Šis straipsnis skirtas aptarti darželio auklėtojų darbo specifiką, jų teises ir pareigas, bendravimą su vaikais ir tėvais, taip pat atsakomybę už vaikų saugumą ir gerovę. Straipsnyje remiamasi tiek teisine informacija, tiek praktiniais patarimais, siekiant suteikti išsamų supratimą apie šią svarbią profesiją.
Įvadas
Visuomenėje dažnai kalbama apie mokytojus, dirbančius mokyklose, tačiau rečiau minimi ikimokyklinio ugdymo pedagogai - darželių auklėtojai. Daugelis mano, kad darželyje dirbantys auklėtojai tik „žaidžia“ ir nieko neveikia, tereikia aprengti, nurengti, paguldyti, paskaityti pasakėlę ir pakeisti šlapias kelnaites mažiesiems. Tačiau toks požiūris yra klaidingas. Darželio auklėtojos darbas yra kasdieninio gyvenimo buitis su žaidimais, kūrybiniais darbais ir šventėmis vaikams. Kiekvieną dieną darželio grupėje žaidžia apie dvidešimt vaikų, kiekvienas išskirtinis, nepakartojamas, norintis dėmesio, pasakojantis, besiskundžiantis ar žaisdamas džiūgaujantis.
Auklėtojos Darbo Specifika ir Krūvis
Kiekvieną rytą darželio auklėtojai yra paliekamas didžiausias šeimos turtas - vaikas, su kuriuo dirbdama auklėtoja pritaiko savo profesinius gebėjimus, žinias, įgūdžius. Gera auklėtoja kiekvienam vaikui nusišypso, apkabina, paglosto, pažaidžia ir padeda, išklauso ir nuramina. Vieno žmogaus dėmesys dalinamas į dvidešimt paglostymų, pasikalbėjimų, pamylavimų. Mažieji ugdytiniai myli ir supranta, kad šalia jų yra geras žmogus, gera auklėtoja.
Deja, daugelis nesupranta, kiek daug minčių sukasi auklėtojos galvoje darbo metu ir po jo. Nuolat reikia galvoti apie ugdomąją veiklą, lavinamųjų, mokomųjų priemonių paruošimą, metinio ir savaitinio plano rašymą, grupės ugdomosios aplinkos tvarkymą, švenčių scenarijų rašymą, ruoštis metodiniams, ataskaitiniams susirinkimams, ieškoti straipsnių ir pildyti grupės informacinę lentą, fiksuoti vaikų daromą pažangą, pasiekimus, tvarkyti vaikų kūrybinių darbų aplankus, dalyvauti, kurti ir vykdyti įvairius projektus ir t.t. Kiekvienas darbas, atliekamas sąžiningai, kruopščiai, nebus lengvas, nes nuolat galvojama: „Ar viskas atlikta? Jei darbas nemielas, jis nebus gerai atliekamas!“
Auklėtojos Atsakomybė ir Rūpestingumas
Ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir auklėtojas yra atsakingas, jo darbinė pareiga yra būti rūpestingu, kadangi jis atsako už vaiko saugumą tuo metu, kai jis yra jo prižiūrimas. Kaip rūpestingas, jis tikrai turėtų įsitikinti, kas tą vaiką pasiima. Pasižiūrėjus ikimokyklinio ugdymo įstaigų vidaus tvarkos taisykles, jose tikrai yra nustatyta, kad vaiką iš darželio pasiimti gali tiktai įstatyminiai vaiko atstovai, tai yra tėvai, globėjai, rūpintojai, o jeigu tėvai pageidauja, jie gali įpareigoti kitą asmenį, bet tam reikalingas raštiškas tėvų prašymas. Iš kitos pusės, ir tėvai turėtų būti rūpestingi, bendrauti su ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kad jei atsitiko taip, kad, pavyzdžiui, turi auklė pasiimti vaiką, kad tai būtų suderinta su darželiu raštu, kad nekiltų jokių abejotinų situacijų.
Taip pat skaitykite: Darželio bendradarbiavimas
Tėvų Bendradarbiavimas su Auklėtoja
Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip jiems elgtis darželyje, kai šalia yra auklėtoja. Kuris iš suaugusiųjų svarbesnis, kuris brėžia ribas ar drausmina? Vaikai elgiasi įvairiai - vienokie jie būna namuose, ten tėvai jau žino, kaip tvarkytis, kitokie darželyje. Vaikas lyg ir tėvų, bet ne jų teritorijoje, todėl ir kyla klausimų, kaip jiems reaguoti į vienokį ar kitokį vaiko elgesį darželyje - ar drausminti, ar viską palikti auklėtojai.
