys Velykas
Dėl didelės Vakarų civilizacijos įtakos didžiosios krikščionių šventės, tokios kaip Kalėdos ir Velykos, švenčiamos ir nekrikščioniškose šalyse. Pavyzdžiui, musulmoniškų Jungtinių Arabų Emyratų didžiuosiuose miestuose per Kalėdas prekybos centrai puošiami eglutėmis, kitais šventės atributais. Nors Velykos švenčiamos kukliau, prieš jas prekiaujama velykiniais saldainiais ir dekoracijomis. Kalbant apie Velykų tradicijas, verta paminėti Sirijoje ir jos kaimyninėse šalyse gyvenančią alavitų religinę bendruomenę. Nors alavitai laikomi viena šiitų islamo sektų, ši religija turi ir krikščionybės bruožų. Pavyzdžiui, alavitai kasmet švenčia Kalėdas ir Velykas.
Šimtmečių senumo tradicija
Kada buvo pradėta gražinti kiaušinius, nėra tiksliai žinoma, tačiau ši tradicija kur kas senesnė už pačią krikščionybę. Manoma, kad dar prieš keliasdešimt tūkstančių metų Afrikos tautos puošdavo stručio kiaušinius. Ankstyvose civilizacijose, gyvenusiose Egipte ir Mesopotamijoje, kiaušiniai simbolizavo gimimą ir prisikėlimą, tad aukso puoštais kiaušiniais būdavo dabinami mirusiųjų kapai. Na, o švęsdami Velykas marginti kiaušinius pirmi pradėjo Artimųjų Rytų krikščionys. Raudonai dažyti kiaušiniai simbolizuodavo Kristaus kraują. Iš jų šią tradiciją perėmė graikų stačiatikiai, kiek vėliau - Rusijos ortodoksai. Ilgainiui margučiai tapo Velykų simboliu visame krikščioniškame pasaulyje. Tradicija taip išpopuliarėjo, kad pradėta ne tik dažyti kiaušinius prieš Velykas, bet ir gaminti margučių formos šokoladinius saldainius, puošmenas. Velykos neatsiejamos ne tik nuo kiaušinių dažymo, bet ir įvairių žaidimų. Dar viduramžiais buvo tradicija per Velykas daužtis margučiais. Tas, kurio dažytas kiaušinis pasirodydavo esąs stipresnis, pasiimdavo ir pralaimėtojo margutį. Nors dažniausiai tai daroma namie, Anglijoje kasmet vyksta margučių daužymo varžybos. Kitas ne mažiau populiarus žaidimas - margučių ridenimas. Kasmet Jungtinių Amerikos Valstijų Baltuosiuose rūmuose rengiamos margučių ridenimo varžybos, kuriose dalyvauja jaunesni nei 13 metų vaikai. Renginį globoja pats prezidentas.
Taip pat skaitykite: Likimo perspektyvos pagal kinų zodiaką: Kiaulė
tags: #zmones #keiciasi #kiausiniais #per #velykas