Atėjęs į darželį vaikas mokosi užmegzti santykius ne tik su vaikais, bet ir su nauju suaugusiuoju - auklėtoja, ji dienoms bėgant taps vis svarbesnė. Vieniems vaikams tai pavyksta lengviau, kitiems - sunkiau. Vieniems vaikams lengviau paleisti tėvus, o kitiems sunkiau patikėti, kad kažkas, be tėčio ir mamos, sugebės jais pasirūpinti. Tokiu atveju tėvai turi būti kantresni ir supratingesni ir patys bandyti užmegzti tvirtą bei šiltą kontaktą su auklėtoja. Reikėtų atsiminti, kad vaikui bet koks atsiskyrimas yra labai jautrus dalykas ir jam reikia suaugusiojo pagalbos - ir tėvų, ir auklėtojų. Jeigu tėvų požiūris į auklėtoją yra neigiamas, nėra jokios pagarbos, vaikas greičiausiai jausis nesaugus, likęs darželyje, ir šis elgesys atsispindės, kai jis bendraus su auklėtoja.
Taisyklių Laikymasis
Būna, kad namų ir darželio taisyklės skiriasi. Darželyje susitarimų ir ribų padeda laikytis auklėtoja, namuose - tėvai. Kai vaikas mato vienoje vietoje ir tėvus, ir auklėtoją, o namų ir darželio taisyklės skiriasi, mažoje galvelėje vyksta tikra sumaištis. Jeigu taisyklės ir ribos per daug nesiskiria namuose ir darželyje, vaikui net nebus svarbu, kuris - auklėtoja ar tėvai pasakys pastabą. Jeigu taisyklės skiriasi, tuomet vaikas sutrinka, jis nežino, kurio - tėvų ar auklėtojų klausyti.
Darželio teritorija - auklėtojos valdos ir kaip tik ji yra tas žmogus, kuris nustato taisykles, o tėvai turėtų prisitaikyti ir stebėti. Be jokios abejonės, jeigu tėvų akivaizdoje vaikas daro tokius dalykus, kurie peržengia grupės taisykles, jie turi drausminti, nelaukti, kol įsikiš auklėtoja. Tam, kad patys tėvai geriau jaustųsi, jie turi domėtis, kokie susitarimai darželyje vyrauja. Pavyzdžiui, jeigu darželyje vyksta kokia bendra šventė, ar vaikams galima lakstyti? Galbūt tėvams visiškai neaišku, ar, tarkime, jų vaikas gerai elgiasi lįsdamas į spintą ir bandydamas pasiimti kokį žaislą, tuomet jie turi klausti auklėtojos, ar taip elgtis yra priimta. Taip jie ir savo vaikui parodo, kad šitoje teritorijoje vadas yra auklėtoja.
Autoriteto Klausimas
Gali kilti klausimas, ar tėvai, klausdami, ar auklėtoja leidžia, vaiko akyse nepraranda savo autoriteto. Tėvai ir auklėtojai neturėtų rungtyniauti. Jeigu tėvai yra tie vieninteliai turintieji autoritetą, vaikui bus labai sunku, nes jam vis tiek teks bendrauti su auklėtoja ir laikytis jos nustatytų taisyklių ir kai tėvų nebus šalia. Auklėtoja turi taip pat turėti „svorį“, kad vaikas su ja jaustųsi saugiai.
Taip pat skaitykite: Visavertės asmenybės ugdymas
Mažyliai gali turėti ne vieną autoritetą, tik kaip tai vyks, priklauso nuo pačių suaugusiųjų. Ar tas autoritetas bus draugiškas, aiškiai nubrėžiantis ribas, įsiklausantis, sugebantis išmokyti naudingų dalykų, ar jis bus griežtas, gąsdinantis, nuvertinantis, baudžiantis ir t. t. Atsiminkite: ir tėvai, ir auklėtojai vaikams - jau savaime autoritetai, nes jie - suaugusieji, kurie rūpinasi vaiku. Kai vaikai matys, kad tėvai laikosi tų pačių susitarimų, kuriuos nustatė auklėtoja, ir patys jausis saugiau. Įsivaizduokite, jeigu vaikas žino, kad darželyje bėgioti negalima, o tėvai sako: „Tu bėgiok, juk šventė, išsidūk“, jam pasidarys labai nesaugu, nes vienas suaugusysis, kuriuo jis pasitiki, leidžia, o kitas draudžia. Vaikui yra geriausia ir saugiausia, kai abu jo autoritetai - ir tėvai, ir auklėtojai taiko panašias taisykles.
Atrodo, kad taisyklės ir ribos turėtų būti daugmaž vienodos ir namuose, ir darželyje, tačiau taip yra ne visada. Pavyzdžiui, rankos prieš valgį plaunamos ne kiekvienuose namuose. Kai kur pavalgiusiems indus reikia nunešti nuo stalo, kitur palikti. Kitas pavyzdys - vaikas supyksta ir jo pyktis išsiveržia netinkamu elgesiu, vienuose namuose tai bus stabdoma, apie tai kalbamasi, vaikas sodinamas nusiraminti, kituose į tokį elgesį nekreipiama dėmesio, taip tarsi parodant, kad taip elgtis visai normalu. Šeima gali turėti tik jai būdingas taisykles, todėl gali nutikti taip, kad darželyje bus visiškai kitaip, nebūtinai geriau ar blogiau, bet kitaip. Kai kurie taisyklių namuose ir darželyje neatitikimai gali kelti vaiko galvoje sumaištį. Tarkime, namuose vaikui leidžiama kautis su broliu dėl kokio žaislo, girdi, tegul patys išsiaiškina. Vaikas neišvengiamai tokį elgesio modelį perkels į darželį, o auklėtoja tikrai taip neleis elgtis, ji stabdys, susodins pasikalbėti, bandys išsiaiškinti, atskirs kovotojus vieną nuo kito. Vaikui toks auklėtojos elgesys bus labai naujas ir neįprastas, todėl jis iš pradžių tikrai priešinsis, bet jeigu pamatys kalbėjimo naudą, gali tokį elgesio modelį „parsinešti“ namo.
Mažyliai yra labai lankstūs ir bėgant laikui jie puikiai supranta, kaip reikia elgtis darželyje, o kaip namuose. Vaikui labai sunku, kai namuose yra daug leidžiama, jam sunku išbūti struktūruotoje darželio taisyklių aplinkoje. Diena darželyje bėga pagal taisykles - ryto ratas, valgis, laikas lauke, žaidimai, pamokėlės. Vaikui sunkiau, jei namuose nėra struktūros, kai valgoma tada, kai norima, einama miegoti pagal nuotaiką ir t. t.
Kad ir kaip atrodytų protingi tie suaugusieji, jie kažkodėl pamiršta, kad vaikai turi ausis ir puikiausiai girdi, todėl kai prie jų imami aptarinėti darželio reikalai ar kokia netikusi auklėtoja, nereikia tikėtis, kad to jie neišgirs ir neįsidėmės. Kartais net nereikia žodžių, pakanka, kad tėvai padūsauja, mažylis tuoj pat pajunta, kad kažkas negerai. Jeigu tėvai nori, kad jų vaikai noriai eitų į darželį, turi ir iš savo tėvų pajusti, kad darželis yra gera ir patikima vieta. Kaip jam nuspręsti, kuo tikėti, jeigu iš tėvų kalbų galima suprasti, kad auklėtoja bloga, tai kam iš viso jos klausyti? O jeigu vaikui auklėtoja patinka? Kaip tada elgtis? Slapta ją mėgti ir tėvams apie tai nesakyti? Vaikui labai sunku, jis vien dėl to gali nebenorėti eiti į darželį, jam per daug įtampos. Paprastai tėvai vaiko nenorą eiti į darželį aiškina tokiais dalykais - galbūt jį ten skriaudžia, galbūt nesupranta, o kad patys gali būti prie to prisidėję, net nepagalvoja.
Tėvai kartais linkę kaltinti darželį, jei vaikas kažkaip netinkamai ima elgtis, nes jis namuose neva mato tik gerą pavyzdį, o darželyje prisirankioja blogybių. Tėvams derėtų suprasti, kad vaikas ruošiasi gyventi visuomenėje, kuri yra tokia pat įvairi, kaip ir įvairi darželio grupė. Vaikai ateina su nevienodomis patirtimis, skirtingomis vertybėmis. Mažyliai darželyje tarsi repetuoja, kaip ateityje gyvens labai įvairioje visuomenėje. Jeigu vaikas iš darželio parsineša keiksmažodį ar kokį netinkamą elgesį, tėvams tikrai nereikėtų gąsdintis, kad dabar jų atžala jau bus nepataisomai sugadinta. Mažas žmogus turi išmokti būti, gyventi tarp įvairių žmonių, kurių vertybės kitokios. Tėvai turėtų apie netinkamą elgesį ar žodžius pasakyti auklėtojai, galbūt ji tikrai nepastebėjo, kad kažkokie negeri dalykai vyksta jos grupėje. Patiems reikėtų brėžti ribas paprastai ir tvirtai pasakant: „Mes taip nekalbame ir taip nedarome.“ Jeigu iš tiesų namuose tvyro tik puiki atmosfera, toks negeras elgesys, kurio galbūt išmokstama darželyje, nenusvers vyraujančio elgesio namuose.
Taip pat skaitykite: Sveika mityba vaikų darželiuose
Bendra Kalba ir Bendradarbiavimas
Vaikas turi gerai jaustis, tik tada jis gali kažko išmokti, nes darželis dar atlieka ir ugdymo funkciją, moko ne tik spalvų, garsų, bet ir emocijų, atpažinti savo jausmus ir pan. Jeigu tėvai nėra užtikrinti, nesijaučia saugūs dėl savo vaiko, jie turi pagalvoti, kaip tą saugumą užtikrinti. Galbūt reikia artimiau susipažinti su pedagogu, labiau bendrauti ir kalbėtis - žodžiu, bendradarbiauti. Viena iš dažnesnių priežasčių, kodėl tėvai keičia darželį savo vaikui, ir yra, kai jie neranda bendros kalbos su auklėtoja. Visiškai nesvarbu, darželis privatus ar valstybinis, madingas ar nemadingas, svarbiausia - kokia yra auklėtoja ir koks jos bei tėvų santykis susiklosto. Jūsų vaikus auklėja ir moko žmonės, kurie taip pat nori šilto žodžio. Kaip ir kiekvienas žmogus, ji tikisi būti ir įvertinta, ir pagirta, ir sulaukti grįžtamojo ryšio.
Auklėtojos Savybės ir Požiūris
Pedagogas yra tas žmogus, kuris turi įvertinti vaiko poreikius ir raidą. Ar jaučiama tai, kad auklėtoja nori bendrauti, užmegzti ryšį su tėvais? Ar galite pasakyti, kad iš tiesų yra darželio ir šeimos bendradarbiavimas? Geriausiuose darželiuose pedagogai nuolat bendradarbiauja su tėvais. Kodėl bendradarbiavimas būtinas? Ogi todėl, kad būtų stebima vaiko raida. Ir tikrai ne vien kognityvinė. Pedagogas turi stebėti vaikus ir - semdamasis idėjų iš jų interesų - sukurti lavinančią, auklėjančią, ugdančią ir mokančią aplinką. Tai - sunkus, daug pastangų ir talento reikalaujantis darbas. Kaip jau minėjau, ikimokyklinio amžiaus vaikas „sugeria“ kiekvieną iš pedagogo lūpų išgirstą žodį, jam tikrai labai svarbi auklėtojos nuomonė, nes ji - autoritetas. Taigi vaikystės pedagogo vaidmuo yra ir perduoti vertybes: kultūrines, žmogiškąsias.
Auklėtojai svarbios šios savybės:
- Kantrybė. Mažiems vaikams (ir ne tik!) tenka daug ką kartoti dešimtimis, ne, šimtais kartų, kol jie pradeda elgtis taip, kaip mes norime, kol jie supranta, kodėl mes kalbame vienaip ar kitaip.
- Gražia gimtąja kalba. Nereikia tobulai parašyti Nacionalinio diktanto, kad būtumėte geras pedagogas. Bet parašyti jį gerai būtų visai neprošal.
- Lankstumu. Yra puikių pedagogų, kurie planuoja savo veiklą ir labai stengiasi, tačiau pedagoginis darbas juos išsekina, nes jie…nelankstūs. Nereikia bijoti keisti planų.
- Pašaukimu. Visada kartojau ir kartosiu, kad nesuprantu, kodėl - stojant į seminariją - kalbama su būsimuoju studentu ir vertinama, ar jis turi pašaukimą, o su būsimuoju pedagogu…ne.
- Nepakantumu blogam elgesiui. Nemanau, kad geras pedagogas yra tas, kuris reaguoja tik tada, kai vaikai mušasi ar kandžiojasi. Reikia stabdyti bet kokias - net pačias menkiausias - patyčių užuomazgas.
- Domėjimusi vaiko gyvenimu už darželio sienų. Jeigu pamato, kad auklėtoja klauso - džiaugsmui nėra ribų!
- Nuoseklumu. Jei jau yra taisyklės, tai mes jų laikomės. Vaikams reikia rutinos, reikia nuspėjamumo: tada jie jaučiasi saugūs, žinantys kas, kada, už ką ir kaip.
Netgi jeigu jūsų vaiką ugdantis pedagogas, atrodys, turi visas šias savybes, o visvien yra „kažkas ne taip“…gali būti, kad tiesiog…nesutampa charakteriai. Manau, kad tai - labai labai reti atvejai, tačiau pasitaiko. Geras pedagogas galės ir prisitaikyti, ir susitaikyti su vaikais jų tėvais. Juk ugdymo įstaiga - bendruomenė, o bendruomenėje svarbu geranoriškumas, pastangos ir darbas drauge. Jeigu prisimenate tokį pedagogą, neabejoju, kad žinote, kas vis dėlto buvo svarbiausia - tai, kad jis mylėjo. Mylėjo vaikus, savo profesiją ir tą šilumą spinduliavo ir „geromis“ dienomis, ir „blogomis“.
Tėvų Lūkesčiai ir Prašymai
Tėvai iš auklėtojų tikisi visko. Atveda vaiką ir sau mintyse jau kartoja: palieku vaiką mokytis, vystytis ir ruoštis mokyklai. Be abejo, ugdymas vyksta, bet tėvai taip pat turi labai smarkiai prisidėti, su jais užsiimti, bendrauti, draugauti, žaisti. Nes vaikams reikia ne tik auklėtojų, kurias jie vadina antromis mamomis. Tėvai pamiršta, kad vaikai geriausias jų atspindys. Ir tai, kaip jie bendrauja bei elgiasi su vaikais namuose, ne tik matosi, bet ir būna vaikų papasakojama. Todėl pakeisti įpročius tik darželyje, o namuose elgiantis taip pat, yra ne tik sunku, bet ir beprasmiška.
Privačių darželių auklėtojai susiduria ir su itin dažnai pasitaikančiu tėvelių neigiamu įpročiu - vėlavimu pasiimti vaiką. Tai jiems atrodo taip įprasta, kaip, apskritai, vaiko paėmimas iš darželio. Jie to net nesureikšmina. Neretai net pasako, kad moka didelius pinigus darželiui, todėl nieko baisaus, kad be jokio perspėjimo pasiima vaiką paskutinį ar keliomis valandomis vėliau.
Reikalavimai ir norai būna labai įvairūs. Dažniausiai tėvai prašo padėti su vaikų valgymu, nes namuose, esą, labai sunku įtikinti valgyti. Sulaukiame ir šiems laikams būdingų prašymų, čia pavyzdys tiems, kurie galvoja, kad televizija įtakos nedaro ir viskas su jos žiūrėjimu gerai. Atėję tėvai skundėsi, kad vaikas namie prisižiūrėjo animacinių filmų, kuriuose daug kovojama ir pats taip pradėjo elgtis. Todėl tėvai paprašė kaip nors pakeisti tokį elgesį. Juk lengviausia pasakyti, ką ištaisyti, kai jau sugadini, bet mes irgi ne visagaliai.
Vienas iš tokių nelabai realių norų, kad auklėtoja atpratintų nuo sauskelnių, kad vaikas išmoktų prašyti ant puoduko. Viskas būtų gerai, auklėtojos nededa sauskelnių, nors tėvai tikisi, kad tų kelių kartų per dieną ir užteks. Taip pat, kad vaikas susipras ir viskas bus gerai. Bet tėvai pamiršta ir negalvoja, kad įpročiui išugdyti, reikia daugiau laiko ir darbo su vaiku namuose. O jie elgiasi priešingai - namuose uždeda sauskelnes, kad viskas būtų paprasčiau. Atvedę kitą dieną, jie savo prašymą pakartoja, nors patys net neketina prie to prisidėti! Blogiausia tai, kad suaugusių žmonių nesinori mokyti, o net išklausę pasiūlymus, jie nepadaro išvadų.
Yra ir juokingų prašymų, pavyzdžiui, kad vaikai darželyje neišsipurvintų. Man tai atrodo taip juokinga, juk darželis yra vaikystės džiaugsmas! Juolab, pas mus vaikai turi kelis drabužių komplektus skirtingiems orams. Be to, yra draudžiančių vaikams leisti piešti su vandeniais dažais statyti smėlio pilis, trypti per balas! Tokie norai ir įsivaizdavimas, kaip vaikai ugdomi namie, kelia siaubą. Tada kyla noras tėvų paklausti, ar jie pamiršo, kad buvo vaikai ir kokia buvo jų vaikystė.
Iš Kur Kyla Tokie Tėvų Norai?
Specialistai teigia, kad dabartiniai tėveliai pasižymi tam tikrais principais. Jeigu pagalvotume, prisimintume, kad seniau, buvo negausios šeimos, dažniausiai turinčios vieną ar du vaikus. Todėl tėvai itin stengėsi dėl savo vaikų - ne tik duodami, bet ir padarydami už juos. Taigi, dabar tie vaikai patys yra tėvai. Jie buvo įpratinti gauti, o ne duoti, todėl nemoka ir savo vaikams duoti. Jie neišsiverčia be senelių ir institucijų pagalbos, instrukcijų, kaip elgtis ir ką daryti. Būtent todėl iškyla reikalavimai ir pedagogams. Vaikams išrenka išskirtinį darželį ar prestižinę auklę, nes patys ne tik nemoka, bet ir nenori aukotis. Žinoma, darželis ir gauna užsakymą išmokyti kalbėti, protauti, reikšti emocijas.
Šiuolaikiniai tėveliai pasižymi ne tik reikalavimų, skundų reiškimu ir negebėjimu bendrauti. Manau, pedagogai tikrai pastebėjo, kad bene daugiausiai nusiskundimų ar priekaištų pedagogams, auklėms, auklėtojoms turi šių laikų tėvai. Kaip ir minėjau, tai lemia vaikystėje išmoktas reikalavimas iš tėvų. Be to, labai ryškus ir nemokėjimas pasakyti į akis, drąsos stygius ir kalbėjimas už nugaros. Ir vis dažniau matoma tendencija - atsiliepimai virtualioje erdvėje. Neišmokę spręsti problemų iš savo tėvų, pasakyti akis į akį, rodyti emocijas, kalbėtis apie tai, slepia problemas ir sprendžia per aplinkui. Žinoma, vaikai matydami tai, formuoja ir savo elgesį bei bendravimo modelius.
Darželio Lankymo Taisyklės
Pageidaujama, kad vaikas į darželį ateitų iki 8:30 val. Vėluojant, vaikui susirgus būtina paskambinti iki 8:30 val. Pusryčiai nuo 8:30 - 8:45.
Vaikai turi būti atvedami tėvų ar juos lydinčių asmenų į grupę/arba iki grupės durų esant ekstremaliajai situacijai, o ne paleidžiami ateiti į darželį vieni.
Pageidaujama, kad nevėluotumėte paimti savo mažylio iš darželio.
Vaiką iš darželio gali paimti tik šeimos nariai. Grupės auklėtoja turi teisę neatiduoti vaiko į namus neblaiviems ir svetimiems asmenims. Jeigu vaiką iš darželio ims ne šeimos narys, būtina informuoti. Jeigu tėveliai nori, kad vaiką paimtų nepilnametis brolis ar sesuo, jie turi parašyti prašymą.
Prašome laiku sumokėti už lopšelio - darželio teikiamas paslaugas (iki kiekvieno mėnesio 20 d., išskyrus gruodžio mėn.).
Dėl 50 % pažymos atnešamos kartą per metus.
Po ligos vaikas yra priimamas į grupę tik su gydytojo pažyma apie ligą, jos trukmę ir visišką pasveikimą.
Po vasaros atostogų vaikas į lopšelį darželį priimamas tik su vaiko sveikatos pažymėjimu.
Poilsio valandos (pietų miegas) nuo 12:00 iki 14:45. Nenorintiems miegoti vaikams pasiūloma pailsėti atsigulus.
Draudžiama vaikams neštis į darželį:
- TINKAMĄ AVALYNĘ SU PAKULNE.
- ĮVAIRIUS ŽAISLUS, DAIKTUS, PAPUOŠALUS, KURIE GALI SUKELTI PAVOJŲ VAIKO SVEIKATAI.
tags: #taisykles #darzelio #aukletojai